Patiriate nerimą? Psichologė siūlo sugrįžti į sodus bei daržus

Nerimą dėl pandemijos pakeitusi įtampa dėl Rusijos karo Ukrainoje ir toliau sekina daugelio gyventojų psichiką. Tačiau dienoms po truputį šylant, dalis žmonių randa būdą atsipalaiduoti – pasinerti į žemės darbus ir užsiimti sodininkyste.

Pasak psichologės Rositos Pipirienės, žmogus yra gamtos dalis, tačiau šiandieną daugeliui ėmė trūkti ryšio su žeme.

„Žmonės mieste turi labai nedaug galimybių kur žemę paliesti, ypač tie, kurie gyvena daugiabučiuose. Nusiperka nuskintų gėlių ir jas pasimerkia – tik tiek. O dabar, kai išorėje vyksta nevaldomi procesai, itin emociškai svarbus tapo įsižeminimo principas. Kaip su stresu tvarkosi kai kurie žmonės? Jie pradėjo balkonuose auginti pomidorus, prieskonines žoleles. Tie, kurie turi kad ir mažą žemės plotelį užmiestyje, pavasarį dingsta iš miestų ir žemėje sukišę rankas ilsisi“, – sako ji.

Geriau nei sporto salėje

Darbas sode ar darže suteikia malonų fizinį nuovargį. Anot psichologės, dažnai netgi geresnį nei nuo sporto salių ar bėgiojimo.

„Sode ar darže yra dar ir rezultatas, suteikiantis prasmės jausmą. Pasodini sėklas ir lauki, kol augalas užaugs. Turi jį prižiūrėti. Kai viskas aplink taip neapčiuopiama, atsiranda poreikis bent kažkur turėti aiškumo. Kai augalas ar daržovė išdygsta – tai dar suteikia ir džiaugsmo. Negana to, žmogus patiria ir galios jausmą užsiimdamas su savo augalais, medžiais ar vaiskrūmiais“, – atkreipia dėmesį R. Pipirienė.

Ji tęsia sakydama, kad būdami lauke kvėpuojame švaresniu oru. Be to, viskas, kas susiję su gamtos ritmu, suteikia žmogui psichologinio saugumo jausmą.

„Tai kur kas vertingiau nei laiką leisti skendint nerime. Ir miegas pagerėja. Grįžę iš lauko darbų galime tiesiog natūraliai užmigti – nereikia joki migdomųjų, nes įkyrios mintys nebeatakuoja. Tai labai gera nemigos profilaktika“, – akcentuoja psichologė.

Kaip saugiai kapstytis žemėse?

Kad ir kokią psichologinę ir fizinę naudą teiktų sodininkystė ar daržininkystė, sveikatos priežiūros specialistai pataria saugotis sužeidimų užsiimant šia veikla, nes žaizdas užteršti sodo ar daržo žeme yra ypač pavojinga, mat kyla grėsmė užsikrėsti stablige. Dėl šios priežasties dirbant būtina dėvėti tvirtos medžiagos pirštines, atsargiai elgtis su aštriais įrankiais: kauptukais, grėbliais, žirklėmis.

Pasigauti stabligę galima net ir neturint gilios žaizdos – tai priklauso nuo jos užterštumo žemėmis bei žmogaus atsparumo. Efektyviausia profilaktikos priemonė – skiepai.

Tikėtina, kad būtent dėl pavojaus užsikrėsti stablige sodininkai yra linkę dažniau skiepytis. Praėjusiais metais „Kantar“ atlikto tyrimo duomenimis, sodininkai yra labiau linkę skiepytis nei likusi visuomenės dalis. 66,3 proc. jų pasisako už tai, kad skiepai yra veiksminga priemonė apsisaugoti nuo ligų, kai su šiuo teiginiu sutinka 56,2 proc. likusių apklaustųjų.

„Natūralu, kad žmonės nori būti atsakingi ir apsisaugoti žinodami tai, kad turi daug sąlyčio su žeme, nuo kurios gali užsikrėsti stablige. Kaip ir grybautojai ar uogautojai yra labiau linkę skiepytis nuo erkinio encefalito“, – pastebi R. Pipirienė.

Stabligė yra bakterijų sukeliama infekcinė liga, kuria užsikrėtus galimas sunkus sveikatos pablogėjimas ar netgi mirtis. Ši infekcija pasireiškia raumenų spazmais – traukulių metu gali net plyšti raumenys ir lūžti kaulai.

Rizika susirgti šia liga kyla tada, kai stabligės sukėlėjas ar jo sporos patenka į žaizdą, ypač – į dirvožemiu užterštas durtines žaizdas, mat stabligės sukėlėjai yra plačiai paplitę gamtoje. Jų randama tiek gyvūnų, tiek ir žmogaus žarnyne. Stabligės sukėlėjai su išmatomis patenka į dirvožemį, kur sporų pavidalu gali ilgai išbūti gyvybingi.

Labiausiai saugotis turėtų tie, kurie niekada nebuvo skiepyti nuo šios ligos arba po paskutiniosios vakcinos praėjo daugiau kaip 10 metų. Ši infekcija yra gerokai pavojingesnė vyresnio amžiaus asmenims dėl galimų komplikacijų.

Suaugusiesiems rekomenduojama skiepą nuo stabligės kartoti kas 10 metų, vakcina – nemokama.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148