IT ūkis: didiname išlaidas ar investuojame?

Tarptautinės bendrovės „TechTarget“ atlikto Europos kompanijų investavimo IT srityje tyrimo duomenimis, įmonės 2014 metais daugiausia investuos į infrastruktūros virtualizaciją ir infrastruktūrinės debesų kompiuterijos paslaugą.

Dažniausiai nurodoma kompanijos infrastruktūros virtualizacijos priežastis – tikslas sutaupyti. Tačiau ne visos kompanijos teisingai įsivertina, kurie resursai bus taupomi. „Esminė organizacijų klaida – įsitikinimas, kad virtualizacija padės sutaupyti.

Daugeliu atveju tai nėra tiesa, jeigu finansiškai įvertinsime, kiek tai kainuoja. Tačiau virtualizacija padeda išspręsti resursų resursų apkrovimo problemą – techninė įranga yra išnaudojama efektyviau. Taip pat - sutaupomas laikas. Laikas, per kurį yra „paleidžiamas“ naujas serveris, aplikacijos, atstatomos atsarginės duomenų kopijos, t.y. įdiegus virtualizacijos sprendimą, daug užduočių atliekama kelis ar net keliasdešimt kartų greičiau. Pavyzdžiui, klonuoti virtualų serverį užtrunkama kelias minutes, o fizinio serverio klono paruošimas galėtų užtrukti kelias dienas ir su sąlyga, kad turime papildomą serverį. Susiduriame su organizacijomis, kurių virtualizacijos projekto tikslas yra tik maksimalus resursų išnaudojimas, bet dėl blogai pasirinkto sprendimo ar neteisingo, neapgalvoto jo diegimo, visi kiti procesai nepasikeičia ir nesulaukiama norimo rezultato. “ - pasakoja Vaidas Zlotkus, kompanijos „Santa Monica Networks“ duomenų centrų grupės vadovas.

Nors infrastruktūrinę debesų kompiuteriją 2014 metais rinksis didžioji dalis apklausoje dalyvavusių Europos IT bendrovių, tačiau net 74 proc. kompanijų nerimą kelia debesijos saugumo standartų neapibrėžimas ir galimi valstybių įstatymų neatitikimai, taip pat, abejojama duomenų apsaugos užtikrinimu.

Vaido Zlotkaus manymu, šios abejonės išsisklaidys tik pasirinkus tinkamą paslaugos teikėją – svarbu, kad būtų aiškiai aprašyti įsipareigojimai, nurodyti paslaugos pateikiamumo kokybiniai parametrai (angl. SLA), duomenų tvarkymo ir saugojimo tvarkos. „Jūs turite žinoti, kas atsitiks, jei, pavyzdžiui, kažkas reikalauja pateikti jūsų duomenis, kokiose šalyse tie duomenys yra saugomi, kaip tie duomenys yra tvarkomi. Taip pat reikia išsiaiškinti, kaip galėsite savo duomenis iš paslaugų teikėjo pasiimti, jeigu nutrauksite bendradarbiavimą su juo. Dažniausiai sukelti duomenis į debesį nekyla jokių problemų, bet jos atsiranda, kai tuos duomenimis norime pasiimti.

Nereikia pamiršti ir šalies, kurioje vykdoma veikla ar yra registruota įmonė, duomenų saugos ir jų administravimo įstatymų.“ - aiškina V. Zlotkus. Iššūkis vadovams – saugumas mobiliuosiuose įrenginiuose Nors daugeliui Europos kompanijų IT saugumo užtikrinimas tapo prioritetine užduotimi, tačiau Lietuvoje poreikis duomenų saugumui formuojasi lėčiau nei kitose valstybėse. „Pasaulinė praktika rodo, kad vis daugėja kibernetinių nusikaltimų, kai išnaudojant neapgalvotus saugumo mechanizmus, yra prarandami duomenys, kartais jie net paviešinami, taip patiriami dideli nuostoliai. Lietuvoje situacija su IT saugumu yra dar prastesnė. Jei pasaulis pradeda tuo vis labiau rūpintis, tai dauguma mūsų organizacijų vis dar apie tai negalvoja arba galvoja minimaliai – jų manymu, užtenka tik ugniasienės, kuri, dažnai netinkamu įsivaizdavimu, apsaugo nuo visko. Galbūt todėl, kad Lietuvoje dar nebuvo didesnio masto duomenų paviešinimo precedento... “ - svarsto Vaidas Zlotkus.

Duomenų saugumo užtikrinimas itin svarbus ir į darbuotojų mobilumą investuojančioms organizacijoms – tokių technologijų diegimą kaip prioritetą nurodė net 36 proc. „TechTarget“ tyrimo apklaustų kompanijų. Šiuolaikinis darbuotojas, dirbantis su informacinėmis technologijomis, turi ne vieną mobilųjį įrenginį, todėl yra labai svarbu užtikrinti it tokių įrenginių duomenų apsaugą. „Dauguma net nesusimąstome, kas bus, jeigu prarasime asmeninį nešiojamą kompiuterį, o jame bus įmonės klientų duomenų bazė. Situacija dviprasmiška – kompiuteris ne įmonės, kompiuteryje įmonės duomenys, įmonė leido dirbti asmeniniu kompiuteriu – tad kas šioje situacijoje kaltas? Todėl privalo būti technologiniai sprendimai, taisyklės, kaip tokiais įrenginiais darbuotojai naudojasi, kaip pasiekia ar saugo konfidencialią informaciją – ir tai yra iššūkis įmonių IT vadovams.“.

Lietuvoje vis dar nėra linkstama informacines technologijas pirkti kaip paslaugą (angl. Outsource). Dažniausiai tą lemia noras sutaupyti pasitikint pačios kompanijos darbuotojų kompetencija visose srityse, deja, netinkami prioritetai gali sąlygoti duomenų praradimą, jų sunaikinimą ir saugumo incidentus. „Kiekviena organizacija turi įsivertinti, ar tikrai joje dirbantys IT specialistai yra geriausias pasirinkimas vienos ar kitos sistemos priežiūrai. Juk kompanijos specialistas gali būti itin kompetetingas vienoje siauroje srityje, tačiau nebūtinai naudingas kitoje. Pavyzdžiui, jei žmogus puikiai prižiūrėjo serverius, tai nereiškia, kad jis puikiai pasirūpins ir duomenų archyvavimo sistema, ar, tarkim, tinklo ugniasiene. Kompetencijos trūkumo visuomet galima išvengti pasirinkus patikimą IT paslaugų tiekėją.“ - nuomone dalijosi V. Zlotkus.

Vaidas Zlotkus yra „Santa Monica Networks“ duomenų centrų grupės vadovas. „Santa Monica Networks“ - IT saugumo sprendimų, duomenų perdavimo tinklų ir privačių duomenų centrų infrastruktūros diegimo bendrovė Lietuvoje. Kompanija teikia individualius klientų poreikius atitinkančias IT paslaugas, kurios suteikia galimybę dirbti saugiau, plėstis greičiau, investuoti dar efektyviau.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148