Naujienos

Ateities vizija – išmanusis daiktų tinklas. Susikurk ir valdyk jį pats!

2016-09-07 18:57:16

Šiandieniniame technologijų pasaulyje skaitmeninės informacijos srautai žaibiškai didėja. Pasaulyje kas 60 sekundžių išsiunčiama daugiau nei 150 mln. elektroninių laiškų, parsisiunčiama keliasdešimt tūkstančių mobiliųjų programėlių, garso įrašų ar filmų.

foto

Skaitmeninės informacijos srautus didina ir žmogaus noras lengvinti savo kasdieninius darbus tiek buityje, tiek darbinėje aplinkoje. Tokiam žmogaus poreikiui patenkinti yra „įdarbinami“ daiktai – pradedant nuo avalynės, papuošalų, aksesuarų iki įvairių elektroninių prietaisų ir įrenginių.

Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) mokslininkai atsako, kaip paprastų, kasdien naudojamų daiktų, pavyzdžiui, avalynės, „įdarbinimas“ yra susijęs su skaitmeninės informacijos didėjimu, kaip tai padeda palengvinti žmogaus kasdieninę darbų rutiną ar padidinti komforto lygį jį supančioje aplinkoje, ar daiktai gali bendrauti su kitais daiktais ir net žmogumi.

Daiktų internetas

Mūsų kasdienėje aplinkoje yra labai daug įvairių jutiklių. Automobiliuose įdiegti parkavimui skirti jutikliai, padedantys vairuotojams išvengti tam tikru atstumu esančios kliūties ir lengviau pastatyti automobilį į tam skirtą vietą. Patalpose šviestuvai įsijungia, kai jutiklis užfiksuoja judesį. Jutikliams išmatavus aukštesnę temperatūrą automatiškai atidaromi šiltnamių langai. Ir tai tik keli pavyzdžiai, kuriuose jutikliai yra pagrindiniai elementai visoje automatizuotoje sistemoje.

Bendru požiūriu, jutikliai – tai įrenginiai, kurie geba fiksuoti išmatuotą informaciją iš jį supančios aplinkos ar daikto, bei tą informaciją, apdoroję, perduoti į kitą elektroninį įrenginį. Jeigu jutikliais užfiksuota informacija perduodama į elektroninį įrenginį, kuris turi sąsają su internetu, tuomet pastarasis gali šia informacija keistis su kitais daiktais ir įrenginiais viso skaitmeninio pasaulio ribose. Tokia daiktų, jutiklių ir elektroninių įrenginių sąveika interneto aplinkoje vadinama daiktų interneto (angl. Internet of Things) technologija.

Gali iškviesti greitąją pagalbą

Išmanieji telefonai, laikrodžiai, akiniai, planšetiniai kompiuteriai ir kiti išmanūs įrenginiai yra viena iš sudėtinių dalių daiktų interneto sistemose. Žmogus, besinaudojantis išmaniuoju įrenginiu, pavyzdžiui, telefonu, realiu laiku gali stebėti savo fiziologinius parametrus (kvėpavimo dažnį, širdies ritmą, kraujospūdį ir pan.), aplinkos parametrus (apšviestumą, temperatūrą, slėgį, drėgmę ir pan.). Tam puikiai padeda jutikliai susieti su įprastiniais žmogaus dėvimais (laikrodžiai, drabužiai, avalynė) ar naudojamais (buitiniai prietaisai, oro kondicionieriai, šviestuvai, baldai) daiktais.

Užfiksuota informacija apsikeičiama su kitais įrenginiais. Šio proceso metu internetas naudojamas kaip pagrindinė terpė informacijos perdavimui. Tačiau daiktų gebėjimas bendrauti tarpusavyje ar su žmogumi atsiranda ne tuomet, kai užfiksuota informacija persiunčiama. Tai atsiranda tada, kai išsiuntus informaciją yra gaunamas atsakymas – įvyksta tiesioginis poveikis žmogui, jį supančiai aplinkai ar daiktui.

