- Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
- Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
- Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
- Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
- Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
- Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
- Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
- Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
- Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
- Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
- LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta.
- LRT žada skųsti teismo sprendimą dėl atmesto ieškinio Telecentrui.
- LRT: keičiamas finansavimo modelis neturi kenkti transliuotojo misijai.
- Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų.
- JK ministrė įsipareigoja palaikyti antžeminę televiziją iki 2034 metų.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- Išplėsta TVP kuriamų TV programų retransliavimo Lietuvoje aprėptis.
- Perjungus dažnius kai kur pagerėjo eterinės televizijos signalų skverbtis.
- Vilniuje, Molėtuose ir Šalčininkuose keičiami televizijos dažniai.
- „Netflix“ populiarumas Lietuvoje auga.
- Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“.
- Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
- Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
- Kodėl latviai aplenkė lietuvius lenktynėse dėl 5G?
- Dokumentai – neišeinant iš namų. Ar tai įmanoma statybų versle?
- „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
- Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
- Monitorius - pagrindinis dalykas, norint įsigyti kompiuterį.
- Išmaniųjų įrenginių kovos: ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
- „Dell“ pristatė naują biudžetinės klasės žaidimų kompiuterį.
- Lietuvos laukus jau pjauna autonominiai kombainai: kodėl?
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- Lauko apšvietimo nauda ir kaip jį pasirinkti?
- Kaip atrodys internetas: holografinis ir trinantis ribas su realybe.
- Plaukų šalinimas lazeriu: ką reikia žinoti?
- Dirbtinio intelekto tendencijos: ko tikėtis 2021?
- Kada 5G sulauksime Lietuvoje: triukšmo daug, pritaikomumas – negreitai.
- 6 netikėčiausios dirbtinio intelekto naujienos.
- 67 metų IT specialistė griauna mitus apie Lietuvos IT rinką.
- LED televizoriai.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Vaikiški šviesos projektoriai: ką naudinga žinoti prieš įsigyjant?
- Kaip patobulinti vyrišką įvaizdį namų sąlygomis?
- Efektyviam ir lengvesniam darbui – foto priedai.
- Praūžė hakatonas „Maker Fest” – kokie įspūdingiausi kūriniai apdovanoti?
- Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
- LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Teatras, ieškantis naujovių ir atgaivinantis klasiką.
- Rekonstruojamame teatre pristatytos 81 sezono premjeros.
- Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Nauji langai jaukiems namams.
- Kaip nepasiklysti unitazų įvairovėje?
- Patarimai, kaip atnaujinti namus: atrodys, lyg prasisuko dizainerė.
- Vaikų kambario lentynos: kaip pasirinkti tinkamą lentyną?
- Dirbtinės žolės pliusai ir minusai.
- Kaip sukurti privatumą atviros erdvės biuruose.
- Jeigu namuose yra keli kompiuteriai, o interneto ryšys užsakytas tik vienam kompiuteriui – ne bėda, maršrutizatorius gali išspręsti šią problemą ir internetas bus visuose jūsų kompiuteriuose. Nepamirškite jį apsaugoti slaptažodžiu ir WPA raktu. Kai nesinaudojate maršrutizatoriumi, jį galite visai išjungti.
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį antžeminei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV. Pagrindinis įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
- Įsigydami buities prietaisą visada galvokite apie tai kaip pilnai jo galimybes išnaudosite. Šaldytuvas, kurio vidaus tūrio išnaudojimas bus tik 20% erdvės, be reikalo naudos elektros energiją. Nepirkite ir 10 amperų maitinimo bloko, jei Jūsų prietaisui reikia tik 1 ampero srovės. Optimaliausia prietaiso apkrova - nuo 70%.
Daugiau patarimų
- Nėra nieko baisiau nei būti šalia žmogaus, kai jis demonstruoja savo protą. Ypač jei to proto nėra.
- Kalbėjimas apie problemas sukuria problemas, kalbėjimas apie sprendimus sukuria sprendimus.
- Pakeisti savo nuomonę ir vadovautis tuo, kas padeda ištaisyti klaidą, yra didesnė laisvė, negu atkakliai laikytis klaidos.
- Gyvenimas - tai kažkas per daug didinga, kad būtų galima žaisti.
- Dar nė vienas žmogus, nurydamas piktus žodžius, nepakenkė savo skrandžiui.
Robotai atima darbo vietas. Bet ar iš tikrųjų žmonės turi dirbti?
