- Kas pragraužė skylę: kandis ar kailiavabalis?
- „TikTok“ privatumo nustatymai, kuriuos turite pasikeisti dabar.
- Atliko elektros naudojimo eksperimentą namuose: kiek pavyktų sutaupyti.
- Bendrabutis, buto nuoma ar buto pirkimas – ką rinktis studentui?
- Seimas įteisino patogesnį būsto paskolų refinansavimą.
- ESO atmeta abejones dėl išmaniųjų skaitiklių: duomenimis manipuliuoti neįmanoma.
- Ar jūsų robotą dulkių siurblį apsėdo demonas? Ne, tai tik programišiai.
- Tvaresnis dyzelinas: ar Lietuvoje tai taps norma?
- Paaiškėjo tikrieji piratinio turinio naudojimo Lietuvoje mastai.
- Darbas nuotoliniu būdu išliks: kaip išvengti ginčų?
- LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta.
- LRT žada skųsti teismo sprendimą dėl atmesto ieškinio Telecentrui.
- LRT: keičiamas finansavimo modelis neturi kenkti transliuotojo misijai.
- Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų.
- JK ministrė įsipareigoja palaikyti antžeminę televiziją iki 2034 metų.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- Perjungus dažnius kai kur pagerėjo eterinės televizijos signalų skverbtis.
- Vilniuje, Molėtuose ir Šalčininkuose keičiami televizijos dažniai.
- „Netflix“ populiarumas Lietuvoje auga.
- Televizijos industrija: kokie pokyčiai jau įvyko ir kas laukia ateityje?
- Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“.
- Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
- Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
- Kodėl latviai aplenkė lietuvius lenktynėse dėl 5G?
- Dokumentai – neišeinant iš namų. Ar tai įmanoma statybų versle?
- „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
- Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
- Planšetinių kompiuterių ateitis: kodėl įrenginys įžengia į naują aukso amžių?
- Monitorius - pagrindinis dalykas, norint įsigyti kompiuterį.
- Išmaniųjų įrenginių kovos: ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
- „Dell“ pristatė naują biudžetinės klasės žaidimų kompiuterį.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- Lauko apšvietimo nauda ir kaip jį pasirinkti?
- Kaip atrodys internetas: holografinis ir trinantis ribas su realybe.
- Plaukų šalinimas lazeriu: ką reikia žinoti?
- Dirbtinio intelekto tendencijos: ko tikėtis 2021?
- Kada 5G sulauksime Lietuvoje: triukšmo daug, pritaikomumas – negreitai.
- 6 netikėčiausios dirbtinio intelekto naujienos.
- 67 metų IT specialistė griauna mitus apie Lietuvos IT rinką.
- Dėl skaitmenizacijos muzikos industrija auga: specialistų trūksta jau šiandien.
- LED televizoriai.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Vaikiški šviesos projektoriai: ką naudinga žinoti prieš įsigyjant?
- Kaip patobulinti vyrišką įvaizdį namų sąlygomis?
- Efektyviam ir lengvesniam darbui – foto priedai.
- Praūžė hakatonas „Maker Fest” – kokie įspūdingiausi kūriniai apdovanoti?
- LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Teatras, ieškantis naujovių ir atgaivinantis klasiką.
- Rekonstruojamame teatre pristatytos 81 sezono premjeros.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Nauji langai jaukiems namams.
- Kaip nepasiklysti unitazų įvairovėje?
- Patarimai, kaip atnaujinti namus: atrodys, lyg prasisuko dizainerė.
- Vaikų kambario lentynos: kaip pasirinkti tinkamą lentyną?
- Dirbtinės žolės pliusai ir minusai.
- Kaip sukurti privatumą atviros erdvės biuruose.
- Laikas pasirūpinti lauko terasa: kaip ją papuošti?
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį palydovinei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV DVB-S2 standartui. Pagrindinis šių įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
- Dalis naujų televizorių turi galimybę priimti palydovines programas, nes turi įmontuotą DVB-S2 standarto imtuvą. Tokiu atveju priedėlis nereikalingas. Jei domina tokia galimybė, paprašykite pardavėjo paaiškinti, kurie televizoriai tam tiktų.
- Lietuvoje televizijai dažniausiai naudojama horizontali poliarizacija, o FM radijui vertikali. Tai reiškia, kad montuojant TV antenas televizijai jų vibratoriai turi būti horizontalūs, o FM radijui - vertikalūs.
Daugiau patarimų
- Daugelis gėdijasi pigaus drabužio ir prastų baldų, užuot gėdijęsi pigių minčių.
- Tą, kuris per daug saugosi, dilgėlės dilgina dažniausiai.
- Pranašesnio žmogaus trejopas kelias: būdamas doras jis laisvas nuo nerimo; būdamas išmintingas jis laisvas nuo nežinojimo; būdamas drąsus jis laisvas nuo baimės.