Vienas iš tokių pavydžių yra sumanioji tekstilė. Dėvimi drabužiai, į kurių audinį integruotas jutiklis, gali stebėti žmogaus širdies ritmą ir tą informaciją perduoti pačiam žmogui į išmanųjį įrenginį. Jeigu fiksuojami kritiniai širdies ritmo sutrikimai, tokia daiktų internetu pagrįsta sistema gali informuoti artimuosius apie pablogėjusią žmogaus sveikatą ar net iškviesti skubią medicinos pagalbą.

Nešiojami sumanūs aksesuarai, rankinės geba atpažinti žmogaus emocijas – džiaugsmą, liūdesį, bei, esant būtinybei, tarnauja žmogui kaip prevencijos priemonė prieš emocijų sąlygotas savižudybes.

Šaldytuvas pats užsako produktus

Įvairūs buitiniai prietaisai taip pat „atgyja“ daiktų interneto pagalba. Šaldytuvas gali stebėti, kurių produktų galiojimas yra pasibaigęs ir informuoti apie tai žmogų. Esant žmogaus norui, tai gali būti susiejama ir su automatiniu naujų produktų, kurių galiojimas pasibaigė, užsakymu į namus. Žmogui beliks tik pasiimti produktus nuo durų slenksčio.

Kavos aparatas stebi žmogaus kavos gėrimo įpročius. Atvykus į darbą ar grįžus namo, aparatas išverda jo mėgstamą kavą, pagal žmogaus nuolatinius skonio įpročius.

Atvykus į darbą, patalpoje esantys daiktai nustato reikalingą patalpos komforto lygį (temperatūrą, apšviestumą ir pan.), atsižvelgdami į žmogaus nuotaiką, jo darbotvarkę kompiuteryje, lauko aplinkos sąlygas. Esant reikalui, daiktai įjungs net muzikinį foną darbui gerinti. Kas begali būti patogiau. Taigi, praktiškai visi daiktai, turintys sąsają su skaitmeniniu pasauliu, gali būti vadinami daiktų interneto dalimi.

Daiktų, informacijos bei ryšių technologijų junginys į bendrą daiktų interneto sistemą leis ne tik stebėti žmogaus aplinką, bet taip pat padės prognozuoti ir jo poreikius bei norus. Be to, daiktų perduodama informacija kitiems daiktams turės tiesioginį poveikį žmogui ir jo veiklai. Ateityje ryšys su daiktais stiprės vis labiau ir vis daugiau žmonių bus sujungiami su juos supančiais daiktais.

Daiktai kuria išmanius daiktų tinklus

Techniniu požiūriu, daiktų internetas yra globalus daiktų, fizinių įrenginių ir objektų, turinčių sąsajas su jutikliais, programine įranga bei gebančių rinkti, apdoroti ir keistis informacija, tinklas, kurio veikimas pagrįstas esamų ar naujai vystomų informacijos ir ryšių technologijų tarpusavio sąveika. Kitaip tariant, daiktai, kurie geba bendrauti su kitais daiktais, kuria tinklus. Ir ne šiaip tinklus, o išmaniuosius daiktų tinklus. Kodėl išmaniuosius?

Įsivaizduokime, turime skirtingas daiktų interneto sistemas. Vienoje – transporto sistemos daiktai (gatvės šviestuvai, šviesoforai ar net kelio danga), kurie padeda stebėti automobilių spūstis, fiksuojant ir siunčiant informaciją apie automobilių kiekį ir jų stovėjimo trukmę kelio atkarpoje. Kitoje – išmaniajame įrenginyje esanti orų prognozės informacija bei žmogaus susitikimų darbotvarkė.

Jeigu sujungtume šias sistemas į vieną tinklą, tuomet žmogus galėtų būti iš anksto informuotas išmaniuoju įrenginiu apie greičiausią ir patogiausią būdą nuvykti į konkrečią susitikimo vietą, išvengiant transporto spūsčių, prastų oro sąlygų. Taip vyktų tiesioginis poveikis žmogaus veiklai, kurį sukeltų tarpusavyje komunikuojantys daiktai.

Kitas žingsnis – išmanieji miestai

Išmanūs daiktų tinklai yra ateities (o gal ir dabarties) vizija daugelyje sričių – pramonėje, transporte, energetikoje, sveikatos sistemoje, statybų sektoriuje, žemės ūkyje. Tai pagrindas išmaniųjų miestų kūrimuisi.

