Ilgalaikis stresas: psichologas aiškina, kaip suvaldyti būseną karo akivaizdoje

Karui Ukrainoje besitęsiant jau ilgiau nei 2 mėnesius, didelė dalis žmonių išgyvena užsitęsusį nerimą ir įtampą. Ekspertai aiškina, kad nors stresas yra natūralus organizmo atsakas į iššūkius, jam tęsiantis ilgą laiką, būtina imtis veiksmų.

„Tele2“ kartu su „Jaunimo linija“ dalinasi psichologo įžvalgomis, kaip atpažinti užsitęsusį stresą ir nukreipti jį tinkama linkme.

Psichologas, „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas Mykolas Kriščiūnas teigia, kad stresas yra natūralus atsakas į gyvenimo pasikeitimus ar iššūkius keliančias situacijas. Pasak eksperto, kiekvieno žmogaus reakcija ir šios būsenos valdymo būdai yra labai individualūs, tačiau ilgą laiką užsitęsęs stresas gali sukelti rimtų sveikatos padarinių.

„Patiriant stresą kyla nerimas, kuris gali sukelti įvairių negalavimų. Pašalinus jį keliančius šaltinius, šie simptomai dažniausiai praeina. Jeigu stresas tęsiasi ilgesnį laiką, net panaikinus jį keliančią priežastį, emocinis ir fizinis sunkumas niekur nedingsta, žmogus natūraliai pavargsta, o ilgainiui tai gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų“, – aiškina psichologas.

Streso atpažinimas ir įvardinimas

Pasak M. Kriščiūno, nėra universalių ir visiems būdingų streso požymių, tačiau išskiriamos kelios sritys, kuriose dažniausiai pasireiškia streso padariniai. Anot jo, apie užsitęsusį stresą gali signalizuoti žmogaus kūnas – galvos skausmai, nuovargis ar energijos stygius, šią būseną identifikuoja ir emocinė būsena – kyla pyktis ir susierzinimas. Specialisto teigimu, stresas gali pasireikšti ir minčių lygmenyje – žmogui atrodo, kad ši būsena niekada nesibaigs ir visada kels sunkumų.

„Ilgai trunkantis stresas gali vesti prie perdegimo – kai sunkumai sukelia daugiau problemų nei žmogus turi resursų susitvarkyti. Ši būsena labai išvargina, darosi vis sunkiau įveikti iššūkius, o kraštutiniais atvejais tai gali sukelti neviltį ar depresiją. Laiku pastebėtas ir įvardintas stresas padeda tapti sąmoningesniais ir suprasti, iš kur ateina streso šaltinis. Jeigu negalima panaikinti streso šaltinio, kaip šiuo atveju – sustabdyti karo, atpažinus šią būseną, naudinga pasitelkti įvairias veiklas, kurios padeda orientuotis ne vien į stresą, bet ir į save“, – pabrėžia jis.

Energijos ir įtampos nukreipimas

Specialisto teigimu, dažniausiai stresas įvardinamas kaip neigiamas reiškinys, kuris sukelia įtampą ir nuovargį, tačiau psichologijoje išskiriama ir geroji jo versija – eustresas. M. Kriščiūnas aiškina, kad ši streso rūšis sukelia energiją ir įtampą, kurią galima nukreipti geresne linkme. Pasak jo, vienas iš eustreso pavyzdžių, kai žmogus sportuodamas kilnoja vis sunkesnius svorius ar nubėga vis ilgesnius atstumus – tai sukelia vidinių sunkumų, tačiau leidžia augti ir spręsti toliau vykstančias problemas.

„Karo situacijoje žmonės jau kurį laiką jaučia stresą ir įtampą. Praėjus dviem mėnesiams nuo karo pradžios jaučiamas bendras nuovargis ir mažesnis įsitraukimas. Tačiau vis dar jaučiamą nerimą ir stresą galima išnaudoti produktyviai. Kiekvienas tai gali daryti labai individualiai – dirbti, aukoti ar savanoriauti. Bet kuriuo atveju dėl streso susikaupusi energija ir įtampa yra nukreipiama produktyvesne linkme, padedant kitiems“, – teigia M. Kriščiūnas.

Streso valdymo patarimai

Pasirūpinti fizine būkle. Stresas yra susijęs su žmogaus fizine būkle. Tam padeda paprasti dalykai, kaip sveika mityba, sportas, pasivaikščiojimai, kokybiškas miegas. Kad susikurtumėte sveiką rutiną, vakare patartina kuriam laikui atsitraukti nuo ekrano ir naujienų.

Įprastos, atpalaiduojančios veiklos. Kiekvienas žmogus gali atrasti sau įdomios veiklos, kuri užtikrintų saugumo bei įprastumo jausmą. Susitikti su draugais, medituoti, žiūrėti filmus ar skaityti knygas – jums malonūs užsiėmimai nesukelia papildomo streso, padeda atsigręžti į save, pasirūpinti savo gerove ir leidžia lengviau susitvarkyti su ilgalaikiu stresu.

Atsitraukimas nuo situacijos. Tai nereiškia situacijos ignoravimo, o kaip tik leidžia produktyviau reaguoti bei tikslingiau teikti reikalingą pagalbą. Svarbu sukaupti energiją, atstatyti rezervus, kurie prarandami kovojant su stresu, kad galėtumėte grįžti prie iššūkius keliančių dalykų.

Kreiptis pagalbos į specialistus. Jeigu nepadeda įprasti streso mažinimo būdai, naudinga kreiptis pagalbos į specialistus ar emocinės paramos liniją. Tai leidžia įvardinti savo būseną kitam žmogui, kuris galės iš šono įvertinti jūsų situaciją.

• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
• Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
• Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147