Penkios tendencijos, kurios užkariaus maisto pasaulį 2022-aisiais: ką valgysime?

Geras maistas niekada neišeina iš mados, tačiau stebint naujausias tendencijas galima drąsiai sakyti, kad 2022-ieji maisto pasaulyje atneš pokyčių.

Pandemija paskatino žmones ne tik daugiau gaminti namuose, bet ir maitintis sveikiau ir tvariau – rūpintis gamtos išsaugojimu net ir virtuvėje. Šios tendencijos dar tvirčiau įsitvirtins mūsų kasdienybėje, o greta jų šiemet laukia ir kulinarinių naujovių.

Maisto vartojimo pokyčius gana greitai išduoda pirkėjų elgsena bei jų pirkinių krepšeliai. Pandemijos pradžioje stebėjome maisto gaminimo namuose bumą, todėl pirkinių krepšeliuose padaugėjo šviežių daržovių ir mėsos produktų, taip pat namų kepiniams skirtų priedų. Elektroninės maisto ir kasdienių prekių parduotuvės „Barbora“ duomenimis, daugiau laiko namuose leidžiantys gyventojai drąsiau išbandydavo ir įvairesnius gurmaniškus produktus, dažniau save palepindavo skanėstais.

„Pastaraisiais metais matome, kad klientai dažniau ieško tvaresnių ir gamtai draugiškesnių maisto produktų. Beje, ši tendencija aktuali ne tik kalbant apie maistą, bet ir kitas gyvenimo sritis. Dažniau atkreipiamas dėmesys į maisto švaistymo problemą – vis daugiau susidomėjimo sulaukia receptai, skirti maisto likučiams suvartoti. Nutarėme žvilgtelėti giliau ir pasidomėti, kokias maisto vartojimo tendencijos prognozuoja kulinarijos ekspertai visame pasaulyje. Panašu, kad laukia įdomūs metai virtuvėje”, – sako „Barboros“ komunikacijos vadovė Jurgita Gižaitė-Tulabienė.

Taigi ką ir kaip valgysime šiemet?

1. Maisto švaistymui – ne!

Maisto švaistymas – opi pasaulio problema, kuri aštrina socialinę nelygybę ir skatina klimato kaitą. Kasmet maždaug trečdalis pasaulyje pagaminamo maisto (1,3 milijardo tonų) – prarandama arba iššvaistoma. Todėl žmonės vis atsakingiau žiūri į šią problemą ir ieško naujų, novatoriškų būdų, kaip spręsti maisto švaistymo problemą bent jau savo namuose. Prognozuojama, kad šiemet ši tendencija stiprės dar labiau.

„Mūsų tyrimas parodė, kad net 38 proc. žmonių išmeta jau pagaminto maisto likučius. Skaičiai tikrai nemaži. Dar ne taip seniai „zero waste“ banga ritosi per mados pasaulį, dabar ji apima ir virtuvę. Maisto tinklaraštininkai, žinomi kulinarai vis dažniau dalinasi idėjomis, kaip tausoti maistą ir kuo mažiau jo išmesti. Atsakomybę prisidėti prie didesnio sąmoningumo ugdymo jaučiame ir mes, todėl taip pat skatiname mažinti maisto švaistymą ir dalinamės tvaresnio maisto vartojimo receptais“, – sako J. Gižaitė-Tulabienė.

2. Grybai – virtuvės karaliai

2022-ieji žada, kad maisto pasaulyje karaliaus vienas visiems gerai žinomas ingredientas – grybas. Manoma, kad ši tendencija stiprėja ir dėl to, kad vis daugiau žmonių gręžiasi į augalinę mitybą, o baltymų kupini grybai patiekaluose puikiai gali pakeisti mėsą. Namų ir restoranų virtuvėse atsiras visiems gerai pažįstami grybai ir dar nematytos naujienos.

Viena iš jų – austrių grybai. Prognozuojama, kad jie gastronomijoje kaip alternatyva pakeis jūrų gėrybių delikatesą šukutes. Jie turtingi amino rūgštimis, turi daug baltymų ir mažai riebalų. Taip pat naudingi virškinimui, nes turi daug maistinių skaidulų bei yra vitamino B ir A šaltinis.