2018-06-30 10:53:02Ketvirtoji pramonės revoliucija, apimanti dirbtinį intelektą, debesų kompiuteriją, be žmogaus įsikišimo veikiančias gamyklas-robotus, tampa neįtikėtinai skambančia realybe ir keičia tiek pačią gamybą, tiek darbo rinką.
Kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka iš gamybos procesų išstumtas žmogus? Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslo ir inovacijų prorektoriaus prof. habil. dr. Antano Čenio, tai svarbiausias klausimas, kurį žmonija sprendžia nuo pat pramonės atsiradimo, nuo luditų judėjimo ir kilusių nuogąstavimų, ką žmonės veiks, jei juos pakeis mašinos.
„Bet pagalvokime – ar iš tikrųjų žmogus turi dirbti? Darbą mes dabar priimame kaip natūralų, savaime suprantamą dalyką, studijuojame universitete, kad gautume gerą darbą. Bet geriau pagalvojus, ar mes tikrai norime darbo? Dažniausiai norime uždarbio, o ne darbo. Žinoma, darbas pats savaime turi žavesio ne tik dėl uždirbamų pinigų, nes nėra paprasta rasti užsiėmimą, kuris būtų įdomus. Tačiau dabar mes gyvename tam, kad dirbtume. O gal turėtume dirbti, tarkime, tik dvi valandas, kad galėtume gyventi?“, – kelia klausimą VGTU prorektorius. Su juo kalbamės apie tai, kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka žmogus, kokią reikšmę čia įgyja aukštasis mokslas ir kur Lietuvos vieta ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste.
Kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka žmogus?
Jei pažvelgtume į žmonijos patirtį, pamatytume, kad nė viena iki šiol įvykusi pramonės revoliucija visiškai nepakeitė ir neišstūmė žmogaus, o tik suteikė jam kitą vaidmenį. Jei jums reikia iškasti pamatus, atvažiuoja ekskavatorius ir vos per kelias valandas atlieka visą darbą. Tuo tarpu anksčiau žmonės kasdavo kastuvais ir užtrukdavo labai ilgai. Taigi žmonių darbas neišnyko, tik jo specifika pakito.
O iš kitos pusės – ar iš tikrųjų žmogus turi dirbti? Jei žvelgtume filosofiškai, žmonija jau išgyveno panašų laikotarpį. Prisiminkime senovės Graikiją. Joje vergai buvo tie „robotai“, kurie dirbo visus darbus, tuo tarpu piliečiai žiemą filosofavo, rašė eiles, užsiėmė politika, o vasarą kariavo. Tai, kaip gyvename dabar, yra mūsų įpročių rezultatas, esame taip išauklėti ir išmokyti.
Jei žmogus ketvirtojoje pramonės revoliucijoje vis tik lieka, ar įžvelgiate kokių kitų pavojų?
Mano nuomone, kyla daug rimtesnis pavojus – reikia vis protingesnių darbuotojų ir kuo toliau, tuo mažiau reikalinga nekvalifikuota darbo jėga, nes ji yra lengviausiai pakeičiama visų naujų automatizuotų robotų.
Tiesa, nepanašu, kad išnyks profesijos, kurių atstovai tiesiogiai bendrauja su žmonėmis, pavyzdžiui, slaugytojai, padavėjai ar pan. Žinoma, kavinėje ar ligoninėje maistą tikrai galėtų paduoti robotai, bet nesu tikras, ar mums tai patiktų. Šiuose ir panašiuose darbuose svarbiausias išlieka socialinis vaidmuo – bendravimas, žmogiškas kontaktas, supratimas, užuojauta.
Tačiau visais kitais atvejais automatizacijos sukeltas fizinio darbo poreikio mažėjimas veda į visuomenės išsisluoksniavimą. Atsiranda meritokratija, tai yra iškyla talentingiausi, gabiausi, įgiję geriausią kvalifikaciją, kompetenciją ir pan. asmenys. Tai nėra paveldima, kaip aristokratija, tačiau panašumų rasti galima. Meritokratijos atveju išsilavinusių tėvų vaikai turės daugiau galimybių stoti į universitetus ir gauti gerus darbus, o tiems, kurių tėvai buvo neišsilavinę, aukštojo mokslo pasiekti bus gerokai sunkiau. Taigi, visuomenės susisluoksniavimas gana akivaizdus. Iš istorijos gerai žinome, kad panašios situacijos dažnai baigiasi revoliucija.
