Naujienos

Dirbti ar nedirbti sulaukus pensinio amžiaus?

2023-09-14 16:08:17

Atrodytų, kad atsakymas aiškus – tie asmenys, kurie uždirba mažiau ir kurių laukia mažesnės pensinės išmokos, turėtų dažniau pasilikti darbo rinkoje sulaukę pensinio amžiaus.

Tačiau Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto tyrėjų dr. Kristinos Zitikytės ir prof. Gindrutės Kasnauskienės atliktas tyrimas rodo – nieko panašaus. Lietuvoje dažniau dirba tie pensinio amžiaus žmonės, kurie dar prieš pensiją uždirbo didesnį darbo užmokestį, palyginti su kitais bendraamžiais, įgijo didesnį metų stažą senatvės pensijai gauti ir dirbo aukštesnės kvalifikacijos darbą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad aukštesnės pareigos darbe ir didesnis darbo užmokestis, geresnė sveikatos būklė yra esminės sąlygos likti darbe sulaukus pensinio amžiaus.

Gyvename ilgiau, gal ir dirbsime ilgiau?

Spartus gyventojų senėjimas, gerokai padidėjusios valstybės išlaidos sveikatos apsaugai ir spaudimas socialinio draudimo ir socialinės paramos sistemoms yra dideli iššūkiai ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui Europos šalių. Siekdamos užtikrinti finansinį pensijų sistemų tvarumą, šalys įgyvendina struktūrines reformas, įveda daugiapakopes pensijų sistemas, ilgina pensinį amžių. Tačiau finansų ir ekonomikos krizė išryškino kai kurių pensijų sistemų trūkumus ir paneigė mitą, kad tam tikro tipo pensijų sistema gali pati susidoroti su demografiniais pokyčiais, o pensinio amžiaus ilginimas nepakankamas, kad būtų sumažintas neigiamas senėjimo poveikis pensijų sistemai.

Vienas iš sprendimų, kaip aprūpinti senėjančios visuomenės poreikius, yra asmenų skatinimas ilgiau likti darbo rinkoje, išvengiant darbo jėgos trūkumo darbdaviams, suteikiant darbuotojams didesnes pajamas senatvėje ir užtikrinant pensijų ir sveikatos sistemų stabilumą. Pasirinkimas dirbti sulaukus pensinio amžiaus gali būti labai individualus ir priklausyti nuo įvairių veiksnių. Tad kokie jie?

Dirbsime, nes reikės, ar dirbsime, nes norėsime?

Mokslininkai dažniausiai išskiria du pagrindinius vyresnio amžiaus žmonių motyvus dirbti išėjus į pensiją. Viena vertus, ir toliau dirbdamas pensinio amžiaus žmogus gali save realizuoti sau įprastoje veikloje, toliau mokytis ir demonstruoti savo kompetenciją, jaustis reikalingam visuomenei, neprarasti ryšio su kolegomis — „dirbu, nes noriu“. Kita vertus, pasirinkimą dirbti ilgiau gali lemti finansinė būtinybė, kuri atskirais atvejais gali būti vienintelis ir pagrindinis motyvas – „dirbu, nes reikia“.

VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto tyrėjos dr. K. Zitikytė ir prof. G. Kasnauskienė savo tyrime detaliai analizavo, kokie veiksniai lemia Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių pasirinkimą dirbti sulaukus pensinio amžiaus. Pirmiausia įvertinti asmeniniai veiksniai, kurie galėtų daryti poveikį šiam sprendimui. Mokslininkės preziumavo, kad Lietuvos pensininkai vyrai bus labiau linkę dirbti pensijoje nei moterys. Dauguma mokslininkų sutinka, kad moterų dalyvavimo darbo rinkoje lygis yra žemesnis nei vyrų dėl socialinių normų ir moterims tenkančios atsakomybės už rūpinimąsi šeima. Taip pat spėjama, kad geresnė sveikata turėtų leisti dažniau rinktis ilgesnę karjerą, nes jei sveikatos būklė riboja galimybę dirbti, net ir labai norint, fiziškai dirbti būtų sunku.

