Ryžiai – ne tik skirtingų skonių, bet ir maistingumo: kaip išsirinkti?

Ryžiai – daugelyje pasaulio virtuvių naudojama kruopa, tinkanti kaip garnyras ar tam tikrų patiekalų sudėtinis ingredientas. Anot prekybos tinklo „Rimi“ kategorijos vadovės Dianos Špūrienės, lietuviai mėgsta ryžius ir įsigydami šias kruopas vertina ryžių skonį, birumą ir kvapą.

Be to, vis labiau populiarėja aukštos kokybės rūšiniai ir funkciniai ryžiai. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad ryžių rūšys pasižymi ne tik skirtingais skoniais ar išvaizda, bet ir savo maistine nauda. Specialistės pasakoja, kokie ryžiai yra sveikatai palankiausi, kaip dažnai juos vertėtų skanauti ir kur laikyti namuose.

Sveikatai palankiausi – nešlifuoti ir laukiniai ryžiai

Anot „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, ryžiai priskiriami kruopų grupei, o pagrindinis veiksnys, lemiantis jų naudą sveikatai – ryžių perdirbimo laipsnis. Kitaip tariant – kuo mažiau ryžiai bus apdirbti, tuo daugiau juose išliks ir naudingų maistinių medžiagų bei mineralų.

„Šlifuoti ryžiai išsaugo mažiausiai maistinių medžiagų, nes jų apdirbimo metu pašalinimas ryžių apvalkalas, kuriame susikaupia daugiausia vitaminų ir mikroelementų. Todėl pirmenybę reikėtų teikti garuose plikytiems, menkai apdorotiems ir nešlifuotiems ryžiams, pavyzdžiui, raudoniesiems, rudiesiems ar juodiesiems. Be eilės mikroelementų, šių rūšių ryžiuose yra ir daugiau skaidulų, didesnis B grupės vitaminų kiekis. Į mitybos racioną vertėtų įtraukti ir laukinius ryžius, nes apdirbimo metu jie nešlifuojami ir nepoliruojami, tad išsaugo visas maistines medžiagas. Laukiniai ryžiai gali būti naudojami salotoms arba juos galima maišyti su kitomis ryžių rūšimis, taip gerinant patiekalo maistingumą“, – rekomenduoja E. Gavelienė.

Tiesa, laukiniai ryžiai yra kiek kietesni, tad prieš virimą juos rekomenduojama keletą valandų pamirkyti vandenyje. „Svarbu neužmiršti, kad skirtingos ryžių rūšys savo spalvomis ne tik papuoš lėkštės turinį ar suteiks patiekalams naujų skonių, bet ir praturtins mūsų mitybos racioną naudingais mineralais ir vitaminais“, – primena gydytoja dietologė.

Baltieji ryžiai racione turėtų atsidurti rečiau

Ryžiai – puikus energijos šaltinis, tačiau ne visos jų rūšys yra vienodai maistingos. Pasak gydytojos dietologės E. Gavelienės, tradiciniai ir daugelio pamėgti baltieji ryžiai savo maistine verte nusileidžia raudoniesiems, rudiesiems, juodiesiems bei laukiniams ryžiams.

„Daugelis renkasi baltuosius ryžius dėl mažiau ryškaus jų skonio ar kvapo, greitesnio išvirimo laiko. Nors tokie ryžiai greičiau paruošiami ir universalesni, puikiai tinka prie daugybės patiekalų, tačiau juos taip pat svarbu rinktis kuo mažiau apdorotus, geriau plikytus ir tokius, kurie verdant nesulimpa. Valgant šiuos ryžius lėčiau didės gliukozės koncentracija, ilgiau išliks sotumo jausmas“, – pasakoja gydytoja.

