Dirbtinio intelekto tendencijos: ko tikėtis 2021?

2020 metais, pandemijos akivaizdoje, dirbtinis intelektas pasiūlė sprendimų sudėtingiausiems iššūkiams ir atsidūrė dėmesio centre. Šiandien DI technologijos yra naudojamos kuriant vakciną nuo COVID-19, sprendžiant su vakcina susijusius logistinius iššūkius, matuojant žmonių nuotaikas, dezinfekuojant patalpas be žmogaus dalyvavimo.

Kokių naujovių ateinančiais metais galime tikėtis iš DI technologijų? Ar 2021 metais jos prisidės sprendžiant opiausias pasaulio problemas? Apie tai dirbtinio intelekto ekspertai diskutavo MITA iniciatyvos AI BOOST virtualiame renginyje „Dirbtinio intelekto tendencijos 2021: ko tikėtis?“.

Investicijos ir susidomėjimas auga

Visame pasaulyje žinomas dirbtinio intelekto ekspertas Andrew Ng prognozuoja, jog artimiausiu metu DI palies beveik visas didžiausias pasaulio industrijas – sveikatos apsaugą, švietimą, transportą, prekybą ir daugelį kitų. Tikimąsi, jog DI padės optimaliau ir efektyviau naudoti įmonių, visuomenės ir gamtos išteklius. Visa tai leis ne tik taupyti, gyventi tvariau, bet atvers galimybes kurti ir įgyvendinti naujas idėjas, verslo modelius ir paslaugas, apie kurias šiandien net neįsivaizduojame.

Domas Janickis, „Satalia“ operacijų kokybės ir Lietuvos padalinio vadovas, pastebi, jog dirbtinio intelekto tema šiuo metu jaučia pakylėjimą bei visuomenės interesą, kas teigiamai veikia šią ekosistemą. Susidomėjimas skatina verslų ir net vyriausybių investavimą į dirbtiniu intelektu paremtas technologijas. Skaičiuojama, jog per artimiausius ketverius metus, iki 2024 m., investicijos į dirbtinį intelektą didės dvigubai, nuo 50 mlrd. iki 100 mlrd. eurų visame pasaulyje.

Lietuvos investicijos į dirbtinį intelektą taip pat didės ateinančias metais. Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane iki 2022 metų į DI technologijų vystymą yra numatyta investuoti beveik 17 mln. eurų. Iš jų 3.7 mln. bus skirti lietuvių kalbos technologinių išteklių kūrimui, 10.7 mln. – DI startuolių finansavimui ir 2.44 mln. DI transformacijoms versle.

D. Janicko teigimu, ateinančiais metais svarbu skirti dėmesį dirbtinio intelekto paaiškinamumui, sąžiningumui ir teisiniam reguliavimui, fokusuotis į atsakingesnio DI sistemų kūrimą. Pašnekovas pabrėžia, kaip svarbu kurti etiškus dirbtinio intelekto modelius: „Perkelti kompanijos vertybes ir etiką į kasdienines operacijas. Kad DI atspindėtų jūsų veiklos principus ir galėtų automatiškai jų laikytis“, sako D. Janickis.

Dirbtinio intelekto etiškumo klausimas yra prioretizuojamas ir Europos Sąjungos lygmeniu. ES siekia kurti ne tik efektyvias, bet ir etiškas DI technologijas, kurios tarnautų žmonėms ir atneštų naudos. Pagrindiniais prioritetais DI srityje ES įvardija technologinę lyderystę, pasirengimą socio-ekonominiams pokyčiams ir DI technologijų etiškumą užtikrinantį reguliavimą. Programos „Horizon 2020” rėmuose ES planuoja padidinti investicijas į DI 70 proc.

„Vyksta globali kova dėl dirbtinio intelekto lyderystės. Europa varžosi su JAV ir Kinija, kurios jau yra smarkiai pažengusios šioje srityje ir demonstruoja liberalesnį požiūrį į asmens duomenų apsaugą. Tačiau mūsų tikslas Europoje yra kurti ne tik efektyvų, bet ir etišką dirbtinį intelektą, todėl yra daug diskutuojama apie tai, koks reguliavimas būtų tinkamiausias ir kokius saugiklius turime uždėti, kad technologijos mums tarnautų, o ne kenktų“, - sako Gintas Kimtys, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros vadovas. Jis priduria, kad ateinančiais metais ES planuoja peržiūrėti 2018 parengtą DI veiksmų planą, kurio siekis – koordinuoti šalių narių veiksmus DI srityje.