Užsiminėte apie aukštąjį mokslą. Koks jo vaidmuo ketvirtojoje pramonės revoliucijoje?
Mano nuomone, per ketvirtąją pramonės revoliuciją aukštojo mokslo reikšmė tik dar labiau išaugs, ir ateityje užtikrintą ateitį bei gerus darbus turės tik gerai išsilavinę žmonės. Nebėra taip svarbu išmokti valdyti prietaisus ar gamybines stakles, nes tų staklių po kelerių metų tiesiog nebeliks, bus kas nors naujo ir tobulesnio. Kur kas svarbiau yra įgyti tvirtus pagrindus, tokį išsilavinimą, kuris padėtų prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios aplinkos. Ne veltui didžiųjų tarptautinių įmonių atstovai, atvykę į Lietuvą, pirmiausia dairosi į universitetus ir klausia, kiek mes ruošiame jiems reikalingų specialistų. Išsilavinimas ketvirtosios pramonės revoliucijos aplinkoje yra esminis.
Dėl šios priežasties sakyti, kad Lietuvoje turime per daug universitetų studentų, mano nuomone, nėra teisinga. Aš suprantu, kad mūsų užduotis yra išlaikyti bei kelti mokslo kokybę ir vertę, bet kartu turėtume stengtis, jog Lietuvoje būtų kuo daugiau išsilavinusių žmonių. Vakarų valstybėse egzistuoja kriterijus, kuris parodo išsilavinimo politikos sėkmę: juo matuojama, kiek studentų, kurių tėvai nestudijavo universitete, įstojo į universitetus. Tai rodo socialinį mobilumą ir demonstruoja, kad išsilavinimo politika veikia taip, kad suteikia progą tiems vaikams, kurie neturėjo išskirtinių galimybių lankyti būrelių, papildomų pamokų, kurie nebuvo nuo mažens ruošiami studijoms universitete, įgyti aukštąjį išsilavinimą. Ir mes turėtume padaryti viską, kad kuo daugiau mūsų šalies žmonių įgytų gerą išsilavinimą, o vidutinis visuomenės išsilavinimo lygis būtų kuo aukštesnis.
Kur Lietuvos vieta ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste?
Svarbu paminėti, kad egzistuoja dvi ketvirtosios pramonės revoliucijos pusės: įrankių kūrimas ir įrankių naudojimas. Tuos įrankius kuriant mes galime dalyvauti tik kaip grandinės dalis, nes mūsų, kaip mažos šalies, resursai neprilygsta didžiosioms šalims. Tačiau mes galime aktyviai panaudoti jau sukurtus naujus įrankius. Čia keliamas svarbiausias uždavinys – neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų, būti efektyviems ir greitiems. Priešingu atveju mūsų gamyba taps neefektyvi, žmonės gaus labai mažą atlygį, kad būtų galima konkuruoti rinkoje, ir tada mes visiškai atsiliksime.
Lietuvai ne taip svarbu sukurti ką nors visiškai naują, ką vėliau naudotų visi kiti. Tačiau labai svarbu tuo, kas jau padaryta ir sukurta, pasinaudoti kuo greičiau ir efektyviau. O čia vėl grįžtame prie aukštojo mokslo svarbos. Universitetai turi sugebėti savo studentams pateikti tai, kas dabar pasaulyje atsiranda naujausio ir geriausio, mokyti naudotis moderniausiomis technologijomis, kad Lietuva galėtų pasinaudoti tuo, ką kuria pasaulis. Kuo greičiau tai bus daroma, tuo mūsų šalis bus efektyvesnė ir stipresnė.

Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui
Nuo metų pradžios padidėję akcizai ir dėl to pabrangę degalai sausį lėmė daugelio pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų kainų augimą. Ekonomistai mano, kad infliacija nemaloniai nustebins dar ne kartą.Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai jau daugeliui tapo neatsiejama kiekvienos dienos dalimi. Vieni prašo pagalbos sprendžiant darbines užduotis, kiti – buitinius klausimus. Tačiau DI jau įsitvirtino ir meninės kūrybos srityse: vizualiniame mene, muzikoje, literatūroje ir net scenografijoje.Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą
Gyventojai ir verslo įmonės, pasirinkę nefiksuotos elektros kainos planus, rytoj, vasario 15 dieną, ryte nuo 8 iki 9 val. ir vakare nuo 19 iki 20 val. turėtų atsisakyti nebūtino elektros vartojimo dėl reikšmingai išaugsiančios jos kainos „Nord Pool“ biržoje.Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
Saulės energiją naudojančių vartotojų skaičius Lietuvoje sparčiai auga – praeitų metų pabaigoje jis perkopė 124 tūkst. O tai yra 40 proc. daugiau nei 2023 metais, rodo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenys.Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant
Naujus kraštus smagu pažinti ne tik lankant istorinius ir kultūrinius objektus, grožintis užburiančiais gamtovaizdžiais, bet ir ragaujant vietinės virtuvės patiekalų, tokių kaip graikiškas suvlakis (orig. souvlaki), sicilietiški arančinai (orig. arancini), portugališki pyragėliai su kremu (orig. pastel de Nata) ar turkiškas lukumas (orig. luqma).Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių
Lietuvoje kiekvienais metais fiksuojama legioneliozės atvejų, pernai 8 iš jų baigėsi mirtimis. Dėl šios priežasties gyventojams svarbu neužmiršti laikytis kelių paprastų taisyklių, kurios padės apsisaugoti.Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
Nors praėjusiais metais internetą sudrebinusi istorija, kai prancūzė sukčiui, apsimetusiam Bradu Pittu, pervedė solidžią sumą pinigų, daug kam galėjo sukelti šypseną, vis dėl to amžiną meilę žadantys apgavikai aktyvūs ir Lietuvoje.Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai
Kasmet mažėjant sniego kritulių kiekiui, žiemos sporto entuziastai vis dažniau renkasi slidinėjimo pramogas užsienio kalnų kurortuose. Tiesa, dėl įgūdžių stokos, netinkamo trasų pasirinkimo ar oro sąlygų ignoravimo tokias atostogas neretai aptemdo patiriamos traumos.Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius
Lietuvoje elektromobilių era įsibėgėja. Dar prieš kelerius metus elektrifikuotas transportas buvo laikomas prabangos preke, tačiau šiandien jis tampa vis labiau prieinamas įvairioms vartotojų grupėms.Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
Dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau keičia daugelį sričių, tarp jų – ir inžineriją bei jos darbo specifiką. Ši technologija leidžia palengvinti kai kuriuos procesus ir sutaupyti laiko, tačiau kartu kyla klausimų apie naudą, trūkumus ir ką tai reiškia inžinieriams kurių rinkoje trūksta.Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
Gėlės ir saldainiai – tai tik viena Valentino dienos pusė, tačiau šiuolaikinė visuomenė vis dažniau žvelgia į meilę kitaip. Daugiau dėmesio skiriama laikui kartu ir dėmesio rodymui.Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“
Siūlymams pereiti į 4 dienų darbo savaitės modelį skambant vis dažniau ir garsiau, girdime ir daug prieštaravimų. Vienas argumentas – „visada taip buvo“, kitas – „verslui bus per sunku“.Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos
Įsivaizduokite, kad jūsų namų internetas pats persijungia į stabilesnį kanalą prieš svarbų skambutį, o operatoriaus klientų aptarnavimo robotas išsprendžia paslaugų sutrikimus, net nespėjus apie juos pranešti.Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
Peršalimo simptomus lengvinančių vaistų pasirinkimas vaistinėse itin platus, tačiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) specialistai pabrėžia, kad nereceptinius vaistus netinkamai vartojant galima ne tik nepasiekti laukiamo efekto, bet ir pakenkti sveikatai.Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys rodo, kad per 200 tūkst. vartotojų Lietuvoje už elektros energijos kilovatvalandę moka daugiau kaip 0,29 euro.Internete perkame daugiau: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
Eurostato duomenimis, 2024 m. 72 proc. 16–75 m. Europos Sąjungos gyventojų apsipirko internetu, nors dar 2019 m. šis rodiklis siekė 60 proc. Labiausiai internetu apsiperka Airijos (95 proc.), Nyderlandų (94 proc.) ir Danijos (90 proc.) gyventojai, o Lietuvoje e. komercija pernai naudojosi 51 proc. gyventojų.Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių
Lietuvos klimatas pasižymi šaltomis žiemomis, kurios dažniausiai bent trims mėnesiams sustabdo statybų darbus. Tačiau šie metai parodė, kad situacija keičiasi, o tuo pačiu, ir požiūris į statybas šaltuoju sezonu.Verslas ir 5G: kodėl pažangus ryšys būtinas technologinėms inovacijoms?
Europoje investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą sudaro mažiau nei pusę JAV skiriamų lėšų. Tai Europos šalyse labai apsunkina išmaniųjų technologijų vystymąsi, kurioms reikalingas greitasis 5G ryšys.Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
Vasario 8 d. atsijungsime nuo BRELL žiedo ir pradėsime naują energetinio gyvenimo etapą. Kokie svarbūs pokyčiai mūsų laukia atsiskyrus nuo ne kartą Maskvos politiniu įrankiu tapusios energetikos sistemos ir prisijungus prie europinio tinklo?Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas
Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse mažėjo 9 proc. ir Lietuvoje siekė 101,21 EUR/MWh, o Latvijoje ir Estijoje – 101,26 EUR/MWh.Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus
Naktys, praleistos ne miegant, o būdraujant, rytai, kai jautiesi tarsi sulaužytas, o akyse – lyg žvyro pripilta, ilgainiui išsekina organizmą, atsiliepia ne tik darbo kokybei ir produktyvumui, bet gali sukelti ir kur kas rimtesnių sveikatos problemų.Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį
2025 m. prasidėjo griausmingai: pirminėje Vilniaus būsto rinkoje sudaryti 696 naujų būstų (butų ir kotedžų) įsigijimo sandoriai, rodo negalutiniai kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ analitikų stebimi duomenys.Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?
Nors nauji išmanieji šiandien dygsta kaip grybai po lietaus, dalis lietuvių lieka ištikimi mygtukiniams jų protėviais. Net pastaraisiais metais „Telia“ tinkle veikia ne viena prie dvidešimt metų amžiaus ribos priartėjusi „Nokia“ ir net praėjusį amžių menantis „Ericsson“ „dinozauras“.Pateikė degalų kainos prognozę: dyzelino kaina pasieks 2,5 euro už litrą ribą
Reikšmingą dyzelino kainos didėjimą nuo šių metų pradžios jau pajutę šalies gyventojai turėtų nusiteikti tolimesniam jo brangimui – prognozuojama, kad šių populiariausių Lietuvoje degalų kaina kasmet stabiliai stiebsis į viršų ir 2030-aisiais gali pasiekti 2,5 euro už litrą.Baltijos šalių pajamų augimas – ne tik ekonomikos, bet ir saugumo problema
Spartus darbo užmokesčio augimas Baltijos šalyse ir jau kurį laiką gerėjantis pragyvenimo lygis – dažnai ekonomistų aptarinėjama tema. Nedarbo lygis Lietuvoje siekia 7,4 proc., Latvijoje – 6,9 proc., o Estijoje – 7,6 proc.Kaip išsirinkti tinkamą žaislą, kuris džiugins ir lavins vaiką
Žaislai vaikams yra ne tik pramoga, bet ir svarbi ugdymo priemonė. Jie skatina kūrybiškumą, lavina smulkiąją motoriką, moko bendravimo ir padeda pažinti pasaulį. Tačiau didelė žaislų įvairovė gali apsunkinti pasirinkimą – kaip rasti tokį, kuris ne tik suteiktų džiaugsmą, bet ir būtų naudingas vaiko vystymuisi?Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?
Telefono ekrane įsižiebia pažįstamas numeris, bet pakėlus ragelį, kalba visai kitas žmogus? Deja, tai – ne techninė klaida, o gudrus sukčiavimo būdas. Suklastoję telefono numerį, aferistai taip bando iš lietuvių išvilioti jautrius duomenis.Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams
Vasario 20, 21 ir 22 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatre bus rodomas naujausias Łukaszo Twarkowskio spektaklis „Quanta“, kuriuo LNDT pradėjo savo 85-ąjį sezoną.Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas
Be bulvių plokštainio daugelis neįsivaizduoja šaltojo sezono – sotus, pigus patiekalas, regis, sušildo ne tik kūną, bet ir lietuvio sielą. Visgi, bulvių plokštainiui pasigaminti namuose reikia šiek tiek pastangų, todėl taupantys laiką jį perka jau paruoštą parduotuvėse, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.5 verslui pavojingiausios kibernetinės atakos
Norint įsilaužti į įmonę ar ją suparalyžiuoti, šiandien reikia tik šiek tiek noro ir interneto ryšio. Programišių forumuose įsigiję kibernetinėms atakoms reikalingus įrankius, organizuoti išpuolius prieš žinomus verslus dabar gali ir taksistai, ir net pilnametystės nesulaukę paaugliai.- Slidinėjimo trasos bei saulės vonios – kur traukia lietuvių keliautojai žiemą?