Kruopas rekomenduojama valgyti kasdien, tačiau nevertėtų apsiriboti viena jų rūšimi: „Svarbu valgyti kuo įvairesnes kruopas, tame tarpe ir ryžius. Taikant šią taisyklę ir turint omenyje, kad kitomis dienomis bus skanaujamos kitos kruopos – ryžiai lėkštėje galėtų atsirasti kartą ar du kartus savaitėje. Tie ryžiai, kurie yra arčiau viso grūdo, gali būti vartojami dažniau“, – priduria E. Gavelienė.

Lietuviai vis dažniau renkasi rūšinius ryžius

Prekybos tinklo „Rimi“ kategorijos vadovė Diana Špūrienė pasakoja, kad parduotuvėse ryžių asortimentas yra itin platus. Pirkėjai gali įsigyti plikytų, ilgagrūdžių, apvaliagrūdžių, laukinių, rudųjų, raudonųjų ar ekologiškų ryšių. Pastebima, kad pirkėjai vis dažniau išbando ir renkasi kokybiškesnius, rūšinius ryžius, pavyzdžiui, „Basmati“ ir jų porūšius – „Jasmine“ ar „Arborio“. Taip pat mėgstami funkciniai ryžiai, tinkami sušių, paelijos, risoto arba plovo gamybai.

„Lietuvoje daugiausiai vis dar suvartojama ilgagrūdžių ir plikytų ryžių. Tiesa, pastaraisiais metasi pastebime ryškų funkcinių ir rūšinių ryžių vartojimo augimą – pirkėjai vis dažniau renkasi specifinius ryžius pagal paskirtį ir noriai išbando asortimento naujienas. Rūšinių ryžių apdirbimui visais atvejais yra skiriama daugiau dėmesio, o tai lemia ir aukštesnę jų kokybę, gardesnį skonį. Mūsų asortimente pirkėjai randa jiems labiausiai tinkančius ryžius ir pradeda suprasti skirtumus tarp jų skonio, kvapo, spalvos, birumo bei kilmės. Vieni ieško gero aromato, „Basmati“ ryžiuose ar gėlių aromato „Jasmine“, kiti – tinkamo lipnumo ir baltesnės spalvos sušių gamybai. Be to, vartotojas vis dažniau renkasi specifinius ryžius pagal paskirtį. Nors risotui ir paelijai tinkami ryžiai yra gana panašus, pirkėjai vis dažniau renkasi skirtus būtent konkrečiam patiekalui: ispaniškus apvalius – paelijai, o itališkus apvalius – risotui“, – teigia D. Špūrienė.

Ji priduria, kad pamažu kokybiškesni ryžiai pirkinių krepšelyje keičia pigesnius ryžius: „Iš esmės egzotinių ryžių vartojimo augimas Europos Sąjungoje siejamas su sveikesne mityba ir aukštesniu pragyvenimo lygiu.“

Kaip ir kur ryžius laikyti namuose?

Anot „Rimi“ kategorijos vadovės, namuose ryžius reikėtų laikyti atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių, kuo sausesnėje vietoje, kambario temperatūroje, nes kaip ir visi sausi produktai, ryžiai greitai sugeria perteklinę drėgmę iš aplinkos.

„Pradarius pakuotę rekomenduojama ryžius perpilti į sandarias stiklines talpas ar užsegamus maišelius, kad nesigertų drėgmė ir kvapai, o kruopose neatsirastų kenkėjų. Nors tai ilgo galiojimo produktas, visuomet reikėtų vadovautis ant produkto pakuotės nurodytu galiojimo terminu ir kruopas suvartoti iki nurodytos datos“, – primena D. Špūrienė.

Namuose gaminant skirtingų rūšių ryžius taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į jų paruošimo instrukciją, o prieš verdant ryžius – juos gerai perskalauti vandeniu. „Taip bus nuplaunamas susikaupęs krakmolas, pašalintos dulkės ar kiti nepageidaujami nešvarumai. Gerai nuskalavus apvalgrūdžiai ryžiai išliks lipnūs, o ilgagrūdžiai taps dar biresni. Skalauti nėra privaloma, bet rekomenduojama visas ryžių rūšis“, – atkreipia dėmesį „Rimi“ kategorijos vadovė.

• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147