Ištyrė el. paspirtukų poveikį eismui: 1,2 mln. km mažiau kelionių automobiliais

Kol elektriniai paspirtukai laukia naujo sezono Lietuvoje, susisiekimo paslaugų platforma „Bolt“ apibendrina praėjusių metų pabaigoje 17 šalių atlikto paslaugos vartotojų tyrimo rezultatus.

Pirmą kartą pavyko užfiksuoti šios dar „žalios” transporto priemonės indėlį į Lietuvos miestų infrastruktūrą: beveik penktadalis dalyvavusiųjų bent kartą paspirtuką rinkosi kaip alternatyvą automobiliui, daugiau nei trečdalis – tai pačiai kelionei pasitelkė tiek el. paspirtuką, tiek viešąjį transportą.

„Bolt“ programėlėje atliktos apklausos duomenimis, Lietuvoje kelionių automobiliais atsisako 15,5 proc. paspirtukininkų – tai daugiau nei kitų šalių vidurkis (12,4 proc.). Iš viso šių vartotojų nuvažiuotas atstumas siekia 1,2 mln. Kilometrų.

„Kelionių el. paspirtukais ir jais nuvažiuotų kilometrų skaičius Lietuvos miestuose nuolat auga. Kaip rodo tyrimo duomenys, gyventojai jais ne tik keliauja daugiau – dar svarbiau, kad renkasi juos kaip alternatyvą automobiliams. Su laiku ši tendencija turėtų tik ryškėti, nes Lietuvos miestai yra santykinai nedideli, didžioji dalis kelionių juose yra trumpesnės nei 5 km, o paspirtukai tinkamiausi būtent tokiems atstumams. Verta priminti, kad el. paspirtukas yra maždaug 3 kartus draugiškesnis aplinkai nei automobilis“, – sako „Bolt“ dalijimosi paslaugų vadovas Baltijos šalyse Eimantas Balta.

Taip pat paaiškėjo, kad beveik du penktadaliai (37 proc.) tyrimo dalyvių Lietuvoje elektrinį paspirtuką naudoja derindami su viešuoju transportu: važiuoja iki viešojo transporto stotelės arba tęsia kelionę išlipę iš autobuso ar troleibuso. Svarbu ir tai, kad šis rodiklis Lietuvoje yra panašus į bendrą visų tirtų šalių vidurkį, lemiamą Europos didmiesčių (38 proc.).

„Sinergija su viešojo transporto infrastruktūra tikrai maloniai stebina, nes tai – vienas iš el. paspirtukų strateginės plėtros tikslų. Tyrimo duomenys liudija ir tai, kad paspirtukai didina keliavimo viešuoju transportu patrauklumą. Mums svarbu Lietuvos miestuose turėti kuo daugiau paskatų gyventojams atsisakyti kelionių automobiliais ir nuosavų automobilių apskritai“, – sako E. Balta.


​​Rezultatais džiaugiasi ir JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos“) judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius.

„Vilniečiams dažnai pasakojame, kad keliauti darniai miesto gatvėmis ne taip jau sudėtinga, jei tik kombinuojami skirtingi judumo būdai. Kasmet vykdoma el. paspirtukais ir dviračiais važinėjančių gyventojų pasitenkinimo apklausa rodo, kad net 64 proc. vilniečių mato kombinuotų kelionių privalumus ir esant galimybėms tuo naudojasi. Džiugu, kad el. paspirtukai tampa didele kombinuotų kelionių dalimi, ypatingai, dėl jungties su viešojo transporto paslaugomis. Turime tikslą, kad iki 2030 m. kelionių automobiliais sumažėtų 19 proc., o tam būtinos kokybiškos judumo alternatyvos, kurios gyventojų keliones iš taško A į tašką B paverstų patogiomis, greitomis ir maloniomis. Užtikrindami tolimesnę reikalingos dviračių infrastruktūros plėtrą ir gerinant el. paspirtukų eismo sąlygas, sistemingai siekiame šio tikslo ir tikime, jog tai gali tapti dar populiaresniu judėjimo būdu mieste. Svarbu paminėti ir kitą – dar tvaresnę bei aplinkai ir mums patiems draugiškesnę kelionių kombinaciją, kai dalį kelionės įveikiame paspirtuku, o likusią pėsčiomis. Taip judėdami didiname savo fizinį aktyvumą, geriname emocinę sveikatą ir dar labiau prisidedame prie švaresnės aplinkos kūrimo“, – pažymi J. Damidavičius.

Tyrimas buvo atliktas praėjusių metų spalį, paspirtukų sezonui einant į pabaigą. Tikėtina, kad šiltuoju metų laiku kelionių automobiliais konversija į keliones el. paspirtukais ir šių sinergija su viešuoju transportu bus dar ryškesnė. Tai paaiškės šiemet pavasarį ir vasarą, startavus antrajam tyrimo etapui.

Sezono metu „Bolt“ paspirtukais Lietuvoje naudojasi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Marijampolės, Mažeikių, Kėdainių, Tauragės, Trakų, Kazlų Rūdos gyventojai ir šių miestų svečiai.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148