Valgomų laukinių augalų galima rasti ir mieste: kaip jais praturtinti patiekalus

Paskutinis vasaros mėnuo skatina išnaudoti visas įmanoma progas ir keliauti į gamtą – ar tai būtų miesto parkas, tolėliau žaliuojantis miškas ar besidriekianti pieva.

Visos šios gamtos oazės kupinos valgomų augalų, apie kuriuos žino nedaugelis – o juk ne tik pasivaikščioti, bet ir prisirinkti patiekalus pagardinsiančių žolelių tikrai verta.

Apie tai, kokių valgomų augalų galima rasti net mieste ir kaip juos panaudoti, elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora“ teiraujasi Ievos Šidlaitės, knygų „Natūralus rauginimas“ ir „Ką kanda šalna. Medžių žievės miltai, šaknų kava, ir kiti laukiniai šaltmečio patiekalai“ autorės.

Valgomi laukiniai augalai – net miesto parke

Miesto parkas galbūt nebus vieta, kur galima iki soties prisirinkti virtuvėje naudojamų augalų, bet bent jau susipažinti su jais – įmanoma.

„Vilniuje yra nemažai parkų, kur galima rasti viską, kas auga įprastame lietuviškame pušyne ar mišriuose spygliuočių ir lapuočių miškuose. Yra ir visiškai laukinių užkampių, kur galima rinkti augalus – tereikia pasivaikščioti palei Nerį ar Vilnelę, o štai Bernardinų sode palei vieną takelį pavasarį dygsta taip visame pasaulyje vertinami grybai briedžiukai“, – pasakoja Ieva Šidlaitė.

Ar miestiečiai daug žino apie laukinius valgomus augalus? Pamanytum, kad toli gražu ne, tačiau I. Šidlaitė paprieštarauja: „Mano pamokose žmonės sako ničnieko nežinantys apie tokius augalus, tačiau vėliau paaiškėja, kad žinios ne tokios jau prastos – juk visi žinome dilgėlę, kraujažolę, gyslotį, rūgštynę, pušį, liepą, čiobrelį, laukines žemuoges ir mėlynes, šermukšnius, baravykus. Visi žino, kad peršalus reikia gerti liepų ar čiobrelių arbatą. Jei šias žinias laikysime pagrindu, tai į savo mitybą bus lengva įtraukti ir daugiau augalų.“

Svarstantiems, kodėl verta laukinius augalus įtraukti į kasdienę mitybą, I. Šidlaitė primena – augalai yra ne tik maistas, bet ir vaistas, pasiėmęs iš žemės visas naudingas medžiagas: „Tokia gamtos taisyklė – viskas, ko mums reikia, yra aplinkui, reikia tik apsidairyti ir pasidomėti. Tai svarbi priežastis naudoti kuo įvairesnes žoleles, o į kasdienius patiekalus jas įtraukti taip pat visai nesunku.“

Laukiniai augalai – ant sumuštinio, į salotas ir net desertus

Tad kokių augalų ieškoti išėjus į vis dar žaliuojančias gamtos oazes ir kaip juos panaudoti grįžus į namų virtuvę? Nors laisvė improvizuoti gaminant – beribė, I. Šidlaitė dalijasi keliomis skaniomis idėjomis.

„Šiuo metu galima paragauti dilgėlių sėklų – daugiakampių, žalios spalvos aliejingų riešutėlių. Nebijokite keletą nusiskinti, jie retai dilgina. Dilgėlių sėklos traškios, gardžios, puikiai tinka apibarstyti duonos riekę su sviestu, o ir ant salotų gražiai atrodo“, – kviečia išbandyti pašnekovė.

Verta nusiskinti dar žydintį, bet apačioje pradedantį ruduoti dobilą, teigia I. Šidlaitė. Anot jos, dobilai yra lietuviškas gamtinis vanilės pakaitalas: „ Galite virti žiedų arbatą, o jei mėgstate gaminti kremus, ledus, plaktą grietinėlę, pabandykite dobilais pagardinti, įkvėpinti pieno produktus. Tiesiog užpilkite dobilų žiedus karštu ar šaltu pienu ir palaikykite vėsiai kelias valandas. Gausite švelniai dobilų vanile kvepiantį pienišką kremą, ledų pagrindą ar dobilinę plaktą grietinėlę.“

Mėgstantiems ryškius skonius, I. Šidlaitė pataria paragauti žydinčios kraujažolės žiedų ar lapų. „Kraujažolę anglai vadina „vargšų žmonių pipiru“, ji tikrai naudojama kaip pipirų pakaitalas. Pabandykite susmulkinta kraujažole apibarstyti kiaušinienę, omletą ar trintą sriubą – ir skanu, ir sveika ir gražu“, – tikina pašnekovė.

Žali, virti ar kepti?

Paklausta, ar laukinius valgomus augalus virtuvėje galima naudoti nedelsiant, dar žalius, ar visgi juos reikia apdoroti, I. Šidlaitė paaiškina: „Laukiniai augalai yra laukinės „daržovės“, todėl gali būti valgomi žali, virti, kepti, troškinti, džiovinti ar rauginti. Siūlau laukinius augalus skirstyti į „salotas“, „špinatus“ ir „šparagus“, taip viskas taps aišku.“

I. Šidlaitė paaiškina toliau – jei kažkas dedama į salotas, tai ir laukinė „salota“ ten tiks – įprastas salotas galima pagardinti laukiniais jaunais liepų, klevų lapeliais, balandomis, dobilų žolynais.

„O jei gaminate blynelius su špinatų įdaru, tai ten gali keliauti ir laukiniai „špinatai“ – garšvos, žliūgės, jaunos dilgėlės ar kiaulpienės. Pavasarį prie pirktinių šparagų, keptų ant sviesto ar grilio, gali būti ir siauralapių gauromečių, laukinių apynių, usnių ūgliai. Nors kai kurie augalai yra kartūs ir prieš valgant juos geriau apvirti, viskas sužinoma ragaujant, gaminant ir, svarbiausia, nebijant eksperimentuoti“, – padrąsina knygų autorė.

• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147