Tendencinga finansinių sukčių klasta – elektroninėje erdvėje apsimeta pirkėjais

Finansiniai sukčiai atgaivino seną būdą kaip išvilioti pinigus iš gyventojų, rodo „Luminor“ banko duomenys. Nusikaltėliai apsimeta prekių pirkėjais socialiniuose tinkluose ir skelbimo portaluose.

Nusitaikę į prekių pardavėją sukčiai mėgina išgauti jo mokėjimo kortelės duomenis arba įtikinti išsiųsti vertingą prekę, pateikiant suklastotą mokėjimo už pirkinį išrašą.

„Kadangi gyventojai darosi vis akylesni sukčių manipuliacijoms, nusikaltėliai nesnaudžia ir kuria labiau įtikinamus apgavysčių scenarijus. Banko sukčiavimo prevencijos skyriaus duomenimis, šiuo metu daugėja atakų, kai sukčiai apsimeta prekių pirkėjais socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose. Gyventojai ir smulkaus bei vidutinio verslo atstovai turėtų atidžiai vertinti informaciją gaunamą iš pirkėjų – prieš išsiųsdami prekes patikrinkite ar mokėjimas už pirkinį pasiekė jūsų banko sąskaitą, nespauskite įtartinų nuorodų, gautų iš kitos sandorio šalies“, - sakė „Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.

Anot eksperto, šiuo metu fiksuojami du dažniausi sukčiavimo scenarijai, kai nusikaltėliai apsimeta prekių pirkėjais.

Suklastoti dokumentai ir skubus prekės atsiėmimas

Pirmuoju atveju su prekės pardavėju susisiekęs tariamas pirkėjas pateikia suklastotą dokumentą apie neva atliktą mokėjimą už pirkinį. Tuomet finansinis nusikaltėlis skubina pardavėją kuo greičiau išsiųsti prekę arba ją perduoti kitam fiziniam asmeniui – tariamam pirkėjo draugui.

„Šiuo sukčiavimo metodu naudojamas psichologinis spaudimas, įprastas daugumai finansinių nusikaltimų. Sukčius skubina nusikaltimo auką perduoti prekę už kurią tariamai sumokėjo, pateikia ir neva tai įrodančius dokumentus. Prekių pardavėjai per neapdairumą nepatikrina savo banko sąskaitos – pasitikėjimo vedini atiduoda vertingą daiktą, o tai, kad lėšos nebuvo pervestos, pastebi tik po kelių dienų“, - teigė L. Sadeckas.

Tokiais sukčiavimo atvejais nusikaltėliai dažniausiai taikosi į mobiliuosius telefonus, kompiuterius, elektrinius paspirtukus ar kitus išmanius daiktus, kuriuos galėtų nesunkiai perparduoti.

Iliustracija nr. 1, 2 – suklastotų banko sąskaitos išrašų pavyzdžiai

Suklastotos nuorodos ar kurjerių tarnybų internetinės svetainės

Pasak L. Sadecko, pastaruoju metu Baltijos šalyse taip pat paplito sukčiavimo metodas, kai tariamas prekės pirkėjas pasiūlo lėšas už įsigyjamą prekę pervesti tiesiai į pardavėjo mokėjimo kortelę bei naudotis kurios nors gerai žinomos kurjerių tarnybos paslaugomis. Nusikaltėlis pardavėjui atsiunčia nuorodą į suklastotą internetinę svetainę, kurioje prašoma pateikti mokėjimo kortelės duomenis – jos numerį, saugos kodą. Tuomet pardavėjui yra teigiama, kad suvedus šiuos duomenis lėšos už parduodamą prekę bus gautos tiesiai į mokėjimo kortelę.

„Sukčiai taip pat pasinaudoja gerai žinomais kurjerių prekių ženklais – nusikaltimo aukai atsiunčia nuorodą į suklastotą internetinę svetainę, atrodančią it tikros kurjerių tarnybos. Suklastotoje svetainėje dažniausiai prašoma suvesti mokėjimo kortelės duomenis ir jos saugos kodą – tai padarius nusikaltimo auka pati patvirtina mokėjimo operaciją iš savo banko sąskaitos, todėl jos sustabdyti praktiškai neįmanoma. Raginčiau visus gyventojus būti sąmoningais ir nepasiduoti tokioms provokacijoms, kritiškai vertinti iš nepažįstamų asmenų gaunamą informaciją ir nuolat sekti atliktas mokėjimų operacijas mobiliajame ar interneto banke“, - sakė L. Sadeckas.

Banko ekspertas primena, kad internetinių mokėjimų kortele nustatymus gyventojai gali savarankiškai valdyti išmaniojoje banko programėlėje ar interneto banke. L. Sadeckas pataria aktyvuoti atsiskaitymus internetu prieš atliekant mokėjimą kortele elektroninėje erdvėje ir juos išjungti po to, kai atlikote pavedimą.

„Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos žinovai pataria:

- Jeigu sulaukėte SMS žinutės ar elektroninio laiško banko vardu, kuris kelia įtarimą – neatidarinėkite jame pateiktų nuorodų, o verčiau susisiekite su „Luminor“ banku oficialiu klientų aptarnavimo telefono numeriu +370 5 239 3444.
- Jeigu sulaukėte sukčių, apsimetančių banko darbuotojais, skambučio, nedelsdami nutraukite pokalbį ir jokiu būdu neatskleiskite asmeninių duomenų apie prisijungimą prie internetinės bankininkystės, mokėjimo kortelę ar Smart‑ID paskyrą.
- Jeigu kilo įtarimas, kad jūsų internetinės bankininkystės prisijungimai ar kiti jautrūs, su banko sąskaita susiję duomenys, galėjo būti pavogti, kuo greičiau praneškite apie tai „Luminor“ bankui.
- Jei visgi nutiko taip, jog praradote lėšas dėl galimo sukčiavimo, patariama nedelsiant kreiptis į teisėsaugos institucijas bei kartu į banką.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148