iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Kovojame prieš protų nutekėjimą, o ne dėl studentų skaičiaus

2016-08-16 19:07:25

„Žinoma, lengvesnis kelias būtų stengtis išsaugoti visas studijų programas, bandyti pervilioti studentus iš kitų aukštųjų mokyklų, nuleisti kokybės kartelę, siekiant visomis išgalėmis padidinti studentų skaičių, tačiau mes einame kitu keliu“,

foto

– teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorė Jurgita Šiugždinienė. Studijų kokybės stiprinimas, panaikinant nepaklausias studijų programas, išlaikant aukštus stojimo reikalavimus, pasiteisina – stiprių studentų KTU kasmet nuosekliai daugėja.

J. Šiugždinienė sutinka, kad šiandien konkurencija dėl būsimų studentų iš tiesų yra labai didelė. Visgi, KTU strategija yra nukreipta ne tik į Lietuvos, bet į globalią rinką.

„Šiemet pakėlėme stojimo kartelę ir į Universitetą stojantiems užsienio studentams: buvo sustiprinti anglų kalbos reikalavimai, dalykinės ir asmeninės stojančiųjų kompetencijos, padidintas stojamasis balas, magistrantams paskirti motyvaciniai pokalbiai, – sakė J. Šiugždinienė. – Po šių sprendimų užsienio studentų skaičius KTU gali ir sumažėti, tačiau stojimo kartelę įveikę jaunuoliai iš užsienio šalių gebės siekti geresnių akademinių rezultatų, bus mažiau nusivylimų tiek jiems, tiek Universitetui.“

Pasak jos, pagrindinis Universiteto tikslas nėra visomis išgalėmis didinti studentų skaičių, bet stiprinti studijų kokybę, pritraukti motyvuotų studentų, kurie gebėtų studijuoti ir neiškristų po pirmojo ar antrojo kurso dėl nepatenkinamų rezultatų.

„Džiaugiuosi, kuomet girdžiu moksleivius ir jų tėvus sakant „KTU sunku mokytis“. Taip, mokytis nėra lengva ir tai yra vienas iš kokybės ženklų“, – teigia KTU studijų prorektorė.

Kalbėdama apie švietimo sistemos reformas J. Šiugždinienė KTU pateikia kaip pavydį – reformos nėra lengvas, tačiau būtinas žingsnis šiandien: „Laikas – didelė prabanga. Mes trypčiojame, o mūsų tikrieji konkurentai – užsienio universitetai – juda į priekį.“

KTU studijų prorektorė neabejoja, kad norint išlaikyti gabius studentus Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, reikalingi netradiciniai sprendimai, aiškūs prioritetai ir stipri valia pokyčiams tiek aukštųjų mokyklų vadovų, tiek valstybės švietimo srities lyderių tarpe.

– Stojančiųjų į KTU valstybės finansuojamas vietas skaičius kasmet nuosekliai didėja (2013 m. – 1288, 2014 m. – 1430, 2015 m. – 1432, 2016 m. – 1541). Kaip vertinate šiuos skaičius, ką jie rodo?, – paklausėme J. Šiugždinienės.

– Visų pirma, tai rodo, jog KTU renkasi stipresni ir gabesni studentai. Taip pat, jog mūsų strategija – studijų kokybė, o ne kiekybė – pasiteisina. Pagrindinis Universiteto tikslas nėra visomis išgalėmis didinti studentų skaičių, bet stiprinti studijų kokybę, pritraukti labiau motyvuotų studentų, kurie gebėtų studijuoti ir neiškristų po pirmojo ar antrojo kurso dėl nepatenkinamų rezultatų.

Džiaugiuosi, kuomet girdžiu moksleivius ir jų tėvus sakant „KTU sunku mokytis“. Taip, mokytis nėra lengva ir tai yra vienas iš kokybės ženklų.

