Iš finansinių klaidų nepasimokiusiems lietuviams žiema gali apkarsti

Kad ir kokį finansiškai tvarkingą gyvenimą gyventume, kiekvienam iš mūsų bent vieną kartą greičiausiai teko apmokėti mažesnę ar didesnę skolą.

Skolininkų būna pačių įvairiausių – vieni jų linkę žadėti, kiti nutylėti apie savo finansnius sunkumus, treti – piktybiškai nesumokėti už paslaugą, ginčijant, kad ši buvo nekokybiška.

Įpareigojimo susimokėti už paslaugą, mokesčius ar grąžinti suteiktą paskolą nesilaikymas įtraukia fizinį ar juridinį asmenį į skolininkų sąrašą, kuris pastaruoju metu sparčiai pildosi.

Specialistai sako, kad yra paprastų būdų netapti skolininku ir pataria, kaip elgtis sunkmečiu.

Antstolių rūmai skaičiuoja, kad iki šių metų liepos mėnesio skolos priverstinai buvo išieškomos iš daugiau nei 255 tūkst. asmenų, tarp kurių – 24,3 tūkst. privačių įmonių, 1,2 tūkst. biudžetinių institucijų ir organizacijų ir 230,4 tūkst. fizinių asmenų.

Skaičiuojama, kad naujų skolų suma pirmąjį pusmetį siekė beveik 300 mln. Eurų.

Pasibaigus karantinui fiksuojamas skolų šuolis

Karantino metu skolų kiekis buvo sumažėjęs, tačiau šiemet jų kreivė šoko aukštyn 16 proc., lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu. Skaičiuojama, kad labiausiai išaugo privačių asmenų išieškojimui pateiktų skolų – pokytis siekia net 33 proc.

Tokių prašymų augimui didelę įtaką turėjo greituosius kreditus teikiančių bendrovių kreipimaisi. Vien šių bendrovių naujų keipimųsi per pirmąjį 2022 m. pusmetį pateikta 1,5-3 karto daugiau, nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Įprastai reikalaujama nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų negrąžintų greitųjų kreditų arba perpirktų skolų.

Maži dalykai gali lemti dideles skolas

Kreditų valdymo ekspertas, bendrovės „Legal Balance“ vadovas Marius Šlepetis tikina, kad dažniausiai prie skolų priveda negebėjimas valdyti savo finansų. Užmaršumas, principinis nemokėjimas arba piktybinis nemokėjimas – tokius pagrindinius skolininkų bruožus vardija specialistas, tačiau priduria, kad skolos į savo pinkles įpainioja pamažu.

„Tenka pastebėti, kad dalis žmonių gyvena šia diena, neplanuoja savo biudžeto. Atsakingesnis požiūris į pinigus ir pirkinių planavimas galėtų padėti išvengti skolininko dalios. Štai pirkdamas daiktą lizingu, ne kiekvienas pirkėjas paskaito sutarties sąlygas. Neįvertina savo finansinių galimybių, kurios gali kisti. Jei dabar, tarkime, 150 eurų per mėnesį už pirkinį yra įkandama suma, tai po kelių mėnesių, pavyzdžiui, prasidėjus šildymo sezonui, ji jau gali būti sunkiai pakeliama“, – sako ekspertas.

Jis priduria, kad pandemijos metu skolų skaičius buvo gerokai sumažėjęs. Žmonės mažiau išlaidavo, dėl ribojimų daugiau laiko leido namuose, o tai, anot M. Šlepečio, leido sumažinti skolų apimtis.

Lietuvos Banko pateiktoje statistikoje išskiriama, kad šių metų pirmąjį ketvirtį išmokėtų kreditų bei lizingo suma išaugo 15 mln. eurų, lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu. Pastebima, kad šiemet, pirmąjį ketvirtį išmokėtų lizingų ir vartojimo kreditų suma buvo 3 mln. Eurų didesnė nei 2019-aisias tuo pačiu metu, kai Lietuvoje dar nebuvo paskelbtas karantinas.

„Prasidėjus pandemijai žmonės labai nerimavo ir nenumanė, kas laukia. Retas, kuris buvo patyręs visuotinį karantiną, visi ruošėsi recesijai. Tačiau išgyvenus vieną smūgį, laukė kitas – karas Ukrainoje. Kad ir kaip keistai ar baisiai tai beskambėtų, bet šį sukrėtimą mūsų žmonės priima kur kas paprasčiau. Kitaip tariant, supratę, kad per pandemiją žadėta recesija neatėjo, tai dabar dar sunkiau tiki, kad laukia ekonominis kritimas žemyn. Sakyčiau, kad tai susiję su žmogaus psichologija ir įsijungusiu gynybinių mechanizmu. Norėčiau patarti racionaliai vertinti dabartinę situaciją ir akcentuoti, kad to nepadarius nemalonūs padariniai gali virsti nuostoliais. Ir mes jau dabar matome, kad gyventojai juos patiria“, – tikina kreditų valdymo ekspertas.

Gyventojai dažniausiai lizingu įsigija brangesnius pirkinius: automobilius, stambiąją buitinę techniką, keliones. Vartojamąją paskolą dažniausiai renkasi norintieji įsirengti arba atsinaujinti būstą.

Ragina ruoštis „pagalvę“

Specialistas teigia, kad tiek privatiems, tiek juridiniams asmenims derėtų savo finansine padėtimi pasirūpinti dabar. M. Šlepetis primena, kad būtina sukaupti vadinamąją finansinę „pagalvę“ ir tokį finansinį rėžimą palaikyti net ir pasibaigus krizei.

„Visi finansų konsultantai privatiems asmenims pataria kas mėnesį nuo atlyginimo atsidėti mažiausiai 10 proc. Idealiausia būtų sukaupti tokią „pagalvę“, kurios užtektų pusmečiui, įvertinus visas išlaidas ir įsipareigojimus“, – pataria kreditų valdymo ekspertas.

Jis numano, kad didžiausi sunkumai gali laukti žiemą, kai padidės išlaidos komunaliniams mokesčiams. Taip pat didėjantis Euriboras pasunkins būsto ar kitas paskolas turinčių asmenų finansus. Todėl dabar planuojančius įsigyti didesnius pirkinius, M. Šlepetis ragina apmąstyti, ar šis pirkinys yra būtinas ir ar negalima jo įsigijimo atidėti vėlesniam laikui. „Visiems derėtų įvertinti, ar dabar perkamas daiktas negrauš sąžinės žiemą“, – sako M. Šlepetis.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148