3. Tvarumas – nauja mėsa

Suaktyvėjęs dėmesys aplinkosaugos problemoms prognozuoja, kad parduotuvėse atsiras dar daugiau pasirinkimų, susijusių su etiškais ir tvariais sprendimais, kurie saugo gamtą ir gyvūnus. Aukščiausios kokybės mėsa, pienas ir kiaušiniai bus itin paklausūs todėl, kad vartotojai vis daugiau dėmesio skiria gyvūnų gerovei ir maisto kokybei, o ne kiekybei. Vartotojai pasiryžę mieliau rinktis tuos gamintojus, kurie paiso tvarumo ir laikosi aukštų etikos standartų.

Pasak J. Gižaitė-Tulabienės, stebima dar viena tendencija – didėja augalinės kilmės mėsos ir pieno produktų pakaitalų paklausa. Pirkėjai ieško augalinių alternatyvų mėsai, pvz., sojos gaminių, taip pat alternatyvų pieno produktams – augalinių gėrimų, sūrio, sviesto ar jogurto pakaitalų. Tai rodo 2021 metais beveik dvigubai šoktelėję augalinių produktų pardavimai, daugiausiai populiarumo sulaukė humusas ir įvairių skonių tofu desertai.

4. Naujovė žarnynui – postbiotikai

Mylėti save ir rūpintis sveikata – niekada neblėstanti tendencija. O mityba atlieka bene svarbiausią vaidmenį mūsų sveikatai ir savijautai. Bet pakalbėkime apie žarnyną, kurio veiklą įprasta stiprinti gerosiomis bakterijomis – probiotikais.

Pastaraisiais metais renesansą išgyvena kombuča, jogurtas ir kiti fermentuoti maisto produktai, kuriuose itin gausu žarnyno sveikatai būtinų gerųjų bakterijų. Taip pat išpopuliarėjo ir prebiotikai – gerosios bakterijoms daugintis reikalinga terpė. Jų gausu daug skaidulų turinčiuose produktuose, pavyzdžiui, neskaldytuose grūduose, vaisiuose, daržovėse.

2022-ieji žarnynui atneš naujovių. Maisto racioną žada užkariauti postbiotikai. Tai šalutinis probiotikų produktas, kuris padeda palaikyti mikrobiomą. Postbiotikų tekstūra yra kur kas stabilesnė, taigi parduotuvėse jie gali būti prieinami įvairiomis vartoti patogiomis formomis – nuo gėrimų iki batonėlių.

5. Tegyvuoja paprastumas!

Dėl nestabilios maisto produktų tiekimo grandinės ir karantino restoranai ėmė mažinti ir paprastinti savo meniu – ilgus puslapius pakeitė keli išdirbti patiekalai. Panašu, kad tai restoranų lankytojams patiko – išsirinkti paprasčiau ir gaminamas maistas kokybiškesnis.

Manoma, kad ši tendencija pereis ir į namų virtuves – pandemijos metu žmonės pavargo gaminti, planuoti maistą ir kasdien namuose šveisti kalnus puodų. Pernai vasarą atliktas „Barboros“ tyrimas parodė, kad maždaug kas dešimtam gyventojui pandemijos metu maisto gaminimas namuose tapo nebemielas.

Todėl prognozuojama, kad šiemet namų virtuvėse karaliaus paprastas ir lengvai pagaminamas maistas. Populiarumo susilauks tokie receptai, kurie pagaminami tiesiog viename puode.

„Kad einame paprastesnio maisto gaminimo link pamatėme ir paanalizavę, kokie receptai mūsų puslapyje praėjusį rudenį buvo populiariausi. Daugiausiai dėmesio sulaukė lengvai, greitai ir viename puode pagaminamas patiekalas – tiesiog makaronai su vištiena. Neabejoju, kad noras gaminti paprasčiau ir taupyti laiką šiais metais dar daugiau žmonių paskatins pirkti maistą internetinėse parduotuvėse“, – dalinasi „Barboros“ komunikacijos vadovė.

Paprastesnis maistas sutaupys ne tik laiko ir pinigų, bet ir mažins taip aktualią maisto švaistymo problemą.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148