Finansinių sukčių atakos – dažnos, bet ir nusižiūrėtos aukos nepėsčios

Pinigus išvilioti nusiteikusių sukčių atakos neaplenkia dažno Lietuvos gyventojo. Reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa rodo, kad 54 proc. apklausos dalyvių su sukčiais susidūrė, bet pastarųjų ataka baigėsi nesėkmingai.

Vis dėlto, apytiksliai penktadalis apklaustųjų pripažino, kad nuo sukčiautojų jau yra nukentėję finansiškai.

Apklausą inicijavusio Medicinos banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas sako, kad vienas svarbiausių sukčiavimo atakų dedamųjų yra emocijos. Be to, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ir Lietuvos visuomenėje yra labai sustiprėjusios filantropinės nuotaikos bei noras prisidėti remiant katastrofišką laikotarpį išgyvenančią šalį.

„Kviečiame atsižvelgti į neeilinę situaciją, kuri kelia daug emocijų ir gali užmigdyti budrumą. Jau pasirodė informacijos, kad katastrofa Ukrainoje pradeda naudotis sukčiai. Paramos būdų yra labai daug – skelbiamos atskiros skirtingų iniciatyvų sąskaitos, trumpieji numeriai, kviečiama jungtis į įvairias platformas. Pasistenkite įsitikinti, kad jūsų aukojamos lėšos nueis tikrai tam, kam skiriate. Tai reiškia, skirkite laiko ir patikrinkite, kam ruošiatės pervesti lėšų“, – sako P. Gotautas.

Finansiniai sukčiai yra problema ir taikiu laikotarpiu. Šiemet sausio mėnesį apklausoje didžiausia, arba 28 proc., respondentų dalis pripažino, kad asmeniškai patyrė sukčių bandymus išvilioti pinigus, tačiau viskas baigėsi laimingai.

Dar 26 proc. atsakė, kad bandymų sukčiauti patyrė artimieji, bet irgi išsisuko be finansinių nuostolių. Pasak P. Gotauto, bendra 54 proc. finansiniams sukčiams atsparių gyventojų dalis yra išties reikšminga. Kita vertus, dešimtadalis apklausos dalyvių prisipažino, kad artimieji, o dar 8 proc. – ir patys finansiškai yra nukentėję nuo sukčių.

„Beveik kas penktas apklausos dalyvis pripažino, kad tapo finansinio sukčiavimo auka ir tai irgi yra nerimą keliantis rodiklis. Finansų institucijos skiria daug jėgų ir investuoja į maksimalų klientų bei jų sąskaitų saugumą, bet pripažinkim, kad už mygtuko paspaudimą yra atsakingas pats žmogus, todėl noriu priminti, kad atsargumas ir šaltas protas išlieka kaip niekad svarbus“, – teigia P. Gotautas.

Tarp tradicinių sukčių įrankių yra apsimetimas banku, paslaugos tiekėju, prekių pardavėjų ir melagingų elektroninių laiškų, taip pat trumpųjų žinučių siuntimas. Verta rimtai suklusti, jei juose pateikiamos aktyvios nuorodos prisijungti, laiško ar žinutės turinyje yra bauginimų, raginimų prie paskyros prisijungti kuo greičiau.

„Tikėtina, kad piktavaliai tik ir laukia, kuomet naudodamiesi netikrose svetainėse jūsų paslaugiai suvestais asmeniniais duomenimis galėtų apmokėti savo pirkinius ar lėšas pasisavinti. Nespauskite nuorodų, neskubėkite. Turėkite omenyje, kad bankai aktyvių nuorodų niekuomet nesiunčia, sąskaitos blokavimu dėl neva keistų pervedimų negąsdina. Gali nutikti, kad net ir melaginga nuoroda bus labai panaši į tikrą, tačiau tokiu atveju geriau paskambinkite į banką, paslaugos teikėjui ir tiesiogiai paklauskite, ar kažką padaryti prašo būtent jie“, – pataria P. Gotautas.

Jungiantis prie internetinės bankininkystės ir tvirtinant mokėjimo operacijas nuotoliniu būdu (naudojat „Smart ID“ ar mobilųjį parašą), visada įsitikinkite ar interneto banko paskyroje pateiktas kodas sutampa su tuo, kuris yra matomas „Smart ID“ programėlėje ar mobiliojo parašo pranešime.

Vis dar aktualūs sukčiavimo atvejai, kuomet sukuriami oficialių puslapių klonai, jie paieškoje „pakeliami“ su skaitmenine reklama ir tokiu būdu juos pamato daug vartotojų, dalis kurių apsigauna. Jungiantis prie banko internetinio puslapio per paieškos sistemą rekomenduojame visada patikrinti interneto svetainės adresą ir įsitikinti, kad prisijungėte prie tikros banko svetainės (www.medbank.lt).

Reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa įvyko šiemet sausio 17-29 dienomis, joje dalyvavo 18-75 metų amžiaus respondentai – iš viso 1010 žmonių.

• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147