- Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
- Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
- Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
- 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
- Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
- Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
- Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
- „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
- Ką naujausi išmanieji televizoriai siūlo kompiuterinių žaidimų mėgėjams?
- Ateitis jau čia: 5 išmaniųjų televizorių funkcijos, kurias verta išbandyti.
- Blokuojami 53 IP adresai, kuriais pasiekiami Rusijos propagandiniai kanalai.
- Patarimai, kurie leis televizorių namuose žiūrėti lyg būtumėte kino teatre .
- „NTV-Plus“ pradėjo teikti televizijos paslaugas Kaliningradui iš 56E pozicijos.
- Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas.
- Blogai pastatytas televizorius – pinigų išmetimas į balą.
- Televizorių gamintojai žengia į ryškumo karus ir vaizdus be laidų.
- RRT sprendimas leis pagerinti televizijos transliavimo kokybę regionuose.
- Skirtos baudos už draudžiamų rusiškų televizijos programų platinimą.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Muzikinis testas jūsų ausinėms: prireiks šių 7 dainų.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo karo baimės iki žmogaus teisės.
- Renkamės internetą namams: ekspertas atskleidė, kokios spartos iš tiesų reikia.
- Didžiųjų technologijų kompanijų laukia sunkūs laikai – bręsta interneto pokyčiai.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Nuotolinis darbas: nulinio pasitikėjimo reikalas.
- Nepaspaustas „Save“ mygtukas gali kainuoti daug darbo valandų.
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- „Telia“ pradeda naudoti akinius, kurie rodo ryšio bangas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?
- Ar Rusijos karas dar labiau pagilins lustų krizę?
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- 5 orkaitės gudrybės, kurios užtikrins puikius kulinarinius rezultatus.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Amžino pavasario sala Madeira: kodėl verta čia apsilankyti ir vasarą?
- Išvykų sezonas atidarytas: išmanūs aksesuarai, be kurių kelionėse neišsiversite.
- Fotogeniškiausios Peloponeso vietos – atraskite ir įsiamžinkite.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti.
- „TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą .
- Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas.
- VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“.
- „Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas.
- Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- 5 ekspertės patarimai naujakuriams: ką žinoti apie būsto planą ir perskaityti?
- Namo stogas: kokį pasirinkti, kad džiugintų ilgus metus?
- Nauji langai jaukiems namams.
- Lietuvoje televizijai dažniausiai naudojama horizontali poliarizacija, o FM radijui vertikali. Tai reiškia, kad montuojant TV antenas televizijai jų vibratoriai turi būti horizontalūs, o FM radijui - vertikalūs.
- Reikia imtuvo ar televizoriaus DVB-T žiūrėjimui, bet nežinote kurį pasirinkti: DVB-T ar DVB-T2. Geriau imkite DVB-T2. Toks tinka ir DVB-T ir DVB-T2 standarto signalams priimti. DVB-T imtuvas tinka tik DVB-T signalų priėmimui. Lietuvoje šiuo metu veiks bet kuris iš jų. Bet būkite atsargūs - kai kurie užsienyje parduodami senesni DVB-T imtuvai priima tik MPEG-2 signalus. Lietuvoje TV programų siuntimas vykdomas MPEG-4. Kitaip vadinamu H.264 standartu.
- Naršote internete, bet Jūsų monitorius yra geras, todėl ekrane puslapis atrodo siauras? Ne problema - padidinkite vaizdą MENU --> VIEW --> ZOOM. Arba laikydami klaviatūros CTRL klavišą, sukite pelės ratuką. Naršyklė ir kitą kartą, atvertus puslapį, prisimins šį puslapio nustatymą.
Daugiau patarimų
- Tik tada, kai yra pakankamai tamsu, galima matyti žvaigždes.
- Žmogaus charakterį galima pažinti tik tada, kai jis tampa savo viršininku.
- Iš dviejų besipykstančių, labiau kaltas tas, kuris protingesnis.
- Kai kurių darbų didybę lemia ne tiek mastas, kiek savalaikiškumas.
- Žmonių išmintingumas proporcingas ne jų patirčiai, o sugebėjimui jos įgyti.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- There is a resolve to protect Europe and rules-based world order.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
Mitais apipintas centralizuotas šildymas – ką verta žinoti?
2022-03-22 13:38:49Viešojoje erdvėje centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) tema susilaukia vis daugiau dėmesio. Pastaruoju metu gyventojus domina ne tik energijos kainų pokyčiai, bet ir tai, kaip miesto šiluma juos pasiekia.
Energetikos ekspertas dr. Kęstutis Buinevičius atskleidžia, jog, nepaisant centralizuotai tiekiamos šilumos privalumų, visuomenėje vis dar gajūs mitai apie šį šildymo būdą. Specialistas pakomentavo populiariausius mitus, paaiškindamas, kurie iš jų yra teisingi, o kurie – ne.
1. Centralizuotas miesto šildymas – atgyvena.
Teiginys, jog centralizuotas šildymas yra „atgyvena“ – neteisingas, – atskleidžia K. Buinevičius. Pasak jo, pažangiai gaminant bei tiekiant miesto šilumą pasitelkiamos naujausios technologijos, užtikrinančios mažiausius gamybos ir tiekimo kaštus, saugančios aplinką nuo taršos ir užtikrinančios stabilų šilumos tiekimą gyventojams.
Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, o taip pat Lenkija, Vokietija, Danija, Suomija ir Švedija yra tarp labiausiai centrinio šildymo tinklą vystančių valstybių. Jos šį šildymo būdą vysto kaip energetiškai efektyviausią, patogų ir „žalią“ būdą miestiečius aprūpinti šiluma. Centralizuotas tinklas atveria galimybes taikyti įvairiausių atsinaujinančių išteklių integravimą į šilumos gamybą – saulės, biomasės, komunalinių atliekų, antrinių šilumos išteklių, šilumos siurblių ir kt.
2. Šilumos gamintojų ir tiekėjų niekas nekontroliuoja.
Centralizuoto šilumos tiekimo ir gamybos įmonių veiklą griežtai kontroliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT), kuri tikrina, ar kuras perkamas žemiausiomis kainomis, ar įmonės išlaidos yra pateisinamos ir atitinka norminius rodiklius, ar įmonės dirba efektyviai ir ar viską padarė, kad parduodamos šilumos kaina būtų mažiausia. Aplinkos apsaugos agentūra tikrina, ar laikomasi Europos Sąjungos direktyvų ir taršos leidimuose nustatytų normų teršalams.
Taigi, miesto šilumos gamybos ir tiekimo įmonių veikla yra labai kontroliuojama, siekiant maksimaliai užtikrinti gyventojų interesus.
3. Autonominis šildymas patogesnis.
Eksperto teigimu, tai dar viena nusistovėjusi klišė, į kurią verta pažvelgti kritiškai. „Vertinant centralizuoto ir autonominio šildymo privalumus bei trūkumus, gyventojai dažnai linkę lyginti tik pačią šilumos kainą, tačiau retai kada atkreipia dėmesį tiek į pačios autonominio šildymo įrangos įsigijimą, tiek į kaštus, tenkančius jos priežiūrai“, – akcentuoja K. Buinevičius ir priduria – jeigu visas individualaus šildymo įrangos įrengimo ir išlaikymo kainas įtrauktume į šilumos kainą, tai ji būtų ženkliai didesnė, nes dujiniams katilams reikia priežiūros, o šilumos siurblių remontas sąlyginai brangus.
Negana to, naudojant dujas, gyvenamose patalpose kyla apsinuodijimo smalkėmis pavojus. Lietuvoje ne taip retai pasitaiko mirčių dėl apsinuodijimo smalkėmis. Šildymas kietuoju kuru reikalauja papildomų pastangų apsirūpinti kuru, jeigu tai malkos – jį dar ir paruošti, ir tinkamai sandėliuoti. Pavyzdžiui, jei malkos laikomos netinkamomis sąlygomis ir sudrėksta, jų energetinis naudingumas mažėja, o apsinuodijimo smalkėmis pavojus didėja.
Šiuo požiūriu centralizuotas šildymas išskirtinis tuo, kad jį naudojant namuose nevyksta jokie degimo procesai, tad nėra rizikų sveikatai, nereikia rūpintis kuru. Vartotojus pasiekia jau pagaminta šiluma, už kurią mokama tik pagal faktiškai sunaudotą kiekį ir tik už praėjusį mėnesį – nereikia mokėti į priekį, kaip, pavyzdžiui, perkant kietąjį kurą.
4. Prisijungsi – „numaus paskutines kelnes“.
Buinevičiaus teigimu, dalis visuomenės centralizuotą šildymą vertina kritiškai, nes mano, jog tai vienas brangiausių būdų apsirūpinti šiluma. Šis mitas neatitinka tikrovės. „Eskaluojant vis kylančių energetikos kainų temą, visuomenė šią klišę ėmė taikyti absoliučiai visai centralizuoto šildymo sistemai šalyje. Vis tik to daryti nederėtų, nes kiekviename mieste centralizuoto šildymo situacija gan skirtinga. Išties yra miestų, kuriuose šildymas ženkliai pabrango, nes šilumos gamybai naudojamos gamtinės dujos. Jeigu 2021 metais, gamtinių dujų kaina tarptautinėje Nyderlandų biržoje buvo 16,7 Eur/MWh, tai dabar jau pasiekė 265 Eur/MWh balandžio mėnesio kontraktams. Ir tai tik tarptautinės kainos, nes mažmeninės dujų kainos yra dar didesnės. Ar dujų kaina daugiau neaugs? Deja, bet kol kas nėra prielaidų tikėtis kainų mažėjimo“.
Pasak eksperto, mažesnėmis nei daugelyje šalies miestų šilumos kainomis gali džiaugtis Kauno, Kauno rajono ir Jurbarko gyventojai. Juos šiluma aprūpina „Kauno energija“, kuri 2012 m. pradėjo investuoti į biokuro katilų statybas.