Kasmet siekiame pritraukti daugiau talentų, t.y. tų jaunuolių, kurie per valstybinius brandos egzaminus gavo 100 balų įvertinimus, tapo įvairių olimpiadų nugalėtojais. Siekiame, kad šie talentai ateitų ne tik iš didžiųjų Lietuvos miestų, bet ir iš rajonų, Lietuvos kaimo vietovių. Suprantame, kad sunki materialinė padėtis dažnai neleidžia gabiems moksleiviams važiuoti studijuoti į didmiesčius. Dėl šios priežasties KTU buvo pertvarkyta stipendijų skyrimo tvarka.

Jau šiais mokslo metais talentingi jaunuoliai, prisijungę prie talentų ugdymo programos „GIFTed.comm“, turės galimybę gauti 300 eurų stipendiją, kuri sudarys sąlygas gyventi ir studijuoti Kaune.

– 2013 metais KTU pradėjo vykdyti reformas, t. y. Atsinaujinimo programą. Šiandien turime beveik penktadaliu daugiau gabių studentų (kuriems mokslus finansuoja valstybė ir šimtukininkų). Ar įžvelgiate ryšį tarp šių reiškinių?

– Manau, kad ryšys egzistuoja. Prieš trejus metus Universitete prasidėjusi pertvarka nėra baigta, pokyčiai ir toliau nuosekliai įgyvendinami. KTU, eidamas į priekį, iš kitų šalies aukštųjų mokyklų tarpo išsiskiria gana drąsiais, ne visada populiariais žingsniais.

Pavyzdžiui, radikaliai pertvarkėme Universiteto struktūrą – sumažinome fakultetų skaičių, įdiegėme modernią studijų programų valdymo sistemą, nustatėme anglų kalbos reikalavimus dėstytojams, kuriems per ateinančius trejus metus padėsime pasiekti C1 anglų kalbos žinių lygį. Taip pat, bendradarbiaujant su universitetais Olandijoje ir Danijoje sukūrėme modernią šiuolaikinės didaktikos laboratoriją. Dėstytojai rengiami ugdyti jaunąją Y ir Z kartas, kurių mokymosi metodai jau yra kitokie.

– Kas pasikeitė studijų procese, praėjus beveik trejiems metams po Atsinaujinimo programos?

– Vienas iš svarbesnių žingsnių buvo studijų programų valdymo modelio pakeitimai, kuomet žymiai daugiau atsakomybių ir įgalinimų suteikta studijų programų vadovams. Į studijų programų valdymą įtraukiame verslo, viešojo sektoriaus atstovai, studentai.

Panašus modelis veikia pažangiausiuose pasaulio universitetuose, pavyzdžiui, Delfto technologijos universitete, Danijos technikos universitete. Siekiame studentams pasiūlyti įvairesnių studijų galimybių – tarpdisciplinines studijas, jungtines programas, išplėstinę praktiką, galimybę „susikonstruoti“ individualų studijų bloką.

Nuosekliai stambiname bakalauro studijų programas – šiemet studentams buvo pasiūlyta 18 studijų programų mažiau, lyginant su 2015 metais. Pernai priėmimas nebuvo vykdomas į 12 programų, o šiais metais – į 10 studijų programų, nes dalis jų buvo apjungtos. Šiuo žingsniu siekiame, kad studentai turėtų daugiau galimybių pasirinkti konkrečią specializaciją vėlesniuose kursuose. Turbūt sunku tikėtis, kad jaunuoliai jau pirmaisiais studijų metais tiksliai žino, ar juos domina, pavyzdžiui, medienos ar plastiko inžinerijos studijos.

Dirbame su viso Universiteto, o ne atskirų fakultetų studijų programomis, siekiant vieningo, stipraus ir kokybiško studijų programų paketo, t. y. sustambintų bakalauro studijų ir labiau specializuotų magistrantūros studijų programų.

Be to, Universitete sparčiai didėja anglų kalba dėstomų jungtinių magistrantūros studijų programų su užsienio aukštosiomis mokyklomis, KTU strateginiais partneriais, skaičius.

Siekiame, kad studijos nevirstų siaura specializacija, bet būtų tarpdiscipliniškos, studentams suteiktų daugiau specializacijos pasirinkimų, padėsiančių ateityje pasirinkti trokštamą karjeros kelią.

– Ar, vertinant bendrojo priėmimo rezultatus, Universitetas pasirinko tinkamas priemones, siekdamas įgyvendinti užsibrėžtus tikslus?

