Grynųjų eurų 20-metį minint: ką Lietuvos gyventojams davė euras

Euro zonai rytoj ruošiantis minėti simbolišką sukaktį – euro 20-metį, jau galima skaičiuoti, ką ši valiuta atnešė ir Lietuvos ekonomikai, su euru kaip šalies valiuta gyvenančiai dar tik 7 metus.

Nors lietuvių palankumas šiai valiutai bėgant metams svyravo, neabejotina, kad euras padėjo Lietuvos ekonomikai geriau atlaikyti pandemijos negandas, atpigino Vyriausybės skolinimąsi, o gyventojams leido greičiau pasijusti demokratinio Vakarų pasaulio dalimi.

Prieš 20 metų – 2002 m. sausio 1 d. – dvylikoje Europos šalių pradėjo cirkuliuoti grynieji eurai. Per šiuos du dešimtmečius euro zona turėjo atlaikyti keletą didelių ekonominių sukrėtimų: pasaulinę finansų krizę 2007–2008 m., Europos skolų krizę 2011–2012 m. ir COVID-19 pandemijos sukeltą šoką. Nepaisant šių išbandymų, per šį dviejų dešimtmečių periodą euro zonos šeima padidėjo septyniomis naujomis narėmis. Vis dar naujausia euro zonos narė – Lietuva – eurą įsivedė prieš 7 metus.

Pragyvenimo lygio pokyčiai

Lietuvos banko atliktų apklausų duomenimis, dar prieš COVID-19 pandemiją lietuviai labiausiai vertino šiuos euro teikiamus privalumus: išnykusį poreikį keisti valiutą keliaujant, didesnį euro patikimumą, spartesnį pajamų artėjimą prie kitų euro zonos valstybių lygio. Įmonių savininkams akivaizdžiausia nauda buvo palengvėjusi prekyba su kitomis šalimis.

Po euro įvedimo vidutinis darbo užmokesčio ir senatvės pensijos augimas Lietuvoje paspartėjo ir gerokai viršijo kainų augimą. Remiantis naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. III ketvirčio duomenimis, palyginti su 2014 m. atitinkamo ketvirčio duomenimis, darbo užmokestis „į rankas“ Lietuvoje vidutiniškai išaugo 87 proc. Štai 2014 m. pabaigoje vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius Lietuvoje svyravo apie 550 Eur, o 2021 m. III ketvirtį jis pirmą kartą Lietuvos istorijoje viršijo 1 000 Eur ribą. Nors pastaruoju metu stebime paspartėjusią infliaciją, kainos per 7 metų laikotarpį iš viso vidutiniškai išaugo apie 20 proc. Taigi darbo užmokestis „į rankas“ Lietuvai esant euro zonoje augo daugiau kaip 4 kartus sparčiau nei kainos.

Gyventojai taip pat vertina poveikį Lietuvos ekonomikai. Įsivesdama eurą, Lietuva sustiprino savo nacionalinį saugumą dar glaudesne integracija su Vakarų demokratinio pasaulio struktūromis. 2021 m. vykdytos apklausos duomenimis, išaugo lietuvių dalis, kurie jaučiasi labiau europiečiais dėl turimos euro valiutos. Gyventojų nuomone, buvimas euro zonoje taip pat pagerino šalies ekonomikos perspektyvas, užtikrino finansinį stabilumą, prisidėjo gerinant sąlygas verslui ir sumažino skolinimosi palūkanų normas. Vos penktadalis gyventojų kartas nuo karto vis dar konvertuoja kainas eurais į kainas litais – nors esame euro zonos naujausia narė, ši dalis yra netgi mažesnė nei euro zonos vidurkis.

Svyravęs požiūris į eurą

Per septynerius metus euro zonoje lietuvių palankumas svyravo kaip švytuoklė – tą įrodo visose euro zonos šalyse reguliariai vykdoma Eurobarometro apklausa.

Štai 2015 m. – iškart po euro įvedimo – palankiai eurą vertino apie 55 proc. lietuvių, tačiau vėlesniais metais ši dalis kiek sumenko. Pagrindinė tokio sumažėjimo priežastis buvo visuomenėje ir žiniasklaidoje netrukus po euro įvedimo išplitę nuogąstavimai, kad dėl euro įvedimo kainos pakils iki „europinių“. Nepasitikėjimą didino ir vangus euro zonos ekonominis atsigavimas po Europos skolų krizės bei nuogąstavimai dėl Europos Sąjungos stabilumo po Brexito referendumo 2016 m. Vis dėlto nuo 2017 m. pastebimas aiškus ir besitęsiantis lietuvių palankumo eurui kilimas – tai galimai susiję su menkstančiais nuogąstavimais ir gerėjančia gyvenimo kokybe. Dvejų pastarųjų metų laikotarpiu (t. y. lyginant su laikotarpiu prieš COVID-19 pandemiją) lietuvių palankumas eurui išaugo 15 proc. punktų – tai yra didžiausias augimas tarp visų euro zonos šalių. 64 proc. apklaustų lietuvių atsakė, kad euro turėjimas yra teigiamas dalykas Lietuvai. Dar didesnė dalis lietuvių – 83 proc. – teigė, kad euras yra naudingas visai ES.

Pagalba atsilaikant prieš pandemiją

Jeigu pandemiją metaforiškai palygintume su bala, galėtume sakyti, kad Lietuvos ekonomika išlipo praktiškai „sausa iš balos“. Nors 2020 m. visoje ES realusis BVP krito beveik 6 proc., Lietuvos realusis ekonomikos dydis išliko beveik nepakitęs. Apskritai tuo metu Lietuvos ekonomika buvo antra geriausiai veikusi visoje ES. 2021 m. Lietuvos ekonomikos atsigavimas, tikėtina, vėlgi buvo stipresnis nei daugumoje Europos šalių.

Akivaizdu, kad priklausymas didelei Europos ekonominei ir pinigų sąjungai padidino Lietuvos ekonomikos stabilizavimo galimybes. Nors Lietuvos valstybės skola dėl su pandemija susijusių priežasčių reikšmingai išaugo, bendros Lietuvos Vyriausybės skolos sąnaudos beveik nesikeitė. Europos Centrinio Banko (ECB) skaičiavimais, ilgalaikės vyriausybių skolinimosi palūkanų normos euro zonoje yra apie 0,6 proc. punkto mažesnės, nei būtų buvusios be skatinamųjų ECB pinigų politikos priemonių. Kadangi Lietuvos valstybės skolinimosi sąnaudos kito panašiai, kaip vidutiniškai euro zonoje, Lietuvos Vyriausybė, išleisdama obligacijas nuo 2020 m. kovo mėn. iki dabar, tikėtina, sutaupė per 30 mln. Eur vien dėl pinigų politikos priemonių. Apskritai, Lietuvos banko vertinimu, per pandemiją taikytos skatinamosios pinigų politikos priemonės prie Lietuvos BVP augimo 2020 m. prisidėjo apie 0,2 proc. punkto, 2021 m. – 0,5 proc. punkto, o 2022 m. prisidės 0,4 proc. punkto.

Plačiau: https://www.lb.lt/lt/naujienos/grynuju-euru-20-meti-minint-ka-lietuvos-gyventojams-dave-euras

Komentavo Linas Jurkšas, Lietuvos banko vyriausiasis ekonomistas

Euras užaugo – sausio 1-ąją minimas valiutos dvidešimtmetis

Šeštadienį, sausio 1-ąją dieną, sukanka 20 metų bendrai Europos Sąjungos valiutai – eurui. Pagerbdami šią progą, Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė, Euro grupės pirmininkas Paschalis Donohoe, Europos Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis, komisarai Paolo Gentiloni ir Mairead McGuinness bei visi euro zonos finansų ministrai drauge pasirašė bendrą straipsnį apžvelgiantį praėjusį euro dvidešimtmetį ir brėžė gaires valiutos ateičiai.

Kaip pažymi finansų ministrė G. Skaistė, euras tapo visos Europos Sąjungos tapatybės ir integracijos simboliu.

„Nuo pat 2015 m., kai Lietuva įsivedė eurą, narystę euro zonoje vertinome ne tik ekonominiu, bet ir geopolitinio saugumo aspektu. Bendra valiuta, jungianti Europos Sąjungą, yra precedento neturintis projektas ir vienybės, kuria grindžiama Bendrija, įrodymas. Ši vienybė ypatingai išryškėjo pasaulinės pandemijos metu, nes euras leido skolintis palankiomis sąlygomis ir valstybėms palaikyti ekonomikos augimą. Ši valiuta yra europietiškos tapatybės ir integracijos simbolis“, – pažymėjo finansų ministrė.

Anot bendrą straipsnį pasirašiusių aukšto lygio Europos vadovų, per pirmąjį euro dvidešimtmetį pasiekta daug, tačiau reikia nuveikti dar dargiau.

„Turime neatsilikti nuo inovacijų ir didinti tarptautinį euro vaidmenį, stiprinti euro zoną bei daug investuoti į savo žmones, infrastruktūrą, institucijas. Tuo pačiu turime užtikrinti fiskalinį tvarumą senėjančios visuomenės kontekste bei pasauliui atsigaunant po pandemijos, derinti pastangas ir išteklius, kad galėtume pasinaudoti sparčiai skaitmenėjančio pasaulio teikiamais privalumais bei reaguoti į kritinę klimato padėtį, – pažymima bendrame straipsnyje. – Euras – įrodymas to, ką galime pasiekti dirbdami kartu, tad žvelgdami į ateinančius 20 metų paverskime jį mūsų įsipareigojimo užtikrinti klestinčią, tvarią ir įtraukią ateitį ateinančioms kartoms simboliu“.

• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147