„Drastiškai brangstant gamtinėms dujoms, esant ir žymiam elektros kainų šuoliui, biokuras išlieka pigiausiu energijos šaltiniu. Bendrovė apie 90 proc. visos šilumai pagaminti reikalingos energijos išgauna būtent iš biokuro, todėl klientai kainų šoko nepatiria ir nepatirs“, – atkreipia dėmesį K. Buinevičius.
5. Biokuro katilinė ar individualiame name malkomis kūrenamas katilas aplinką teršia vienodai.
Tai dar vienas su centralizuotu šilumos tiekimu susijęs gajus mitas. Kaip teigia energetikos ekspertas, miesto šilumą gaminančios bendrovės pastarąjį dešimtmetį ypatingą dėmesį skyrė ne tik infrastruktūros atnaujinimui, bet ir katilinių modernizavimui, padėjusiam gerokai sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį.
Dėka pažangių technologijų, degimo procesas centralizuotą miesto šilumą gaminančiuose biokuro katiluose kruopščiai sureguliuojamas, o išskiriami dūmai išvalomi taip, kad per kaminą iškeliauja tik vandens garas, ženkliai sumažinantis aplinkos taršą.
„Didžioji dalis kietųjų dalelių ir kitų cheminių medžiagų, išsiskiriančių biokuro degimo metu, yra „išgaudomos“ specialiais filtrais, o dūmai dar praplaunami vandeniu kondensaciniuose ekonomaizeriuose. Tad šiuolaikiniai biokuro katilai ne tik užtikrina pigesnę, žalesnę, bet ir švaresnę šilumą“, – atskleidžia K. Buinevičius.
Tuo tarpu individualiuose namuose kūrenamos kieto kuro krosnys šių filtrų neturi, tad pro kaminą tiesiai į aplinką išmetami ne tik dūmai, suodžiai, bet ir cheminės medžiagos. Ypač aplinką teršia nerūšiuotos buitinės atliekos, kurias gyventojai neretai linkę tiesiog sudeginti. Tai dažniausiai būna šiukšlės, įvairios senų baldų plokštės, kita dažyta mediena ar net drabužiai, avalynė.
6. Biokuras gaminamas iš susmulkintų medžių.
Visuomenėje sklando gandai, jog dėl centralizuotai tiekiamos miesto šilumos poreikių kertami medžiai. Vis tik tai – netiesa. Mat šilumai gaminti naudojamas biokuras tėra medienos pramonės atliekos, likusios po rastų apdorojimo, lentų ir ar kitų produktų gamybos. Tačiau dar plačiau naudojamos miesto medžių priežiūros, miško kirtimo atliekos – šakos, žievės, spygliai bei laukų ir šalikelių krūmynų valymo atliekos.
„Pritaikius biokuro katilus, juose galima kūrenti visą biomasę, kuri niekam daugiau netinka. Tad biokuras, nors ir susijęs su medžių kirtimu, niekaip tiesiogiai nesusijęs su miškų naikinimu. Priešingai, miesto katilinėse sudeginus surinktas medienos atliekas, gaunama dviguba nauda: ne tik išvaloma aplinka , bet ir išgaunama už iškastinį kurą pigesnė šiluma“, – paaiškina energetikos ekspertas.
7. Jei šildysiesi centralizuotai, namie visuomet bus arba per šalta, arba per karšta.
Šis stereotipas – vienas populiariausių. K. Buinevičiaus teigimu, tokie atvejai pasitaiko senos statybos, nerenovuotuose namuose, kuriuose vis dar eksploatuojami seno tipo šilumos punktai, o pačios šildymo sistemos pastato viduje yra senos konstrukcijos.
„Dabar pastatuose įrengiami modernūs šilumos punktai, kurie leidžia reguliuoti šildymą individualiai, pagal kiekvieno pastato poreikius. Modernizavus daugiabučio šilumos punktą ir atnaujinus pastato šildymo sistemą, atsiranda galimybė šilumą reguliuoti individualiai kiekviename kambaryje. O tai ne tik patogu, bet ir pigiau už autonominį šildymą dujomis.“
Todėl miestiečiams, norintiems sutaupyti, rekomenduojama įvertinti ne tik šilumos punkto, vamzdyno, bet ir apskritai viso namo būklę. Jei šilumos punktas fiziškai pasenęs, rekomenduojama jį atnaujinti, o jei pasenę ir vamzdynai, prakiurę radiatoriai – verta apsvarstyti ir mažosios renovacijos galimybę.
8. Vis daugiau žmonių atsisako miesto šilumos.
Anksčiau vyravęs teigiamas gyventojų požiūris į autonominį šildymą pamažu keičiasi. Vartotojai, rinkdamiesi šildymo būdą namams, vis dažniau atranda centralizuoto šildymo privalumus. Tad teiginys, jog vis daugiau žmonių, turėdami tokią galimybę, atsisako miesto šilumos, dabar jau tėra pasenęs mitas.
Žinoma, jeigu namas toli nuo šilumos tinklų – užmiestyje ar laukuose, ten ir nėra galimybių rinktis centralizuotai tiekiamą šilumą. Tada lieka kiti – individualaus šildymo sprendimai.
