Planuojate įsirengti naują būstą: imsite didesnę būsto ar vartojimo paskolą?

Nusipirkus naujos statybos būstą rūpesčiai tik prasideda: reikia pasirūpinti apdaila, įsigyti baldus ir buitinę techniką. Išlaidos būsto įrengimui bus nemažos, tad daugeliui naujakurių tenka spręsti - imti didesnę būsto paskolą arba vartojimo paskolą.

Finansų ekspertai pataria, kurį variantą pasirinkti.

Pasak Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo departamento produktų vadovės Dovilės Kalvaitienės, dažnai žmonės, įsigydami naujos statybos būstą, neįvertina, kiek realiai reikės pinigų naujų namų įrengimui. Ypač sunku numatyti tikslią sumą, jei būstas perkamas su daline apdaila.

„Dažniausiai būsto įsirengimui nusimatoma mažesnė suma, nes tikimasi, kad įsirengti namus galima palaipsniui, kai kuriuos nebūtiniausius baldus ar techniką įsigyjant vėliau. Tačiau pradėjus gyventi poreikiai staiga išauga, nes iškart norisi geresnės gyvenimo kokybės ir komforto. Tai gali ženkliai sumažinti ir pasitenkinimą nauju būstu, nes paskolos įmokos jau mokamos, tačiau gyvenimo kokybė vis dar nėra ta, kurios žmonės tikisi įsigydami naują būstą ir planuodami gyvenimą jame“, - pastebi finansų specialistė.

Pasak D. Kalvaitienės, imdami būsto kreditą klientai dažnai siekia rinktis kuo mažesnį paskolos laikotarpį, norėdami kuo greičiau padengti paskolą. Tačiau trumpesnis laikotarpis reiškia ir didesnę paskolos įmoką. Tuomet neįvertinama, kad įrengiant namus gali reikti pasiskolinti papildomai.

Specialistė pateikia pavyzdį. Jei žmogaus pajamos siekia 2000 eurų per mėnesį, tai maksimali kredito įmokų suma negali viršyti 40 proc. žmogaus pajamų (šiuo atveju 800 eurų). Tad jei žmogus sudaro būsto kredito sutartį su 799 eurų įmoka 15 metų terminui (kai maksimalus terminas yra 30 metų) ir vėliau nusprendžia pasiskolinti nedidelę 3 tūkst. eurų sumą baldams įsigyti, jo pajamos nebus jau pakankamos. Pasirašius būsto kredito sutartį 20 ar 25 metams, įmoka siektų 500-600 eurų ir žmogus turėti galimybę skolintis nenumatytoms išlaidoms.

„Visada klientams, ypač įsigyjantiems nebaigtą būstą, siūlome pagalvoti ar tikrai pakaks lėšų jo įrengimui ir ar nereikia pagalvoti apie nenumatytus atvejus, kai gali prireikti pasiskolinti, kad ir nedidelę sumą būtiniausiems darbams pabaigti, juk kartais tai siekiamai gyvenimo kokybei atrodytų pakaktų tik nedidelės paskolos baldams ir buitinei technikai ir ją pavyktų padengti per pusmetį ar metus. O taupyti tokį patį laiką kartais būna jau ir sunkiau“, - pataria D. Kalvaitienė.

Kokį finansavimo būdą pasirinkti?

Būsto įrengimui gyventojai dažniausiai skolinasi imdami didesnę būsto kredito sumą arba vartojimo paskolą. Pagal Lietuvos banko informaciją, dabar vidutinės būsto paskolos palūkanos siekia 2,1 proc., kai vartojimo paskolos - 8,5 proc. Palūkanų skirtumas atrodo žymus, tačiau finansų ekspertė ragina kruopščiau įvertinti visus niuansus.

Pavyzdžiui, jei būstą įsigijote nuosavomis lėšomis ir pritrūko lėšų įrengimui, reikia įvertinti remonto darbams planuojamą sumą – jei ji mažesnė nei 15 tūkst. eurų, tikėtina, imti vartojimo kreditą bus naudingiau. Nors vartojimo paskolos palūkanos yra kur kas didesnės nei kreditų su įkeitimu, vartojimo kreditui nereikia papildomų ir paskolą branginančių veiksmų - turto vertinimo, turto įkeitimo ir panašiai.

Jei remontui skiriama suma yra didesnė nei 15 tūkst. eurų, tuomet reiktų lyginti konkrečius kredito su įkeitimu ir vartojimo kredito pasiūlymus. Gali būti atvejų, kai kredito su įkeitimu kaina, įvertinus visus papildomus mokesčius vis tiek bus mažesnė nei bendra mokama suma už vartojimo kredito paskolą. Be to, tokios paskolos laikotarpis dažnu atveju gali būti gerokai ilgesnis už maksimalų galimą vartojimo kredito terminą – tai leidžia mokėti mažesnes kredito įmokas kiekvieną mėnesį.

Jei naujos statybos būstas įsigytas su būsto kreditu, klientui naudingiau didinti kredito su įkeitimu sumą. Tačiau Šiaulių banko ekspertė įspėja nepamiršti itin svarbaus aspekto – kredito su įkeitimu suma negali viršyti tam tikro banko nustatyti kredito/užstato santykio. Jei turto vertė bus lygi turto įgijimo kainai ir nepadidės atlikus, kad ir dalį remonto darbų – papildoma suma remontui negalės būti išmokėta.

Žinoma, visuomet patartina apie skolinimosi galimybes pasikalbėti su banku – finansų ekspertai gali padėti įsivertinti situaciją ir atsižvelgdami į kiekvieno žmogaus individualią situaciją pasiūlyti sprendimą, labiausiai atitinkantį jo poreikius.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148