Naujienos

Savo upes mes esame pakeitę neatpažįstamai: ar dar galime atitaisyti žalą?

2022-10-03 10:53:39

Upių tinklą galima palyginti su žmogaus kraujo apytaka – užsikimšus kraujagyslei, medžiagos nebegali cirkuliuoti. Šiuo metu Lietuvos upių kraujotaką blokuoja mažiausiai 1,5 tūkst. žmogaus sukurtų betoninių „krešulių“.

Šios užtvankos daugeliu atvejų yra nenaudingos, nebeteikia naudos nei ekonomikai, nei žmonėms, tačiau toliau blokuoja upes ir žaloja gamtą.

Žmonės upes pakeitė neatpažįstamai

Šiemet paskelbtame Dartmuto universiteto mokslininkų tyrime teigiama, kad per pastaruosius 40 metų žmonės sugebėjo didžiausias pasaulio upes pakeisti iki šiol neregėtu greičiu ir sukelti precedento neturinčius pokyčius.

„Masinė XX a. vykusi užtvankų statyba 49 % sumažino upių suspenduotų nuosėdų patekimą į vandenynus. Upių nuosėdos – daugiausia smėlis, dumblas ir molis – vaidina svarbų ekologinį vaidmenį, nes jos yra gyvenamoji aplinka žemupyje ir upių žiotyse gyvenantiems organizmams. Jos taip pat svarbios žmonėms, nes aprūpina užliejamus žemės ūkio paskirties dirvožemius maistinėmis medžiagomis“, – teigia tyrimo autoriai.

Anot tyrėjų, upėse esančių nuosėdų kiekį paprastai lemia natūralūs procesai – pavyzdžiui, lietaus kiekis, grunto struktūra ar augmenija. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais žmogaus veikla sugebėjo užgožti šiuos natūralius procesus.

„Didžiausius pokyčius Lietuvos upių gamtai taip pat padarė žmogus, o daugiausiai žalos pridarė trys veiklos, – teigia dr. Justas Dainys, Gamtos tyrimų centro mokslininkas. Pirma – melioravimas ir upių vagų tiesinimas, kuris praėjusiame amžiuje buvo itin propaguotas, bet laimei, dabar jau mažiau populiarus. Melioraciniai darbai ypač pakeitė mažų upelių kraštovaizdį.“

Antroji veikla – žemės ūkis, dėl kurio į upes patenka labai dideli kiekiai įvairių medžiagų, daugiausiai – azoto ir fosforo. Dėl jų upės ima dumblėti ir vis gausiau apaugti augmenija, stoja vandens tėkmė.

„Ir trečioji, kuri ypač esmingai pakeičia viską, ką tik galima upėje pakeisti, – tai užtvankos. Paversdami upę tvenkiniu, mes pradedame procesus, dėl kurių pakinta visa ekosistema: augalija, žuvų rūšinė sudėtis, dugne gyvenantys organizmai, visa hidrodinamika ir biologija. Pasikeičia net paukščiai, kurie gyvena toje teritorijoje – daug kas nustemba tai išgirdę, nes nemato tiesioginio priežastinio ryšio“, – pastebi J. Dainys.

Tačiau viskas gamtoje labai glaudžiai susiję. Įprasta kalbėti, kad užtvankos padaro žalą migruojančioms žuvims, iš jų atimdamos kelius į nerštavietes. Tačiau mokslininkas pabrėžia, kad neigiamas jų pasekmes labai tiesiogiai ilgainiui pradeda justi ir patys žmonės – net jeigu jiems aplinkosauga ir gamtos gerovė ne itin rūpi.

Pasekmes galime pajusti kiekvienas

„Kaip tu tiesiogiai pajusi užtvankos daromą žalą, priklauso nuo tavo santykio su vandeniu. Jeigu esi žvejys, iš pradžių gali net apsidžiaugti – štai, sukurtame tvenkinyje atsiranda naujų iki šiol nebuvusių žuvų. Žmogus gaudo sau karpines žuvis ir nepagalvoja, kad visų pirma, joms čia ne vieta, ir antra – galbūt jis galėjo laisvai tekančioje upėje gaudyti upėtakius, o ne karosus dabar esančiame tvenkinyje“, – sako J. Dainys.

