Judėjimo negalia – (ne) kliūtis sudaryti santuoką: situacija Lietuvoje

Dažnai porai vestuvės tampa viena svarbiausių dienų gyvenime. Gruodžio 3 d. minint Tarptautinę neįgaliųjų dieną, už lygybę pasisakanti Lietuvos humanistų bendruomenė VšĮ „Laimingas žmogus“, bendradarbiaudama su humanistines vestuvių ceremonijas kuriančia ir vedančia komanda „Taip“

kitaip bei negalią turinčių asmenų keliones organizuojančia VšĮ „Socialinis taksi“, kviečia atkreipti dėmesį į judėjimo negalią turinčių žmonių galimybes susituokti arba dalyvauti kitų žmonių santuokos ceremonijoje.

„Prieš kelerius metus į mus kreipėsi jaunoji ir labai nedrąsiai paprašė pagalbos, klausė ar galėsime prisitaikyti, nes buvo ypatingai sunku rasti šventės vietą, kurioje ji galėtų lengvai ir savarankiškai judėti. Bendradarbiaujame su daugeliu renginių vietų, tad galėjome patarti. Tačiau esame susidūrę ir su situacija, kai jaunosios tėtis negalėjo dalyvauti oficialiame civilinės santuokos registravime, nes metrikacijos skyrius, kuriame vyko ceremonija, nebuvo tinkamai pritaikytas. Tą patį esame girdėję ir iš jaunųjų, kurie turi vyresnio amžiaus, sunkiau vaikštančių artimųjų. Deja, svarbią akimirką jie turėjo praleisti“, – sako „Taip“ kitaip veiklos vadovė ir ceremonmeisterė Giedrė Renevė.

Lietuvoje santuokas oficialiai įteisina savivaldybių civilinės metrikacijos skyriai. Dauguma besituokiančiųjų santuokas registruoja pačiuose skyriuose, dalis renkasi registravimą išvažiuojamosios ceremonijos metu, dar kitiems dokumentus sutvarko valstybės pripažintų religinių bendruomenių atstovai. Populiarėja ir užsienyje pripažinta alternatyva – personalizuotos, nereliginės humanistinės vestuvių ceremonijos, kurių struktūra ir tekstas pritaikomi asmeniškai kiekvienai porai.

„Humanistinės vestuvių ceremonijos vyksta bet kurioje jaunųjų pasirinktoje vietoje, tačiau 70 proc. porų prieš pat personalizuotą ceremonijos dalį renkasi santuoką įregistruoti būtent civilinės metrikacijos skyriuose. Vien šiemet įvyko 400 humanistinių vestuvių ceremonijų, kuriose kartu su jaunaisiais iš viso dalyvavo apie 20 tūkst. žmonių. Tad matome tendencijas ir mus pasiekia informacija, jeigu žmonės jaučiasi nepriimti ar neišgirsti“, – teigia VšĮ „Laimingas žmogus“ direktorė Urtė Žukauskaitė-Zabukė.

Fiziniai barjerai sukelia ir emocines problemas

VšĮ „Laimingas žmogus“ spalio-lapkričio mėnesiais klausė visų 60-ies Lietuvos savivaldybių civilinės metrikacijos skyrių, ar jų patalpos yra pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia.

„Iš 44 gautų atsakymų paaiškėjo, kad didžioji dalis skyrių yra pritaikyta žmonėms su judėjimo negalia. Tačiau šis klausimas nėra iki galo išspręstas. 12-oje savivaldybių pritaikymo vis dar nėra, trys skyriai pritaikyti tik iš dalies, o prireikus į patalpą patekti žmogui su judėjimo negalia situacija yra sprendžiama individualiai ir pagalba suteikiama vietoje. Vienas pagrindinių humanizmo principų – visų įtraukimas. Todėl mums labai svarbu kalbėti apie tai, kad visi žmonės turi turėti lygias galimybes švęsti jiems prasmingas šventes ir atkreipti visuomenės bei institucijų dėmesį į su tuo susijusias problemas“, – sako U. Žukauskaitė-Zabukė.

