Dronų misija – išmaitinti pasaulį. Kada jie pasieks Lietuvą?

Skaičiuojama, kad jau 2050 metais žemėje gyvens daugiau nei 9 mlrd. gyventojų. Kaip juos išmaitinti? Kaip sumažinti taršą ir išnaudoti naujausias technologijas žemės ūkyje, kad jis taptų švaresnis?

Konsultacijų bendrovės „McKinsey & Co“ vertinimu, žemės ūkis yra mažiausiai skaitmenizuotas sektorius pasaulyje, tačiau pastaraisiais metais situacija pradėjo keistis.

DJI atstovas T. Juškauskas: per penkerius metus palies visus

Dronų technologijos leidžia ne tik matuoti pasėlių augimo spartą, nustatyti vietas, kur grūdai prasčiausiai auga, dirvožemio drėgnumą ar pasėlių ligas. Laiko sąnaudos sumažėja nepalyginamai – anksčiau turėję pereiti laukus savo kojomis, dabar ūkininkai gali akimirksniu nustatyti viso lauko būklę su probleminėmis zonomis.

„Žemės ūkyje dronus naudoja ūkininkai, norintys turėti platesnes analizės galimybes. Pavyzdžiui, dronai su šilumos kameromis padeda nustatyti problemas derlingumo bei augalų ligų/streso srityse. Dronų naudojimas žemės ūkyje yra ne tik efektyvesnis kaštų ir laiko prasme, tačiau suteikia daug skirtingų analizės aspektų, kurie iki šiol arba buvo nepasiekiami, arba sunkiai įgyvendinami. Trumpai tariant, per penkerius metus bėgyje visos didžiosios industrijos, vienu ar kitu būdu naudos dronais rinktus duomenis, kad pagerintų savo efektyvumą, gautų papildomos informacijos apie savo infrastruktūrą“, – su tokiomis mintimis į Vilniuje vyksiantį nemokamą #SWITCH! renginį atvyksta Tautvydas Juškauskas, vienintelis DJI dirbantis lietuvis.

7,8 trilijonų dolerių industrija

Dėl augančio gyventojų skaičiaus žemės ūkis, 7,8 trilijonų dolerių industrija, sukurianti 10 proc. pasaulio BVP, pastaruoju metu sulaukia vis didesnio investuotojų dėmesio.

„Investicijos į žemės ūkio technologijas, vadinamąsias agtech, pastaruosius trejus metus vis mušė rekordus ir 2015 metais pasiekė 4,6 mlrd. dolerių. Dabar į žemės ūkį ateina vadinamoji antroji inovacijų banga – su internetu, mobiliosiomis technologijomis susieti sprendimai, ir prognozuojama, kad čia laukia dideli pokyčiai“, – sakė Europos parlamento narys Antanas Guoga, #SWITCH! renginio įkūrėjas.

Gimsta „tikslinis ūkininkavimas“

Pastebima, kad gimsta nauja žemės ūkio pakraipa – „tikslinis ūkininkavimas“ (angl. precision agriculture), pritaikoma ne tik žemdirbystėje, bet ir gyvulininkystėje. Pagal aukštesnę kūno temperatūrą dronai gali iš bandos išskirti sergančius gyvulius, kadangi jie nustato net mažų skirtumų temperatūras.

„Užsiimant tiksliniu ūkininkavimu ir pasitelkiant dronus, galima užauginti didesnį derlių. Su šilumos kameromis galima nustatyti problemines zonas laukuose ir atitinkamai tręšti ar laistyti laukus. Tai ne tik padidina derlingumą, bet kas svarbu – ir sumažina reikiamas sąnaudas“, – sako šią sritį tyrinėjantis Kanzavo universiteto Tikslinio ūkininkavimo profesorius Ray Asebedo.

Skaičiuojama, kad JAV net 80 proc. visų komerciniais tikslais pasaulyje įsigyjamų bepiločių skraidyklių yra naudojamos žemės ūkyje. Prognozuojama, kad netrukus dronai bus pasitelkti ir miškininkystėje, pavyzdžiui, naudodami 3D skenavimą jie nustatys medienos tūrį miške.

Tuo tarpu ES programoje tyrimams ir inovacijoms „Horizon 2020“ išmaniojo ūkininkavimo technologijų diegimui 2016-2017 m. laikotarpiu numatyta skirti 64 mln. Eurų.

Potencialas žemės ūkyje milžiniškas, ir apie tai šiemet bus keliamos diskusijos apie tai Lietuvoje, kurioje žemės ūkis – viena pagrindinių ekonomikos šakų.

„Diskutuoti apie pokyčius į Lietuvą pakvietėme didžiausio pasaulio dronų gamintojų DJI atstovus, taip pat Singapūro „Infinium Robotics“ įkūrėją, kurie savo srityse yra pionieriai“, – sakė A. Guoga.

„Infinium Robotics“: ieškome naujų sričių

Singapūro bendrovės „Infinium Robotics“ įkūrėjas Junyang Woon sako, kad šiuo metu pasaulyje ieškoma naujų dronų pritaikymo sričių. „Infinium Robotics“ Vilniuje #SWITCH! renginio metu pirmą kartą ketina pademonstruoti dronus, gebančius dirbti padavėjais restorane.

„Tai bus pirmas kartas, kai mūsų sprendimas bus pademonstruotas Europoje. Tikime, kad tol kol reguliavimas dronų naudojimas lauko sąlygomis dar kuriamas, mes galime išnaudoti vidaus erdves, kur neturime tie privatumo ar oro erdvės ribojimų“, – sakė į Vilnių atvykstantis J. Woon.

#SwitchVilnius profesionalų diskusijoje Vilniuje bus diskutuojama, ar Lietuva gali rasti nišą šioje dinamiškoje ir itin perspektyvioje industrijoje ir ar dronų pagalba galime iškelti į naujas aukštumas Lietuvos žemės ūkį. Į sesiją „Viskas apie dronus: kodėl rytdiena yra naujoji šiandiena?“ DJI deleguoja į vienintelį joje dirbantį lietuvį Tautvydą Juškauską.

• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148