Kalbos modeliai, naujos programavimo kalbos ir kvantiniai kompiuteriai

Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas Dovydas Čeilutka išskiria pagrindines tendencijas, kurios vyraus DI srityje ateinančiais metais.

Pirmoji prognozė – universalių kalbos modelių evoliucija ir praktinis panaudojimas. „Jau dabar esami kalbos modeliai kuriantys tekstus iki 200 žodžių yra genialūs – praktiškai neatskiriami nuo straipsnių parašytų tikrų žmonių“, sako D. Čeilutka. Antroji prognozė – tyrimų institucijų įsitraukimas į industrijos problemų sprendimą. „Galime tikėtis, jog didžiosios pasaulio korporacijos, kaip „OpenAI“ ir „DeepMind“, aktyviau prisidės prie realaus pasaulio problemų sprendimo, kad jų kuriami dirbtinio intelekto modeliai bus dažniau tiesiogiai panaudojami praktinėms problemoms spręsti“, teigia Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas Dovydas Čeilutka.

Taip pat, ekspertas atkreipia dėmesį į tai, kad didžiosios korporacijos, tokios kaip „Facebook“ ir „OpenMind“, kuria atvirų duomenų bibliotekas, atsižvelgiant į jautrų duomenų apsaugos klausimą. Šių bibliotekų sukūrimas pasitarnaus privačių duomenų panaudojimui mokant mašininio mokymosi modelius. D. Čeilutka taip pat prognozuoja, kad netolimoje ateityje galime išvysti naujų programavimo kalbų atsiradimą, kurios galėtų sudaryti konkurenciją populiariajai Pitono programavimo kalbai. „Pitono kalba yra labai populiari DI srityje ir yra smarkiai atitrūkusi, tačiau turinti ir nemažai trūkumų. Ją vejasi kitos programavimo kalbos, tačiau joms reikia dar daug kartų augti, jog galėtų pralenkti ar bent pasiekti Pitono kalbą“, sako D. Čeilutka.

Duomenų mokslininkas ir mašininio mokymosi inžinierius Marius Vileiniškis prognozuoja, jog kvantinis kompiuteris bus viena ateities technologijų, tačiau ateinančiais metais didelio proveržio neverta tikėtis. Didžiosios pasaulinės korporacijos, kaip „Google“, „IBM“ sparčiai dirba prie kvantinio kompiuterio kūrimo bei atviro kodo bibliotekos, kuri suteiktų didžiulį pranašumą didžiųjų duomenų panaudojime. Pastebima prasidedančios įmonių lenktynės, kuriose dėl konkurencijos laimės vartotojai. „Kvantinis skaičiavimas mums padės įveikti sudėtingus skaičiavimus, kurių dar negalime įveikti, bet tas nutiks dar tikrai ne rytoj, ir turbūt net ne kitais metais“ – įžvalgomis dalinasi duomenų mokslininkas.

Panaši ateitis prognozuojama ir skatinamojo mokymo sričiai. Paulius Šarka, DI technologijų įmonės „Trys trečiosios“ bandraįkūrėjas teigia, kad skatinamojo mokymo algoritmai artimiausiu metu nepatobulės tiek, kad galėtų įžengti į realų pasaulį, bet panašu, kad realus pasaulis technologijų plėtros dėka sugebės įžengti į simuliatorių pasaulį. „Įdomios praktinės problemos kelsis į simuliatorių, kur giliojo mokymo proveržiai ir paskatinamojo mokymo metodai sugebės jas išspręsti“, - prognozuoja „Trys trečiosios“ bandraįkūrėjas.

5G ryšys - prieinamas kiekvienam?

Kita technologinė naujovė, apie kurią tikrai išgirsime ateinančiais metais yra 5G ryšys. Justina Vaikutytė-Paškauskė, „Telia Lietuva“ rinkodaros įžvalgų vadovė teigia, kad 5G suteikia galimybes vystytis kitoms technologijoms. Viena ryškiausių – daiktų internetas.

„Daiktų internetas ir didieji duomenys leis apjungti visą infrastruktūrą: pastatus, kelius, elektros, vandentiekio tinklus ir kt. Taigi robotai, dronai, transporto priemonės, skaitikliai, jutikliai ir kiti daiktai „kalbėsis“ ne tik vieni su kitais, bet ir su infrastruktūra. Maža to, surinkti duomenys leis priimti labiau pagrįstus sprendimus, valdyti, optimizuoti ir automatizuoti procesus“, sako J. Vaikutytė-Paškauskė.