Buinevičiui antrina ir „Kauno energijos“ Pardavimo skyriaus projektų vadovas Michailas Černych. Pasak jo, susidomėjimas galimybe prisijungti prie centralizuoto šildymo pastaruoju metu itin išaugęs. „Didėjant dujų ir elektros kainoms, stebimas vartotojų, norinčių prisijungti prie centralizuotai tiekiamos miesto šilumos tinklo, suaktyvėjimas. Galimybe prisijungti prie CŠT aktyviai domisi tiek daugiabučių, tiek individualių namų gyventojai“, – atskleidžia specialistas.
Šiuo metu „Kauno energija“ centralizuotai miesto šilumą tiekia 122 tūkst. gyventojų abonentų ir 3,5 tūkst. komercinės paskirties objektų Kaune, Kauno rajone bei Jurbarke. Bendrovės pagaminamą šilumą dabar jau renkasi apie 90 proc. naujų pastatų statytojų.
4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą
Ar kada nors pagalvojote, kad įmanoma padidinti saugumą, palengvinti savo buitį ir dar sumažinti sąskaitas už elektrą? Aktyviai tobulinamos išmaniosios sistemos ne tik padeda siekti šių tikslų, bet ir nereikalauja daug investicijų, o jų nauda pajuntama gana greitai.Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną
Kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų – negautų pajamų ir atsiradusių papildomų išlaidų.„Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus
Didžiausiai Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojai Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti bendrovė „Elektrum Lietuva“ neaudituotais duomenimis pernai gavo 357 mln. eurų pajamų ir uždirbo 3,3 mln. eurų grynojo pelno – atitinkamai 1,7 ir 5 kartus daugiau negu 2022 m.Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių
Dalis „Ignitis“ privačių ir verslo klientų, įsigijusių saulės elektrines nutolusiuose parkuose ar įsirengusių jas ant stogo, pagamino daugiau elektros energijos nei reikia jų individualiems ar verslo poreikiams.„Elektrum Lietuva“: sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc.
Sausio mėnesį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo 32 proc. didesnė nei pernai gruodį ir siekė 117,41 Eur/MWh. Elektra brango ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje – taip pat 32 proc. iki 117,16 Eur/MWh, Estijoje – 42 proc. iki 126,48 Eur/MWh.Lietuvoje sparčiai daugėja planuojamų statyti vėjo elektrinių
Lietuvoje sparčiai daugėja planuojamų statyti vėjo elektrinių skaičius rodo Aplinkos apsaugos agentūros duomenys. Išaugusį planuojamų įrengti vėjo elektrinių skaičių atspindi padidėjęs Agentūroje gautų nagrinėti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų.Dėl atvėsusių orų Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę kilo 4,5 karto
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje išaugo 4,5 karto. Tiek pat ji kilo ir Latvijoje, abiejose šalyse vidutiniškai pasiekdama 201,23 Eur/MWh. Estijoje kaina didėjo 5,5 karto iki 242,52 Eur/MWh.Hidroenergijos gamyba didmeninę elektros kainą Lietuvoje sumažino 57 proc.
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse krito 57 proc. ir visame regione vidutiniškai siekė 46,97 Eur/MWh.Ir žiemai prasidėjus galima šildytis taupiau: 10 praktinių patarimų
Žiemai įgaunant pagreitį ir temperatūrai nukritus žemiau nulio, pastatams šildyti reikia didesnio šilumos kiekio, o tai reiškia ir didesnes šildymo sąskaitas. Vis tik nereikėtų nuleisti rankų – dar galite atlikti keletą nesudėtingų, tačiau efektyviai taupyti šilumą padedančių veiksmų.Kiek elektros sunaudoja kalėdinės girliandos: suma gali siekti kelis šimtus
Artėjant Kalėdoms, norisi namus papuošti elektrinėmis girliandomis ir dekoracijomis, tačiau dažną stabdo dvejonės, kaip tokios puošmenos gali išauginti sąskaitas už elektrą.Naujasis dujų akcizo mokestis - smūgis Lietuvos regionų gyventojams
Pasaulyje suskystintos naftos dujos yra pripažįstamos kaip vienas švariausias ir draugiškiausias gamtai (aplinkai) energetikos produktų, dėl to, suskystintos naftos dujos (SND) yra noriai naudojama tiek buityje, tiek gamyboje ir pramonėje.ESO mokėti dividendai keliavo į valstybės biudžetą
Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie tai, kad bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galbūt turėtų grąžinti išmokėtus dividendus, įmonė patikslina, kad 2016-2021 metais išmokėjo 258 mln. Eur, iš kurių 93 proc. nukeliavo į valstybės biudžetą. 7 procentai buvo išmokėti smulkiesiems akcininkams.Vilniaus šilumos tinklai didina aktyvumą elektros balansavimo rinkoje
AB Vilniaus šilumos tinklai tęsia dalyvavimą elektros balansavimo rinkoje ir didina gamybos pajėgumus. Papildomo turbogeneratoriaus (16,7 MW) prijungimas numatomas dar šiemet, kartu su šildymo sezono pradžia.Į situaciją Izraelyje rinkos kol kas reaguoja pakankamai ramiai
Rinkos kol kas ribotai reagavo į savaitgalį prasidėjusią didžiausią per pusę amžiaus ataką prieš Izraelį. Be Izraelio akcijų rinkos, kurioje „Luminor investicijų valdymas“ nėra investavęs, ryškiausias pokytis kol kas matomas žaliavų kainose.Kaunas šildymo sezonui pasiruošęs: šilumos kaina - viena mažiausių Lietuvoje
Centralizuotai miesto šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija“ baigia pasiruošimą 2023–2024 m. šildymo sezonui. Siekiant užtikrinti stabilų ir patikimą šilumos tiekimą vartotojams, patikrinta 450 km šilumos trasų.Tamsūs vakarai – ne priežastis išlaidauti. Kaip sumažinti elektros sąskaitą
Trumpėjant dienoms ir ilgėjant tamsiam paros metui vis daugiau laiko praleidžiame namuose, su šeima. Tai lemia ir didesnes elektros sąskaitas – ne tik ilgiau laikome įjungtą apšvietimą, bet ir ilgesnes valandas praleidžiame prie televizoriaus ar elektrinės viryklės.Vilnius turės didžiausią šilumos siurblį Baltijos regione
AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) pradėjo statyti galingiausią absorbcinį šilumos siurblį (AŠS) Baltijos regione, kuris padidins biokuro katilo efektyvumą ir leis panaudoti gamybos metu susidarančią atliekinę šilumą.Rugpjūtį buvo karšta ir elektros rinkoje – ar ruduo atvėsins kainų kilimą?