Įprasta manyti, kad tarp asmeninių veiksnių poveikį sprendimui, dirbti ar nedirbti ilgiau, gali daryti ir profesija bei sektorius, kuriame asmuo dirba. Analizuota, kuris – biudžetinis ar nebiudžetinis – sektorius bus atviresnis vyresnio amžiaus darbuotojams. Žinant, kad vienas pagrindinių motyvų likti darbo rinkoje ilgiau gali būti sunki asmens finansinė padėtis, tirtas ir darbo užmokesčio poveikis tokiam sprendimui, spėjant, kad žmonės, uždirbantys daugiau iki pensijos, bus linkę dirbti ir sulaukę pensinio amžiaus.

Svarbus veiksnys atliekant tyrimą buvo ir pandemijos laikotarpis. Prasidėjus pandemijai daugelis nerimavo, kad vyresnio amžiaus žmonėms bus sunkiau nei jaunesniems išlikti darbo rinkoje dėl didesnio sergamumo lygio bei sunkesnio šalutinio koronaviruso poveikio. Be to, vyresnio amžiaus žmonės galėjo dažniau prarasti darbą, nes pandemijos metu daugiau darbų buvo organizuojama nuotoliniu būdu, naudojant šiuolaikines informacines technologijas, o tokia darbo forma neretai buvo sudėtinga vyresnio amžiaus žmonėms. Atsirado teigiančių, kad pandemijos metu daugiau darbo neteko jaunesni rinkos dalyviai nei patys vyriausieji. Tačiau tie vyriausieji rinkos dalyviai, kurie darbo netekdavo, manoma, susidurdavo su didesniais sunkumais ieškodami naujo darbo ir bandydami prisitaikyti prie pakitusių darbo sąlygų. Žinodamos šias grėsmes, mokslininkės spėjo, kad tie žmonės, kuriems senatvės pensija Lietuvoje buvo paskirta Covid-19 pandemijos metu, galėjo būti mažiau linkę dirbti sulaukę pensijos nei tie, kuriems senatvės pensija buvo paskirta anksčiau.

Tyrimas atliktas remiantis 2017–2021 m. duomenimis. Tyrimo imtis – 16,8 tūkst. žmonių.

VU ekonomistai patvirtino – dirbančių pensininkų Lietuvoje daugėja

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Lietuvoje didėja dirbančių senatvės pensijų gavėjų dalis: 2010 m. dirbo 9,2 proc. visų senatvės pensijų gavėjų, o 2022 m. – 12 proc. Pažymėtina, kad Lietuvoje senatvės pensijos gavėjai vienu metu gali gauti ir senatvės pensiją, ir darbo pajamas.

Biudžetiniame sektoriuje dirbę asmenys išėję į pensiją dirbo dažniau nei dirbę nebiudžetiniame sektoriuje: išėję į pensiją dirbo 72 proc. biudžetiniame sektoriuje dirbusių asmenų ir 64 proc. nebiudžetiniame sektoriuje dirbusių asmenų. Nustatyta, kad didžiausia dirbančių senatvės pensijos gavėjų dalis yra tarp vadovų ir specialistų. Po metų sulaukusių pensinio amžiaus vadovų, kurie vis dar dirba, dalis kasmet didėja, o pandemija tam neturėjo neigiamo poveikio. Priešingai, pandemijos metu vadovų užimtumas tik didėjo. Kita vertus, pandemijos metu sumažėjo specialistų, paslaugų ir prekybos darbuotojų, technikų ir pagalbinių specialistų, kvalifikuotų žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbuotojų užimtumas.

Įgytas didesnis privalomas pensinis stažas, didesnis vidutinis darbo užmokestis prieš išeinant į pensiją, darbas biudžetiniame sektoriuje ir mažesnis sergamumas buvo teigiamai susiję su darbu pensijoje, o didesnis sergamumas, buvimas vyru ir pensinio amžiaus sulaukimas pandemijos metu buvo atvirkščiai susiję su sutikimu dirbti tokį darbą.

Mažesnis sergamumas buvo susijęs su didesne tikimybe dirbti sulaukus pensinio amžiaus. Geresnė sveikata, mažesnis sergamumas tampa rimta investicija į asmens ateitį, kai asmuo, norintis dirbti ilgiau, pavyzdžiui, dėl socializacijos ar asmeninės realizacijos, galės tai sėkmingai daryti, nes nejaus sveikatos apribojimų. Tuo atveju, jei asmenį ribos sveikatos problemos, jis nesirinks ilgiau būti darbo rinkoje, nes tai daryti jam bus tiesiog fiziškai sunkiau.

Galiausiai šiame tyrime labai svarbią vietą užėmė pandemijos veiksnio vertinimas. Modelių rezultatai parodė, kad pandemijos metu į pensiją išėjusių asmenų tikimybė dirbti buvo mažesnė nei tų, kurie į pensiją išėjo prieš šią pandemiją. Tai rodo, kad pandemijos poveikis egzistuoja, o vyresnio amžiaus žmonės pandemijos metu susidūrė su didesniais iššūkiais darbo rinkoje.

Kam ruoštis?

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad didesnis vidutinis darbo užmokestis, gautas per paskutinius kelerius metus iki pensijos, padidina tiriamųjų tikimybę dalyvauti darbo rinkoje išėjus į pensiją. Asmenų, uždirbančių didesnį atlyginimą, pensijos pakeitimo norma yra mažesnė. Tikimybė, kad šie žmonės dirbs sulaukę pensinio amžiaus, yra didesnė negu asmenų, gaunančių mažesnį atlyginimą, kuriems pensijos pakeitimo norma yra didesnė. Viena vertus, atrodytų, kad maža pensija turėtų skatinti dirbti, siekiant gauti papildomų pajamų, tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad asmenys, kurie teoriškai lyg ir turėtų didesnę motyvaciją dirbti, sulaukę pensijos arba nesirenka dirbti, arba darbo negauna. Panašu, kad įgyta aukštesnė kvalifikacija suteikia didesnes galimybes tęsti darbą ir užsitikrinti didesnes pajamas vyresniame amžiuje. Ilgiausiai darbo rinkoje išlieka vadovai. Toliau minėtini technikai ir jaunesnieji specialistai, mašinų operatoriai. Sąrašo pabaigoje – kvalifikuoti žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbuotojai ir nekvalifikuoti darbuotojai, kurių užimtumas vyresniame amžiuje yra mažiausias.

Vienas svarbiausių veiksnių, priimant sprendimą ilgiau likti darbo rinkoje, vis dėlto yra sveikata, nes ilgainiui, didėjant amžiui, sveikatos būklė pradeda riboti darbo galimybes. Neturintis sveikatos pagyvenęs žmogus, kad ir kokių socialinių ar finansinių motyvų turėtų, dirbti negali. Ilgėjant sveiko gyvenimo trukmei, tikėtina, kad žmonės galės dirbti ilgiau, tačiau ilgesnei ir sėkmingesnei karjerai bus svarbu prisitaikyti prie darbo rinkos ir greičiau įgyti naujų įgūdžių.

Sakoma, kad geras pasiruošimas visada pusė darbo, tad, pasak tyrimą atlikusių mokslininkių, norint išlikti darbo rinkoje ilgiau reikėtų jau nuo šiandien pradėti galvoti ir apie savo sveikatą, ir apie nuolatinį mokymąsi, kad galėtume ir gebėtume dirbti ilgiau.

VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkių dr. Kristinos Zitikytės ir prof. Gindrutės Kasnauskienės tyrimas „Įsidarbinimas išėjus į pensiją. Veiksniai, darantys įtaką darbui senatvėje Lietuvoje“ (Employment after retirement: factors affecting working in old days in Lithuania) bus išsamiai pristatytas „EuroMed“ verslo akademijos 16-ojoje metinėje konferencijoje „Verslo transformacijos nestabilioje globalioje aplinkoje“, kuri įvyks VU rugsėjo 27–29 d. Joje bus pristatomi tyrimai ir analizuojamos įvairiausios aktualios temos nuo žmonių išteklių vadybos, sveikatos priežiūros vadybos iki verslumo ir organizacijų vystymosi.

TV antenų montavimas ir remontas
Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2024-07-12 08:45:45

Telecentras: paslaugų LRT kaina per ateinantį dešimtmetį augs mažiau

Nors Telecentro dalis LRT sąnaudose tesudaro tik 5-6 proc. visų LRT sąnaudų, nacionalinis transliuotojas toliau reiškia nepagrįstas pretenzijas mokėti už suteiktas paslaugas 2015 metų kainomis ir spaudžia politikus, kad būtų priimti LRT vienašališkai naudingi politiniai sprendimai.
       2024-07-12 08:30:22

Saulės elektrinę apgadino kruša ar vėtra – ką daryti?

Lietuvai toliau žengiant Europos žaliojo kurso kryptimi vis daugiau gyventojų ryžtasi įsirengti saulės elektrines. Energetikos ministerijos duomenimis, vien pernai elektrą gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei du kartus – nuo maždaug 42 tūkst. iki 89 tūkst.
       2024-07-07 23:45:16

Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą

Pradėkime kiekvieną vasaros dieną ryškiai: geltonos, raudonos, oranžinės spalvos vaisiai ar uogos ne tik kelia nuotaiką, bet ir teikia begalę naudų mūsų organizmui.
       2024-07-07 23:31:29

Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant

Įsibėgėjant vasarai vis daugiau keliaujame, tačiau atsipalaiduodami turėtume nepamiršti ir saugumo – šiuo sezonu pagausėja turistus siekiančių apgauti sukčių. Kaip elgtis, kad atostogų poilsis neapkarstų, pasakoja Linas Sadeckas, „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas.
       2024-07-07 23:21:39

RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį

Vykstant 5G tinklo plėtrai, daliai visuomenės vis dar kyla klausimų dėl šio ryšio saugumo. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ekspertai primena – 5G yra visų plačiai naudojamo 3G ir 4G ryšio tąsa. Kitaip tariant, ryšys yra pagrįstas tais pačiais radijo bangų sklidimo principais.
       2024-07-07 22:19:43

Skonių kovos – aršesnės nei futbolo: Vokietijos ar Ispanijos virtuvė laimėtų?

Šiandien prasideda UEFA EURO 2024 ketvirtfinalio etapas, kuriame susikaus Ispanija su čempionato šeimininkais vokiečiais. Šios šalys garsios ne tik savo ilgametėmis futbolo tradicijomis bei žvaigždėmis, bet ir nacionalinėmis virtuvėmis.
       2024-07-04 20:56:51

Ieškoti voveraičių į mišką: auksinė ne tik šių grybų spalva, bet ir nauda

Įsibėgėjus auksaspalvių voveraičių sezonui pasigirsta gurmanų kalbos, kad jos – tikras virtuvėje gimstančių šedevrų objektas. Ši tendencija pastebima ne tik Lietuvoje, kur neretai šie grybai vadinami nacionaliniu sezono delikatesu, bet ir visame pasaulyje.
       2024-07-03 21:38:28

LRT toliau skleidžia nekorektišką informaciją apie Telecentrą

Nors Vilniaus apygardos teismas atmetė LRT ieškinį dėl AB Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) teikiamų paslaugų kainodaros, ši viešoji įstaiga nenustoja viešai skleisti teisiškai bei ekonomiškai nepagrįstų teiginių, tuo darydama žalą Telecentro reputacijai.
       2024-07-02 11:32:26

Apsaugokite save ir savo turtą: ar naudotis išmaniuoju telefonu žaibuojant?

Gausios vasariškos liūtys neretai atneša įspūdingą, bet pavojingą žaibų spektaklį. Nors daugeliui tikriausiai žinoma, kad žaibuojant lauke būti nepatartina, kelių dalykų rekomenduojama nedaryti ir būnant namuose.
       2024-07-01 18:19:52

Lietuvą užklupę karščiai augina elektros kainas: kaip elgtis vartotojams

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prognozuojant, kad termometrų stulpeliai dalyje šalies pasieks 34 laipsnių žymą, įspėjama, kad karščio banga gali lemti didelius elektros kainos šuolius „Nord Pool“ biržoje.
       2024-07-01 18:16:47

Vestuvių sezonui įsibėgėjant: ką daryti, jei būti svečiu – per brangu?

Įsibėgėjus vasarai prasideda intensyviausias švenčių laikotarpis – mokyklų, universitetų išleistuvės, kvietimai į vestuves, krikštynas ar kitas šventes pasiekia daugelį iš mūsų.
       2024-06-26 15:44:41

Televizorius – išmanių namų valdymo centras: taupykite energiją

Ar žinojote, kad per televizorių galite išjungti ar įjungti skalbyklę ar indaplovę? Anot „Samsung Electronics Baltics“ produktų eksperto Tomo Alešiūno, išmanių įrenginių valdymas toli gražu ne viskas, ką šiais laikais gali pasiūlyti išmanūs televizoriai.
       2024-06-25 18:14:43

Seimas denonsavo teisinės pagalbos sutartį su Rusija

Seimas nusprendė denonsuoti 1992 m. liepos 21 d. Vilniuje pasirašytą Lietuvos ir Rusijos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, ratifikuotą Aukščiausiosios Tarybos nutarimu.
       2024-06-21 17:22:44

Pasikrauk jonų Virsmo salėje

Birželio 23 dieną švenčiamos Rasos arba kupolinės nuo seno žinomos kaip vasaros saulėgrįžos šventė — ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties metas. Tikima, kad šventės metu būtina pasikrauti energijos, dėl to atliekami ritualai, kurie užtikrina augalų augimą bei klestėjimą, sveikatą ir laimę.
       2024-06-21 11:18:47

Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta

Komentuodamas pastarojo meto LRT viešus pareiškimus dėl neva neskaidrios ir nepagrįstos paslaugų kainodaros Telecentro vadovas Remigijus Šeris teigia:
       2024-06-19 18:25:41

LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kritikuoja, kad, priimant sprendimus, kurie paveiktų LRT finansavimą, LRT neišklausomas. M. Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) galimą piktnaudžiavimą.
       2024-06-19 16:36:16

Duomenų nutekėjimas: saugumo ekspertai pataria, kaip apsaugoti savo duomenis

Lietuvoje pranešama apie naujus jautrių gyventojų duomenų nutekėjimo atvejus. Nesaugi gali būti tiek žmonių finansinė, tiek kita asmeninė informacija.
       2024-06-19 13:31:26

Saulės elektrinės negana: ekspertas atskleidė, kaip sutaupyti daugiau

Nors saulės elektrines įsirengę gyventojai džiaugiasi sumažėjusiomis sąskaitomis už elektros energiją, ekspertai pastebi, kad sutaupyti galima dar daugiau, kai šie įrenginiai veikia kartu su energijos kaupikliais.
       2024-06-19 13:24:41

Sužinokite populiariausio vasaros vaisiaus naudas: padės ne tik nuo kaitros

Dėl didžiausio derliaus vasaros mėnesiais arbūzai dažnai siejami su iškylomis gamtoje bei gardžiais, vasariškais desertais, kurie maloniai atgaivina karštą dieną.
       2024-06-19 13:17:53

Vasaros audros: kas gali pridaryti didžiausių nuostolių

Vasarą įsivyraujantys karšti orai neatsiejami nuo audrų – ekspertai pastebi, jog ekstremalių gamtos reiškinių pasitaiko vis dažniau, o jų padaroma žala gali atnešti ir šimtatūkstantinių nuostolių.
       2024-06-19 13:15:02

Pienas ir jo produktai – svarbus, bet ne vienintelis kalcio šaltinis vaikams

Įkalbėti vaiką išgerti stiklinę pieno kartais gali tapti neįmanoma misija. Tėvams neramu, kad tokiu atveju vaiko organizmas negauna pakankamai kalcio? Juk pienas ir jo produktai – pagrindinis kalcio šaltinis, o šis elementas labai svarbus toli gražu ne vien sveikiems dantims bei kaulams.
       2024-06-19 13:04:45

Meilužis, sukčius ar verslo partneris? Kaip apsaugoti investicijas į verslą?

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu netyla skandalas, kurio centre – žymus sporto treneris. Jis, moterų tvirtinimu, apgavo ne vieną iš jų bei prisidengdamas romantiniais pažadais ir santykiais išviliojo ženklias, skirtingo dydžio sumas.
       2024-06-18 20:32:26

LRT žada skųsti teismo sprendimą dėl atmesto ieškinio Telecentrui

Valstybės valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) neturi grąžinti 326,7 tūkst. eurų Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT), kuriuos šis traktavo kaip permoką už 2021 metais suteiktas signalų perdavimo paslaugas, nusprendė teismas. LRT sprendimą žada skųsti.
       2024-06-17 19:59:42

LRT: keičiamas finansavimo modelis neturi kenkti transliuotojo misijai

Seime kilus iniciatyvai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos LRT finansavimą sieti su šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu, pats visuomeninis transliuotas įspėja, kad reikia įvertinti, ar naujas modelis nekenks jo misijai karo grėsmės akivaizdoje.
       2024-06-15 12:45:09

Erkės paplitusios visur: kaip apsisaugoti?

Vasarą vis daugiau laiko praleidžiame gryname ore – miestų parkuose, soduose ar sodybose, o mėgstančius grybauti į miškus jau vilioja grybai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad gamtoje turime išlikti itin atidūs, nes joje mūsų laukia pavojingas ligas platinantys nariuotakojai – erkės.
       2024-06-15 12:38:33

Norite susidraugauti su kaimynais? Ekspertai pataria, nuo ko pradėti

Saugūs namai yra vienas iš pamatinių mūsų poreikių, o naujausias tyrimas apie gyvenimą namuose atskleidė, kad savo būsto saugumą daugelis sieja ne tik su fizine apsauga (patikimais užraktais ar spynomis), bet ir su tarpasmeniniais santykiais.
       2024-06-12 11:33:10

Norite gauti APVA paramą? – ESO atsako į svarbiausius klausimus

Kiekvieną mėnesį prie skirstomojo tinklo vidutiniškai prijungiama apie 2400 saulės elektrinių, kurios Lietuvoje dažniausiai montuojamos ant privačių namų stogų, rodo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenys.
       2024-06-12 11:13:41

Svajojate padirbėti iš pajūrio? Įmanoma, bet yra papildomų sąlygų

Darbostogos užsienyje ar tik nuotolinis darbas iš namų – per koronaviruso pandemiją įsitvirtinę modeliai niekur nedingo, nors tuo ne visada džiaugiasi darbdaviai.
       2024-06-12 10:53:22

Sukčių pasiūlymas tinkluose: už kiek pirktumėte pamestą svetimą bagažą?

„Pamestas bagažas tik už 2,95 Eur“ – skelbia iš pažiūros oficialus vieno didžiausių Lietuvos oro uostų „Facebook“ puslapis. Skelbime siūloma įsigyti „pamestą“ ir niekam nebereikalingą bagažą, kuriame gali būti vertingų daiktų.
       2024-06-12 10:48:58

Gudriausi sukčių metodai stebina: įkliūva net atsargiausi

Finansinių nusikaltėlių atakų aktyvumui nemažėjant, jų metodai tampa vis išradingesni ir sunkiai atpažįstami net patiems kritiškiausiems. Pasak „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovo Romo Čereškos, vasarą gyventojai dar labiau atsipalaiduoja.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.