VšĮ „Socialinis taksi“ vadovas Liutauras Vičkačka pastebi, kad žmonėms su judėjimo negalia svarbus ne tik pritaikytas patekimas į pastatus, bet ir tinkamai pritaikyti tualetai, stalai, ant kurių pasirašomi dokumentai ir kt., o susidūrimai su sunkumais sukelia ne tik fizines problemas.

„Sunkumai arba barjerai norint patekti ten, kur teikiamos viešosios paslaugos, sukelia tiek fizines, tiek emocines problemas žmogui. Daugeliui atrodo, kad tai tik laiptų klausimas ir kai bus poreikis, kažkokiu būdu, laikinai situacija bus išspręsta. Tačiau judėjimo negalią turinčiam žmogui pirmiausia tai yra ženklas, jog jis čia nėra laukiamas. Ir tai yra apie emocijas, tik vėliau apie fizinius barjerus“, – teigia L. Vičkačka.

Pasak L. Vičkačkos, Lietuvoje vis kalbama apie universalaus dizaino principus ir jo pliusus, tačiau jie nėra taikomi, o dalis vietų nepritaikytos ne tik žmonėms, turintiems negalią, bet ir tėvams su vaikų vežimėliais.

„Į patalpų pritaikymą turėtų būti žiūrima atsakingai, juk iki šiol matome naujų arba naujai atgimstančių statinių, kurie yra nepritaikyti arba ribotai pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia. Posovietinėse šalyse pritaikymo klausimas vis dar kelia sunkumų, norą sukčiauti pritaikant erdves, ieškoti pigių, bet nepatogių sprendimų, tačiau, pavyzdžiui, Skandinavijos, Beniliukso šalyse įgyvendinti puikūs sprendimai, kaip patogiai gyventi visiems, nepaisant negalios“, – įsitikinęs L. Vičkačka.

Tikisi, kad ketinimai virs planais

Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Nikolaj Špakov teigė, kad savivaldybių civilinės metrikacijos skyriai privalo būti pritaikyti asmenims su negalia, o kitąmet pradės veikti Neįgaliųjų reikalų departamento užsakymu sukurta statinių prieinamumo neįgaliesiems stebėsenos ir kontrolės informacinė sistema, kurios pagalba asmenys su negalia galės gauti tikslią informaciją apie tai, ar vienas, ar kitas pastatas atitinka asmenų su negalia poreikius.

VšĮ „Laimingas žmogus“ vykdyta apklausa parodė ir džiuginančią tendenciją – į klausimus atsakę civilinės metrikacijos skyrių atstovai minėjo, kad judėjimo negalią turintiems žmonėms nepritaikytose patalpose ateityje ketinama įrengti liftą, specialų įvažiavimą, užvažiavimą, pritaikyti laiptus, tualetus ar visą skyrių perkelti į kitas patalpas.

„Judėjimo negalią turinčių asmenų santuokos vyksta, jie taip pat keliauja į artimųjų vestuves. Deja, Lietuvoje kitokios vestuvės dar nėra plačiai matomos, nesipuikuoja ant žurnalų viršelių. Tiesa, kuo daugiau galimybių ir pritaikymų atsiranda, tuo daugiau skirtingai įgalintų žmonių gali oriai švęsti gyvenimą. Todėl tikimės, kad institucijų ketinimai virs konkrečiais planais ir sprendimais“, – pabrėžia U. Žukauskaitė-Zabukė ir priduria, kad iki to laiko iniciatyvos imsis nevyriausybinės organizacijos.

Siekiant, kad visi žmonės turėtų vienodas galimybes švęsti sau svarbias progas, „Taip“ kitaip pradeda bendradarbiavimą su VšĮ „Socialinis taksi“, taip pat tęsia per šešerius veiklos metus užmegztas iniciatyvas su visoje Lietuvoje veikiančiomis renginių vietomis, kurioms visi svečiai vienodai svarbūs.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148