Sukčiai siautėja: nusitaikę į senjorus pinigus vilioja vis aktyviau

Policijos duomenimis, šiemet užfiksuota net 30 proc. daugiau sukčiavimo atvejų nei pernai, o padaryta žala jau viršijo 16 mln. Eur. Policija, bankų asociacija ir kitos organizacijos bei įmonės dar kartą perspėja:

„Nesileiskite mulkinami, mes niekada neprašome bankinių duomenų ir tuo labiau neskambiname su raginimais nedelsiant atlikti bankinį pavedimą“. Nepaisant to, nusikaltėliai vis dar sugeba iš žmonių išvilioti nemažas sumas.

Reaguodama į liūdną statistiką, draudimo kompanija „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) Lietuvos rinkoje pradeda siūlyti apsaugos nuo sukčių paslaugą. Visiems klientams, kurie bendrovėje draus savo namuose esantį turtą, įsigydami „Apsauga Plius“ arba „Apsauga Maksimum“ planus, bus suteikiama papildoma apsauga nuo telefoninių ir internetinių sukčių padarytos žalos.

Ji apima mokėjimo kortelių vagystes ir sukčiavimą. Pirmuoju atveju, būtų kompensuojama už išgrynintas lėšas ir pirkinius, kuriuos ilgapirščiai įsigijo, pasinaudodami vogta kortele. Ši gyventojų turto apsauga galioja ir už namų ribų. Pavyzdžiui, kai mokėjimo kortelė pavagiama iš automobilio ar kišenės. Antruoju atveju – kompensuojama už lėšas, kurias sukčiai iš žmonių išviliojo skambučiais, SMS žinutėmis ar el. paštu.

„Sukčių skambučiai ar žinutės, kai išviliojami pinigai, be abejo sukelia labai daug streso. Žmonės patiria tam tikrą psichologinę traumą. Manome, kad turėdami šį draudimą net ir nuo sukčių nukentėję žmonės galės jaustis bent šiek tiek ramiau, o ir nuostoliai bus atlyginti“, – sako BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistė Aurelija Baranauskaitė.

Apgauna ir žmones, ir įmones

Ramūnas Matonis, Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas skaičiuoja, kad šiemet per 8 mėnesius pradėti 2 880 ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo. Tai bene 30 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (pernai – 2 219). Sukčių padaryta žala šiemet jau viršijo 16 mln. Eur.

Pernai dėl sukčiavimo patirta šalies gyventojų ir įmonių žala iš viso siekia beveik 21,5 mln. Eur.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) vasarą atliktas tyrimas rodo, kad

96 proc. sukčiavimo atvejų Lietuvoje nukreipti į fizinius asmenis. Tačiau beveik ketvirtis visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų.

Daugiausia – apie 80 proc. visų sukčiavimo atvejų – fiksuojama trijuose didžiausiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Statistika taip pat rodo, kad nukentėjusių dalis visose amžiaus grupėse yra panaši, išskyrus jaunesnius nei 20 m. asmenis, kurie sudaro vos 3 proc. visų nukentėjusių. Tačiau didžiausius nuostolius patiria vyresni žmonės.

„Sukčiai apgauna ne tik senjorus, tačiau būtent ši žmonių grupė, atsidūrusi sukčių akiratyje, yra pažeidžiamiausia. Žinoma, daugelis senyvo amžiaus žmonių neturi tiek informacijos šaltinių, kiek jų vaikai ar anūkai. Tad pirmiausia raginame juos šviesti, informuoti ir pasirūpinti senjorais, kurie dėl patirtų nuostolių gali stipriai pergyventi“, – sako A. Baranauskaitė.

Ji priduria, kad sukčiavimo rizika ypatingai šiuo metu yra aktuali labai plačiam žmonių ratui. Juolab, kad net ir skaitmeniškai išprusę žmonės kartais pasimauna ant sukčių kabliuko.

Dažniausi aferų scenarijai

Lietuvos bankų asociacija (LBA) išskiria kelis pagrindinius sukčiavimo tipus:

- Sukčiai, apsimetantys teisėsauga, – tai asmenys, kurie skambina ir prisistato policijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ar kitos institucijos pareigūnais. Jie dažnai pasakoja gavę informacijos apie įtartinus pavedimus iš jums priklausančios sąskaitos arba informuoja, kad artimuosius ištiko nelaimė ir prašo pervesti pinigų arba atskleisti banko prisijungimo duomenis.
- Romantiniai sukčiai – tai asmenys, siekiantys užmegzti santykius, sužinoti privataus gyvenimo detales, o po to – išvilioti pinigus. Dažnai – šantažo būdu. Neretas atvejis, kai nauja simpatija prašo intymių nuotraukų, kurias vėliau panaudoja būtent šantažui.
- Taip pat dažnas atvejis, kai „nauja meilė“ prašo pinigų, kad galėtų atvykti susitikti.
- Sukčiai, apsimetantys banko darbuotoju – šie paprastai skambinėja arba siunčia SMS žinutes ir el. laiškus, prašydami padiktuoti prisijungimo duomenis arba spustelėti žinutėje ar el. laiške esančią nuorodą (paprastai ji veda į suklastotą svetainę) ir prisijungti savarankiškai.
- Dar vienas įprastas scenarijus, kai sukčiai informuoja apie sistemos klaidas, netyčia nurašytas lėšas ar panašius įvykius ir prašo prisijungimo duomenų, kad galėtų tas klaidas ištaisyti.
- Netikri vadovai – tai metodas, kurį naudoja į įmones besitaikantys sukčiai. Jie paprastai apsimeta įmonės direktoriumi ir skambina, rašo SMS arba el. laiškus už įmonės finansus atsakingiems asmenims. Susisiekę su jais, sukčiai prašo atlikti skubią mokėjimo operaciją, pakeisti tiekėjų duomenis ir pan.
- Apsimetėliai verslo partneriai – tai kita netikrų vadovų aferos variacija. Šiuo atveju sukčiai dažniausiai apsimeta (gali tai daryti telefonu arba el. laiškais) naujais verslo partnerių darbuotojais, kurie, pavyzdžiui, prašo padėti pakeisti sąskaitų duomenis arba „atranda“ neatitikimų sąskaitose ir reikalauja atlikti neva pradelstus mokėjimus.
- Netikri investicijų brokeriai – šie sukčiai pasitelkia godumą, siūlydami „tik kartą gyvenime“ pasitaikančias progas investuoti ir itin daug uždirbti. Tokie „brokeriai” paprastai siūlo viską sutvarkyti už jus, tereikia pateikti el. bankininkystės, kortelės ar asmens dokumento informacijos.
- Interneto „prekeiviai“ ir „pirkėjai“ – dažniausiai siūlo brangias prekes už neįtikėtinai žemąkainą. Tai gali būti netikros interneto parduotuvės ar siuntų tarnybų informacinių sistemų nuorodos, skirtos surinkti pirkėjų kortelių duomenis arba asmeniniai pasiūlymai. Tokio tipo apgaulės neretos ir skelbimų portaluose. Šio sukčiavimo esmė – sumokate, bet prekės taip ir negaunate.

• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147