LRT: keičiamas finansavimo modelis neturi kenkti transliuotojo misijai

Seime kilus iniciatyvai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos LRT finansavimą sieti su šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu, pats visuomeninis transliuotas įspėja, kad reikia įvertinti, ar naujas modelis nekenks jo misijai karo grėsmės akivaizdoje.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

„Suprantame ir pritariame, kad pagrindinis prioritetas šiandien Lietuvoje yra gynybos finansavimas, todėl logiška peržiūrėti įvairių organizacijų, ne tik LRT, finansavimą“, – rašoma BNS atsiųstoje LRT pozicijoje.

„Tačiau tai daryti turime atsakingai, įvertinę visas aplinkybes, kad keičiamas finansavimo modelis nepakenktų visuomeninio transliuotojo misijai karo grėsmės akivaizdoje“, – teigia visuomeninis transliuotojas.

LRT atstovai teigia esantys pasiruošę konsultacijoms, kaip Lietuvos gynybos labui panaudoti prognozuojamą visuomeninio transliuotojo biudžeto augimą.

„Šiuo metu taikomas LRT finansavimo modelis Europoje yra laikomas pavyzdiniu, todėl būtų prasminga išlaikyti jo principus ir taip sudaryti sąlygas visuomeniniam transliuotojui užtikrinti savo misiją taikos ar karo metu“, – sako visuomeninis transliuotojas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė siūlo LRT skiriamus asignavimus iš valstybės biudžeto susieti su šalies BVP augimu, o dalį už akcizus gautų pajamų skirti gynybai.

Pagal jo projektą, LRT skiriamų asignavimų dydis, palyginti su ankstesniais metais, negalėtų augti sparčiau nei praėjusiais metais kito šalies BVP to meto kainomis.

Anot LRT, neaišku, ar tikrasis pataisų tikslas tikrai yra gynybos finansavimas, o ne palankesnių sąlygų komercinei žiniasklaidai sudarymas.

„Aiškinamajame rašte taip pat kalbama apie tai, kad siekiama teisingesnio balanso tarp komercinės žiniasklaidos ir visuomeninio transliuotojo, dalis šių lėšų galėtų būti nukreipiamos Medijų rėmimo fondui, – teigia LRT.

Visuomeninis transliuotojas kritikuoja ir įstatymo formuluotes. Anot jo, neaišku, apie kuriuos konkrečiai metus, nuo kurių skaičiuojamas BVP, kalbama ir apie kokias kainas.

„Neigiamai vertiname tai, kad panaikinamas minimumas, kuris užtikrina minimalų LRT finansavimą (dabar įstatyme: neturi būti mažesnis už 2019 metais LRT skirtus valstybės biudžeto asignavimus), tai LRT situaciją daro nestabilia ir nesaugia“, – rašoma komentare.

Anot jo, visuomeninio transliuotojo vaidmuo yra itin svarbus karo atveju, LRT jau konsultavosi su Ukrainos visuomeniniu transliuotoju, buvo nuvykę į jų biurą Kyjive.

„Dalis pasiruošimo darbų jau atlikta, pavyzdžiui, jau esame iškėlę portalo LRT.lt kopijas į užsienio serverius, netekus infrastruktūros Konarskio g. 49, LRT.lt savo transliacijas galėtų pradėti iš duomenų centro Vakarų Europoje per 10–15 minučių. Tačiau didžioji pasirengimo dalis – TV signalo išleidimas iš užsienio, atsarginių korespondentų punktų ir bunkerių steigimas, įrangos sukomplektavimas – dar laukia“, – teigia visuomeninis transliuotojas.

LRT teigimu, artimoje ateityje transliuotojui teks daryti dideles investicijas į įrangos atnaujinimą, kuris „negali palaukti“.

„Turime atnaujinti kilnojamųjų TV stočių parką, kuris baigia nusidėvėti. Šios stotys užtikrina, kad Lietuvos gyventojai galėtų matyti Dainų šventę, valstybinius minėjimus ar Šv. Mišias ir kitus renginius. Jos būtų itin svarbios karo metu, nes jų dėka galėtume transliuoti iš kitų Lietuvos vietų ar, jei prireiktų, iš užsienio“, – tvirtina nacionalinis transliuotojas.

Be to, pasak jo, pastaraisiais metais jam nepavyksta susitarti su Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentru) dėl paslaugų kainų.

„Pastaraisiais metais Telecentras priskaičiuoja papildomus milijonus už savo paslaugas, procesas stokoja skaidrumo ir pagrindimo, kainos perskaičiavimui nėra jokių kontrolės mechanizmų ar lubų“, – tvirtina LRT.

Pagal dabartinį įstatymą, LRT kasmet skiriama 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio, faktiškai surinkto užpraeitais metais, ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų. Taip pat numatyta, kad nacionaliniam transliuotojui skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 metais skirtus valstybės biudžeto asignavimus.

LRT biudžetas šiemet siekia beveik 73 mln. eurų.

• Bendrabutis, buto nuoma ar buto pirkimas – ką rinktis studentui?
• Seimas įteisino patogesnį būsto paskolų refinansavimą.
• ESO atmeta abejones dėl išmaniųjų skaitiklių: duomenimis manipuliuoti neįmanoma.
• Ar jūsų robotą dulkių siurblį apsėdo demonas? Ne, tai tik programišiai.
• Tvaresnis dyzelinas: ar Lietuvoje tai taps norma?
• Paaiškėjo tikrieji piratinio turinio naudojimo Lietuvoje mastai.
• Darbas nuotoliniu būdu išliks: kaip išvengti ginčų?
• Šeimos gydytojai bus skatinami atlikti daugiau tyrimų.
• Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“.
• RRT pakeitė savo užmokesčius ir mokėjimo tvarką.
• NVSC priminimas apie legioneliozės profilaktiką.
• Kai šviesolaidis tampa ginklu: Ukrainos padangėje – nematyto tipo dronai.
• 8 miego valandos ir kiti mitai: viskas daug paprasčiau.
• Mokslininkės įžvalgos, kaip alkoholis veikia smegenis?
• Kaip studentams užsitikrinti ne tik papildomas pajamas, bet ir kitas naudas.
• Jei mokykloje sunku susikaupti, gali būti kalti nesuvalgyti pusryčiai.
• Keturių dienų darbo savaitė Lietuvoje: galimybės ir iššūkiai.
• Investuoti siūlo nuomonės formuotojas ar sukčius: kaip atpažinti?
• Trečiasis „Lidl Plus“ gimtadienis pirkėjus lepins nuolaidomis.
• Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
• ESO: rugpjūtį augo gaminančių vartotojų sugeneruotas elektros energijos kiekis.
• Bulvės ir mėsa ruošiasi šeštadieniui: „Lidl“ kviečia į cepelinų fiestą!
• Išsiruošusiems į grybų paieškas: ką svarbu atminti pasiklydus miške?
• Kodėl įmonei turi rūpėti jūsų darbo ir poilsio balansas?
• Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
• Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
• Turtingas skoniu ir už gerą kainą: rudeniškas troškinys su dešrelėmis.
• Stojimo rezultatai – šimtukininkai renkasi KTU, išlaikyta aukšta studijų kokybė.
• Prasidėjus mokslo metams – suintensyvėja eismas: 2 sek. taisyklė ir kita.
• Mobili saulės elektrinė – galimybė elektrą gamintis daugiabučiuose.
• Ekspertas pataria, kaip sureguliuoti televizorių sporto varžybų transliacijoms.
• 10 keistų kelių eismo taisyklių, kurias reikėtų žinoti keliaujant į užsienį.
• LED televizoriai.
• Pasigaminkite troškinį, kuris nukels į paprikos gimtinę – Ispaniją.
• Vasara – kelionių metas: kaip sumažinti elektromobilio energijos sąnaudas?
• Laikas išmokti gyventi naujojo klimato sąlygomis.
• „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
• Liepą ESO prie tinklo prijungė rekordinį gaminančių vartotojų skaičių .
• Baltieji hakeriai – kas jie ir kuo gali būti naudingi?
• Vairavimo tendencijos: kokie vairuotojai sukelia daugiausiai avarijų.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8