Šalčiai namų savininkams per kišenę gali kirsti skaudžiai

Žiemiški orai – ypač kai šaltukas spusteli negailėdamas – per kišenę gali kirsti ne tik padidėjusiomis sąskaitomis už šildymą. Gyvenimo kokybę ir piniginės turinį gali smarkiai pabloginti tokie netikėti dalykai, kaip sprogę vamzdžiai, išsiklaipę pamatai, permirkusios sienos, suskilusios plytos ir kitos negandos.

„Ilgametė patirtis rodo, jog žala, kurią dėl statybos klaidų ar neįprastų žiemiškų sąlygų patiria namų savininkai, kartais gali būti skaičiuojama ir dešimtimis tūkstančių eurų“, – sako Mindaugas Ratkevičius, BTA draudimo Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas.

Daugiausiai kenčia vandens vamzdžiai

„Vilnius Tech“ Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanas, docentas Kęstutis Čiuprinskas sako, kad daugiausiai žalos šaltis pridaro vandeninėms namų infrastruktūros sistemoms.

Docentas nurodo, jog specialistai, rengiantys namų inžinerinių sistemų projektus, gerai žino reikalavimus, kurie užtikrina šių sistemų atsparumą šalčiui. Pavyzdžiui, jeigu sistema veikia vandeniniu pagrindu, tuomet jos vamzdynas turi būti įkasamas 2 metrų gylyje. Tokių sistemų jautrumą šalčiui didina nukastas sniegas arba sutankintas gruntas.

Daugiausiai problemų, anot K. Čiuprinsko, ištinka tuomet, kai žmonės, siekdami sutaupyti, namus projektuojasi patys ir, nežinodami pagrindinių atsparumo šalčiui reikalavimų, padaro klaidų. Pavyzdžiui, vamzdžius, kuriais teka vanduo, praveda per nešildomas patalpas, pritvirtina juos prie plonų sienų arba sienų su pažeista šilumine izoliacija.

Dalinio patalpų šildymo klausimas gali būti ypač opus pastaraisiais metais smarkiai išaugus energijos kainoms – gyventojams gali kilti didelė pagunda sumažinti energijos sunaudojimą tose namų dalyse, kuriose žmonės lankosi rečiau. Tačiau išlaidos sprogusių vamzdžių keitimui ir vandens padarytos žalos atitaisymui gali būti nepalyginamai didesnės už potencialų sutaupymą.

„Neseniai panašus atvejis buvo ir pas mus, universitete – vandeninės sistemos vamzdžiai dar nuo sovietmečio buvo pravesti per arti langų – tarp kolonos ir langų konstrukcijos. Keičiant langus, jie buvo uždengti apdaila ir tokiu būdu tapo izoliuoti ne tik nuo lauko, bet ir nuo patalpos. Kol vanduo tais vamzdžiais cirkuliuoja ir lauke nėra labai šalta, jokios bėdos nėra. Tačiau dėl to, kad buvo atliekami tam tikri remonto darbai, cirkuliacija buvo laikinai išjungta. Tuomet toje ertmėje, kurioje buvo „uždaryti“ vamzdžiai, temperatūra nukrito žemiau nulio ir vanduo vamzdžiuose užšalo“, – prisimena docentas.

„Vandens padaroma žala yra dažniausia priežastis, dėl kurios į mus kreipiasi apsidraudusieji turtą. Nors įprastai klausimų dėl tokių žalų atlyginimo nekyla, siekiant išvengti nepatogumų, rekomenduojame gyventojams iš anksto įvertinti ir apsaugoti jautriausias vandens sistemų vietas“, – ragina M. Ratkevičius.

Šaltis kilnoja pamatus

Anot „Vilnius Tech“ Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docento Arnoldo Šneiderio, žiemiški orai savo pėdsakus palieka ir ant namų fasadų. Pavyzdžiui, daugelis plytų yra apskaičiuotos maždaug 50 šalčio-šilumos ciklų. Tiesa, tai jokiu būdu nereiškia, kad jos puikiai laikysis ir neskilinės 50 metų. „Lietuvos klimatas yra toks, kad per vieną žiemą atšalimo ir atšilimo ciklų gali būti suskaičiuojama ir po 10-15“, – sako A. Šneideris.

Jo teigimu, ypatingo dėmesio reikalauja arčiau pajūrio esančių namų fasadai – šioje šalies dalyje vyrauja stiprūs vakarų vėjai ir netgi apskaičiuota, kad stogams tenkantis vėjo krūvis yra mažesnis, nei vakarinei sienai. „Man pačiam yra tekę matyti atvejų, kuomet pajūryje esančiame name vakarinė siena yra tiek prisodrinama vėjo įplakamo lietaus, kad vanduo sunkiasi per vidinę sieną“, – sako docentas.

Mokslininkas primena, kad ši problema yra pakankamai nesudėtingai sprendžiama – sienas pajūryje įprasta impregnuoti vandeniui atspariomis medžiagomis, kurios visiškai nekeičia sienos išvaizdos, bet už tai smarkiai padidina jų atsparumą vandens, o kartu – ir šalčio poveikiui.

Kita problema yra siekis namus statyti ant negilių pamatų. Žieminis įšalas gali pasiekti ir 1,5 m gylį, grunte į ledą sušąlantis vanduo plečiasi, kilnoja pamatus, dėl to trūkinėja pastatų sienos, kurias pradeda kiaurai košti vėjai. Anot A. Šneiderio, pastaraisiais metais naujuose namuose tokios problemos sutinkamos rečiau, nes dabar namai dažniau statomi ant polinių pamatų, kurie įgręžiami į 3 metrų gyli ir yra atsparesni įšalo lemiamam pamatų kilnojimui.

Kaip ir įrengiant inžinerines namų sistemas, namų fasadams didžiausią žalą gali padaryti technologinių reikalavimų nesilaikymas. Pavyzdžiui, jeigu statybininkai nenori šaltuoju sezonu stabdyti darbų ir tvirtina apdailą ant šaltų sienų, kuomet techninis procesas reikalauja, kad paviršius būtų sausas ir šiltas, tokia apdaila gali pakankamai greitai nukristi. Lygiai taip pat ilgalaikio grožio nereikėtų tikėtis, jeigu klinkerio apdaila priklijuojama klijais, kurie skirti ne Lietuvos klimato sąlygoms.

Kuo šalčiau, tuo daugiau gaisrų

Anot M. Ratkevičiaus, didžiausi šalčiai autonomines šildymo sistemas turinčius gyventojus skatina kaitinti katilus visu pajėgumu. „Deja, ne visais atvejais šildymo sistemos būna tinkamai parengtos šildymo sezonui. Toli gražu ne kiekvienuose namuose šiltuoju laikotarpiu atliekami periodiniai kamino valymo darbai. Ypač šiemet keliskart pabrangusios malkos kai kuriuos žmones galėjo priversti atidėti šiuos būtinuosius darbus“, – sako jis.

Draudimo bendrovės statistiniai duomenys rodo, jog gaisrų skaičius smarkiai išauga pirmosiomis autonominio šildymo dienomis. Taip pat gaisrų pikas stebimas tada, kai oro temperatūra būna itin žema – pleškinant kietąjį kurą smarkiai išauga temperatūrinės apkrovos šildymo sistemai, gali užsidegti iš kaminų neišvalyti suodžiai.

„Nors gaisrų pasitaiko mažiau nei vandens žalos namų turtui, ugnies padaroma žala įprastai būna kur kas didesnė nei užliejimo. Liepsnos dažniausiai sunaikina visą apdraustą turtą, todėl išmokos dydis gali siekti ir šimtus tūkstančių eurų“, – tvirtina draudimo ekspertas.

• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
• Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
• Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
• Palygino Baltijos šalių gyventojų taupymo ir apsipirkimo įpročius.
• Mūsų augintiniams tai nepatiks: MWC parodoje pristatyti net du šunys-robotai.
• Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
• Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
• Dirbtinis intelektas. Kaip nuo jo apsisaugoti kūrėjams?
• Gauti šių medžiagų vaikams yra gyvybiškai svarbu.
• Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis.
• Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
• „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
• Trys technologijų tendencijos, kurios keičia mūsų gyvenimo būdą.
• Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147