– Žinoma, lengvesnis kelias būtų stengtis išsaugoti visas studijų programas, bandyti pervilioti studentus iš kitų aukštųjų mokyklų, nuleisti kokybės kartelę, siekiant visomis išgalėmis padidinti studentų skaičių, tačiau KTU eina kitu keliu.

KTU kovoja ne dėl didesnio studentų skaičiaus, o dėl to, kad studentai pasiliktų Lietuvoje ir kokybišką aukštąjį išsilavinimą įgytų čia, o ne užsienio aukštosiose mokyklose.

Dalis pagrindinių fizinių mokslų krypties studijų studentų jau dabar mokosi iš tarptautinio lygio mokymosi medžiagos, išleistos vieno didžiausių studijų literatūros leidėjo pasaulyje – leidyklos „Pearson“.

Artimoje ateityje planuojame šia literatūra aprūpinti ir likusią dalį studentų. Iš tokių pačių vadovėlių, kurie tapo prieinami KTU studentams, šiandien mokosi ir geriausių užsienio aukštųjų mokyklų studentai.

Universitetas suteikia puikią galimybę rinktis jungtines studijų programas, kurias baigus studentams suteikiamas ne tik KTU, bet ir užsienio aukštosios mokyklos diplomas, taip pat programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas – KTU ir kito užsienio universiteto – kvalifikacinis laipsnis.

– Per pastaruosius penkerius metus KTU atsinaujino iš esmės. Kaip vertinate pokyčius ir pertvarką šios dienos šviesoje? Ar jie buvo būtini?

– Visada egzistuoja du pasirinkimai: galima tikėtis ir laukti, kol pokyčiai įvyks valstybės lygmenyje, ir tuomet privers tave keistis. Kitas variantas – rizikuoti ir įgyvendinti pokyčius patiems.

Žinoma, labai tikimės stiprios politinės valios ir sprendimų iš atsakingų valstybės pareigūnų ir manome, kad neturime teisės laukti aukštojo mokslo sistemos griūties. Laikas – didelė prabanga. Mes trypčiojame, o mūsų tikrieji konkurentai – užsienio universitetai – juda į priekį. Todėl, KTU žengia žingsnius situacijai keisti.

Vienas iš jų – KTU susijungimas su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Kalbame ne tik apie struktūrų optimizavimą ir valdymo efektyvumą, bet svarbiausia – kitokią studijų ir mokslo kokybę. Mes tikime, kad galime tapti pažangiausiu sveikatos technologijų centru ne tik mūsų regione, bet ir Europoje. Tai atitinka ir strategines plėtros kryptis.

Žinoma, pokyčių įgyvendinimas nėra lengvas procesas ir, deja, ne visada pavyksta susilaukti palaikymo iš akademinės bendruomenės narių.

Visgi, neabejoju, kad ilgalaikėje perspektyvoje šios reformos atneš puikius rezultatus. Tam tikrais pasiekimais galime pasidžiaugti jau šiandien – KTU didėja šimtukininkų ir valstybės finansuojamų studentų skaičius.

– Kokios yra skaudžiausios švietimo sistemos problemos šiandien?

– Šiandien visi suprantame didžiausią aukštojo mokslo sistemos problemą – šalyje veikia per daug aukštųjų mokyklų. Dėl šios priežasties nukenčia darbo efektyvumas, nekyla dėstytojų atlyginimai, studentai vangiai renkasi magistrantūros ir doktorantūros studijas. Gavę bakalauro diplomus, absolventai skuba ieškotis darbo ir universitetai praranda jaunuosius talentus.

Šiandieninė sistema neleidžia išlaikyti ir ugdyti aukštos kompetencijos dėstytojų ir mokslininkų, todėl geriausi protai nuteka pas užsienio konkurentus. Šiandien žmonės yra svarbiausias mūsų resursas – jeigu nesudarysime sąlygų oriai dirbti ir uždirbti, negalėsime jų tinkamai motyvuoti ir negalėsime tikėtis, kad Lietuva greitu metu taps aukštą pridėtinę vertę kuriančia šalimi.

Reikia daug ką nuveikti: optimizuoti aukštojo mokslo sistemą, patobulinti studijų ir mokslo finansavimo modelį, švietimo sistemai suteikti daugiau lankstumo, kas leistų konkuruoti su lyderiaujančiais užsienio universitetais.

Aukštojo mokslo sistemos optimizavimas leistų sutelkti ribotus tiek finansinius, tiek žmogiškuosius resursus, atsirastų galimybė padidinti atlyginimus akademiniams darbuotojams, pritraukti daugiau užsienio dėstytojų. Klaidingai manoma, kad taip žlugs regionai, nes ten nebeliks aukštųjų mokyklų. Universitetai regionuose privalo likti, tačiau nebūtinai savarankiški, su savo administracijomis. Tai gali būti jų padaliniai, kuriuose būtų vykdomos tam regionui aktualiausios studijų programos.

– Pokyčiai – visada skausmingas ir sudėtingas procesas. Kas buvo (ir dabar yra) sunkiausia, vykdant reformas KTU?

– Įgyvendinant permainas reikia suprasti, kad trumpuoju laikotarpiu pokyčiai daugeliu atveju yra skausmingi ir nepopuliarūs. Visgi, negalime vadovautis trumpalaike perspektyva – mums turi rūpėti ateitis. Natūralu, kad visada yra žmonių, kuriems pokyčiai nepatinka, jie jaučiasi nesaugiai, todėl yra būtina kokybiška vidinė komunikacija.

Akademinė bendruomenė turi žinoti ir suprasti, kokio tikslo siekiame. Galbūt šiandien yra sunkiau, bet po kelerių metų bus žymiai geriau. Turime pripažinti, kad šioje srityje dar daug reikia nuveikti. Norint aplink save suburti kritinę masę žmonių, palaikančių ir suprantančių pokyčių naudą, reikės daug ir stipriai dirbti.

– Jei vertintume KTU kaip miniatiūrinį švietimo sistemos modelį, ko iš mūsų galėtų pasimokyti žmonės, kuriems reikės anksčiau ar vėliau reformuoti Lietuvos švietimo sistemą?

– Buvome pradininkais ne vienoje srityje, todėl esame pasirengę dalintis ne tik gerąja, bet ir ne tokia sėkminga patirtimi. Pavyzdžiui, pilnų kaštų modelis pilna apimtimi pirmą kartą Lietuvoje buvo įdiegtas būtent KTU. Išmokome ne vieną pamoką.

Per pastaruosius metus ne tik pertvarkėme savo finansų sistemą, bet įsteigėme vykdomojo direktoriaus pareigybę, transformavome KTU personalo tarnybą, išplėsdami jos veiklos sritis.

Ilgame pokyčių kelyje neišvengiamai pasitaikė ir klaidų, iš kurių pasimokėme ir kurios taip pat suteikė vertingos patirties.

– Įgyvendindamas pokyčius, pritraukdamas talentus, stiprindamas santykius su pramone, verslu, viešuoju sektoriumi KTU kasmet juda į priekį. Kokios tendencijos laukia ateinančiais metais?

– Į ateitį žvelgiame labai optimistiškai. Jeigu nevykdytume ir netęstume pradėtų darbų pokyčių link, nekreiptume dėmesio į pasaulines tendencijas švietimo srityje, po keleto metų taptume „autsaideriais“. Tik einant pirmyn užsibrėžtų tikslų link galima tikėtis, kad ne tik išgyvensime, bet ir klestėsime.

Labai patogu nieko nedaryti, neklysti, nesikeisti, bet būtent toks elgesys užkertą kelią švietimo sistemos tobulėjimui. Mūsų pavyzdys parodė, kad pokyčių ne tik nereikia bijoti, bet svarbu stengtis juos inicijuoti vardan savo organizacijos ir šalies ateities.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2020-01-28 08:53:55

Laikas turėti medicininių kaukių ir daugiau dėmesio skirti higienai

Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos, Artimuosiuose Rytuose plintant respiracinio sindromo koronavirusui situacija stebima, tačiau ekstremali padėtis kol kas neskelbiama. „Eurovaistinės“ vaistininkai pastebi, kad lietuviai taip pat rūpinasi, kaip galėtų apsisaugoti nuo šio naujo viruso, jeigu būtų pastebėtas ligos protrūkis artimoje aplinkoje.
       2020-01-28 08:46:07

Atsiskaitant internetu, svarbios kelios taisyklės: padės apsisaugoti nuo sukčių

Elektroniniai sukčiai nuolat kuria būdus išvilioti gyventojų pinigus: netikras interneto svetaines, melagingas SMS žinutes bei elektroninius laiškus, kurie imituoja tikrų finansų įstaigų ar institucijų pranešimus.
       2020-01-28 08:41:36

Netikros naujienos parazituoja socialiniuose tinkluose

Netikrų naujienų (angl. fake news) technologijos tobulėja, todėl darosi vis sunkiau jas atpažinti. Atsiranda naujos techninės galimybės ir netikrų naujienų turinio pateikimo būdai. Dažnai jų aukomis tampa vyresnio amžiaus žmonės, mat, tyrimai nustatė, kad jie yra labiau linkę patikėti ir dalintis klaidinga informacija.
       2020-01-28 08:38:44

Pamoka „išmaniajai“ kartai: kaip saugiai naudotis savo telefonu?

Internetas, socialiniai tinklai ir technologijos – šių dienų moksleiviams pažįstami nuo mažų dienų. Dažnas jų žino virtualių gudrybių daugiau nei suaugusieji. Tačiau, ar kiekvienas išmano apie duomenų apsaugą bei kaip saugiai naudotis savo išmaniuoju telefonu?
       2020-01-27 13:11:33

Specialistai akcentuoja keliautojų sąmoningumo didinimą

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai ėmėsi laikinųjų papildomų atsargos priemonių koronaviruso grėsmei suvaldyti ir jau tris dienas iš eilės visuose trijuose Lietuvos oro uostuose konsultuoja Kinijoje keliavusius asmenis.
       2020-01-25 09:03:38

Kainų ir atlyginimų lenktynėse ryški pastarųjų persvara, bet atotrūkis mažėja

Vartotojai šiemet galės įpirkti daugiau prekių ir paslaugų, kadangi prognozuojama, jog atlyginimų augimo tempas beveik triskart viršys infliaciją. Vis dėlto, lėtėjant ekonomikos apsukoms, gyventojų perkamoji galia taip pat didės lėčiau.
       2020-01-25 07:43:09

Lietuvos oro uostuose – laikinosios priemonės koronaviruso rizikai suvaldyti

Pasaulyje netylant kalboms apie koronaviruso grėsmę Kinijoje Lietuva imasi laikinųjų papildomų atsargos priemonių. Nuo šeštadienio visuose trijuose Lietuvos oro uostuose budi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai.
       2020-01-24 22:47:33

Efektyvios aplinkosaugos pagrindas – neišvengiama atsakomybė už taršą

Laikydamas aplinkos apsaugą ir jos išsaugojimą ateities kartoms vienu iš valstybės prioritetų, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda siekia efektyvios valstybinės kontrolės sistemos.
       2020-01-24 09:53:51

Draudikai atkreipia dėmesį: ką reikia žinoti mokant vairuoti šeimos narį?

Kelias iki vairuotojo pažymėjimo gavimo – ilgas ir vingiuotas, todėl neretai norėdami tvirčiau jaustis per praktikos egzaminą, vairavimo įgūdžių lavinimą patikime ne instruktoriams, o artimiesiems.
       2020-01-24 08:20:36

Praėjusiais metais lietuviai labiausiai pirko vyną – kodėl?

Valstybinei mokesčių inspekcijai paskelbus praėjusių metų alkoholio produktų realizavimo duomenis, akivaizdžiai matyti, kad galutinėje lentelėje karaliauja vynas. Jo pardavimai per 2019 m. išaugo net 18 proc.
       2020-01-24 08:16:37

Gali tekti susiveržti diržus: taupyti šiemet bus sunkiau

Pabrangusi elektra, degalų kainų šuolis ir iš paskos didėsiančios kitų prekių bei paslaugų kainos šiais metais sumažins Lietuvos gyventojų galimybes susitaupyti lėšų ilgesniam periodui. Juolab kad jau dabar šeimų biudžetą labiausiai tuština būtiniausios pragyvenimo išlaidos – šildymas, maistas ir paskolų grąžinimas.
       2020-01-23 17:34:28

Po „Brexit“ siuntas siųsti į Jungtinę Karalystę metus galėsime taip pat

Trečiadienį Jungtinės Karalystės Lordų Rūmams pritarus „Brexit“ sutarties įstatymo projektui ir, jeigu karalienė Elizabeth II jį patvirtins, iki šio mėnesio pabaigos ši šalis gali išstoti iš Europos Sąjungos.
       2020-01-23 17:30:14

Liudas Mažylis apie metų planus: „Bus intrigų“

Profesorius Liudas Mažylis jau daugiau nei pusmetį dirba Europos Parlamente (EP), kur jam pavyksta sėkmingai sujungti visas profesines patirtis: čia gelbsti ir chemiko, ir Europos Sąjungos politikos bei Europos integracijos dėstytojo žinios.
       2020-01-23 17:27:11

Lietuva ruošiasi 5G ryšio plėtrai

Aiški 5G ryšio plėtros vizija ir koordinuoti veiksmai padės Lietuvai siekti lyderystės 5G ryšio technologijoje tarp kitų Europos Sąjungos valstybių. Lietuva, įdiegusi šią naujos kartos technologiją, gali tikėtis pokyčių visuose svarbiausiuose sektoriuose.
       2020-01-23 13:39:22

Paskaičiuota, kiek įmonėms kainuoja netinkamo IT specialisto įdarbinimas

Verslo sėkmė priklauso nuo darbuotojų ir jų turimų kompetencijų. Tačiau rasti tinkamą specialistą, ypač IT srityje, šiandien tampa tikru iššūkiu daugelyje pasaulio šalių.
       2020-01-23 13:35:01

Mitas, kad saulės energijai reikia elektrinės ant stogo

„Galimybė vartoti žaliąją energiją gyvenant daugiabutyje iš tiesų unikali, ypač įvertinus tai, jog galima net neturėti elektrinės ant stogo ar šalia daugiabučio“, – pasakoja vilnietė Renata Sagatauskė.
       2020-01-23 13:30:57

Ilgai lauktos slidinėjimo atostogos: kaip jomis džiaugtis be traumų?

Iki pat kovo mėnesio tęsiantis slidinėjimo sezonui, šio sporto mėgėjai traukia į populiarius kalnų kurortus užsienyje, o draudikai skaičiuoja išaugantį traumų skaičių. Nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, nusileidimas nuo kalno gali baigtis ne malonių įspūdžių aptarimu su draugais.
       2020-01-22 07:52:07

Nuotolinė ateities buitis: namams skirtos inovacijos, kurių norės daugelis

Praūžus metų laukiamiausiai „CES 2020“ technologijų parodai, žiniasklaida mirga nuo dar nematytų inovacijų ir neįtikėtiną pažangą rodančių prietaisų. Technologijų gamintojai pasistengė ir savo vartotojams pristatė daugybę buitį palengvinsiančių įrenginių.
       2020-01-22 07:35:31

Ligonių kasos pataria: kaip pasirinkti gydymo įstaigą?

Nors laisvai pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norima gauti pirminės asmens sveikatos priežiūros bei šeimos gydytojo paslaugas, privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai gali jau gerą dešimtmetį, dėl tokio sprendimo žmonėms vis dar kyla vienokių ar kitokių klausimų.
       2020-01-22 07:29:31

Atlyginimas be lubų: kodėl gerai, kai darbuotojai uždirba daugiau nei vadovai

Didesnis atlygis turi labai menką ryšį su pasitenkinimu savo darbu, rodo per pastaruosius 120 metų atliktų tyrimų apžvalga. Kaip pastebi „Bitės“ pardavimo vadovas Giedrius Skliutas, situacija pasikeičia į priešingą pusę, kai bendrovėje įvedama atlygio be lubų sistema.
       2020-01-22 07:24:39

Saugantiems automobilius nuo vagių – veiksmingi patarimai

Automobilių detalių vagysčių Lietuvoje nuosekliai mažėja, tačiau vagių padaroma žala auga. Draudikai skaičiuoja, kad taip yra dėl didėjančio modernesnių automobilių, kuriuose montuojama daugiau įvairios įrangos – neretai, ganėtinai brangios arba turinčios aukštą vertę antrinėje rinkoje, skaičiaus.
       2020-01-22 07:20:54

Per 2019 metus – 1000 pranešimų RRT apie neteisėtą ar žalingą turinį internete

Per 2019 m. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija „Švarus internetas“ gavo 998 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. Interneto vartotojai siuntė pranešimus apie internete aptiktą informaciją.
       2020-01-22 07:15:32

5 priežastys, kurios įtikins valgyti daugiau avokadų

Nors greitas gyvenimo tempas apsunkina galimybę į savo racioną įtraukti maistingų produktų, prekybos tinklo „Iki“ ekspertai išskiria svarbiausias avokadų savybes, kurios įtikins rinktis šį vaisių net labiausiai neturinčius laiko sveikai mitybai.
       2020-01-22 07:05:17

Lietuva turi ambiciją tapti žaliosios ekonomikos ir skaitmenizacijos lydere

Viešėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davoso mieste, Šveicarijoje, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Europos lyderiams organizuotuose pietuose, kuriuose pasakė sveikinimo kalbą tema „Ekonominio augimo skatinimas Vidurio ir Rytų Europoje“.
       2020-01-18 11:14:36

Autonominis avarinis stabdymas: revoliucinė, bet ne visada veikianti sistema

2022 metais visi nauji Europos Sąjungoje parduodami automobiliai privalės stabdyti patys, t. y. turėti autonominio avarinio stabdymo (angl. Autonomous Emergency Braking, AEB) sistemas.
       2020-01-18 11:05:38

Apsipirkimas mobiliuoju telefonu: ko galime pasimokyti iš jauniausių?

Pasaulinės elektroninės prekybos statistikos duomenys rodo, jog 2020-ieji bus tie metai, kai perkant internetu mobilieji įrenginiai nukonkuruos kompiuterius. Populiarėjantis apsipirkimo būdas yra daug patogesnis dėl galimybės įsigyti norimų prekių bet kur ir bet kada.
       2020-01-17 17:00:16

Programavime įgyvendinti sumanymą iš pirmo karto sunkiai pavyksta

Informacinės technologijos (IT) mūsų gyvenime jau apsigyveno seniai ir trauktis nežada. Su informatika susijusių specialybių populiarumas vis dar auga, nors galima išgirsti nuomonių, kad šioje srityje specialistų turime daug, bet šią sferą profesionaliai išmanančių – trūksta.
       2020-01-17 16:55:58

Slaptos „Google Chrome“ funkcijos: kaip iš naršyklės gauti dar daugiau?

Šiandien interneto naršyklė „Google Chrome“ vis dar yra populiariausia pasaulyje. Dėl jos funkcionalumo, greičio ir patogumo, naršykle naudojamasi įvairiose platformose nuo asmeninių kompiuterių iki „Android“, „iPhone“ ar „iPad“ įrenginių.
       2020-01-17 16:47:24

Pieno kaina išaugo – stambieji ūkiai gauna europinį vidurkį

Lietuvos pieno perdirbimo įmonės 2019 metų gruodį už natūralų pieną stambiesiems šalies pieno ūkiams mokėjo europinį vidurkį siekiančią supirkimo kainą – 338,5 eurus už toną, arba 0,8 proc. daugiau nei lapkritį.
       2020-01-17 16:44:38

Saugūs internete: virtualaus gyvenimo taisyklės jaunuoliui

Šiandien jaunuoliai yra aktyvūs technologijų vartotojai, tad niekur nepalikti skaitmeninių pėdsakų internete beveik neįmanoma. Dėl to, itin svarbu rūpintis savo skaitmenine tapatybe, virtualioje erdvėje elgtis atsakingai ir apgalvotai, taip, kaip realiame gyvenime.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama