Klausos protezavimo specialistė: kaimyno klausos aparatas klausos nepagerins

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, klausos netekimas šiuo metu yra viena didžiausių globalių sveikatos problemų ir vienas dažniausiai pasaulyje diagnozuojamų sutrikimų.

Šios problemos paplitimas didėja su amžiumi – daugiau nei 25 proc. vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių kenčia nuo klausos praradimo.

Klausos praradimas gali būti įvairaus laipsnio – nuo lengvo iki sunkaus, jis gali paveikti vieną arba abi ausis. Pasak specialistų, klausos praradimas pirmiausia sutrikdo bendravimą ir pasaulio pažinimą, nulemia neprigirdinčiojo socialinę izoliaciją, nuotaikos sutrikimus. Turintieji klausos sutrikimų ima vengti žmonių, nes negirdėdami ir nesuprasdami pašnekovų jaučiasi nejaukiai, atitrūkę nuo juos supančio pasaulio. Klausos praradimas turi įtakos ir psichologinei būsenai – neprigirdintys žmonės dažniau būna sunerimę, prislėgti, pikti ar irzlūs. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vyresnio amžiaus žmonių klausos praradimas gali nulemti ir Alzheimerio ligos bei senatvinės demencijos vystymąsi.

Nors klausos sutrikimas yra viena iš labiausiai vyresnių žmonių tarpe paplitusių lėtinių sveikatos problemų, turinčių didžiulį neigiamą poveikį jų darbingumui, socialiniam gyvenimui, pažinimo funkcijai bei emocinei sveikatai, gydytojo otorinolaringologo Raimundo Kunevičiaus teigimu, dažnai neprigirdintys žmonės atkakliai neigia turintys klausos sutrikimų, nors tai aiškiai pastebi jų šeimos nariai ir aplinkiniai. Problemos neigimo stadija, kuri gali tęstis ne vienerius metus, ne tik trukdo palaikyti kokybiškus santykius su artimaisiais, bet ir lemia socialinės atskirties atsiradimą, todėl šiuo atveju yra labai svarbus aplinkinių paskatinimas išspręsti varginančią problemą.

„Jeigu atsiranda nors menkiausių įtarimų, kad klausa sutrikusi – tampa sunku suprasti ir palaikyti pokalbius triukšmingoje aplinkoje ar didesnėje žmonių grupėje, jei pokalbio metu mėginama skaityti iš pašnekovo lūpų, dažnai tenka prašyti pakartoti, jei nuolat norima pasigarsinti televizorių ar radijo imtuvą, imama vengti mėgstamos veiklos, būtina nelaukiant kreiptis į specialistą, kuris atliks klausos tyrimus ir įvertins klausos sutrikimo tipą bei laipsnį, nuo kurių priklauso gydymas. Klausą galima efektyviai gerinti klausos aparatais, naujausių technologijų dėka sėkmingai koreguojančiais įvairaus laipsnio klausos sutrikimus“, – pataria R. Kunevičius.

Nors klausos aparatų nauda įrodyta daugybe mokslinių tyrimų ir, pradėjus juos nešioti, žymiai pagerėja klausos sutrikimų turinčių žmonių gyvenimo kokybė bei emocinė būsena, apie juos vis dar sklando daugybė mitų, dėl kurių neretai vengiama šio efektyvaus klausos korekcijos metodo. Bene dažniausias klaidingas įsitikinimas – nešiojantys klausos aparatus žmonės atrodo nepatraukliai. Taip pat kalbama, kad klausos aparatai silpnina klausą ir, pradėjus juos nešioti, galima visiškai apkursti. Vis dar neretai manoma, kad klausos aparatai yra nepatogūs, neestetiški, turi veikimo, garso trūkumų.

