Masiniai skrydžių iš Lietuvos atšaukimai – ko tikėtis toliau?

Lietuvos oro erdvė, rodos, aprims. Nuo kitos savaitės laikinai stabdomi skrydžiai bent 20-čia krypčių iš Lietuvos oro uostų. Nors aviakompanijos sprendimą grindžia sparčiai plintančia omikron koronaviruso atmaina,

Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA valdybos pirmininkas Joris Gintilas teigia, kad tai – laikinas taktinis žingsnis aviakompanijoms siekiant suvaldyti rizikas.

Šiuo metu iš Lietuvos oro uostų skrendama 77 kryptimis. Planuojama, kad bent 20 krypčių bus laikinai, iki sausio pabaigos ar vasario pradžios, sustabdoma. Didžioji dalis jų bus atkurta ir pavasario pradžioje planuojama vėl turėti 75 kryptis iš Lietuvos.

Skrydžių stabdymas – ne tik dėl pandemijos

Tokį ženklų krypčių atšaukimą aviakompanijos priskiria sudėtingėjančiai pandeminei situacijai dėl plintančios omikron atmainos, tačiau Jorio Gintilo nuomone tai nėra pagrindinė priežastis. „Nors nauja atmaina tikrai įnešė nežinomybės, didelių pokyčių reikalavimuose keliaujantiems nėra, vis dar galima gan laisvai keliauti su galimybių pasais ar europiniais skiepų pažymėjimais bei neigiamais testais. Šiek tiek sugriežtėjo reikalavimai keliaujantiems į trečiąsias šalis, ne Europos Sąjungos ribose. Tačiau teigti, kad būtent todėl buvo sustabdytos net 20 krypčių, negalima. Tai daugiau pragmatiška aviakompanijų politika atsižvelgiant į kelis faktorius: dėl skrydžių sezoniškumo sumažėjusią paklausą, „apsidraudimą“ dėl nežinomybės susijusios su galimais nacionaliniais apribojimais patenkant į kitas šalis bei nepasiteisinusios prognozės dėl kai kurių maršrutų atsiperkamumo.“

Pažymėtina, kad dauguma skrydžių buvo atšaukti į ne ES šalis, tokias kaip Jungtinė Karalystė, Izraelis, Ukraina, Norvegija, Armėnija ir t.t. O daugiausiai skrydžių visoje Europoje atšaukinėjančios aviakompanijos „Wizz Air“ ir „Ryanair“ Lietuvoje užima beveik 60 proc. Lietuvos skrydžių rinkos, todėl jų sprendimai atsisakyti tam tikrų maršrutų turi didelę reikšmę mūsų skrydžių pasiūlai.

Anot LAVIA valdybos pirmininko, didelę įtaką tokiems sprendimams turėjo ir natūralus sezoniškumas. „Žiemos sezono metu, ypač sausio mėnesį, lėktuvų apkrova sumažėja kiekvienais metais. Žinodamos apie natūralų keleivių srautų mažėjimą ir matydamos tam tikrą valstybių pasimetimą dėl pandemijos valdymo politikos, aviakompanijos šiek tiek apsidraudžia ir skrydžius atšaukia iš anksto, siekdamos išvengti galimo kompensacijų keleiviams mokėjimo.“

Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, keleiviams apie atšauktą skrydį pranešti privaloma ne vėliau nei 2 savaitės iki skrydžio. Antraip keleiviams priklauso kompensacija.

Nors kaip vieną krypčių stabdymo priežasčių aviakompanijos minėjo ir pilotų trūkumą dėl pandemijos bei karantinavimosi reikalavimų, Joris Gintilas abejoja tokio teiginio aktualumu mūsų rinkoje. „Lietuvoje, net visoje Europoje darbo rankų tikrai netrūksta. Jungtinėse Amerikos Valstijose ši problema yra reali, tikrai nemažas kiekis pilotų negalėjo vykdyti skrydžių dėl teigiamų testų, tačiau mūsų rinkoje nei pilotų nei orlaivių trūkumo nėra.“

Kada sulauksime atsigavimo?

Iki šiol aviacijos atsigavimo tendencija buvo gana teigiama. „Lyginant su 2019 metais, 2021 metų lapkričio mėnesį buvo pasiekti 62% buvusio reguliarių skrydžių keleivių srauto. Gruodžio mėnesio pradžioje buvo pasiekti net apie 70%. Tuo tarpu užsakomųjų skrydžių srautai jau dabar viršija 80% priešpandeminio lygio“, – teigia J. Gintilas.

„Kiek šiuo metu sumažėjo srautai bus galima tiksliau pasakyti tik susipažinus su sausio mėnesio statistika, tačiau tikėtina, kad tendencijos išliks pozityvios, atšaukimai bus daugiau laikino pobūdžio. Žinoma, tam tikra neužtikrintumo inercija dėl omikron atmainos bei nauji neaiškūs reikalavimai keliaujantiems gali dar koreguoti keleivių srautus. Tačiau jeigu situacija drastiškai nesikeis ir Europos valstybės masiškai nenustatys griežtų karantino sąlygų, labai tikėtina, kad kovo ar balandžio mėnesiais mes grįšime atgal prie pozityvių nuotaikų ir skrydžių krypčių pasiūla bei srautai jau bus sulyginami su tuo ką turėjome 2019 metais“, – įžvalgomis dalinasi Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA valdybos pirmininkas Joris Gintilas.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148