- Mokykis iš praeities, gyvenk dabartimi, tikėk ateitimi.
- Informacijos žinojimas dar nėra išmanymas.
Dirbti ar nedirbti sulaukus pensinio amžiaus?
2023-09-14 16:08:17Atrodytų, kad atsakymas aiškus – tie asmenys, kurie uždirba mažiau ir kurių laukia mažesnės pensinės išmokos, turėtų dažniau pasilikti darbo rinkoje sulaukę pensinio amžiaus.
Tačiau Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto tyrėjų dr. Kristinos Zitikytės ir prof. Gindrutės Kasnauskienės atliktas tyrimas rodo – nieko panašaus. Lietuvoje dažniau dirba tie pensinio amžiaus žmonės, kurie dar prieš pensiją uždirbo didesnį darbo užmokestį, palyginti su kitais bendraamžiais, įgijo didesnį metų stažą senatvės pensijai gauti ir dirbo aukštesnės kvalifikacijos darbą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad aukštesnės pareigos darbe ir didesnis darbo užmokestis, geresnė sveikatos būklė yra esminės sąlygos likti darbe sulaukus pensinio amžiaus.
Gyvename ilgiau, gal ir dirbsime ilgiau?
Spartus gyventojų senėjimas, gerokai padidėjusios valstybės išlaidos sveikatos apsaugai ir spaudimas socialinio draudimo ir socialinės paramos sistemoms yra dideli iššūkiai ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui Europos šalių. Siekdamos užtikrinti finansinį pensijų sistemų tvarumą, šalys įgyvendina struktūrines reformas, įveda daugiapakopes pensijų sistemas, ilgina pensinį amžių. Tačiau finansų ir ekonomikos krizė išryškino kai kurių pensijų sistemų trūkumus ir paneigė mitą, kad tam tikro tipo pensijų sistema gali pati susidoroti su demografiniais pokyčiais, o pensinio amžiaus ilginimas nepakankamas, kad būtų sumažintas neigiamas senėjimo poveikis pensijų sistemai.
Vienas iš sprendimų, kaip aprūpinti senėjančios visuomenės poreikius, yra asmenų skatinimas ilgiau likti darbo rinkoje, išvengiant darbo jėgos trūkumo darbdaviams, suteikiant darbuotojams didesnes pajamas senatvėje ir užtikrinant pensijų ir sveikatos sistemų stabilumą. Pasirinkimas dirbti sulaukus pensinio amžiaus gali būti labai individualus ir priklausyti nuo įvairių veiksnių. Tad kokie jie?
Dirbsime, nes reikės, ar dirbsime, nes norėsime?
Mokslininkai dažniausiai išskiria du pagrindinius vyresnio amžiaus žmonių motyvus dirbti išėjus į pensiją. Viena vertus, ir toliau dirbdamas pensinio amžiaus žmogus gali save realizuoti sau įprastoje veikloje, toliau mokytis ir demonstruoti savo kompetenciją, jaustis reikalingam visuomenei, neprarasti ryšio su kolegomis — „dirbu, nes noriu“. Kita vertus, pasirinkimą dirbti ilgiau gali lemti finansinė būtinybė, kuri atskirais atvejais gali būti vienintelis ir pagrindinis motyvas – „dirbu, nes reikia“.
VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto tyrėjos dr. K. Zitikytė ir prof. G. Kasnauskienė savo tyrime detaliai analizavo, kokie veiksniai lemia Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių pasirinkimą dirbti sulaukus pensinio amžiaus. Pirmiausia įvertinti asmeniniai veiksniai, kurie galėtų daryti poveikį šiam sprendimui. Mokslininkės preziumavo, kad Lietuvos pensininkai vyrai bus labiau linkę dirbti pensijoje nei moterys. Dauguma mokslininkų sutinka, kad moterų dalyvavimo darbo rinkoje lygis yra žemesnis nei vyrų dėl socialinių normų ir moterims tenkančios atsakomybės už rūpinimąsi šeima. Taip pat spėjama, kad geresnė sveikata turėtų leisti dažniau rinktis ilgesnę karjerą, nes jei sveikatos būklė riboja galimybę dirbti, net ir labai norint, fiziškai dirbti būtų sunku.
Įprasta manyti, kad tarp asmeninių veiksnių poveikį sprendimui, dirbti ar nedirbti ilgiau, gali daryti ir profesija bei sektorius, kuriame asmuo dirba. Analizuota, kuris – biudžetinis ar nebiudžetinis – sektorius bus atviresnis vyresnio amžiaus darbuotojams. Žinant, kad vienas pagrindinių motyvų likti darbo rinkoje ilgiau gali būti sunki asmens finansinė padėtis, tirtas ir darbo užmokesčio poveikis tokiam sprendimui, spėjant, kad žmonės, uždirbantys daugiau iki pensijos, bus linkę dirbti ir sulaukę pensinio amžiaus.
Svarbus veiksnys atliekant tyrimą buvo ir pandemijos laikotarpis. Prasidėjus pandemijai daugelis nerimavo, kad vyresnio amžiaus žmonėms bus sunkiau nei jaunesniems išlikti darbo rinkoje dėl didesnio sergamumo lygio bei sunkesnio šalutinio koronaviruso poveikio. Be to, vyresnio amžiaus žmonės galėjo dažniau prarasti darbą, nes pandemijos metu daugiau darbų buvo organizuojama nuotoliniu būdu, naudojant šiuolaikines informacines technologijas, o tokia darbo forma neretai buvo sudėtinga vyresnio amžiaus žmonėms. Atsirado teigiančių, kad pandemijos metu daugiau darbo neteko jaunesni rinkos dalyviai nei patys vyriausieji. Tačiau tie vyriausieji rinkos dalyviai, kurie darbo netekdavo, manoma, susidurdavo su didesniais sunkumais ieškodami naujo darbo ir bandydami prisitaikyti prie pakitusių darbo sąlygų. Žinodamos šias grėsmes, mokslininkės spėjo, kad tie žmonės, kuriems senatvės pensija Lietuvoje buvo paskirta Covid-19 pandemijos metu, galėjo būti mažiau linkę dirbti sulaukę pensijos nei tie, kuriems senatvės pensija buvo paskirta anksčiau.
Tyrimas atliktas remiantis 2017–2021 m. duomenimis. Tyrimo imtis – 16,8 tūkst. žmonių.
VU ekonomistai patvirtino – dirbančių pensininkų Lietuvoje daugėja
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Lietuvoje didėja dirbančių senatvės pensijų gavėjų dalis: 2010 m. dirbo 9,2 proc. visų senatvės pensijų gavėjų, o 2022 m. – 12 proc. Pažymėtina, kad Lietuvoje senatvės pensijos gavėjai vienu metu gali gauti ir senatvės pensiją, ir darbo pajamas.
Biudžetiniame sektoriuje dirbę asmenys išėję į pensiją dirbo dažniau nei dirbę nebiudžetiniame sektoriuje: išėję į pensiją dirbo 72 proc. biudžetiniame sektoriuje dirbusių asmenų ir 64 proc. nebiudžetiniame sektoriuje dirbusių asmenų. Nustatyta, kad didžiausia dirbančių senatvės pensijos gavėjų dalis yra tarp vadovų ir specialistų. Po metų sulaukusių pensinio amžiaus vadovų, kurie vis dar dirba, dalis kasmet didėja, o pandemija tam neturėjo neigiamo poveikio. Priešingai, pandemijos metu vadovų užimtumas tik didėjo. Kita vertus, pandemijos metu sumažėjo specialistų, paslaugų ir prekybos darbuotojų, technikų ir pagalbinių specialistų, kvalifikuotų žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbuotojų užimtumas.
Įgytas didesnis privalomas pensinis stažas, didesnis vidutinis darbo užmokestis prieš išeinant į pensiją, darbas biudžetiniame sektoriuje ir mažesnis sergamumas buvo teigiamai susiję su darbu pensijoje, o didesnis sergamumas, buvimas vyru ir pensinio amžiaus sulaukimas pandemijos metu buvo atvirkščiai susiję su sutikimu dirbti tokį darbą.
Mažesnis sergamumas buvo susijęs su didesne tikimybe dirbti sulaukus pensinio amžiaus. Geresnė sveikata, mažesnis sergamumas tampa rimta investicija į asmens ateitį, kai asmuo, norintis dirbti ilgiau, pavyzdžiui, dėl socializacijos ar asmeninės realizacijos, galės tai sėkmingai daryti, nes nejaus sveikatos apribojimų. Tuo atveju, jei asmenį ribos sveikatos problemos, jis nesirinks ilgiau būti darbo rinkoje, nes tai daryti jam bus tiesiog fiziškai sunkiau.
Galiausiai šiame tyrime labai svarbią vietą užėmė pandemijos veiksnio vertinimas. Modelių rezultatai parodė, kad pandemijos metu į pensiją išėjusių asmenų tikimybė dirbti buvo mažesnė nei tų, kurie į pensiją išėjo prieš šią pandemiją. Tai rodo, kad pandemijos poveikis egzistuoja, o vyresnio amžiaus žmonės pandemijos metu susidūrė su didesniais iššūkiais darbo rinkoje.
Kam ruoštis?
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad didesnis vidutinis darbo užmokestis, gautas per paskutinius kelerius metus iki pensijos, padidina tiriamųjų tikimybę dalyvauti darbo rinkoje išėjus į pensiją. Asmenų, uždirbančių didesnį atlyginimą, pensijos pakeitimo norma yra mažesnė. Tikimybė, kad šie žmonės dirbs sulaukę pensinio amžiaus, yra didesnė negu asmenų, gaunančių mažesnį atlyginimą, kuriems pensijos pakeitimo norma yra didesnė. Viena vertus, atrodytų, kad maža pensija turėtų skatinti dirbti, siekiant gauti papildomų pajamų, tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad asmenys, kurie teoriškai lyg ir turėtų didesnę motyvaciją dirbti, sulaukę pensijos arba nesirenka dirbti, arba darbo negauna. Panašu, kad įgyta aukštesnė kvalifikacija suteikia didesnes galimybes tęsti darbą ir užsitikrinti didesnes pajamas vyresniame amžiuje. Ilgiausiai darbo rinkoje išlieka vadovai. Toliau minėtini technikai ir jaunesnieji specialistai, mašinų operatoriai. Sąrašo pabaigoje – kvalifikuoti žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbuotojai ir nekvalifikuoti darbuotojai, kurių užimtumas vyresniame amžiuje yra mažiausias.
Vienas svarbiausių veiksnių, priimant sprendimą ilgiau likti darbo rinkoje, vis dėlto yra sveikata, nes ilgainiui, didėjant amžiui, sveikatos būklė pradeda riboti darbo galimybes. Neturintis sveikatos pagyvenęs žmogus, kad ir kokių socialinių ar finansinių motyvų turėtų, dirbti negali. Ilgėjant sveiko gyvenimo trukmei, tikėtina, kad žmonės galės dirbti ilgiau, tačiau ilgesnei ir sėkmingesnei karjerai bus svarbu prisitaikyti prie darbo rinkos ir greičiau įgyti naujų įgūdžių.
Sakoma, kad geras pasiruošimas visada pusė darbo, tad, pasak tyrimą atlikusių mokslininkių, norint išlikti darbo rinkoje ilgiau reikėtų jau nuo šiandien pradėti galvoti ir apie savo sveikatą, ir apie nuolatinį mokymąsi, kad galėtume ir gebėtume dirbti ilgiau.
VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkių dr. Kristinos Zitikytės ir prof. Gindrutės Kasnauskienės tyrimas „Įsidarbinimas išėjus į pensiją. Veiksniai, darantys įtaką darbui senatvėje Lietuvoje“ (Employment after retirement: factors affecting working in old days in Lithuania) bus išsamiai pristatytas „EuroMed“ verslo akademijos 16-ojoje metinėje konferencijoje „Verslo transformacijos nestabilioje globalioje aplinkoje“, kuri įvyks VU rugsėjo 27–29 d. Joje bus pristatomi tyrimai ir analizuojamos įvairiausios aktualios temos nuo žmonių išteklių vadybos, sveikatos priežiūros vadybos iki verslumo ir organizacijų vystymosi.
Kas pragraužė skylę: kandis ar kailiavabalis?
Drabužinės kandys ir kailiavabaliai – vabzdžiai, kenkiantys tekstilės gaminiams, kailiams, kilimams, baldams ir net muziejų eksponatams. Nors pamačius skylę vilnoniame megztinyje, kašmyro šalike ar kilime dažniausiai kaltiname kandžių lervas.„TikTok“ privatumo nustatymai, kuriuos turite pasikeisti dabar
Vidutinis „TikTok“ naudotojas programėlėje praleidžia bent 95 minutes per dieną, nepalyginamai daugiau nei bet kuriame kitame soc. tinkle. Siekdama tobulinti savo paslaugas, trumpų vaizdo įrašų platforma taip pat gausiai renka vartotojų asmeninius duomenis.Atliko elektros naudojimo eksperimentą namuose: kiek pavyktų sutaupyti
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skaičiuoja, kad buitiniai vartotojai per 2023 metus sunaudojo 28 proc. visos elektros energijos Lietuvoje. Todėl skatinant energetinį efektyvumą šalyje svarbu tampa kalbėti ne tik apie elektros energijos mažinimą įmonėse, bet ir namų ūkiuose.Bendrabutis, buto nuoma ar buto pirkimas – ką rinktis studentui?
Aukštosiose mokyklose Lietuvoje šiuo metu studijuoja daugiau kaip 100 tūkst. studentų ir net 69 proc. jų gyvena savarankiškai. Kasmet studentai susiduria su sudėtingu pasirinkimu: gyventi dažnai nelabai aukštos kokybės, tačiau pigiame bendrabutyje, mokėti daugiau už komfortiško būsto nuomą ar, padedant tėvams, įsigyti nuosavą butą?Seimas įteisino patogesnį būsto paskolų refinansavimą
Seimas priėmė Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo 2025 m. vasario 1 d. leisti gyventojams paprasčiau, greičiau ir be papildomų išlaidų refinansuoti būsto paskolas.ESO atmeta abejones dėl išmaniųjų skaitiklių: duomenimis manipuliuoti neįmanoma
Lietuvos gyventojams diegiami naujos kartos išmanieji apskaitos prietaisai yra patikimi ir koreguoti jų duomenų neįmanoma, o visose perdavimo sistemos grandyse yra įdiegti aukščiausi saugumo sprendimai.Ar jūsų robotą dulkių siurblį apsėdo demonas? Ne, tai tik programišiai
Robotas dulkių siurblys vejasi katę ir tuo pat metu šūkauja necenzūrinius žodžius. Skamba kaip scenarijus iš mokslinės fantastikos filmo, tačiau tai jau tapo realybe.Tvaresnis dyzelinas: ar Lietuvoje tai taps norma?
Elektromobilių gamintojams Europoje susiduriant su sunkumais pereinant prie šios technologijos, vis daugiau diskutuojama apie neišnaudojamą kitų alternatyvių degalų potencialą.Paaiškėjo tikrieji piratinio turinio naudojimo Lietuvoje mastai
Keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų bent kartais vartoja nelegalų turinį, o reguliariai tai daro ketvirtadalis gyventojų. Trečdalis gyventojų piratinį turinį dažniausiai vartoja nelegaliai žiūrėdami filmus, serialus, televizijos laidas, kitus vaizdo įrašus, o apie ketvirtadalis – klausydamiesi muzikos.Darbas nuotoliniu būdu išliks: kaip išvengti ginčų?
Nors nuotolinio darbo galimybė suteikia darbuotojams daugiau lankstumo, tačiau kartu darbdaviui kelia papildomų iššūkių, susijusių su tinkamo darbo organizavimo ir reguliavimo užtikrinimu.Šeimos gydytojai bus skatinami atlikti daugiau tyrimų
Nuo spalio 1 d. plečiamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis papildomai apmokamų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų spektras, kad šeimos gydytojai galėtų skirti daugiau svarbių tyrimų pacientams.Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“
Prasidėjo kasmetinės „Amazon“ išpardavimų dienos, kai platforma vilioja pirkėjus patraukliais pasiūlymais. Tačiau saugumo ekspertas įspėja – nustatyta daugiau nei 100 skirtingų sukčiavimo atvejų ir beveik 900 naujų kenkėjiškų svetainių, kurios apsimeta „Amazon“.RRT pakeitė savo užmokesčius ir mokėjimo tvarką
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pakeitė savo, kaip nacionalinio reguliuotojo elektroninių ryšių ir pašto paslaugų srityse, teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų užmokesčių dydžius bei jų mokėjimo tvarką.NVSC priminimas apie legioneliozės profilaktiką
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai tiek nuosavų, tiek daugiabučių namų gyventojus, kurie patys savarankiškai ruošia karštą vandenį, ragina atkreipti dėmesį į legioneliozės profilaktines priemones, kurios svarbios visais metų laikais.Kai šviesolaidis tampa ginklu: Ukrainos padangėje – nematyto tipo dronai
Daugelio mūsų namams internetą tiekiantis šviesolaidis pastaruoju metu netikėtai prigijo dronų pramonėje. „Forbes“ žiniomis, Vokietijos bendrovė „HIGHCAT“ Ukrainoje jau kurį laiką testuoja nematytas bepilotes skraidykles, kurios valdomos per optinį kabelį ir yra atsparios signalo blokavimui.8 miego valandos ir kiti mitai: viskas daug paprasčiau
Miegas yra gero kasdienio gyvenimo pagrindas, nes tik gerai pailsėję galime būti produktyvūs, energingi ir sveiki, sako miego mokslininkė. Panašu, kad vis geriau tai suprantame ir patys.Mokslininkės įžvalgos, kaip alkoholis veikia smegenis?
„Stebėkite save ir savo artimą – pradėjus išgėrinėti, siekiant numalšinti fizinius ar psichinius simptomus, formuojasi alkoholio priklausomybė“, – įspėja neuropsichologijos mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė Ramunė Dirvanskienė.Kaip studentams užsitikrinti ne tik papildomas pajamas, bet ir kitas naudas
Neseniai prasidėjęs naujas studijų semestras – nauja galimybė gauti papildomų pajamų ne tik pragyvenimui, bet ir pramogoms. Ekspertai aiškinasi, kokios galimybės užsidirbti papildomai ir įgyti reikiamos praktikos studijų metu?Jei mokykloje sunku susikaupti, gali būti kalti nesuvalgyti pusryčiai
Rugsėjis vaikams ir paaugliams skelbia ne tik naujų mokslo metų pradžią, bet ir žaidimų lauke, maudynių, išvykų į gamtą pabaigą. Sugrįžę į klases visi dalijasi ne tik atostogų įspūdžiais, bet ir įvairiausiais virusais.Keturių dienų darbo savaitė Lietuvoje: galimybės ir iššūkiai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) informuoja, kad Lietuvoje jau dabar egzistuoja galimybės įgyvendinti trumpesnę darbo savaitę, nekeičiant Darbo kodekso. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį tiek į galimybes, tiek į potencialius iššūkius.Investuoti siūlo nuomonės formuotojas ar sukčius: kaip atpažinti?
Socialiniai tinklai leidžia pasiekti turinį iš viso pasaulio ir atveria galimybes informacijos įvairovei. Nuomonės formuotojai taip pat ieško, kokią nišą juose galėtų užimti.Trečiasis „Lidl Plus“ gimtadienis pirkėjus lepins nuolaidomis
Išskirtinių pasiūlymų ir nuolaidų programėlės „Lidl Plus“ trečiasis gimtadienis tęsiasi! Pirkėjų pamėgta mobilioji programėlė „Lidl Plus“ jau tapo įprasta kiekvieno apsipirkimo dalimi.Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
Negalite užmigti, „scrollinate“ telefoną, o dėl to – dar labiau nesimiega? Tai – tarsi užburtas ratas, vedantis tiesiai į nemigą. Šiuolaikiniai išmanieji telefonai ir laikrodžiai turi įrankius, reikalingus sukurti tinkamą nuotaiką poilsiui ir stebėti, kiek gilus yra jūsų miegas.ESO: rugpjūtį augo gaminančių vartotojų sugeneruotas elektros energijos kiekis
Rugpjūčio mėnesį „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo prijungė 2136 gaminančius vartotojus, kurie įsirengė saulės elektrines tame pačiame ar gretimame sklype – ant pastato stogo.Bulvės ir mėsa ruošiasi šeštadieniui: „Lidl“ kviečia į cepelinų fiestą!
Nors ruduo jau prasidėjo, vasariška kaitra neskuba trauktis. Vis dėlto, daugelis jau pasiilgo rudeniškos vėsos ir šio sezono mėgstamiausių patiekalų. Tad savaitgalis – puiki proga jaukiai ir gardžiai jais pasidžiaugti artimųjų apsuptyje.Išsiruošusiems į grybų paieškas: ką svarbu atminti pasiklydus miške?
Ruduo į miškus kviečia savo gausiomis gėrybėmis. Grybų, uogų rinkimas – vienas iš didžiausių auksinėmis spalvomis pasidabinusio metų laiko džiaugsmų. Tiesa, išsileidus į grybų ar uogų paieškas, naudinga atminti – miške reikia elgtis atsakingai, o pasiklydus – nepamiršti kelių svarbių dalykų.Kodėl įmonei turi rūpėti jūsų darbo ir poilsio balansas?
Smalsūs, nuolat besimokantys ir augti siekiantys darbuotojai – kiekvienos organizacijos siekiamybė. Tačiau kuriant aplinką, kurioje kiekvienas stengtųsi tobulėti, neretai rizikuojama perlenkti lazdą ir sukurti atmosferą, skatinančią rezultatų siekti atsisakant dalies laisvalaikio ir asmeninio gyvenimo.Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba
Europos Centrinis Bankas (ECB) dar birželio mėnesį sumažino palūkanų normas 0,25 proc. Infliacijos tempai pastaruoju metu gerokai sumažėję, tad ECB nutarė, kad vėl galima pradėti aktyviau skatinti ekonomiką.Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje
Daugiau nei 40 Lietuvos gynybos sektoriaus įmonių ir organizacijų dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos gynybos sektoriaus verslo misijoje Varšuvoje. Trijų dienų verslo misijos metu lietuviai buvo supažindinti su Lenkijos gynybos ekosistema, dalyvavo MSPO parodoje ir Lenkijos-Lietuvos verslo forume.Turtingas skoniu ir už gerą kainą: rudeniškas troškinys su dešrelėmis
Nors prasidėjus rudeniui vis dar kvepia vasara, namų atsargos pilnėja rudeniškomis sodo ir daržo gėrybėmis. Dažniau į pietų ar vakarienių meniu atgula ir sotesni patiekalai, kuriems įkvėpimo semiamasi ir iš Alpių regiono virtuvės, rašoma „Lidl“ pranešime žiniasklaidai.- Stojimo rezultatai – šimtukininkai renkasi KTU, išlaikyta aukšta studijų kokybė.
- Prasidėjus mokslo metams – suintensyvėja eismas: 2 sek. taisyklė ir kita.
- Mobili saulės elektrinė – galimybė elektrą gamintis daugiabučiuose.
- Ekspertas pataria, kaip sureguliuoti televizorių sporto varžybų transliacijoms.
- 10 keistų kelių eismo taisyklių, kurias reikėtų žinoti keliaujant į užsienį.
- LED televizoriai.
- Pasigaminkite troškinį, kuris nukels į paprikos gimtinę – Ispaniją.
- Vasara – kelionių metas: kaip sumažinti elektromobilio energijos sąnaudas?
- „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
- Liepą ESO prie tinklo prijungė rekordinį gaminančių vartotojų skaičių .
- Ši sporto rūšis – ne kiekvienam: vilnietis drąsiai šoka ir nuo 3 km aukščio uolų.
- Vidurvasarį – elektros kainų pikas, bet ar galėsime atsikvėpti rugpjūtį?
- Su elektros vartotojais teisme nesusitiks – ESO mokės gyventojams kompensacijas.
- Telecentras: paslaugų LRT kaina per ateinantį dešimtmetį augs mažiau.
- Saulės elektrinę apgadino kruša ar vėtra – ką daryti?
- Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą.
- Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant.
- RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
- LRT toliau skleidžia nekorektišką informaciją apie Telecentrą.
- Lietuvą užklupę karščiai augina elektros kainas: kaip elgtis vartotojams.
- Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
- LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta.
- Sužinokite populiariausio vasaros vaisiaus naudas: padės ne tik nuo kaitros.
- Pienas ir jo produktai – svarbus, bet ne vienintelis kalcio šaltinis vaikams.
- LRT žada skųsti teismo sprendimą dėl atmesto ieškinio Telecentrui.
- LRT: keičiamas finansavimo modelis neturi kenkti transliuotojo misijai.
- Erkės paplitusios visur: kaip apsisaugoti?
- Norite susidraugauti su kaimynais? Ekspertai pataria, nuo ko pradėti.
- Norite gauti APVA paramą? – ESO atsako į svarbiausius klausimus.
- Svajojate padirbėti iš pajūrio? Įmanoma, bet yra papildomų sąlygų.
- Sukčiai nusitaikė į keliautojus: oro uoste gali būti nesaugu krauti telefoną.
- Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
- Skirtingų energinių klasių būstai – kurie iš tiesų pigesni?
- 4 būdai apsaugoti namus vasaros atostogų metu.
- Nesąžininga, kad ūkininkui lieka tik penktadalis galutinės pieno vertės.
- Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
- Daiktų interneto įrenginiai skaičiuojami milijardais: kaip 5G keičia IoT rinką?
- Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų.
- Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa.
- Specialistas pataria, kaip namuose įsirengti slėptuvę nuo pavojaus.
Šio sąrašo naujienos detaliau
- 1855-11-17David Livingstone tampa pirmuoju europiečiu, pamačiusiu Viktorijos krioklį, dabar esantį Zambijoje ir Zimbabvėje.
- 1906-12-21Pirmoji vieša radijo laidos demonstracija: prof. Reginald Fessenden Brant Rock mieste (Masačūsetso valstija, JAV) demonstravo balso ir muzikos transliaciją radijo bangomis.
- 1741-08-20Vitusas Beringas Danijos tyrinėtojas, Rusijos ekspedicijos vadovas atranda Aliaską.
- 1929-06-27Pirma spalvotos televizijos demonstracija "Bell Laboratories" Niujorke.
Daugiau istorijos
- Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
- RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- 5G tinklo era: šią savaitę ryšys pasiekė 80 proc. Lietuvos gyventojų.
- RRT skelbia preliminarius 5G aukciono rezultatus.
- RRT trečiojo ketvirčio ataskaita: lyderiais išlieka „Tele2” ir „Pildyk“.
- Siekiama saugios ir laipsniškos 5G ryšio plėtros Lietuvoje.
- RRT teikia išaiškinimus apie 5G.
- Smulkmena, kasmet galinti išgelbėti tūkstančius vaikų.
- Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
- Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
- Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
- Ugdomasis vadovavimas: raktas į verslo ir asmeninę sėkmę?
- Švelninant karantino sąlygas sektoriai atsigauna, tačiau netolygiai.
- „Barbora“ stiprina pozicijas: dar šiemet taps e. prekybos centru.
- Į Lietuvą atvyko istorinis pašto traukinys tiesiai iš Kinijos .
- Kaip veiklos kliūtims dėl plintančio koronaviruso turi ruoštis verslas?
- 5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje.
- Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko verslo inkubatorius.
- Atliko elektros naudojimo eksperimentą namuose: kiek pavyktų sutaupyti.
- ESO: rugpjūtį augo gaminančių vartotojų sugeneruotas elektros energijos kiekis.
- Mobili saulės elektrinė – galimybė elektrą gamintis daugiabučiuose.
- Liepą ESO prie tinklo prijungė rekordinį gaminančių vartotojų skaičių .
- Vidurvasarį – elektros kainų pikas, bet ar galėsime atsikvėpti rugpjūtį?
- Su elektros vartotojais teisme nesusitiks – ESO mokės gyventojams kompensacijas.
- Lietuvą užklupę karščiai augina elektros kainas: kaip elgtis vartotojams.
- Norite gauti APVA paramą? – ESO atsako į svarbiausius klausimus.
- Skirtingų energinių klasių būstai – kurie iš tiesų pigesni?
- Elektros tinklų sujungimas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.
- 10 keistų kelių eismo taisyklių, kurias reikėtų žinoti keliaujant į užsienį.
- Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa.
- Keisis eismo organizavimas po Trakų viaduku.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Kaip atnaujinti savo automobilio salono interjerą?
- Kodėl nevienodai dyla automobilio padangos?
- 4 ženklai, kad automobilio servisą atliekate per retai.
- Elektriniai paspirtukai: kaip išsirinkti ir saugiai naudotis?
- Iki 5 tūkst. eurų bus didinamos išmokos gyventojams už įsigytą elektromobilį.
- Pirmajam autoservisui Lietuvoje suteiktas skaidraus verslo ženklas.
- Šeimos gydytojai bus skatinami atlikti daugiau tyrimų.
- Genetinė liga gali paklaidinti net gydytojus.
- Kokybiško šampūno pasirinkimas.
- Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
- Kuo naudinga garso terapija?
- Trombocitais praturtintos kraujo plazmos (PRP) injekcijos į sąnarius, sausgysles.
- Alkoholio, antibiotikų vartojimas kartu gali sustiprinti šalutinį vaistų poveikį.
- Dirbate sėdimą darbą ar skraidote ilgus skrydžius ir sutino koja?
- Kaip vartoti antibiotikus atsakingai?
- Pavojingos širdies ligos: kaip apsisaugoti, o susidūrus – pasveikti?
- Trečiasis „Lidl Plus“ gimtadienis pirkėjus lepins nuolaidomis.
- Bulvės ir mėsa ruošiasi šeštadieniui: „Lidl“ kviečia į cepelinų fiestą!
- Išsiruošusiems į grybų paieškas: ką svarbu atminti pasiklydus miške?
- Turtingas skoniu ir už gerą kainą: rudeniškas troškinys su dešrelėmis.
- Pasigaminkite troškinį, kuris nukels į paprikos gimtinę – Ispaniją.
- Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą.
- Nauji vėjai lietuvių vaisių topuose: ką skanaus ir sveiko pasigaminti?
- Sezonas trumpas, tad skanaukite trešnes: naudingos skaidulomis ir vitaminu C.
- Pietūs už kelis eurus: paprasti būdai, kaip kruasanus paversti rimtu patiekalu.
- Valgomos gėlės – artišokai: riešutų skonį primenantys artišokų padažai.
- Vaclovas komentavo: LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta. Elementaru, Vatsonai. Mezon internetas dabar parduotas. Tai dabar visos sąnaudos (bokštų išlaikymas, darbuotojai, energetika ir kt.) gula į siuntimo paslaugas. Tame tarpe ir į paslaugas LRT. Pamename kaip kažkada buvo kritika Mezon, kad i
- Makaronai komentavo: Duomenų nutekėjimas: saugumo ekspertai pataria, kaip apsaugoti savo duomenis. Kam kabinti makaronus? Jei duomenys nutekinti, tai jau visai nesvarbu koks buvo slaptažodis: ilgas ar trumpas. Rekomendacijos tinka tik atvejams, kai nesusiduriama su duomenų nutekinimu.
- Vytautas komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. O kas tada? Viskas ką iškasam ir sudeginam kelia temperatūrą. O kur dar miškų kirtimas?
- Waris komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. Visos naftos vartojimo mažinimo iniciatyvos ir sprendimai yra niekiniai - kodėl? Todėl, kad jeigu iš tiesų "iš atsinaujinančių išteklių" pagamintas kuras būtu ekonomiškai/ekologiškai veiksmingas - toks kuras jau seniai būtu pritaikytas
- Citrinose daugiau cukraus negu braškėse.
- Indijoje, Tailande, Nepale ir kai kuriose kitose Azijos šalyse laikoma nepadoru glostyti vaikui galvelę ir apskritai ją liesti. Galva laikoma šventa kūno dalimi ir ją gali liesti tik tėvai ir vienuoliai.
- Koala – ne meškinas, o sterblinis žinduolis. Jie niekada negeria, o maitinasi tik eukalipto lapais.
- Jeigu tėvo ir motinos akys yra mėlynos – tikimybė, kad mažylis turės tokias pat arba šviesiai pilkas, siekia 99 %. Likęs 1 % reiškia, kad vaikutis gali turėti žalias akis.
- 62 procentai žmonių, kuriems anglų kalba gimtoji, nežino skirtumo tarp žodžių good ir well. Šio skirtumo nežino tik 12 procentų tų žmonių, kuriems anglų yra antroji kalba.
- Petriukui tik penkeri, o jis jau žino, kaip investuoti pinigus. Du eurus, kuriuos jam davė mama, jis išleido kelionei pas močiutę, kuri jam duos dešimt eurų.
- 2017-12-10 14:52, 3G autobusas, Žaliasis tiltas st., Vilnius. Keičiasi vairuotojai. Darbą baigiantis ir išlipantis sako kolegai:
- Atsargiai! Stabdžiai galėtų būti geresni! - - Žinai, gyvenime visiškai nesvarbu, ar tu plauki pasroviui, ar prieš srovę... Svarbiausia turėti jachtą.
Jūsų komentaras