Paskutinis vasaros mėnuo nepagailėjo karštų orų. Jie ne tik džiugino poilsiautojus, bet ir atnešė mažiau pozityvių naujienų, mat aukšta oro temperatūra įprastai žengia koja kojon su kylančiomis elektros kainomis.Saulės panelės – kaip išsirinkti tinkamiausias?
Vis daugiau gyventojų renkasi tvaresnę, pigesnę saulės energiją. Kadangi tai dar palyginti nauja sritis, apie ją neretai stinga informacijos. Pavyzdžiui, Google paieškos laukelyje suvedus „saulės panelės“ rasime ilgą jų sąrašą.Kaip turėtų keistis vartojimo įpročiai, perėjus prie saulės gaminamos elektros?
Saulės elektrinės paprastai pristatomos kaip geriausias būdas sutaupyti pinigų už elektros energiją, tačiau kartais gyventojai, net ir tapę gaminančiais vartotojais, negali pasigirti smarkiai sumažėjusiomis išlaidomis.„Ignitis“ pataria, kurį su birža susietą planą pasirinkti: keli skirtumai
Nusprendę išmėginti su birža susietą nepriklausomo elektros energijos tiekimo planą „Išmanus“, nuo vasario mėnesio sumanių energetikos sprendimų bendrovės „Ignitis“ klientai gali rinktis jau iš dviejų jo variantų.„Ignitis“ vienašališkai sumažins elektros tarifus gyventojams
„Ignitis“ užtikrins, kad tiems klientams, kurie iki liepos 1 d. patys nepasikeis turimo fiksuotos kainos plano į pigesnį, dabar turimos sąlygos po valstybės kompensavimo, neblogėtų.Startavo kvietimas gyventojams saulės elektrinių įsirengimui
Šiandien 12 val. Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau - APVA) paskelbė naują kvietimą teikti paraiškas kompensacijoms nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti.Norite pasirinkti su birža susietą planą? „Ignitis“ atsako į klausimus
Elektros energijos kainai mažėjant ir įsibėgėjant išmanių skaitiklių diegimui, vis daugiau žmonių pozityviai žvelgia į su birža susietus nepriklausomus elektros energijos tiekimo planus.Sėkmingai atliktas Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas
Lietuvos elektros perdavimo sistema šeštadienį pirmą kartą veikė visiškai savarankiškai. Sistemos operatorė „Litgrid“ atliko izoliuoto darbo bandymą, kurio metu Lietuvos elektros tinklas buvo atjungtas nuo Rusijos kontroliuojamos IPS / UPS sistemos.Elektros rinkos barometras: Lietuvoje didmeninė elektros kaina krito perpus
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje mažėjo 51 proc. ir siekė 42,52 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje kaina krito po 54 proc. ir abiejose šalyse vidutiniškai siekė 40,19 Eur/MWh, o kai kuriomis valandomis buvo pasiekusi ir 0 Eur/MWh.Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą
Nors Lietuvos įstatymai įpareigoja vairuotojus kas 2 metus atlikti automobilio techninę apžiūrą, 2023 m. „Transekstos“ duomenimis, net 26 proc. automobilių savininkų pernai vėlavo tai padaryti.Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
„Siūlome nemokamai mokytis anglų kalbos ir šokių“ – toks, atrodytų, nekaltas skelbimas internete tapo lemtingu net apie 50 merginų Lietuvoje. Už „nemokamas“ pamokas jos galiausiai priverstos atsiskaityti priverstiniu darbu striptizo klube.Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys
Stalo žaidimai – tai ne tik puikus būdas praleisti laiką su šeima, bet ir galimybė mokytis bei tobulėti. Nuo senovės Egipto ir Mesopotamijos laikų žmonės rinkdavosi prie bendro stalo žaisti žaidimus, kurie lavintų protą, strateginį mąstymą ir socialinius įgūdžius.Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą
Dienoms iki Velykų sparčiai tirpstant ir šventei neišvengiamai artėjant, daugelis sprendžiame dilemą, ką gaminti ir kokiomis vaišėmis nustebinti artimuosius. Visuomet pravers, jei išsisaugosime greitai paruošiamų užkandžių receptų.Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
Nors šiandien didelę dalį naudojamo transporto vis dar sudaro benzininiai ar dyzeliniai automobiliai, perėjimas prie aplinką tausojančių elektromobilių įgauna vis didesnį pagreitį.4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą
Ar kada nors pagalvojote, kad įmanoma padidinti saugumą, palengvinti savo buitį ir dar sumažinti sąskaitas už elektrą? Aktyviai tobulinamos išmaniosios sistemos ne tik padeda siekti šių tikslų, bet ir nereikalauja daug investicijų, o jų nauda pajuntama gana greitai.Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti
„Didelę dalį iš „tėvų mokyklos“ į baseiną ateinančių vaikų plaukti tiesiog mokome iš naujo, „nuo nulio“. Tėčiai, mamos, seneliai ir kiti artimieji, net jei yra labai geri plaukikai, mokydami yra linkę daryti klaidų, kurios gali būti lemtingos vandenyje“.Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną
Kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų – negautų pajamų ir atsiradusių papildomų išlaidų.Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV
2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai pirmą kartą sumažins bazinę palūkanų normą.„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks
Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tinkle jau pradėjo veikti pirmieji dvylikos simbolių telefono numeriai. Atsižvelgiant į šalyje atsiradusį naujų telefono numerių stygių, galimybę naudoti dvylikaženklius numerius pasiūlė Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
Vanduo – svarbiausias gyvybės šaltinis žemėje, sudarantis net 60–75 proc. žmogaus kūno masės. Sertifikuota vandens someljė Aistė Miliūtė pabrėžia, kad vandenyje esantys mineralai – organizmo trąšos, kurios būtinos kiekvienam žmogui.Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
Finansinės institucijos ir elektroninis verslas nuolat tobulina sistemų saugumą, aktyviai užsiima vartotojų informacinio raštingumo edukacija, o auganti dirbtinio intelekto (DI) pažanga sparčiai prisideda prie inovatyvių verslo sprendimų.Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
Pavasaris pasižymi ne tik ilgesnėmis dienomis ar šiltesniu oru, bet ir gausesniu žiedadulkių bei kitų ore tvyrančių alergenų kiekiu. Sezoninės alergijos dėl savo simptomų dažnai maišomos su peršalimo ligomis arba gripu, tačiau vaistininkai perspėja, kad būtina žinoti, nuo ko gydomasi.Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“
Pranešama, kad Ukrainos tarptautiniai kanalai „Freedom“ ir „Dom“, transliuojantys iš „Eutelsat HotBird“ palydovo, buvo užstrigę.Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus
Lietuvoje reguliariai vykdomos civilinės saugos pratybos, gamtos stichijos – tai kelios priežastys, dėl kurių šalies gyventojai į mobiliuosius telefonus gauna informacinius perspėjimo pranešimus.Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
Šiltuoju metų laiku įprastai tikimės sulaukti mažesnių sąskaitų už dujas, šiluminę ar elektros energiją. Vis dėlto kartais sąskaitos ne mažėja, o priešingai – išauga.Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius
Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves.ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“.Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją
Aviacijos specialistai skaičiuoja, kad kasmet lėktuvais skrenda apie 4,5 mlrd. žmonių. Be to, šios transporto priemonės kasmet pergabena apie 60 mln. tonų krovinių. Šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni, jeigu ne aviaciją kiek pristabdžiusi pandemija.Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose.Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa
Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams.Žvejyba – ar tikrai verta?
Žvejyba nėra tik žuvų gaudymas; tai laisvalaikio praleidimo būdas, aistra ir veikla, kuri turi gilią reikšmę daugeliui žmonių visame pasaulyje. Nuo ramybės akimirkų, praleistų prie vandens, iki didžiulio džiaugsmo, kurį suteikia didelio laimikio sugavimas. Žvejyba teikia daugybę patirčių, kurios praturtina tiek protą, tiek sielą.Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai
Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams
Finansų ministerija pristatė parengtas azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas, kuriomis reikšmingai didinamos baudos azartinių lošimų organizatoriams už įstatymo reikalavimų nevykdymą.Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
Kelionių organizatoriai pastebi, kad kasmet vis daugiau vyresniosios kartos atstovų nori pažinti pasaulį ir leidžiasi atostogauti į svečias šalis. „Tez Tour“ atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, 55 metų ir vyresni asmenys sudaro apie 20 proc. visų keliautojų.„Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą
„Bitė Lietuva“ stabdo 4G namų maršrutizatorių prekybą. Vietoje jų naujieji 5G įrenginiai, kurie padės naudotis dar spartesniu ir stabilesniu internetu. Naudojantys 4G maršrutizatorius pokyčio nepajaus, pasak ekspertų, naujieji įrenginiai suteiks 10 kartų greitesnį internetą bei atvers galimybes naudotis naujomis paslaugomis.Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau
Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų.Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praėjusiais metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių kenčia nuo nugaros ar kaklo skausmų, o beveik vienas iš penkių – nuo rankų, kojų skausmo.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.„Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus
Didžiausiai Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojai Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti bendrovė „Elektrum Lietuva“ neaudituotais duomenimis pernai gavo 357 mln. eurų pajamų ir uždirbo 3,3 mln. eurų grynojo pelno – atitinkamai 1,7 ir 5 kartus daugiau negu 2022 m.- Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
- Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
- Palygino Baltijos šalių gyventojų taupymo ir apsipirkimo įpročius.
- Mūsų augintiniams tai nepatiks: MWC parodoje pristatyti net du šunys-robotai.
- Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Dirbtinis intelektas. Kaip nuo jo apsisaugoti kūrėjams?
- Gauti šių medžiagų vaikams yra gyvybiškai svarbu.
- Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Trys technologijų tendencijos, kurios keičia mūsų gyvenimo būdą.
- Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.
- Kokie naudoti automobiliai labiausiai domino pirkėjus 2023-aisiais?
- „Hanner“ statomam viešbučiui Venecijoje atsirinko Lietuvos gamintojus.
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Patarė, kaip užtikrinti darbuotojų pasitikėjimą savo darboviete.
- Paprasta, bet genialu: originalūs užkandžiai su vynuogėmis – tereikės 10 minučių.
- Energijos atsargos: valgykite produktą bent 2–3 kartus per savaitę.
- Palankios žinios iš Europos Komisijos dėl daugiamečių pievų.
- Kaip SEO paslaugos teigiamai veikia verslą ir jo žinomumą?
- Gydytoja įspėja: sušalus gali grėsti labai nemaloni liga.
- Netikrus profilius dirbtinis intelektas „kepa“ milijardais: kaip juos atpažinti.
- Dirbtinis intelektas ir konkurencijos teisė: kur slypi rizikos verslui?
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- 2G ir 3G įranga paveiks jūsų daiktų interneto sprendimus ateityje.
- 5 būdai, kaip dirbtinis intelektas gali palengvinti jūsų kasdienybę.
- Apie šią problemą vis dar nejauku kalbėti: impotencija skundžiasi ne tik vyresni.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- „Elektrum Lietuva“: sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc.
- Gyvsidabrio garai: ką daryti sudaužius termometrą ar išsiliejus gyvsidabriui?
- Patiriant stresą, sutrinka virškinimo sistema: kaip reikėtų elgtis?
- Žiema ir elektronika – ką svarbu žinoti norint nesugadinti savo prietaisų?
- Po bandymų RRT laboratorijoje iš rinkos pašalinti 21 tipo įrenginiai ir aparatai.
- Pristatytas pirmasis pasaulyje belaidis skaidrus OLED televizorius.
- APVA kvietimas paramai saulės elektrinėms – vartotojai apgauti.
- Rado dar vieną būdą apgauti: nuskenavus „QR“ kodą bando pavogti duomenis.
- „Hanner“ investuoja į futbolo stadiono statybas Vilniuje.
- Kada matysime elektromobilių revoliuciją: stabdžius spaudžia ir elektros tinklai.
- Vairavimo ypatumai žiemą: ką daryti, jei automobilis kelyje ima slysti.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142 143 144 145 146 147
- 1896-06-02Guglielmo Marconi prašo patentuoti radiją. Patentą gaus 1897 m. liepos 2 d.
- 1675-06-22Anglijoje Charles II įkuria Karališkąją Grinvičo observatoriją.
- 1906-04-18San Francisko žemės drebėjimas ir gaisras žudo beveik 4000 žmonių ir sunaikina 75% miesto.
- 1941-06-22Vokietija, Italija ir Rumunija skelbia karą Sovietų Sąjungai.
Daugiau istorijos
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- SIM kortelei – trisdešimt dveji: kaip keitėsi ir ką ji savyje slepia?
- „iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai.
- Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- „iPhone“ savininkai tik dabar supranta klaidas, kurias darė visą amžinybę.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- Nuo vienos nedidelės komandos iki 5G ryšio diegimo ekspertų.
- Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus.
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
- Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
- „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
- Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.
- „Elektrum Lietuva“: sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc..
- Lietuvoje sparčiai daugėja planuojamų statyti vėjo elektrinių.
- Dėl atvėsusių orų Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę kilo 4,5 karto .
- Hidroenergijos gamyba didmeninę elektros kainą Lietuvoje sumažino 57 proc..
- Ir žiemai prasidėjus galima šildytis taupiau: 10 praktinių patarimų.
- Kiek elektros sunaudoja kalėdinės girliandos: suma gali siekti kelis šimtus.
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- Ar tikrai įmanoma sutaupyti naudotą automobilį užsienyje perkant savarankiškai?
- Transporto priemonių turbinų gedimai: požymiai ir prevencija.
- Oro erdvės saugumas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu.
- Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti.
- Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Dalintis atsakomybe nepavyks: promilės virstų tūkstantinėmis baudomis.
- „Volkswagen“ pristatė naująjį ID.7: vienu įkrovimu galės įveikti iki 700 km.
- Ar automobilis buvo naudojamas kaip taksi: tai gali išduoti jo markė ir spalva.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis.
- Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu.
- 10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams.
- Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
- Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
- Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
- Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos.
- Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
- Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų .
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
- Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
- Gydytoja įspėja: sušalus gali grėsti labai nemaloni liga.
- Apie šią problemą vis dar nejauku kalbėti: impotencija skundžiasi ne tik vyresni.
- Trombocitais praturtintos kraujo plazmos (PRP) injekcijos į sąnarius, sausgysles.
- Panikos priepuoliai labai dažnai „apsimeta“ širdies ligomis.
- Nesigėdyti prostatos vėžio.
- Menopauzė – vis dar tabu tema: daugiau nei pusė moterų jaučiasi nepatogiai.
- Alkoholio, antibiotikų vartojimas kartu gali sustiprinti šalutinį vaistų poveikį.
- Nutukimas – ne grožio matas, o lėtinė liga, kurią svarbu gydyti.
- Stabligė – kaustanti liga.
- Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
- Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
- Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
- Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis.
- Paprasta, bet genialu: originalūs užkandžiai su vynuogėmis – tereikės 10 minučių.
- Energijos atsargos: valgykite produktą bent 2–3 kartus per savaitę.
- Ši žuvis tikras A ir D vitaminų šaltinis: saugos nuo Parkinsono ir Alzheimerio.
- Nauji vėjai lietuvių vaisių topuose: ką skanaus ir sveiko pasigaminti?
- Kopūstas ir bulvė ne tik balandėliams: 4 sveikų receptų idėjos už kelis eurus.
- Itin mėgstami italų, bet randami kiekvieno lietuvio virtuvėje: pomidorai.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Policijos pareigūnai aiškinasi, kas pamiršo susimokėti už nešiojamą kompiuterį.
- Gyvenvietėje vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai.
- Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Finansiniai sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo 10,2 mln. eurų.
- Pranešimų apie ypatingus įvykius ir nusikaltstamas veikas suvestinė.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Antrąją pusę nuo šiol išrinks mama: „Tinder“ funkcija leidžia rekomenduoti.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- RRT nustatė automobilių pultelių masinio sutrikimo Jurbarke priežastį.
- Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies.
- Rusijoje atšaukta asmeninių automobilių ir motociklų techninė apžiūra.
- Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai.
- Tikra istorija: 81-erių senjorė tikėjo suradusi meilę, tačiau tapo sukčių auka.
- Peteris komentavo: FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams. Nei vienas lošimo organizatorius visuomenei nėra reikalingas. Tai - visuomenės parazitai. Geriausias sprendimas yra juos uždaryti, o bandančius nelegaliai - bausti.
- Aldona komentavo: Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis. Tik matyt jie tą žuvį gaudo, o ne dirbtinai augina fermoje...
- Valentinas komentavo: SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto. Kol Jūs spresite kas vykdys skaitmeniės radijo transliacijos įrengimo reikia : 1. Informuoti Lietuvos gyventojus pirkti naujus radijo imtuvus su s DAB ir DAB + translaicijos priėmimo galimybe. 2. Reikės mažiau lėšų kompensacijoms ir n
- Stasė komentavo: KTU mokslininkas perspėja: pseudomokslo teorijos skamba ir iš TV ekranų. O šiandien per LNK vidurdienio žinias buvo rimtai aiškinama, kad orus labai lemia kosminiai spinduliai. TV ekranai tampa šarlatanų priegloba.
- Pati didžiausia Žemėje gyvo organizmo ląstelė yra stručio kiaušinis.
- Pirmasis pasaulyje miestas, kuriame apsigyveno daugiau nei 1 milijonas gyventojų buvo Londonas.
- Jeigu 111 111 111 padauginsime iš 111 111 111, gausime 12345678987654321.
- Norint iki saulės nuvažiuoti automobiliu, reiktų 150 metų.
- Suomijoje diagnozė priklausomybė nuo interneto – yra pakankama priežastis atleisti nuo karinės tarnybos.
- - Kaip sekasi naujame darbe?
- Viskas gerai.
- O kaip bendradarbiai?
- Normalūs žmonės, greitai perauklėjami.
- Kaip tai?
- Kai kurie bendradarbiai, sužinoję, kad gyvename šalia, paprašė, kad rytais nuvežčiau į darbą – juk pakeliui, o aš savo automobiliu važiuoju. Tai va, kai artėdavome prie šviesoforo, aš vis paklausdavau, kokios spalvos žibintas šviečia. Po kelių dienų nė vienas nebenori su manimi važiuoti. - Seneliai labai mėgo žaisti slėpynes, ryte močiutė slėpdavo degtinę, o jei senelis degtinę rasdavo, tai tada, vakare jau slėpdavosi pati.
- Į policijos prašymą per pūgą niekur nevažiuoti sureagavo tik kelininkai.
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras