Naujienos

Robotai atima darbo vietas. Bet ar iš tikrųjų žmonės turi dirbti?

2018-06-30 10:53:02

Ketvirtoji pramonės revoliucija, apimanti dirbtinį intelektą, debesų kompiuteriją, be žmogaus įsikišimo veikiančias gamyklas-robotus, tampa neįtikėtinai skambančia realybe ir keičia tiek pačią gamybą, tiek darbo rinką.

Kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka iš gamybos procesų išstumtas žmogus? Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslo ir inovacijų prorektoriaus prof. habil. dr. Antano Čenio, tai svarbiausias klausimas, kurį žmonija sprendžia nuo pat pramonės atsiradimo, nuo luditų judėjimo ir kilusių nuogąstavimų, ką žmonės veiks, jei juos pakeis mašinos.

„Bet pagalvokime – ar iš tikrųjų žmogus turi dirbti? Darbą mes dabar priimame kaip natūralų, savaime suprantamą dalyką, studijuojame universitete, kad gautume gerą darbą. Bet geriau pagalvojus, ar mes tikrai norime darbo? Dažniausiai norime uždarbio, o ne darbo. Žinoma, darbas pats savaime turi žavesio ne tik dėl uždirbamų pinigų, nes nėra paprasta rasti užsiėmimą, kuris būtų įdomus. Tačiau dabar mes gyvename tam, kad dirbtume. O gal turėtume dirbti, tarkime, tik dvi valandas, kad galėtume gyventi?“, – kelia klausimą VGTU prorektorius. Su juo kalbamės apie tai, kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka žmogus, kokią reikšmę čia įgyja aukštasis mokslas ir kur Lietuvos vieta ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste.

Kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka žmogus?

Jei pažvelgtume į žmonijos patirtį, pamatytume, kad nė viena iki šiol įvykusi pramonės revoliucija visiškai nepakeitė ir neišstūmė žmogaus, o tik suteikė jam kitą vaidmenį. Jei jums reikia iškasti pamatus, atvažiuoja ekskavatorius ir vos per kelias valandas atlieka visą darbą. Tuo tarpu anksčiau žmonės kasdavo kastuvais ir užtrukdavo labai ilgai. Taigi žmonių darbas neišnyko, tik jo specifika pakito.

O iš kitos pusės – ar iš tikrųjų žmogus turi dirbti? Jei žvelgtume filosofiškai, žmonija jau išgyveno panašų laikotarpį. Prisiminkime senovės Graikiją. Joje vergai buvo tie „robotai“, kurie dirbo visus darbus, tuo tarpu piliečiai žiemą filosofavo, rašė eiles, užsiėmė politika, o vasarą kariavo. Tai, kaip gyvename dabar, yra mūsų įpročių rezultatas, esame taip išauklėti ir išmokyti.

Jei žmogus ketvirtojoje pramonės revoliucijoje vis tik lieka, ar įžvelgiate kokių kitų pavojų?

Mano nuomone, kyla daug rimtesnis pavojus – reikia vis protingesnių darbuotojų ir kuo toliau, tuo mažiau reikalinga nekvalifikuota darbo jėga, nes ji yra lengviausiai pakeičiama visų naujų automatizuotų robotų.

Tiesa, nepanašu, kad išnyks profesijos, kurių atstovai tiesiogiai bendrauja su žmonėmis, pavyzdžiui, slaugytojai, padavėjai ar pan. Žinoma, kavinėje ar ligoninėje maistą tikrai galėtų paduoti robotai, bet nesu tikras, ar mums tai patiktų. Šiuose ir panašiuose darbuose svarbiausias išlieka socialinis vaidmuo – bendravimas, žmogiškas kontaktas, supratimas, užuojauta.

Tačiau visais kitais atvejais automatizacijos sukeltas fizinio darbo poreikio mažėjimas veda į visuomenės išsisluoksniavimą. Atsiranda meritokratija, tai yra iškyla talentingiausi, gabiausi, įgiję geriausią kvalifikaciją, kompetenciją ir pan. asmenys. Tai nėra paveldima, kaip aristokratija, tačiau panašumų rasti galima. Meritokratijos atveju išsilavinusių tėvų vaikai turės daugiau galimybių stoti į universitetus ir gauti gerus darbus, o tiems, kurių tėvai buvo neišsilavinę, aukštojo mokslo pasiekti bus gerokai sunkiau. Taigi, visuomenės susisluoksniavimas gana akivaizdus. Iš istorijos gerai žinome, kad panašios situacijos dažnai baigiasi revoliucija.

Užsiminėte apie aukštąjį mokslą. Koks jo vaidmuo ketvirtojoje pramonės revoliucijoje?

Mano nuomone, per ketvirtąją pramonės revoliuciją aukštojo mokslo reikšmė tik dar labiau išaugs, ir ateityje užtikrintą ateitį bei gerus darbus turės tik gerai išsilavinę žmonės. Nebėra taip svarbu išmokti valdyti prietaisus ar gamybines stakles, nes tų staklių po kelerių metų tiesiog nebeliks, bus kas nors naujo ir tobulesnio. Kur kas svarbiau yra įgyti tvirtus pagrindus, tokį išsilavinimą, kuris padėtų prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios aplinkos. Ne veltui didžiųjų tarptautinių įmonių atstovai, atvykę į Lietuvą, pirmiausia dairosi į universitetus ir klausia, kiek mes ruošiame jiems reikalingų specialistų. Išsilavinimas ketvirtosios pramonės revoliucijos aplinkoje yra esminis.

Dėl šios priežasties sakyti, kad Lietuvoje turime per daug universitetų studentų, mano nuomone, nėra teisinga. Aš suprantu, kad mūsų užduotis yra išlaikyti bei kelti mokslo kokybę ir vertę, bet kartu turėtume stengtis, jog Lietuvoje būtų kuo daugiau išsilavinusių žmonių. Vakarų valstybėse egzistuoja kriterijus, kuris parodo išsilavinimo politikos sėkmę: juo matuojama, kiek studentų, kurių tėvai nestudijavo universitete, įstojo į universitetus. Tai rodo socialinį mobilumą ir demonstruoja, kad išsilavinimo politika veikia taip, kad suteikia progą tiems vaikams, kurie neturėjo išskirtinių galimybių lankyti būrelių, papildomų pamokų, kurie nebuvo nuo mažens ruošiami studijoms universitete, įgyti aukštąjį išsilavinimą. Ir mes turėtume padaryti viską, kad kuo daugiau mūsų šalies žmonių įgytų gerą išsilavinimą, o vidutinis visuomenės išsilavinimo lygis būtų kuo aukštesnis.

Kur Lietuvos vieta ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste?

Svarbu paminėti, kad egzistuoja dvi ketvirtosios pramonės revoliucijos pusės: įrankių kūrimas ir įrankių naudojimas. Tuos įrankius kuriant mes galime dalyvauti tik kaip grandinės dalis, nes mūsų, kaip mažos šalies, resursai neprilygsta didžiosioms šalims. Tačiau mes galime aktyviai panaudoti jau sukurtus naujus įrankius. Čia keliamas svarbiausias uždavinys – neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų, būti efektyviems ir greitiems. Priešingu atveju mūsų gamyba taps neefektyvi, žmonės gaus labai mažą atlygį, kad būtų galima konkuruoti rinkoje, ir tada mes visiškai atsiliksime.

Lietuvai ne taip svarbu sukurti ką nors visiškai naują, ką vėliau naudotų visi kiti. Tačiau labai svarbu tuo, kas jau padaryta ir sukurta, pasinaudoti kuo greičiau ir efektyviau. O čia vėl grįžtame prie aukštojo mokslo svarbos. Universitetai turi sugebėti savo studentams pateikti tai, kas dabar pasaulyje atsiranda naujausio ir geriausio, mokyti naudotis moderniausiomis technologijomis, kad Lietuva galėtų pasinaudoti tuo, ką kuria pasaulis. Kuo greičiau tai bus daroma, tuo mūsų šalis bus efektyvesnė ir stipresnė.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2020-04-02 13:10:47

Su COVID-19 susijusios inovacijos iš ES fondų bus finansuojamos 100 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra patvirtinto daug palankesnes sąlygas verslui gauti subsidijų pagal ES investicijų priemones „Inostartas“ ir „Inopatentas“.
       2020-04-02 10:41:31

Kas darbą nuotoliniu būdu gali paversti lengvesniu procesu?

Trečią savaitę dirbame iš namų, tad visus pokalbius su kolegomis ar klientais teko perkelti į skaitmeninę erdvę. Kai kurie vis dar ieško sprendimų, kaip palengvinti darbą namuose, todėl pateikiame penkis patarimus, kurie darbą iš namų pavers sklandesniu, padės patogiau dalintis įvairiais dokumentais, organizuoti darbo eigą ir rengti vaizdo skambučius.
       2020-04-02 10:37:30

Apsaugos nuo koronaviruso rinkinys vairuotojams

Apsaugos nuo koronaviruso rekomendacijų žmonės turi nepamiršti net ir sėsdami į savo automobilį. Draudikai vairuotojams pataria vengti tiesioginio kontakto su kitais vairuotojais, tarnybų bei degalinių darbuotojais.
       2020-04-02 10:31:55

Daugėjant tyrimų gyventojų prašoma kantrybės

Sėkmingai sukūrus mobiliųjų punktų tinklą ir tikslingai pradėjus nuo koronaviruso tirti visus, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai, vis didesnės apkrovos tenka šalies laboratorijoms, dėl ko kartais gali užtrukti tyrimų atsakymai.
       2020-04-02 07:59:18

Karantino poveikį asmeniniams finansams pajuto beveik 40 proc. šalies gyventojų

Daliai įmonių pristabdžius ar iš viso nustojus vykdyti savo veiklą, 38 proc. šalies gyventojų teigia jau spėję pajusti dėl karantino stojančios ekonomikos poveikį asmeniniams finansams, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.
       2020-04-02 07:55:40

Kompensuos gyventojams dalį išlaidų už įsigytą elektromobilį

Siekdama sumažinti neigiamą transporto keliamos taršos poveikį klimatui ir skatinti naudotis mažataršiais automobiliais, Aplinkos ministerija gyventojams kompensuos dalį išlaidų už įsigytą elektromobilį. Šiam tikslui iš ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos skirta 5 mln. eurų.
       2020-04-02 07:52:27

Bendravimas per atstumą: kaip būti suprastam teisingai?

81 proc. žmonių darbe patiria komunikacijos iššūkių, o 46 proc. apklaustųjų teigia, kad technologijos nesusikalbėjimą tik didina, rodo tyrimo duomenys. Ilgas darbo iš namų laikotarpis šią problemą gali paaštrinti, todėl svarbu žinoti keletą nuotolinio bendravimo principų, lengvinančių bendravimą per atstumą.
       2020-04-02 07:43:07

Šalyje griežtinamos karantino sąlygos

Siekiant stabdyti koronaviruso infekcijos plitimą ir apsaugoti šalies gyventojų sveikatą, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymu Lietuvoje griežtinamos visuotinio karantino sąlygos.
       2020-04-01 15:58:38

Per parą tyrimų apimtys Klaipėdoje ženkliai išaugs

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sumontavus neatlygintinai gautą automatizuotą laboratorinę įrangą, Vakarų Lietuvos regiono žmonėms atliekamų tyrimų apimtys ženkliai išaugs. Darbui su šia modernia įranga planuojama įsigyti ir 30 tūkstančių specialių jai pritaikytų reagentų.
       2020-04-01 15:57:06

Raseinių karščiavimo klinika jau priima pirmuosius pacientus

Šiandien Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centre (Žemaitės g. 2) duris atvėrė Raseinių karščiavimo klinika, kur galės kreiptis viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintys pacientai. Čia jiems bus atliekami išsamesni tyrimai, įtariant koronavirusinę infekciją (COVID-19).
       2020-04-01 10:10:37

Balandžio 1-osios pokštai Lietuvos zoologijos sode

Melagių diena – tai Pasaulinė juoko diena, švenčiama visame pasaulyje. Tą dieną visi krečiame pokštus ir išdaigas savo artimiesiems, draugams ir kolegoms. O kaip yra gyvūnų pasaulyje? Ar jie taip pat apgaudinėja ir krečia išdaigas?
       2020-04-01 09:59:02

Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai

Prieš beveik metus Nobelio premijos laureatas prof. Gérard’as Mourou įžiebė vieną galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai. Jo kūrėjai pasidalino, kaip lazeris veikia, kuo jis ypatingas, ir kur bus pritaikomas.
       2020-04-01 07:31:47

Gydantys gydytojai spręs dėl priverstinio užsikrėtusiųjų gydymo per karantiną

Seimas priėmė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotus siūlymus, kurie leis karantino metu gydančiam gydytojui pačiam, be teismo sprendimo, nuspręsti infekuotus žmones, kurie nesutinka gydytis patys, gydyti ne ilgiau kaip mėnesį, kol jie taps nepavojingi aplinkiniams.
       2020-04-01 07:28:43

Lietuvoje – 581 koronavirusu užsikrėtęs žmogus

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra patvirtinti 581 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai. Šie duomenys surinkti iš visų laboratorijų, kuriuose šie tyrimai atliekami.
       2020-04-01 07:24:35

Prezidentas: krizės valdyme daugiau kariškos tvarkos – lauksiu rezultatų

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, ankstų trečiadienio rytą apsilankęs Ekstremaliųjų situacijų operacijų štabe, įvertino pokyčius koronaviruso krizės valdymo sistemoje ir paragino sparčiau spręsti išryškėjusias problemas.
       2020-03-31 17:55:11

Koronavirusinė infekcija nustatyta dar 4 asmenims

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad antradienį, atlikus tyrimus, Lietuvoje patvirtinti dar 4 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai.
       2020-03-31 17:52:33

Pasveikusieji nuo koronaviruso – po dviejų neigiamų testų

Lengvus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) simptomus jaučiantys pacientai, kuriems leista gydytis ambulatoriškai, privalo laikytis visų izoliavimosi taisyklių iki tol, kol gaus patvirtinimą, jog pasveiko.
       2020-03-31 14:19:40

Prezidentas: nepaliksime medikų vienų

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį vaizdo konferencijoje su medikų atstovais aptarė medicinos darbuotojų darbo sąlygas koronaviruso ligos (COVID-19) protrūkio metu.
       2020-03-31 14:16:44

Imuniteto svarba apsisaugant nuo korona viruso

Sergančiųjų skaičius korona virusu kasdien vis didėja, tad ir kiekvienam iš mūsų didėja rizika užsikrėsti šiuo virusu. Be abejonės, visi norime išlikti sveiki. Tad, dabar – ypatingai svarbu turėti stiprų imunitetą.
       2020-03-31 09:31:04

Kibernetinis saugumas: daugiau iššūkių persikėlus dirbti į namus?

Karantino metu daugeliui šalies gyventojų jų namai tapo biuru, tačiau darbams persikėlus į namus išaugo ir susirūpinimas įmonių įrenginių ir duomenų kibernetiniu saugumu.
       2020-03-31 09:26:06

Šiuo metu Lietuvoje nustatyti 533 koronavirusine infekcija užsikrėtę asmenys

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra patvirtinti 533 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai. Šie duomenys surinkti iš visų laboratorijų, kuriuose šie tyrimai atliekami.
       2020-03-30 11:58:12

7 gėrybės iš gamtos – imunitetui stiprinti

Stiprus imunitetas padeda išvengti sveikatos negalavimų ir lengviau įveikti užklupusias ligas. Subalansuota mityba yra svarbi sveikos gyvensenos dalis, o keli paprasti produktai gali greitai ir efektyviai sutvirtinti organizmą saugantį imuniteto skydą.
       2020-03-30 11:50:17

LRT Lituanica televizija – į Lenkijos lietuvių namus

Jau nuo šių metų rudens Lenkijos Suvalkų krašte gyvenantys lietuviai galės matyti LRT Lituanica televizijos programą. Tai numatyta pasirašytoje trišalėje Susisiekimo ministerijos, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT) ir AB Lietuvos radijo ir televizijos centro sutartyje.
       2020-03-30 11:40:00

Šiuo metu Lietuvoje nustatyti 484 koronavirusine infekcija užsikrėtę asmenys

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra patvirtinti 484 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai. Šie duomenys surinkti iš visų laboratorijų, kuriuose šie tyrimai atliekami.
       2020-03-29 17:32:38

Tikslinama atvejo apibrėžtis: bus tiriami visi, kuriems pasireiškia simptomai

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), reaguodama į situaciją dėl koronavirusinės infekcijos (COVID-19) plitimo Lietuvoje, tikslina atvejo apibrėžimą ir tiriamųjų grupes. Nuo šiol dėl galimos infekcijos gali būti tiriami visi, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai.
       2020-03-29 14:37:42

Ieškoma galimybių plėsti tyrimų koronavirusui nustatyti apimtis

Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL) pavesta įvertinti dar keturias laboratorijas – UAB „Baltic Medics“, UAB „Diagnostikos laboratorija, UAB „Medicina practica laboratorija“, UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“.
       2020-03-25 18:07:41

Šiandien nustatyta dar 19 koronavirusinės infekcijos atvejų

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šiandien, atlikus tyrimus, Lietuvoje patvirtinta dar devyniolika naujų koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų. Taigi šiuo metu Lietuvoje iš viso yra nustatyti 274 užsikrėtimo šia infekcija atvejai.
       2020-03-25 17:13:03

Koronavirusinė infekcija nustatyta NVSC darbuotojui

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad vienam Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento darbuotojui patvirtinta koronavirusinė infekcija (COVID-19). Žmogus izoliuotas, pagal jo sveikatos būklę jam bus teikiama pagalba.
       2020-03-25 17:11:08

Šiandien Lietuvą pasiekė virš 10 tūkst. reagentų

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad šiandien Lietuvą pasiekė užsakytieji reagentai. Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (NVSPL) jau šįryt pasiekė 4500 reagentų, kurie atkeliavo iš Jungtinės Karalystės, o neseniai čia atgabenta ir kita siunta su 6000 reagentų iš Pietų Korėjos.
       2020-03-25 13:43:51

Patvirtintas ketvirtasis mirties nuo koronavirusinės infekcijos atvejis

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad Lietuvoje patvirtintas ketvirtasis mirties nuo koronaviruso (COVID-19) atvejis. Asmuo mirė Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, kurioje buvo gydytas nuo kovo 12 d. Mirusysis priklausė rizikos grupei.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama