Išmaniosios technologijos neįgaliesiems gali suteikti daugiau savarankiškumo

Sergantys, neįgalūs žmonės nori gyventi kaip įmanoma kokybiškesnius gyvenimus. Tuo pačiu jie nenori ir tapti našta aplinkiniams. Štai kodėl šiuolaikinės technologijos jiems gali tapti raktu į tiek fiziškai, tiek morališkai daug lengvesnį gyvenimą.

Bendrovės „Jung Vilnius“ nuotr.

Šiuolaikiniai išmaniųjų namų sprendimai leidžia ligoniams įgyti kaip niekada daug savarankiškumo, o juos prižiūrintiems – gerokai daugiau informacijos.

Daugiau laisvės

Kaip sako išmaniųjų namų sprendimus parduodančios ir mokančios juos diegti „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis, išmaniosios namų technologijos tikrai gali ženkliai prisidėti prie sergančiųjų, neįgaliųjų gyvenimo kokybės gerinimo. Anot jo, tokias technologas galima skirstyti į du tipus. Pirmoji – tai sprendimai, kai yra tiesioginė sąsaja tarp sistemų ir neįgaliojo. Antroji – tai automatizuoti procesai pačiuose namuose.

Neįgalumas būna įvairus, bet dažniausiai tai paralyžius ar kita negalia, neleidžianti laisvai judėti, valdyti galūnių, tai išmaniosios sistemos gali būti pritaikytos valdyti jas tais būdais, kurie neįgaliajam dar liko. „Tarkim, galintys kalbėti gali balsu reguliuoti šviesas, klimatą, atidarinėti duris, įjungti televizorių, išsikviesti pagalbą. Jei negali to daryt balsu, galima bent pūstelėti į vamzdelį – tai taip pat gali tapti valdymo būdu. Vienas pūstelejimas – įjungti šviesas, trys – iškviesti pagalbą, du trumpi – pakelti temperatūrą 2 laipsniais... ir panašiai“, – aiškino R. Skurdenis.

Automatizuoti procesai padeda užtikrinti didesnį komfortą, o tuo pačiu gali padėti ir efektyviau stebėti ligonio būklę. „Tokios sistemos palaiko būtent tam neįgaliajam tinkamas temperatūras, oro drėgnumą, apšvietimo lygį ar foninę muziką. Visa tai vyksta automatiškai, tad vėlgi gerokai sumažėja priklausomybė nuo kitų žmonių. Be to galima suprogramuoti taip, kad išmanioji apyrankė sektų gyvybinius parametrus ir primintų išgerti vaistus tada, kai žmogus dar net nejaučia pablogėjimo, o jautrūs prietaisai jau tai numato“, – pasakojo „Jung Vilnius“ direktorius.

Būtina gydytojo konsultacija

Prižiūrėti ligonius ar neįgaliuosius – tai labai atsakingas uždavinys. Todėl renkantis technologijas, kurios padėtų tai daryti, jokiu būdu negalima improvizuoti. Būtina konsultuotis su gydytojais, gauti jų patvirtinimą, kad vienas ar kitas sprendimas tikrai bus naudingas. To reikia, nes kiekvienas atvejis yra unikalus. Kiekvieną sykį būtina įvertinti žmogaus fizines ir psichines galias naudotis konkrečiomis technologijomis.

„Žinoma, išmaniojo namo technologijos tiesiogiai nevaldo gyvybės palaikymo įrangos – tai jau specializuotos įrangos sritis. Tačiau jos gali veikti kartu – gavus signalą iš šių sistemų išmanieji namai gali veikti papildomai – siųsti pranešimus reikalingiems žmonėms, uždegti šviesas, duoti garsinius pranešimus, kur ir kas įvyko. Šios sistemos veikia kartu, tačiau turi skirtingas atsakomybės ribas“, – dėstė R. Skurdenis.

Medicininės paskirties išmanioji įranga yra specialiai sertifikuojama, jų kokybei yra keliami patys aukščiausi reikalavimai. Ją sujungus su labiau tradiciniais išmaniųjų namų sprendimais galima pasiekti puikių rezultatų. „Išmaniųjų namų sistemos visų pirma skirtos formuoti papildomai sveiką aplinką bei komfortą, mažinti krūvį aptarnaujančiam personalui ir paciento priklausomybę nuo kitų“, - teigė pašnekovas.

Pagalba senjorams

Šiandien mes vis garsiau kalbame ir apie senstančią visuomenę. Akivaizdu, jog žmonių, kuriems reikia priežiūros, tik daugės. R. Skurdenis pastebi, kad šiam procesui besitęsiant atitinkami technologiniai sprendimai taps būtinybe.

„Kai kuriose šalyse jau aktyviai vykdomi eksperimentai, kurie leidžia išmaniųjų technologijų pagalba ETIŠKAI stebėti senjorus, ir esant pavojingai situacijai jiems nusiųsti pagalbą. Tai veikia taip: visą laiką senjorai savo namuose (su įdiegtomis išmaniosiomis technologijomis) gyvena visiškai savarankiškai. Juos tik kartais lanko socialiniai darbuotojai. Sistema nuolat seka gyvenimo algoritmą (priminsiu, stebėti kameromis būtų neetiška). Fiksuojama, kada žmogus atsikėlė (įjungė šviesą), ar nuėjo į tualetą (vandens davikliai), ar valgė (elektros suvartojimas virtuvėje), ar buvo išėjęs pasivaikščioti (davikliai duše)“, – vardina jis.

Jei gyvenimo ritmas staiga ima skirtis nuo įprasto, sistema iš karto siunčia pranešimą prižiūrinčiam personalui, kad reikia patikrinti, ar žmogui viskas gerai. Jei telefonu susisiekti nepavyksta, iškart siunčiama pagalba. „Beje, tai ir papildomas saugumas, nes jei senjoras būtų apiplėštas, vėl būtų pažeistas gyvenimo ritmas ir sistema sureaguotų. Taip stengiamasi, kad žmonės kuo ilgiau išliktu visiškai savarankiški. Tačiau tuo pačiu metu jiems operatyviai būtų suteikta pagalba ištikus kritinei situacijai. Taigi išmaniosios technologijos tikrai nėra vien prabangaus būsto atributas. Jos realiai gali pagelbėti senjorams ar neįgaliems žmonėms“, – teigė R. Skurdenis.

Išmaniosios technologijos gali pagelbėti senjorams ar neįgaliems žmonėms etišku būdu – ne filmuojant, o stebint susijusius procesus, kurie leidžia spręsti dėl pagalbos.

• Koronavirusas kėsinasi užkrėsti pasaulio ekonomiką: galimi du scenarijai.
• Išmaniosios kartos mokinys: kas jis ir kokie jo iššūkiai?
• „Blackberry“ eros pabaiga: kodėl išnyko šis telefonas?
• Su skrydžiais susiję mitai: tinginiaujantys pilotai ir turbulencija.
• Smulkinta mėsa ar faršas: kaip pasirinkti ir ką pagaminti?
• Sveikas maistas – kaip vaistas. Subalansuota mityba – ligų profilaktikai.
• Seksologas – apie erekcijos sutrikimų priežastis ir būdus, kaip jų išvengti.
• Po 10-ies metų emigracijoje: darbdavio požiūris skyrėsi kaip diena ir naktis.
• Vaistininkas atsako, kaip saugotis įvairių virusų.
• Ko šiandien ieško ir ko neranda Lietuvos darbdaviai?
• Uhano virusas 2019-nCoV: kaip išlikti saugiam?
• Ar medicininės kaukės gali apsaugoti nuo naujo koronaviruso 2019-nCoV?
• Negydomi dantys gali sukelti kraujagyslių ir širdies ligas.
• Kaip išmokti taupyti?
• Išmanieji prietaisai – naujas pavojus namuose: kodėl taip nutiko?
• Miego apnėja ir nemiga: kada bemiegės naktys tampa grėsme sveikatai?
• Pagalba ilgapirščiams: galimybes apšvarinti būstus sukuriame patys.
• Lietuviui patikėta tobulinti Londono susisiekimo sistemą.
• Žiema – viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas.
• Profesorius: ir po 50 metų robotai nepakeis gydytojų.
• Akių nuovargis: naujojo amžiaus liga ir 5 patarimai, kaip jos išvengti.
• Savivaldybė sukūrė atvirą visiems trimatį sostinės žemėlapį.
• Laikas susirūpinti ir daugiau dėmesio skirti higienai.
• Atsiskaitant internetu, svarbios kelios taisyklės: padės apsisaugoti nuo sukčių.
• Netikros naujienos parazituoja socialiniuose tinkluose.
• Pamoka „išmaniajai“ kartai: kaip saugiai naudotis savo telefonu?
• Specialistai akcentuoja keliautojų sąmoningumo didinimą.
• Kainų ir atlyginimų lenktynėse ryški pastarųjų persvara, bet atotrūkis mažėja.
• Lietuvos oro uostuose – laikinosios priemonės koronaviruso rizikai suvaldyti.
• Efektyvios aplinkosaugos pagrindas – neišvengiama atsakomybė už taršą.
• Draudikai atkreipia dėmesį: ką reikia žinoti mokant vairuoti šeimos narį?
• Praėjusiais metais lietuviai labiausiai pirko vyną – kodėl?
• Gali tekti susiveržti diržus: taupyti šiemet bus sunkiau.
• Po „Brexit“ siuntas siųsti į Jungtinę Karalystę metus galėsime taip pat.
• Liudas Mažylis apie metų planus: „Bus intrigų“.
• Lietuva ruošiasi 5G ryšio plėtrai.
• Paskaičiuota, kiek įmonėms kainuoja netinkamo IT specialisto įdarbinimas.
• Mitas, kad saulės energijai reikia elektrinės ant stogo.
• Ilgai lauktos slidinėjimo atostogos: kaip jomis džiaugtis be traumų?
• Nuotolinė ateities buitis: namams skirtos inovacijos, kurių norės daugelis.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61