„Telia Lietuva” atstovė atskleidžia, kad Lietuvoje jau veikia 11 bazinių 5G stočių. Naujos kartos 5G bazinės stotys veikia Vilniuje – Gedimino prospekte ir Saltoniškių gatvėje, Kauno senamiestyje ir dalyje Savanorių prospekto, Klaipėdos senamiestyje ir laisvojoje ekonominėje zonoje. Nekomercinei 5G ryšio paslaugai naudojami Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos suteikti technologijos testavimo dažniai, nes iki dažnių įsigijimo yra labai svarbu ištestuoti įrangos veikimą įvairiomis sąlygomis, tinklo bei telefonų konfigūraciją ir duomenų vartojimo poreikius. Planuojama, kad jau ateinančiais metais bus pradėtos teikti ir komercinės naujos kartos 5G mobiliojo ryšio paslaugos, tokiu būdu padarant šią technologiją prieinamą visiems Lietuvos gyventojams.

• Asmens duomenų apsauga: ką galvoja Lietuvos gyventojai.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruotas 1371 naujas koronaviruso atvejis.
• Ekspertas pataria, kaip susitvarkyti kompiuterio darbalaukį – ir kam to reikia?
• Sinoptikams prognozuojant -15 laipsnių šalčio, 10 vaistininkės patarimų.
• Norite išsimiegoti? Savo lovą naudokite tik miegui.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1694 nauji koronaviruso atvejai.
• Menininkai apie 1991 m. sausio įvykius: geriau mirti nei grįžti į praeitį.
• Tomas Lūža: nepavyksta pastoti – nebijokite kreiptis į specialistus .
• COVID-19 serganti Seimo narė sukritikavo ir merą Šimašių, ir ministrą Dulkį.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 902 nauji koronaviruso atvejai.
• VDI: koronaviruso grėsmės nepaisantys darbdaviai ir darbuotojai kenkia sau .
• Kodėl startuoliai žlunga nespėję įgyvendinti savo idėjų?
• Elektros rinkos barometras: praėjusią savaitę elektra Lietuvoje brango 36 proc..
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 775 nauji koronaviruso atvejai.
• Nauji metai, blogas elektros plano pasirinkimas: ką daryti?
• Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys apie skaidrumą.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruota 1490 naujų koronaviruso atvejų.
• Gyventojams – daugiau galimybių susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis.
• Septynios neteisėtai laikytos lūšys perduotos globoti Belgijos gyvūnų centrui.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruotas 1641 naujas koronaviruso atvejis.
• Gydymo įstaigos galės naudoti šeštą „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos dozę.
• Nedarbingumo išdavimo karantino metu atmintinė.
• Ką reikia žinoti gyventojams, jeigu įvyktų branduolinė avarija.
• Užklupusi žiema išbando vairuotojų budrumą: ar tinkamai nuvalėte automobilį?
• Ką turi padaryti tėvai, kad vaikai, naudodamiesi internetu, būtų saugesni?
• 5G ryšys 3.5 MHz juostoje valstybei ne mažiau reikalingas nei operatoriams.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1993 nauji koronaviruso atvejai.
• Maisto švaistymas – didelė problema: kiek tonų išmetame ir kaip tvarkytis?
• Sinoptikai žada gausų sniegą: kokios klaidos kelyje gali kainuoti brangiai?
• Kaip 2021 metais pasikeis mūsų telefonai, kompiuteriai ir laikrodžiai?
• IT rinka metų sandūroje: ko iš technologijų galime tikėtis 2021 metais?
• Keliuose jau įrengta 70 naujos kartos momentinių greičio matuoklių.
• Remigijus Šimašius apie savivaldybės leistas lauko kavines.
• COVID-19 Vilniuje: grįžusiųjų saviizoliacija tikrinama ir su dronais.
• Onkologinių ligų prognozės: galimybės stabilizuoti mirtingumą tampa realybe.
• Lietuviams šalta: kodėl Lietuvoje daugiausia ES nepatenkintų būsto šildymu?
• Praėjusią parą Lietuvoje registruotas 2331 naujas koronaviruso atvejis.
• Gera žinia užmirštuoliams – kažkur paliktą išmanųjį įrenginį galima rasti.
• „Fusebox“ pristato paslaugą – užsidirbti iš elektros energijos balansavimo.
• Ekspertų taryba prie Vyriausybės: toliau būtina išlaikyti karantino priemones.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84