Didelė dalis užtvankų Lietuvoje tarnauja rekreaciniais tikslais – sukurti tvenkiniai, kuriuose galima maudytis, prie jų poilsiauti. Tačiau mokslininkas atkreipia dėmesį, kad toks malonumas turi galiojimo laiką.

„Švarūs ir prižiūrėti sukurti tvenkiniai yra greičiau išimtis, o ne taisyklė Lietuvoje. Didelė dalis jų metams bėgant tampa neprižiūrimi, nes šis darbas reikalauja ir daug laiko, ir pinigų. Kas nutinka? Vandens telkinys pradeda dumblėti, apaugti makrofitais – gausia augalija – tiek pakrantėje, tiek vandenyje. Vietoj švarios ir gražios tekančios upės vietos bendruomenė gauna dumbliną balą, kurioje jau nebegalima maudytis, o jeigu galima – tai būna jau nebemalonu“.

Galiausiai, pasekmes pajusti netrunka ir tie, kurie nei žvejoja, nei maudosi tvenkinyje, mat keičiasi visas kraštovaizdis. Upę užtvenkus ir pakėlus vandens lygį, teritorijos aplink užtvanką būna užmirksta, ima pelkėti, o augalija – keistis. Vietoj buvusių krūmų ir medžių įsivyrauja šlapiamėgiai, kurie krašto vaizdą labai akivaizdžiai pakeičia.

Naudos nemato jokios

Praėjusiame amžiuje nebuvo įprasta galvoti apie ekologiją ir žmogaus veiklos įtaką gamtai, todėl užtvankos buvo statomos žiūrint tik į ekonominę ir sociokultūrinę prasmę. Dabar žinome, kad jų įrengimas ant upės turi daugybę neigiamų padarinių, tad J. Dainiui sunku sugalvoti, kokią naudą užtvankos vis dar gali duoti.

„Skandinavijos šalyse jos generuoja pakankamai didelius elektros energijos kiekius. Užsitvenkę vieną fjordą, skandinavai vandenį pasikelia daug metrų į viršų, ir labai daug jėgos turėdamas krentantis vanduo generuoja daug energijos. Lietuvoje absoliučiai visos upės yra lygumų, o tai reiškia, kad jos neturi jokios reikšmingesnės kinetinės energijos. Jų generuojamas elektros kiekis yra apgailėtinai mažas palyginus su tuo, kokia žala yra daroma gamtai“, – įsitikinęs mokslininkas.

„Kitas argumentas – užtvankos statomos kaip priemonė reguliuoti vandens lygį, tai aktualu apsisaugant nuo potvynių. Tačiau aš nė vienos tokios užtvankos Lietuvoje nežinau. Pas mus tokių potvynių, kuriems reguliuoti reikia užtvankų, arba užtvankų, kurios galėtų reguliuoti potvynio vandens lygį, iš principo nėra. Užtvankų rezervuarai pas mus nėra dideli, jie prisipildytų per gana trumpą laiką ir savo funkcijos neatliktų“, – aiškina Gamtos tyrimų centro ekspertas.

Neseniai lankęsis Čekijoje, J. Dainys ten su kolegomis iš kitų šalių diskutavo apie užtvankų prasmę ir išgirdo svarių čekų įvardytų priežasčių dėl jų naudos. Pavyzdžiui, visoje Čekijoje yra vos 6 natūralūs ežerai, o ir šie – kalnuose, tad be užtvankų šalyje iš esmės visi vandens telkiniai būtų tik upės. Dar svarbesnė priežastis – užtvankos Čekijoje yra gyvybiškai būtinos geriamojo vandens saugyklos.

Tuo tarpu Lietuvoje, mokslininkas pastebi, turime ir gausų kiekį ežerų, ir geriamojo vandens kaupimo funkcija užtvankose mums yra neaktuali – mes naudojame požeminius gręžinius ir problemų su geriamo vandens trūkumu neturime.

Skeptiškai jis vertina ir rekreacinę užtvankų prasmę – pasak J. Dainio, skonio reikalas, ar žmonės nori ilgainiui apdumblėjančio ir blogą kvapą skleisti pradedančio tvenkinio, ar švaraus tekančio vandens.

Lietuvoje populiarėjant industriniam turizmui, užtvankos kartais pavadinamos ir kultūros paveldo pavyzdžiais, tačiau šiuo klausimu J. Dainys kategoriškas – kad būtų tokiomis vadinamos, jos iš tiesų turėtų būti paveldas.

