Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę

Beveik 60 proc. visų Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose ir jame esantis butas, dažniausiai, yra vienintelis nekilnojamasis turtas, kuris jiems priklauso. Kokia bus jo vertė priklauso ne tik nuo buto, bet ir viso daugiabučio, techninės būklės.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Kokių veiksmų turi imtis kiekvienas buto savininkas, norėdamas išlaikyti savo būsto vertę, pasakoja daugiabučių administravimo ir priežiūros įmonės „Civinity Namai“ vyr. pastatų administravimo vadybininkė Kamilė Raustytė.

Didžioji dalis daugiabučių yra trisdešimties ir daugiau metų

Didžioji dalis daugiabučių Lietuvoje yra pastatyti iki 1990 metų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis didžioji dalis daugiabučių pastatyti 1961 – 1980 metais ir net 20 proc. daugiabučių Lietuvoje yra senesni nei 60 metų.

Absoliučiai daugumai daugiabučių namų Lietuvoje skaičiuojant trisdešimt ir daugiau metų jų tinkamos techninės būklės išlaikymas reikalauja pastovios priežiūros. Senesniuose daugiabučiuose ilgainiui prasideda įvairiausios avarijos: ima tekėti stogai, skilti fasadai, užsikemša nuotėkų vamzdynai, tad norint išlaikyti gerą pastato techninę būklę būtina spręsti namo atnaujinimo klausimus.

Nors įstatymai įpareigoja daugiabučių namų techninę priežiūrą vykdyti tam specialią kompetenciją turinčius techninius prižiūrėtojus, kokia bus namo būklė ir, ilgainiui, jo vertė, didele dalimi priklauso ir nuo pačių butų savininkų.

Domėkitės savo daugiabučio techniniais klausimais

Nors daugiabučio techninė priežiūra yra daug specialių kompetencijų reikalaujantis darbas, žinoti, kokios būklės yra namas, kokie darbai atliekami ir turi būti atlikti, gali kiekvienas.

Pasak „Civinity Namai“ atstovės, dėmėjimąsi daugiabučio būkle galima priliginti žiniomis, kurias turime apie savo automobilį: nors įprastai patys neturime pakankamai žinių nustatyti techninės jo būklės ir tai patikime specialistams, žinome, kada turi būti atlikta jo techninė apžiūra, kokie tvarkymo darbai buvo atlikti arba turės būti atlikti artimiausiu metu.

„Deja, bet tokiomis žiniomis apie savo nekilnojamąjį turtą gali pasigirti tik retas daugiabučio gyventojas. Daugelis nežino nei kokie darbai atliekami, nei kokie turėtų būti atlikti jų name. Visgi informacija, tokia kaip inžinerinių tinklų, stogo būklė yra labai svarbi vertinant, kiek ilgai galėsime naudotis pastatu ir kada jis pradės kelti didelių nepatogumų ir pareikalaus papildomų investicijų,“ – sako K. Raustytė.

Visą informaciją apie daugiabučio namo technine būklę renka namo administratoriaus įgaliotas techninis prižiūrėtojas, kuris privalo daryti pastato reguliarias apžiūras ir surašyti apžiūros protokolus. Su šiais dokumentais turi teisę susipažinti visi daugiabučio namo būtų savininkai. Geriausias būdas tai padaryti – dalyvauti susirinkimuose, kuriuose pristatomi apžiūrų rezultatai. Jų metu galima ne tik operatyviai gauti visą aktualią informaciją, bet ir specialistams užduoti turimus klausimus.

Dalyvaukite administratoriaus organizuojamuose namo susirinkimuose

Reguliarios techninės apžiūros metu nustačius tam tikrus trūkumus kartu su jų sąrašu pateikiamos ir rekomendacijos, kaip šie trūkumai turėtų būti tvarkomi. Tačiau norint atlikti tokius darbus yra būtinas daugiau nei pusės visų daugiabučio namo savininkų pritarimas.

Butų savininkai pritarimą išreiškia balsuodami. Tam, paprastai, organizuojamas susirinkimasi. Pasak K. Raustytės, didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria visos daugiabučius administruojančios įmonės, yra mažas gyventojų aktyvumas.

„Vidutiniškai į organizuojamą susirinkimą atvyksta 30 proc. butų savininkų. Akivaizdu, kad su tokiu balsų skaičiumi sprendimų dėl darbų atlikimo priimti nepavyksta. Tokiu atveju klausimai nesprendžiami laiku, gaištamas laikas organizuojant papildomus susirinkimus, bandoma rinkti gyventojų pritarimus raštu. Neretai pasitaiko ir situacijų, kuomet sprendimai taip ir nėra priimami,“ - sako „Civinity Namai“ atstovė.

Planuokite darbus ir kaupkite lėšas

Norint išvengti tokių situacijų rekomenduojama iš anksto apsvarstyti ir patvirtinti ilgalaikį daugiabučio atnaujinimo darbų planą. Jame turėtų būti numatyti darbai, kurie turi būti atlikti, norint išvengti nepageidaujamų vandens, elektros ar kitų inžinerinių tinklų avarijų. Plane taip pat turėtų būti suplanuoti namo geros techninės būklės išlaikymo darbai bei pagerinimai, tokie kaip daugiabučio renovacija ar tinklų atnaujinimas.

„Norėdami išsaugoti nekilnojamojo turto vertę pirmiausia turime galvoti apie tinkamą jo priežiūrą. Reagavimas tik į kilusias avarijas nėra tolygu tinkamai priežiūrai. Deja, bet jeigu gyventojai nėra suinteresuoti išsaugoti savo turto vertę, labai sunku su jais sutarti tam tikrą priežiūros planą bei jo laikytis. Gali atrodyti, kad toks planas – tik papildomos išlaidos, tačiau nuosekliai laikantis plano ir prižiūrint namą gyventojai sumoka mažiau nei mokėdami už avarijų likvidavimą ir padarinių šalinimą,“- sako „Civinity Namai“ atstovė.

Pasak K. Raustytės, ilgalaikio plano sudarymą galima prilyginti daugiabučio namo savininkų strategijai kaip išlaikyti, o gal ir padidinti, nekilnojamojo turto vertę. Turint planą nelieka netikėtumo efekto, nereikia kaskart atėjus tam tikrų darbų atlikimo terminui diskutuoti iš esmės, ar tokie darbai reikalingi. Be to, plane numatomos ir preliminarios investicijos, o jas žinant galima iš anksto planuoti jų finansavimo šaltinius.

Vienas iš jų – kaupiamosios lėšos. Įstatymas nustato kaupiamųjų lėšų tarifą, kuris priklausomai nuo daugiabučio dydžio yra nuo 0,03 iki 0,05 eurų už kvadratinį metrą ir kurį kas mėnesį privalo mokėti visų būtų savininkai.

„Svarbu suprasti, kad šis teisės aktais nustatytas tarifas yra minimalus ir gyventojai, bendru sutarimu, gali pritarti jo padidinimui. Tokiu atveju butų savininkai kas mėnesį moka šiek didesnę sumą, tačiau ilgainiui sukaupia žymiai daugiau lėšų, kurias gali naudoti namo atnaujinimui susijusiems darbams kaskart nesusiduriant su problema, kad dalis gyventojų neturi galimybių iš karto sumokėti didesnę sumą už reikiamus atlikti darbus,“ – sako K. Raustytė.

• Seimas spręs dėl laikino akcizo degalams sumažinimo.
• Gynybos ministrų pareiškimas: būtina skubiai stiprinti oro gynybą.
• Lietuviai gandrus stebi kitaip nei anksčiau: kas pasikeitė?
• Lietuviai rado išeitį: vietoje brangių butų statosi namus.
• Motociklininkai grįžta į kelius: kodėl sezono pradžia pavojingiausia?
• Balandžio 8 d. tęsiasi PROTESTAS: Šalin rankas nuo laisvo žodžio!
• Kelionė – didelis efektas: per atostogas moksleiviams neužtenka poilsio namuose?
• Prasidėjo laikotarpis, kai žmogaus veikla miškuose griežtai ribojama.
• Ar didesni pinigai priverstų lietuvius gimdyti daugiau vaikų?
• Du atlyginimai ir jokių vaikų: renkantis būstą tai mažesnė rizika bankui.
• Kuro kainos kyla: ar bandymas jas suvaldyti nesukels dar didesnės krizės?
• Lietuva vėl suks laikrodžių rodykles: kada nustosime tai daryti?
• Ar lietuviams namuose viskas krenta iš rankų?
• Aušra Veselovaitė: didžiausios procesinės klaidos, kurios kainuoja bylą.
• Rekordiniai 2025-ieji: aukso paklausa ir kaina pasiekė istorines aukštumas.
• Bebrai – gamtos inžinieriai, kurių pavasarinė veikla kelia iššūkių.
• Pavasarį skubėti keisti padangų nebūtina.
• Kiaulienos sprandinė Velykoms: išbandykite paprastai paruošiamą vokišką receptą.
• Išpopuliarėjęs pigus receptas tiks ir kasdienai, ir lengvesnėms Velykoms.
• Ginkluotės gamykla žengia į naują etapą: kulkų gamyba tampa savarankiška.
• Kaip persikelti visą gyvenimą į naują telefoną, kol išgeri puodelį kavos?
• Vaikų miego problemos – ką daryti? Psichologės rekomendacijos.
• Ar tikrai dantų implantas gali tarnauti visą gyvenimą?
• Naftos kainų šuolis: kada geopolitinė įtampa tampa ekonomine rizika?
• Ne viskas taip paprasta: 5 mitai apie dirbtinį intelektą, kuriais vis dar tikime.
• Energetikos krizė – vėl neišvengiama?
• Ilgaamžiškumo sąlyga – kokybiškas miegas: kaip sau padėti?
• A.Sabonis: rūpinkimės širdimi šiandien, kad galėtume laimėti rytoj.
• Kaziuko mugėje – tikras tautų katilas: lankėsi ir tolimesnių šalių gyventojai.
• Dėl drastiškai išaugusių aviacinio kuro kainų „Novaturas“ įveda degalų mokestį.
• Moterys „vyriškose“ profesijose – jungia laidus ir laužo stereotipus.
• Du mitai apie hibridinius automobilius, kurie vis dar gajūs.
• Kai žaidimas baigiasi trauma: kas atsako už vaikų saugumą mokykloje?
• Įvaldžius DI – didesnis atlyginimas: L. Keraičio patarimai.
• Artėjant potvyniui: ko imtis, kad namai kuo mažiau nukentėtų.
• Ne kiekvienas butas – gera investicija: kas lemia kainos augimą.
• Viena kiaulienos nugarinė – trys patiekalai: taupu, tvaru ir paprasta.
• Lietuvos energetinė nepriklausomybė: nuo proveržio iki naujo plėtros etapo.
• Žygimantas Mauricas. Kas Irano kare sumokės didžiausią kainą?
• Sukčiai vis įžūlesni: imituoja realių verslo įmonių platformas internete.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136