Olandai pirmieji pasaulyje daiktų internetu šalyje sujungė 1,5 mln. daiktų į vieną globalų tinklą („KPN LoRa“), kuriame jie perduoda ir keičiasi informacija tarpusavyje. Pavyzdžiui, „KPN LoRa“ dėka žmonės išmaniųjų įrenginių ekranuose gali stebėti savo bagažo tvarkymą Olandijos Šiholio oro uoste.

Ši naujiena peržiūrėta 4147 kartus. Komentuojame:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2024-03-28 13:42:30

Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą

Nors Lietuvos įstatymai įpareigoja vairuotojus kas 2 metus atlikti automobilio techninę apžiūrą, 2023 m. „Transekstos“ duomenimis, net 26 proc. automobilių savininkų pernai vėlavo tai padaryti.
       2024-03-28 13:39:30

Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?

„Siūlome nemokamai mokytis anglų kalbos ir šokių“ – toks, atrodytų, nekaltas skelbimas internete tapo lemtingu net apie 50 merginų Lietuvoje. Už „nemokamas“ pamokas jos galiausiai priverstos atsiskaityti priverstiniu darbu striptizo klube.
       2024-03-28 12:30:19

Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys

Stalo žaidimai – tai ne tik puikus būdas praleisti laiką su šeima, bet ir galimybė mokytis bei tobulėti. Nuo senovės Egipto ir Mesopotamijos laikų žmonės rinkdavosi prie bendro stalo žaisti žaidimus, kurie lavintų protą, strateginį mąstymą ir socialinius įgūdžius.
       2024-03-27 16:28:16

Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą

Dienoms iki Velykų sparčiai tirpstant ir šventei neišvengiamai artėjant, daugelis sprendžiame dilemą, ką gaminti ir kokiomis vaišėmis nustebinti artimuosius. Visuomet pravers, jei išsisaugosime greitai paruošiamų užkandžių receptų.
       2024-03-27 09:58:27

Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Nors šiandien didelę dalį naudojamo transporto vis dar sudaro benzininiai ar dyzeliniai automobiliai, perėjimas prie aplinką tausojančių elektromobilių įgauna vis didesnį pagreitį.
       2024-03-27 09:50:59

4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą

Ar kada nors pagalvojote, kad įmanoma padidinti saugumą, palengvinti savo buitį ir dar sumažinti sąskaitas už elektrą? Aktyviai tobulinamos išmaniosios sistemos ne tik padeda siekti šių tikslų, bet ir nereikalauja daug investicijų, o jų nauda pajuntama gana greitai.
       2024-03-27 09:39:24

Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti

„Didelę dalį iš „tėvų mokyklos“ į baseiną ateinančių vaikų plaukti tiesiog mokome iš naujo, „nuo nulio“. Tėčiai, mamos, seneliai ir kiti artimieji, net jei yra labai geri plaukikai, mokydami yra linkę daryti klaidų, kurios gali būti lemtingos vandenyje“.
       2024-03-27 09:32:07

Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną

Kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų – negautų pajamų ir atsiradusių papildomų išlaidų.
       2024-03-27 09:26:50

Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV

2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai pirmą kartą sumažins bazinę palūkanų normą.
       2024-03-26 09:27:44

„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tinkle jau pradėjo veikti pirmieji dvylikos simbolių telefono numeriai. Atsižvelgiant į šalyje atsiradusį naujų telefono numerių stygių, galimybę naudoti dvylikaženklius numerius pasiūlė Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).
       2024-03-22 17:06:36

Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?

Vanduo – svarbiausias gyvybės šaltinis žemėje, sudarantis net 60–75 proc. žmogaus kūno masės. Sertifikuota vandens someljė Aistė Miliūtė pabrėžia, kad vandenyje esantys mineralai – organizmo trąšos, kurios būtinos kiekvienam žmogui.
       2024-03-21 18:33:11

Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?

Finansinės institucijos ir elektroninis verslas nuolat tobulina sistemų saugumą, aktyviai užsiima vartotojų informacinio raštingumo edukacija, o auganti dirbtinio intelekto (DI) pažanga sparčiai prisideda prie inovatyvių verslo sprendimų.
       2024-03-20 17:40:16

Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?

Pavasaris pasižymi ne tik ilgesnėmis dienomis ar šiltesniu oru, bet ir gausesniu žiedadulkių bei kitų ore tvyrančių alergenų kiekiu. Sezoninės alergijos dėl savo simptomų dažnai maišomos su peršalimo ligomis arba gripu, tačiau vaistininkai perspėja, kad būtina žinoti, nuo ko gydomasi.
       2024-03-20 17:21:02

Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“

Pranešama, kad Ukrainos tarptautiniai kanalai „Freedom“ ir „Dom“, transliuojantys iš „Eutelsat HotBird“ palydovo, buvo užstrigę.
       2024-03-19 16:58:06

Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus

Lietuvoje reguliariai vykdomos civilinės saugos pratybos, gamtos stichijos – tai kelios priežastys, dėl kurių šalies gyventojai į mobiliuosius telefonus gauna informacinius perspėjimo pranešimus.
       2024-03-19 10:18:35

Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šiltuoju metų laiku įprastai tikimės sulaukti mažesnių sąskaitų už dujas, šiluminę ar elektros energiją. Vis dėlto kartais sąskaitos ne mažėja, o priešingai – išauga.
       2024-03-18 11:21:18

Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves.
       2024-03-15 16:47:59

ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?

Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“.
       2024-03-15 15:20:11

Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją

Aviacijos specialistai skaičiuoja, kad kasmet lėktuvais skrenda apie 4,5 mlrd. žmonių. Be to, šios transporto priemonės kasmet pergabena apie 60 mln. tonų krovinių. Šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni, jeigu ne aviaciją kiek pristabdžiusi pandemija.
       2024-03-15 14:32:47

Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose.
       2024-03-12 13:43:04

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams.
       2024-03-12 13:38:53

Žvejyba – ar tikrai verta?

Žvejyba nėra tik žuvų gaudymas; tai laisvalaikio praleidimo būdas, aistra ir veikla, kuri turi gilią reikšmę daugeliui žmonių visame pasaulyje. Nuo ramybės akimirkų, praleistų prie vandens, iki didžiulio džiaugsmo, kurį suteikia didelio laimikio sugavimas. Žvejyba teikia daugybę patirčių, kurios praturtina tiek protą, tiek sielą.
       2024-03-12 12:50:01

Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.
       2024-03-08 18:44:44

FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams

Finansų ministerija pristatė parengtas azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas, kuriomis reikšmingai didinamos baudos azartinių lošimų organizatoriams už įstatymo reikalavimų nevykdymą.
       2024-03-08 10:16:10

Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?

Kelionių organizatoriai pastebi, kad kasmet vis daugiau vyresniosios kartos atstovų nori pažinti pasaulį ir leidžiasi atostogauti į svečias šalis. „Tez Tour“ atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, 55 metų ir vyresni asmenys sudaro apie 20 proc. visų keliautojų.
       2024-03-07 20:15:00

„Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą

„Bitė Lietuva“ stabdo 4G namų maršrutizatorių prekybą. Vietoje jų naujieji 5G įrenginiai, kurie padės naudotis dar spartesniu ir stabilesniu internetu. Naudojantys 4G maršrutizatorius pokyčio nepajaus, pasak ekspertų, naujieji įrenginiai suteiks 10 kartų greitesnį internetą bei atvers galimybes naudotis naujomis paslaugomis.
       2024-03-07 20:09:02

Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau

Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų.
       2024-03-07 13:40:46

Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praėjusiais metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių kenčia nuo nugaros ar kaklo skausmų, o beveik vienas iš penkių – nuo rankų, kojų skausmo.
       2024-03-07 13:00:00

Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai

Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.
       2024-03-06 16:40:13

„Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus

Didžiausiai Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojai Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti bendrovė „Elektrum Lietuva“ neaudituotais duomenimis pernai gavo 357 mln. eurų pajamų ir uždirbo 3,3 mln. eurų grynojo pelno – atitinkamai 1,7 ir 5 kartus daugiau negu 2022 m.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.