„Prisiminkime, kokia diskusija buvo kilusi Belmonto užtvankos atveju. Ji iš tiesų kažkada buvo paveldo objektas – tačiau tada, kai užtvanka buvo medinė. Vėliau tas paveldas buvo permontuotas betoniniais blokais, ir jiems išgriuvus, vėl buvo pradėta kalbėti apie neva tebeesančią istorinę, kultūrinę vertę. Bet juk jos nebeliko tada, kai buvo sumontuoti betoniniai blokai“, – sako mokslininkas.

„Toji užtvanka – toks pats kultūros paveldas, koks būtų nugriovus Gedimino pilį ir pastačius vietoj jos stiklinę. Ar galėtumėm sakyti, kad čia – mūsų paveldas? Viskas tvarkoje, jeigu objektas yra iš tiesų prasmingas paveldo prasme, tačiau dauguma užtvankų neturi visiškai jokios vertės šiuo klausimu“, – teigia J. Dainys.

Ar reikia griauti visas?

Tad kokia išeitis – visas užtvankas Lietuvoje nugriauti? 2020 m. pirmoji jau griuvo – buvo pašalintas Bražuolės upę užtvenkęs statinys, trukdęs natūraliam vandens gyvūnijos ir augalijos gyvavimui.

Idealiame pasaulyje, pasak J. Dainio, turėtų griūti ir visos kitos, tačiau jis pripažįsta, kad tai – utopija.

„Svarbu dabar nesustoti ir palengva atlaisvinti kuo daugiau upių ar jų ruožų. Yra nemažai užtvankų, kurios stovi tik todėl, kad buvo kažkada pastatytos, ir neatlieka jokios funkcijos, yra niekam nereikalingos, apleistos ir net avarinės būklės. Dėl jų net nekiltų daug aistrų – tad pradėkime nuo tokių šalinimo“, – siūlo mokslininkas.

Pasak jo, būtina atlikti analizę, kurias užtvankas būtina neatidėliojant griauti, kurias – su laiko perspektyva, nedarant to išdegusiomis akimis. Prie tų, kurias būtų nuspręsta palikti, reikėtų bent jau įrengti žuvitakius, kurie palengvintų migracinius kelius žuvims.

Gamta grįžtų į buvusias vėžes

Ar užtvankomis padarytą žalą dar galima atitaisyti? J. Dainys įsitikinęs – gamta labai smarkiai priešinasi žmogaus veiklai, tad jeigu ją paliekame ramybėje, ji greitai perima iniciatyvą. Galima pažvelgti į Černobylį: ten, kur buvo miestai, dabar jau kone ošia miškai, o namų betoną ardo dygstantys medžiai.

Lygiai taip ir su upėmis – jeigu nugriausime užtvanką, ji ilgainiui atstatys savo ekosistemą daugmaž į tokią, kokia būtų būdinga upei be žmogaus invazijos. Kad tai įvyktų greičiau, galėtume padėti ir mes – žmogaus veikla gamtoje nebūtinai daro tik neigiamą įtaką. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau buvo dirbtinai ištiesinta upės vaga, dabar įrengę vandens srovės nukreiptuvus upei padėtume ją atstatyti greičiau.

„Dabar Vakarų Europoje tokiai pagalbai gamtai skiriami milžiniški pinigai, nes klaidos brangiai kainuoja. Kadaise buvo skiriami daug lėšų upių ištiesinimui. Ištiesinom ir pamatėm, kad tai sukelia daugiau problemų nei duoda naudos. Tad dabar tenka žalą taisyti ir upių, upelių vagas kreivinti. Tai jau vyksta ir Lietuvoje“, – pažymi J. Dainys.

2021 m. Europoje buvo nugriautas rekordinis užtvankų skaičius. Stiprėjant judėjimui išlaisvinti upes, 17-oje Europos šalių buvo panaikintos mažiausiai 239 jų – tarp jų ir Norvegijoje, kur daugiau nei 100 metų Tromsos upėje stovėjusi užtvanka buvo susprogdinta.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje priskaičiuojama daugiau nei 1,5 tūkst. užtvankų, dalis jų – bešeimininkės ir avarinės būklės. Norint atkurti upių vientisumą, šių metų birželio mėnesį buvo priimtas Vandens įstatymo pakeitimas: nuo 2024 metų reikalaujama šalinti funkcijų neturinčias ir neekonomiškas užtvankas.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2022-12-03 19:44:24

Keliams naudojama druska: kam kenkia labiausiai, kaip apsisaugoti nuo korozijos

Snygis į Lietuvą atklydo gerokai anksčiau nei kalendorinė žiema. Ir nors kelininkai gatves prevenciškai pradėjo barstyti dar iki pradedant snigti, žiema užsimojo iš peties. Jau ne vienerius metus kovai su sniegu kelininkai pasitelkia kelių tipų druskų mišinius.
       2022-12-03 10:39:53

Judėjimo negalia – (ne)kliūtis sudaryti santuoką: situacija Lietuvoje

Dažnai porai vestuvės tampa viena svarbiausių dienų gyvenime. Gruodžio 3 d. minint Tarptautinę neįgaliųjų dieną, už lygybę pasisakanti Lietuvos humanistų bendruomenė VšĮ „Laimingas žmogus“, bendradarbiaudama su humanistines vestuvių ceremonijas kuriančia ir vedančia komanda „Taip“
       2022-12-03 10:30:43

Žvejyba ant ledo: ką reikia žinoti žvejams?

Šaltiems orams nesitraukiant ant ežerų, upių, tvenkinių, marių formuojasi ledas, viliojantis poledinės žūklės mėgėjus. Aplinkos ministerija primena žvejams, kaip saugiai elgtis žvejojant ant užšalusių vandens telkinių ir įspėja, kad bereikalinga rizika gali būti pražūtinga.
       2022-12-03 10:27:22

„Fitch Ratings“ ir „S&P Global Ratings“ paskelbė Lietuvos kredito reitingus

Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą peržiūrėjusios tarptautinės kredito reitingų agentūros „Fitch Ratings“ ir „S&P Global Ratings“ teigiamai vertina efektyvią Lietuvos ekonominę politiką ir narystę euro zonoje, taip pat santykinai stabilų ir žemą valstybės skolos lygį.
       2022-12-02 11:11:12

Technologijų prognozės: metavisata, klimato kaitos stabdymas ir DI pažabojimas

Per ateinančius trejus metus vienu iš pagrindinių verslo prioritetų taps klimato kaitos stabdymas, tvarumą ir skaitmeninį imunitetą didinančios technologijos.
       2022-12-02 11:05:11

10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?

Kai kalbame apie kokybišką maitinimąsi dažniausiai galvoje turime šviežų, sveiką maistą, estetiškai patiektą, pagamintą iš aukščiausios kokybės produktų. Tačiau ar pagalvojote, kad kokybė – tai kartu ir galimybė laiku, neskubant pavalgyti, mėgaujantis kiekvienu kąsniu.
       2022-12-02 11:01:45

Ar kylant Euribor verta sumokėti turimos būsto paskolos likutį?

Jei būsto paskolą esate pasiėmę gerokai seniau ir turite likusią nedidelę neišmokėtą sumą, kaip geriau elgtis šiandien, kai kylantis Euribor augina ir paskolos įmokas? Galbūt toliau mokėti įmokas pagal grafiką, o gal padengti paskolos likutį iš turimų santaupų?
       2022-12-02 10:58:28

Didžioji dalis gyventojų pasirinko nepriklausomą elektros energijos tiekėją

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis nepriklausomą elektros energijos tiekėją Lietuvoje pasirinko daugiau nei 1,2 mln. namų ūkių – iš pasibaigusiųjų etapų vartotojų net 9 iš 10 pasirinko nepriklausomo tiekėjo paslaugas, tuo tarpu tarp tebevykstančio trečiojo etapo klientų tai padarė kas antras.
       2022-12-02 10:54:37

Didžiųjų technologijų kompanijų laukia sunkūs laikai – bręsta interneto pokyčiai

Milijardais vertinamų didžiųjų technologijų kompanijų: „Google“, „Amazon“, „Meta“ ir kitų laukia sudėtingi iššūkiai – technologijų raida subrandino naują decentralizuoto interneto kartą, kuri nebus palanki šiandienos gigantams.
       2022-12-01 17:58:45

Psichologinis smurtas ir priekabiavimas darbe – kaip atlikti vidinį tyrimą?

Lapkričio 1 d. įsigaliojus Darbo kodekso pakeitimams, buvo įtvirtinta darbdavių pareiga užkirsti kelią psichologinio smurto, mobingo ir priekabiavimo apraiškoms bei apsaugoti aukas.
       2022-12-01 13:37:54

Lietuvos nacionalinis dramos teatras atleidžia Koršunovą iš pareigų

Šią savaitę priimtas sprendimas atleisti iš pareigų Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) meno vadovą Oskarą Koršunovą. Tokiam administracijos sprendimui įtakos turėjo aplaidus tiesioginių meno vadovo pareigų vykdymas bei sistemingos pravaikštos.
       2022-11-30 13:25:39

„Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse

Komponentus COVID-19 vakcinoms gaminanti Lietuvos bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ išsiveržė į pirmą vietą naujausiame Baltijos šalių vertingiausių įmonių 30-uke, nukarūnuodama praėjusių metų lyderę „Vilniaus prekybą“, kuri šių metų tyrime rikiuojasi antroje vietoje.
       2022-11-30 13:17:42

Ekspertas pataria: kaip tinkamai paruošti automobilį žiemai?

Lietuvoje pamažu įsivyrauja žiema – kausto šaltis ir minusinė temperatūra, keliuose ankstyvą rytą būna plikledis, prastas matomumas dėl stipraus snygio ar rūko. Dažnu atveju tai tampa iššūkiu ne tik vairuotojams, bet ir automobiliams – reikia nuo jų nuvalyti sniegą, anksčiau užkurti, kad apšiltų ir pan.
       2022-11-29 21:30:34

Advento pradžiai – 3 pasninko patiekalų idėjos: gaminkite sveikai, bet sočiai

Iki didžiųjų metų švenčių liko mažiau nei mėnuo. Ir nors švenčių laukimas asocijuojasi su nuolatiniu skubėjimu, reikėtų nepamiršti ir tikrosios advento reikšmės, kuri simbolizuoja rimtį ir susikaupimą. Ne išimtis pasninkavimas.
       2022-11-29 19:07:01

Kinijos ir kitų šalių investicijoms – papildomi barjerai ES

Europa pagaliau ištaisė Europos Sąjungos verslą ilgai piktinusią teisės aktų spragą, leidusią valstybės remiamoms Kinijos (ir kitų trečiųjų šalių) įmonėms lengvai pirkti verslus Europoje ir dempinguoti viešųjų pirkimų kainas.
       2022-11-29 18:56:24

Karo sukelta įtampa slūgsta, tačiau išlieka pavojingai aukšta

Absoliuti dauguma, 79 proc., Lietuvos gyventojų jaučia padidėjusią įtampą, nerimą ar stresą, kuris šiek tiek sumažėjo, lyginant su situacija pavasarį, kai Rusijai užpuolus Ukrainą, net 87 proc. mūsų visuomenės patyrė emocinį šoką.
       2022-11-29 18:47:47

Saugirdas Vaitulionis rekomenduoja: 5 dėmesio verti serialai

Užklupus žiemiškiems orams, žmonės renkasi daugiau laiko praleisti ne lauke, o namuose. Populiariausias užsiėmimas šiltai susisukus į pledą – žiūrėti filmus ir serialus.
       2022-11-29 18:41:33

Šaltasis sezonas – grėsmė sergantiems širdies ligomis: kaip apsisaugoti?

Daugybė žmonių tvirtai įsitikinę, kad širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai dažniau juntami šiltuoju metų sezonu. Visgi sveikatos priežiūros specialistai tvirtina, jog atėjus šalčiams šių ligų rizika niekur nedingsta.
       2022-11-28 11:30:40

Praradote įrenginį su svarbiais duomenimis? Kokius žingsnius privalote atlikti

Telefono praradimas sukelia daugybę rūpesčių – nuo neplanuotų išlaidų įsigyjant naują įrenginį iki rizikos prarasti jame saugomus asmeninius duomenis.
       2022-11-26 19:53:48

Nuo kitų metų keičiasi „Vilniaus vandenų“ paslaugų įkainiai

Nuo artėjančių metų sausio didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ savo klientams taikys naujus paslaugų įkainius, kurie dėl išaugusių elektros kainų padidės 57 euro centais (su PVM).
       2022-11-24 16:26:24

Ar 5G padarys galą šviesolaidiniam internetui? Kodėl tai netaps realybe

Prieš porą mėnesių Lietuvoje įvykus plataus masto 5G įjungimui, gyventojų išmaniuosiuose įrenginiuose atsivėrusios mobiliojo interneto galimybės dalį privertė suabejoti šviesolaidinio interneto reikalingumu.
       2022-11-23 11:40:15

Draudikai perspėja verslininkus saulės elektrinių savininkus

Lietuvoje diegiant vis daugiau saulės elektrinių, ima ryškėti, kodėl verslo įsirengtos elektrinės stipresniam vėjui yra atsparios mažiau, negu turimos gyventojų. Gamtos stichijų sukeltus nuostolius vertinantys draudikai sako, kad, tais atvejais, kai verslui buvo padaryta žala, priežastis buvo netinkamai sumontuotos elektrinės.
       2022-11-23 10:48:43

Kaip taupymas gali padėti tapti laimingais?

Automobilis, apie kurį seniai svajojate, kelionė į egzotiškus kraštus ar noras turėti nerūpestingą ateitį – priežasčių taupyti yra išties daug. Vis dėlto ne visi taupo turėdami konkretų tikslą, kiti taupo vien iš atsargumo.
       2022-11-23 10:38:58

Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas

Lapkričio 19-ąją apie 17 val. pro Šiaulių rajone, Dargaičių kaime, esantį tvenkinį važiavę žmonės pamatė sunerimti privertusį vaizdelį – vandenyje iki pusės buvo paniręs automobilis RENAULT LAGUNA. Žmonių jame nesimatė.
       2022-11-23 10:27:46

Kaip prižiūrėti vaikų dantis, kad išvengti problemų ateityje?

Vaikų dantų priežiūrai ir teisingų įpročių formavimui mažylių tėveliams rekomenduojama skirti dėmesį jau pasirodžius pirmiesiems pieniniams dantukams. Dažnai įvairios vaikų dantų ligos išsivysto dėl to, kad dantų priežiūra pradėta taikyti per vėlai arba neteisingai.
       2022-11-23 10:05:56

LRT pristato naują strategiją: keliami ambicingi tikslai, svarbiausia išlieka

LRT taryba patvirtino naują LRT strategiją 2023–2027 m., kurios ašis – auditorija. Pasikeitę jos įpročiai padiktavo skaitmenizacijos poreikį: turinio pateikimui portale bei skaitmeninėse platformose bus skiriama dar daugiau dėmesio.
       2022-11-23 09:58:12

Azijietiškas troškinys su arbūzais, vištienos sriuba su melionais

Netikėti receptai, kuriuos privalote išmėginti šią žiemą. Arbūzai ir melionai asocijuojasi su karštomis vasaros dienomis, bet šios gėrybės pasitarnauti gali gaminant šiltus bei jaukius žiemiškus patiekalus: šildančius mėsos troškinius, netgi sriubas.
       2022-11-23 09:51:22

Žvejų dieną minint: kaip atsakingai žvejoti ir vartoti žuvį

Ar žinote, kad jau daugiau nei šimtą metų švenčiama Lietuvos kariuomenės diena nėra vienintelė šiandien minima šventė? Lapkričio 23-ąją kalendoriuje galima išvysti ir žvejų globėjo Šv. Klemenso vardą – šia proga ekspertai pasakoja, kaip atsakingai žvejoti ir vartoti žuvį.
       2022-11-23 09:46:13

5 priežastys, kodėl reiktų rinktis fizinio asmens bankrotą

Jau beveik dešimtmetį egzistuojanti fizinio asmens bankroto galimybė vis dar kelia klausimų asmenims, svarstantiems pasirinkti tokią alternatyvą, siekiant išsigelbėti nuo skolų. Vis tik baimintis bankroto proceso nereikėtų.
       2022-11-22 20:17:10

Ekspertai atsakė, ar vėjo jėgainės gali „užpūsti“ dideles elektros kainas

Stebint elektros energijos kainų kadrilį „Nord Pool“ biržoje, daug vilčių dedama į atsinaujinančią energetiką: įsismarkavus vėjams Skandinavijos šalyse, iškart pastebimas teigiamas efektas elektros kainai biržoje – kuo daugiau pagaminama energijos iš atsinaujinančių šaltinių, tuo labiau krenta elektros kaina.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.