Šiuos mitus paneigia klausos centro „Audiomedika“ Alytuje klausos protezavimo specialistė Brigita Butkevičienė. Pasak jos, šiuolaikiniai klausos aparatai tiek savo išvaizda, tiek funkcijomis stipriai skiriasi nuo savo pirmtakų. Šiuo metu siūloma daugybė klausos aparatų – įvairiausių spalvų, dydžių – nuo didesnių iki visiškai nepastebimų, su įvairiausiomis šiuolaikinėmis funkcijomis. „Šiuolaikiniai klausos aparatai ne tik atrodo stilingai – jie tarsi mikrokompiuteriai, kurių tikslas – bet kokiame foniniame trukšme atpažinti svarbiausius garsus, pritaikyti juos prie individualių asmens klausos poreikių ir į ausies landą perduoti maksimaliai aiškų ir malonų ausiai garsą. Modernūs klausos aparatai džiugina ne tik puikiu garso atkūrimu, bet ir papildomomis galimybėmis: klausos aparatas atlieka belaidžių ausinių, telefono laisvų rankų įrangos funkcijas, turi tiesioginio televizijos garso transliavimo galimybes. Šiuolaikiniai ilgam įkraunami klausos aparatai tinka bet kokiam gyvenimo būdui. Juos patogu naudoti bet kur – namuose, darbe, dirbant sode, iškylaujant ar būnant miesto šurmuly. Klausos aparatai puikiai prisitaiko prie bet kokios veiklos, išlieka stabilūs bėgiojant ar užsiimant kitu aktyviu sportu ir leidžia jaustis maksimaliai komfortiškai, kad ir ką beveiktumėte. Šiuolaikiniai klausos aparatai skaitmeninių technologijų pagalba natūraliai atkuria aplinkos garsus, leidžia jais mėgautis ir jokiu būdu negali pakenkti nei išvaizdai, nei klausai“, – pasakoja patyrusi specialistė.

Jeigu klausos sutrikimą rekomenduojama koreguoti klausos aparatų pagalba, siūloma juos išbandyti, kad patys galėtumėte pajusti girdėjimo kokybės skirtumą ir įsitikintumėte jo efektyvumu. Pasak specialistės, išbandę aparatus savo aplinkoje – bendraudami su artimaisiais, žiūrėdami televizorių, pacientai dažniausiai pajaučia teigiamus pokyčius ir ima galvoti apie aparatų įsigijimą.

B. Butkevičienė pasakoja, kad neretai tenka susidurti su situacija, kai atėjęs pacientas pasakoja, jog jis jau bandė kaimyno ar giminaičio klausos aparatą, bet jis jam visiškai nepadėjo. „Svarbu žinoti, jog klausos aparatas, kaip ir akiniai, koreguojantys regėjimą, kiekvienam žmogui, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, turi būti parenkamas individualiai ir pritaikomas pagal jo poreikius – tik tada jis bus naudingas ir komfortiškas“, – pabrėžia klausos protezavimo specialistė.

Pasak B. Butkevičienės, svarbu žinoti, kad visi privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) drausti vaikai ir suaugusieji, kuriems diagnozuotas klausos sutrikimas, turi galimybę gauti Valstybinės ligonių kasos (VLK) kompensuojamus klausos aparatus. Norint įsigyti aukštesnės klasės klausos aparatus, galima pasinaudoti daline kompensacija.

Vaikams iki 7 metų klausos aparatai abiems ausims kompensuojami kartą per 3 metus, 7–18 m. – kartą per 5 metus. Vyresniems nei 18 metų asmenims iki šiol kartą per 5 metus buvo kompensuojamas vienas klausos aparatas, tačiau nuo š. m. liepos 1 d. Valstybinė ligonių kasa jiems kompensuoja ir antrąjį klausos aparatą. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą antrąjį klausos aparatą gali skirti gydytojas otorinolaringologas, dirbantis tretinio lygio ambulatorines otorinolaringologijos paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje.

„Jums tereikia užsiregistruoti ir atvykti į bet kurį klausos centrą „Audiomedika“. Vizito metu klausos protezavimo specialistas patikrins Jūsų klausos nusilpimo lygį ir rekomenduos Jums tinkamą klausos aparatą, kurį galėsite išbandyti namuose. Jums taip pat bus suteikta detali informacija, ir susitvarkę dokumentus reikalingus kompensacijai gauti, galėsite džiaugtis ne tik puikia klausa, bet ir žymiai pagerėjusia gyvenimo kokybe“, – baigdama pokalbį pataria B. Butkevičienė.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148