Skaitmenizacija: ar robotai gali pakeisti žmones?

Pastarąjį dešimtmetį technologijų ir komunikacijos augimo greitis buvo milžiniškas. Masinis skaitmeninių technologijų naudojimas pakeitė individualias ir socialines vertybes, organizacijos kultūrą ir sukėlė įvairių iššūkių tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.

Sklaidos kanaluose netrūko pranešimų apie žmogiškųjų išteklių valdymo procesų automatizacijos plėtrą, robotizaciją ir vis didėjančią to reikšmę.

Skaitmenizavimas pandemijos metu

Žvelgiant iš organizacijos perspektyvos, skaitmenizavimas didina organizacijos veiklos efektyvumą, padeda prisitaikyti prie kintančios aplinkos siekiant konkurencinio pranašumo, gerina sprendimų priėmimą ir darbuotojų patirtį. Tačiau skaitmenizavimo diegimas gali turėti ir neigiamą poveikį darbo vietoms, kai jos yra mažinamos arba visai naikinamos tam tikruose sektoriuose. Darbo rinkoje tai sukelia poliarizaciją: organizacijos, naudojančios naujas skaitmenines technologijas, turi pranašumą prieš organizacijas, kurios nenaudoja tokių technologijų.

COVID-19 pandemijos metu skaitmenizacija spartėjo ir labiausiai prisidėjo prie organizacijų administravimo funkcijų kaitos, įprastų žmogiškųjų išteklių procesų, ypač atrankų vykdymo, greičio, susitikimų su kandidatais derinimo ir vykdymo nuotoliniu būdu ar darbuotojų mokymų. Atsirado nuotolinių mokymų galimybės bei įvairovė, savalaikis asmeninis mokymasis pagal parengtas nuotolines mokymų programas ir pan. Tačiau perkeliant mokymus į nuotolinę erdvę buvo prarandamas gretutinis mokymosi šaltinis – mokymasis iš patirties, t. y. grupės narių įžvalgos. Vis dėlto tiesioginis žmogiškasis santykis išlieka svarbus ir šiuo metu. Personalo komunikacija taip pat buvo pritaikyta prie skaitmeninių realijų – skaitmeniniai įrankiai padidino informacijos perdavimo greitį ir reagavimą į užklausas, informacija tapo tikslesnė.

Žvelgiant iš darbuotojo perspektyvos, skaitmeninė transformacija padidino darbuotojų įtaką organizacijose. Dėl daugėjančių skaitmeninių įrankių (pvz., grįžtamojo ryšio programų ir kt.) darbuotojai galėjo vis aktyviau dalyvauti priimant organizacinius sprendimus. Tai leidžia darbuotojams jaustis reikalingesniems organizacijai, padidina jų pasitenkinimą darbu ir asmeninę gerovę.

Be teigiamų pandemijos skaitmenizavimo pokyčių, galima įvardyti ir neigiamus aspektus. Nuolat didėjantis technologijų naudojimo poreikis ir lūkesčiai sudaro sąlygas mažinti tiesioginių kontaktų skaičių, o tai neigiamai veikia socialinius ryšius ir mažina socialinę žmonių įtrauktį. Darbo kontekste tai lėmė susilpnėjusį bendruomeniškumo jausmą ir kartu pasitikėjimo bei motyvacijos problemas. Tyrimai parodė, kad ir asinchroninis bendravimas, spaudimas reaguoti nedelsiant, pavyzdžiui, atsakyti į žinutę, buvo susijęs su stresu, perdegimu, miego problemomis, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros pažeidimais. Minėti pandemijos sukelti iššūkiai neatsitiktinai suponavo masinio išėjimo iš darbo tendenciją. Ir priešingai, nei buvo tikėtasi, neapibrėžtumas paskatino darbuotojus iš naujo įvertinti savo darbo ir gyvenimo prioritetus, apsvarstyti alternatyvas, apie kurias jie nebūtų pagalvoję prieš pandemiją.

Kaip skaitmenizavimas pakeis ateities procesus?

Galimi keli ateities scenarijai, kuriuos lems skaitmenizavimas organizacijose. Pagal pirmąjį scenarijų – skaitmenizavimo plėtra žmogiškųjų išteklių valdyme nebus labai sparti. Galimos šio scenarijaus kliūtys: tinkamų modelių ir duomenų nebuvimas, programinės įrangos ir technologijų bei žmogiškųjų išteklių kompetencijos problemos. Pabrėžtina piniginių ir žmogiškųjų išteklių bei infrastruktūros, reikalingos šiems procesams atlikti, svarba.

Pagal antrąjį scenarijų – dar didesnė žmogiškųjų išteklių valdymo procesų automatizacijos plėtra, robotizacija ir dar didesnė duomenų analitikos reikšmė. Norėdami išlaikyti darbuotojus, darbdaviai sutelks dėmesį į darbuotojų perkvalifikavimą bei jų gerovės užtikrinimą ir paraleliai ieškos būdų, kaip užtikrinti sklandų veiklos procesą. Pavyzdžiui, ieškant naujų darbo organizavimo modelių.

Galiausiai įmanomas ir trečiasis scenarijus – organizacijos, optimizuodamos savo veiklą, taupys darbuotojų samdymo išlaidas, todėl imsis pokyčių, skaitmenizuos savo procesus ir transformuos savo verslą. Galimi scenarijai: darbuotojų atleidimas, darbo funkcijų peržiūra, funkcijų perdavimas robotams.

Įvardyti, kuris scenarijus pasitvirtins, būtų sudėtinga, nes valstybės institucijų, švietimo įstaigų, vadovų pakankamos ar nepakankamos pastangos ir sunkiai prognozuojamos aplinkybės (pvz., ekonominė recesija) gali bet kurį scenarijų paversti įmanomu.

Ar robotai gali pakeisti žmones darbo vietoje?

Vis dėlto skaitmenizavimo ir dirbtinio intelekto plėtra neišvengiama. Dirbtinis intelektas – tai ateities technologija, kurios taikymas jau dabar skatina įvairių veiklos sričių augimą ir rinkos plėtrą. Specialistų, išmanančių šią sritį, vis dar stinga. Skaitmeninių bei „minkštųjų“ gebėjimų (pvz., nuolatinio mokymosi, efektyvaus bendravimo, gebėjimo prisiimti atsakomybę ir kt.) tobulinimas leistų jiems išnaudoti savo kūrybinį potencialą ir užsitikrinti geresnes konkurencines galimybes rinkoje.

Atsakant į klausimą, ar tikėtina, kad robotai pakeis žmones, galima pasiremti JAV technologijų bendrovės „Oracle“ tyrimo duomenimis. 26 proc. respondentų, atsakydami į klausimą, kuo robotai yra pranašesni už jų vadovus, teigė, kad robotai geriau teikia nešališką informaciją, 34 proc. apklaustųjų mano, kad dirbtinis intelektas laikosi darbo grafiko, o 26 proc. – kad robotai geriau tvarko biudžetą. Tam tikrose srityse, kuriose atliekamas rutininis mechaninis darbas, robotai tikrai gali būti gerokai pranašesni už žmones. Tačiau, kaip teigia futuristas Gerdas Leonhardas, „yra daugybė dalykų, kurių robotai negeba ir, tikėtina, negebės ateityje“. Tai emocinis intelektas, lankstumas, kūrybiškumas, bendradarbiavimas ir kitos žmogiškosios savybės. Kol jas lavinsime, būsime reikalingesni nei pačios moderniausios technologijos.

Autorė: Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo (VU EVAF) docentė Asta Stankevičienė

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148