Šalies gyventojai renkasi saulės jėgaines

Lietuvoje saulės jėgainėmis elektrą sau pasigaminantys ir ją naudojantys gyventojai, vadinami gaminančiais vartotojais, vis dažniau renkasi investuoti į žalios energijos gamybą.

Per pastaruosius dvejus metus fizinių ir juridinių asmenų, kurie ant savo vartojimo objektų įsirengė saulės modulius, kiekis padidėjo penkis kartus. Nors šiemet augimo tempas išliko stabilus nuo pernai metų, lyginant su 2019 m., įvykęs gaminančių vartotojų skaičiaus šuolis yra itin didelis. Šių metų gruodį bendras tokių vartotojų skaičius pasiekė 14 tūkst., iš kurių beveik 93 proc. yra privatūs gyventojai, o likę 7 proc. – įmonės.

„Pasirinkdami žaliosios energetikos kelią gyventojai didina savo gyvenamųjų namų energetinį savarankiškumą. Tapti gaminančiais vartotojais skatina eilė faktorių: galimybė sumažinti išlaidas ir pasinaudoti suteikiama parama, tobulėjančios technologijos ir noras prisidėti prie gamtos puoselėjimo“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Nuosavų namų savininkai dažniausiai renkasi individualių saulės elektrinių įrengimą ant savo stogų – tam labiausiai tinka šlaitinio tipo stogai, nors rinkoje atsiranda ir daugiau inovatyvių instaliacijos būdų, ypač aktualių besistatantiems naujus namus ar įrenginėjantiems komercines patalpas. Tuo tarpu neturintys galimybės saulės jėgainės įsirengti ant savo vartojimo objekto, gali rinktis investuoti į nutolusią saulės elektrinę. Tokiu atveju, elektros gamybos procesas vyksta gretimame sklype arba toli nuo vartojimo vietos esančiame taške šalies teritorijoje, o klientai tampa nutolusiais gaminančiais vartotojais. Tai yra puiki alternatyva ir tiems, kurių stogas nėra tinkamas saulės elektrinei įrengti, ir norintiems elektrinės priežiūrą pilnai patikėti tiekėjui.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis, būtent nutolusių gaminančių vartotojų augimas yra įgavęs ypač didelį pagreitį. Praėjusiais metais, kai Lietuvoje buvo pirmą kartą pilnai panaudotas nuotolinių saulės parkų modelis, didžiausią dalį klientų sudarė privatūs gyventojai, tačiau šiemet 48 proc. šiuose parkuose sukuriamos galios yra priskiriama verslo klientams.
ESO taip pat atkreipia dėmesį, kad ženkliai auga prijungiamų elektrinių galia, o tam didelės įtakos turi teikiama parama. 2020 m. gyvenamuosiuose namuose įrengtų elektrinių vidutinė galia buvo 8kW, o šiemet – 10kW. Atitinkamai verslo klientų elektrinių vidutinė galia siekė 34 ir 43 kW.

Ant savo namo stogo saulės elektrinę įsirengęs Vilniaus rajono gyventojas Mindaugas Sakalauskas pasakoja labiausiai besidžiaugiantis, kad elektrinė pakankamai efektyviai gamino energiją ne tik vasarą, bet ir nykesniais mėnesiais, tokiais kaip balandis ar spalis. Be to, nors individualia elektrine naudojasi dar tik nuo šiuo metų kovo, pašnekovas jau dabar pastebi jos teikiamą finansinę naudą. „Elektrinės atsipirkimą labiau bus galima įvertinti praėjus ilgesniam eksploatavimo terminui, bet šiuo metu galiu tik pasakyti, kad elektros suvartojimas namuose ženkliai išaugo, nes pradėjome naudotis daugiau elektrinių prietaisų, skirtų, pavyzdžiui, karšto vandens ruošimui. Be saulės jėgainės, mėnesiui už elektros energiją sumokėtume virš 100 eurų, o dabar sumokame apie 20“, – sako M. Sakalauskas.

Pagal naująjį 2021-2027 m. ES fondų investicijų programos projektą, investicijos į saulės, vėjo elektrinių bei kaupimo įrenginių fiziniams asmenims įrengimą turėtų siekti 164 mln. eurų, t.y. apie 22 mln. eurų kasmet septynerių metų laikotarpiu. Jei projektas sulauks Europos komisijos pritarimo, tikėtina, kad kvietimai pagal naująją investicijų programą fiziniams asmenims bus skelbiami kitų metų pabaigoje. Energetikos ministerija prognozuoja, kad iki 2050 m. Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos išteklių elektrą patys gamins apie 500 tūkst. vartotojų.

Ministerija taip pat primena, kad kaip ir šiemet, kitų metų pradžioje gyventojai vėl bus kviečiami teikti paraiškas dėl finansinės paramos saulės elektrinių įrengimui ir įsigijimui iš nuotolinių parkų. 2021 m. individualių saulės elektrinių įrengimui buvo skirta daugiau nei 10 mln. eurų, o elektrinių įsigijimui iš nuotolinių parkų – beveik 4 mln. 2022 m. iš Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų ketinama skirti apie 4,1 mln. eurų saulės elektrinių įrengimui namų ūkiuose bei 1,2 mln. eurų elektrinių įsigijimui iš nuotolinių parkų. Kvietimus paramai gauti skelbs Aplinkos projektų valdymo agentūra savo interneto svetainėje www.apva.lt.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148