Viskas, ką turite žinoti apie įrašų, nuotraukų ir kitų bylų glaudinimą

Daugeliui pažįstama situacija: norime išsiųsti failą el. paštu ar įkelti į USB atmintinę, tačiau prieš akis iššoka erzinantis pranešimas, kad jis per didelis. Tuomet atsidūstame ir bandome išsiaiškinti, kaip siunčiamą bylą suspausti ar, buitiškai kalbant, suzipinti.

Atlikus šį veiksmą prisegtukas stebuklingai sumažėja, tačiau kaip ši kompiuterinė magija veikia? Šias paslaptis atskleidžia paslaugų centro „Telia Global Services Lithuania“ IT paslaugų tiekimo specialistas Tomas Niparavičius.

„Failų glaudinimo technologijas galima padalinti į dvi dalis. Pirmoji – glaudinimas be nuostolių (angl. lossless), kuomet failai suspaudžiami išsaugant visus pradinius duomenis, pavyzdžiui, naudojant ZIP ar RAR archyvus. Antras būdas – nuostolingas (angl. lossy) glaudinimas, kuomet specialiais algoritmais pašalinami nebūtini, pertekliniai duomenys. Pastarojo pavyzdžiai galėtų būtų JPEG formato paveikslėliai ar MP3 muzikos įrašai“, – sako T. Niparavičius.

Abu failų suspaudimo būdai ir jų formatai daugeliui žmonių yra puikiai pažįstami ir kone kasdien naudojami. Tačiau ar kada susimąstėte, kaip failai sumažėja ir kur pasislepia tie megabaitai, o kartais – ir gigabaitai duomenų?

Paprasta, bet efektyvi gudrybė

Failą suspaudžiant į ZIP, RAR ar kitokį archyvą jo apimtis sumažėja, tačiau jį išskleidus gaunamas originalui identiškas failas. Naudojant glaudinimą be nuostolių failų turinys yra trumpinamas surandant pasikartojančius elementus ir juos užkoduojant, o pasikartojančiose dalyse paliekami tik programai suprantami kodai. Kuo daugiau kartotinių turi failas, tuo labiau jį galima suspausti.

Tekstiniame dokumente kodo simboliu gali tapti raidžių junginys, žodis ar žodžių junginys. Pavyzdžiui, greitakalbę „Pakopa po pakopos, pakopa po pakopos, pakopa po pakopos mes kopiame aukštyn“ sudaro 12 žodžių ir 75 simboliai su tarpais, taigi ją išsiųsti reikėtų 75 baitų. Tačiau trys žodžiai joje kartojasi kelis kartus, taigi jiems galime suteikti skaitinius kodus ir sukurti biblioteką:

1. pakopa
2. po
3. pakopos

Dabar greitakalbę galėtume užrašyti taip: „1 2 3, 1 2 3, 1 2 3 mes kopiame aukštyn“ ir ji užimtų jau 39 simbolius su tarpais. Tiesa, biblioteka užima dar 18 simbolių, taigi greitakalbę „suspaudėme“ iki 57 simbolių. O jei skaitinį kodą 1 priskirtume visai frazei „pakopa po pakopos“? Tuomet užtektų užrašyti „1, 1, 1 mes kopiame aukštyn“ ir visa greitakalbė sudarytų vos 27 simbolius plius 18 simbolių biblioteka – viso 45 simboliai, beveik perpus mažiau nei originalas.

Kuo ilgesnis tekstas ir kuo jame daugiau pasikartojančių žodžių ar frazių, tuo labiau failą galime suspausti neprarasdami jokių duomenų. „Priklausomai nuo failo formato, jį gali sudaryti žodžiai ar tiesiog baitų sekos, kurias archyvavimo programa išanalizuoja ir įvertina, kaip geriausiai visa tai suspausti neprarandant duomenų. Tiesa, tam tikrais atvejais archyvavimas mažai gelbsti, pavyzdžiui, kai bandoma suspausti ir taip „taupaus“ formato failą“, – pastebi IT paslaugų tiekimo specialistas Tomas Niparavičius.

Kai nėra ko suspausti, belieka „apkarpyti“

Nuostolingas failų suspaudimo būdas yra kita alternatyva, kuomet archyvavimas nepadeda arba duoda pernelyg mažai naudos. Tai galioja tokiems failams, kaip nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai. Šiuos failus sudaro tiek daug skirtingų elementų, kad juose sunku surasti pasikartojančias reikšmes.

Taikant nuostolingą glaudinimą iš failo pašalinami nebūtini, pertekliniai duomenys. Pavyzdžiui, garso įraše tai gali būti itin aukšto ar itin žemo dažnio garsai, kuriuos neišlavinta žmogaus ausis ir taip prastai girdi arba negirdi apskritai, nuotraukoje gali būti atsisakoma itin panašių atspalvių.

Tokiu būdu originalus garso įrašas ar nuotrauka, užėmusi 30–50 megabaitų (MB), suglaudintame MP3 ar JPEG formate teužima 3–6 MB vietos. Tačiau atkurti pradinio failo jau nebebus įmanoma – pavyzdžiui, jei profesionaliu fotoaparatu darytoje nuotraukoje buvo 20 skirtingų mėlynos atspalvių, JPEG faile gali likti tik keli jų ir atkurti visus turint tik suglaudintą failą bus neįmanoma.

„Žinoma, muzikos profesionalas nesunkiai atskirs suglaudintą įrašą, o fotografo akis nesunkiai įžvelgs skirtumą tarp RAW ir JPEG formatų. Visgi daugelis žmonių yra muzikos klausytojai ir fotografijos mėgėjai, taigi mums pilnai užtenka suglaudintų failų kokybės ir padaryti pakeitimai dažnai yra nepastebimi, o patogumas ir šių failų lengvumas smarkiai atsveria netektis“, – komentuoja „Telia Global Services Lithuania“ ekspertas.

Kada failo suspausti nederėtų?

Kartais glaudinimas nėra naudingas. Pavyzdžiui, į ZIP ar RAR archyvą dažnai neverta glaudinti nuotraukų, vaizdo ar garso įrašų, kadangi šie failai dažnai sumažėja vos keliais procentais, tačiau jų suspaudimas ir atkūrimas atima papildomai laiko – nuo keliolikos sekundžių iki kelių ar net keliolikos minučių, priklausomai nuo failų kiekio ir dydžio.

Taip pat, ar naudinga failą suspausti, priklauso nuo jo panaudojimo. Socialiniams tinklams ir asmeniniam naudojimui pilnai užtenka JPEG formato nuotraukų, tačiau jei ją ketinate spausdinti dideliu formatu ar naudoti profesionaliai (reklaminiame stende, ant žurnalo viršelio ir pan.), tuomet kiekviena detalė yra svarbi ir geriau naudoti RAW formato nesuspaustas nuotraukas.

Panaši situacija yra ir su muzikos įrašais. Daugelis mūsų kasdien klausomės suspausto formato įrašų, iš kurių yra pašalintos eilinio žmogaus ausiai negirdimos ir didelio skirtumo nedarančios detalės. Tačiau tikri melomanai, klausydamiesi įrašų naudodami profesionalią įrangą, šiuos niuansus girdi, todėl vertina originalius įrašus. Taip pat nesuspausti failai įprastai naudojami įrašų studijose, koncertų metų ir pan.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148