- Spalvos ir pinigai: kaip nepasiduoti slaptiems rinkodaros triukams.
- Euro ir dolerio kurso paritetas: euras – pasmerktas kurį laiką būti pigesnis.
- Įsigaliojo SIM kortelių registravimo reikalavimas: viskas, ką reikia žinoti.
- RRT įspėjo Telią dėl įpareigojimų nevykdymo.
- Apsaugokime gyvūnus: atsisakykime fejerverkų ir neskubėkime dovanoti augintinių.
- Daugelyje naujų automobilių Lietuvoje veiks tiktai šios bendrovės internetas.
- Taikant ES sankcijas, blokuojami 36 IP adresai ir 621 interneto svetainė.
- Teismas patvirtino Telecentro teikiamų LRT siuntimo paslaugų kainų pagrįstumą.
- Draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti blogesnį sprendimą.
- Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
- 5 programėlės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui.
- KTU kibernetinio saugumo specialistas: DI tampa puolimo įrankiu.
- 5 magiški šventinio laikotarpio filmai, kuriuos privalote pamatyti su visa šeima.
- Ar verta kurti interneto svetainę savo hobiui ir kokį domeną naudoti?
- Ekspertai apie atliekų rūšiavimą: kartais žmonių pastangos nueina perniek.
- „Teltonikos“ skandalas atskleidė biurokratijos problemų mastą.
- Asfaltas klojamas, o ryšys stringa: infrastruktūros spragos stabdo pažangą?
- Dėl vasarinių padangų nebegalioja automobilio techninė apžiūra ir draudimas.
- Technologijų herojai: kaip telefonai ir kiti prietaisai gelbėja žmonių gyvybes?
- Per 20 metų patyčių mastas Lietuvoje beveik nesumažėjo: kas kiša koją pokyčiams?
- Kenčiate nuo šiukšles kaupiančio kaimyno? Išeitis yra, tik ne visi apie tai žino.
- Slaugytojai konsultuodami galės pratęsti paskirtą gydymą receptiniais vaistais.
- Kaip išvengti klaidų renkantis pirmąjį būstą?
- Naudotos ar naujos padangos: kam vairuotojai teikia pirmenybę?
- Pasakė, kam orgazmas yra naudingiausias: sumažina tikimybę susirgti vėžiu.
- Milijonierius po savaitės: kaip laimėjus loterijoje neprarasti šalto proto.
- Kas pragraužė skylę: kandis ar kailiavabalis?
- „TikTok“ privatumo nustatymai, kuriuos turite pasikeisti dabar.
- Atliko elektros naudojimo eksperimentą namuose: kiek pavyktų sutaupyti.
- Bendrabutis, buto nuoma ar buto pirkimas – ką rinktis studentui?
- Seimas įteisino patogesnį būsto paskolų refinansavimą.
- ESO atmeta abejones dėl išmaniųjų skaitiklių: duomenimis manipuliuoti neįmanoma.
- Ar jūsų robotą dulkių siurblį apsėdo demonas? Ne, tai tik programišiai.
- Tvaresnis dyzelinas: ar Lietuvoje tai taps norma?
- Paaiškėjo tikrieji piratinio turinio naudojimo Lietuvoje mastai.
- Darbas nuotoliniu būdu išliks: kaip išvengti ginčų?
- Šeimos gydytojai bus skatinami atlikti daugiau tyrimų.
- Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“.
- RRT pakeitė savo užmokesčius ir mokėjimo tvarką.
Šio sąrašo naujienos detaliau
- 1503-05-10Kristupas Kolumbas atranda Kaimanų salas.
- 1929-06-27Pirma spalvotos televizijos demonstracija "Bell Laboratories" Niujorke.
- 1908-06-18Campbell-Swinton (D. Brit.) paskelbė TV transliavimo principus.
- 1600-12-17Prancūzijos karalius Henry IV veda Mariją Mediči.
Daugiau istorijos
- Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
- RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- 5G tinklo era: šią savaitę ryšys pasiekė 80 proc. Lietuvos gyventojų.
- RRT skelbia preliminarius 5G aukciono rezultatus.
- RRT trečiojo ketvirčio ataskaita: lyderiais išlieka „Tele2” ir „Pildyk“.
- Siekiama saugios ir laipsniškos 5G ryšio plėtros Lietuvoje.
- RRT teikia išaiškinimus apie 5G.
- Smulkmena, kasmet galinti išgelbėti tūkstančius vaikų.
- Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
- Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
- Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
- Ugdomasis vadovavimas: raktas į verslo ir asmeninę sėkmę?
- Švelninant karantino sąlygas sektoriai atsigauna, tačiau netolygiai.
- „Barbora“ stiprina pozicijas: dar šiemet taps e. prekybos centru.
- Į Lietuvą atvyko istorinis pašto traukinys tiesiai iš Kinijos .
- Kaip veiklos kliūtims dėl plintančio koronaviruso turi ruoštis verslas?
- 5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje.
- Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko verslo inkubatorius.
- Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
- Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
- Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
- Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
- Atliko elektros naudojimo eksperimentą namuose: kiek pavyktų sutaupyti.
- ESO: rugpjūtį augo gaminančių vartotojų sugeneruotas elektros energijos kiekis.
- Mobili saulės elektrinė – galimybė elektrą gamintis daugiabučiuose.
- Liepą ESO prie tinklo prijungė rekordinį gaminančių vartotojų skaičių .
- Vidurvasarį – elektros kainų pikas, bet ar galėsime atsikvėpti rugpjūtį?
- Su elektros vartotojais teisme nesusitiks – ESO mokės gyventojams kompensacijas.
- Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
- 5 programėlės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui.
- Naudotos ar naujos padangos: kam vairuotojai teikia pirmenybę?
- 10 keistų kelių eismo taisyklių, kurias reikėtų žinoti keliaujant į užsienį.
- Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa.
- Keisis eismo organizavimas po Trakų viaduku.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Kaip atnaujinti savo automobilio salono interjerą?
- Kodėl nevienodai dyla automobilio padangos?
- 4 ženklai, kad automobilio servisą atliekate per retai.
- Šeimos gydytojai bus skatinami atlikti daugiau tyrimų.
- Genetinė liga gali paklaidinti net gydytojus.
- Kokybiško šampūno pasirinkimas.
- Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
- Kuo naudinga garso terapija?
- Trombocitais praturtintos kraujo plazmos (PRP) injekcijos į sąnarius, sausgysles.
- Alkoholio, antibiotikų vartojimas kartu gali sustiprinti šalutinį vaistų poveikį.
- Dirbate sėdimą darbą ar skraidote ilgus skrydžius ir sutino koja?
- Kaip vartoti antibiotikus atsakingai?
- Pavojingos širdies ligos: kaip apsisaugoti, o susidūrus – pasveikti?
- Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
- Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.
- Trečiasis „Lidl Plus“ gimtadienis pirkėjus lepins nuolaidomis.
- Bulvės ir mėsa ruošiasi šeštadieniui: „Lidl“ kviečia į cepelinų fiestą!
- Išsiruošusiems į grybų paieškas: ką svarbu atminti pasiklydus miške?
- Turtingas skoniu ir už gerą kainą: rudeniškas troškinys su dešrelėmis.
- Pasigaminkite troškinį, kuris nukels į paprikos gimtinę – Ispaniją.
- Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą.
- Nauji vėjai lietuvių vaisių topuose: ką skanaus ir sveiko pasigaminti?
- Sezonas trumpas, tad skanaukite trešnes: naudingos skaidulomis ir vitaminu C.
- Justas komentavo: Atliko elektros naudojimo eksperimentą namuose: kiek pavyktų sutaupyti. Kur ten sutaupysi? Ignitis ir kiti elektros tiekėjai jau pradėjo imti pinigus už orą: abonentinį mokestį. Ir dar demagogiškai aiškina, kad tai vartotojų patogumui. O kita demagogija: aiškinama, kad reikia taupyti, o savo kainodara skatin
- Justina komentavo: „Teltonikos“ skandalas atskleidė biurokratijos problemų mastą. Atvejis tikrai ne vienas. Tokių dalykų dėsningai šimtais nutinka. Tik ne visi tokie stiprūs kaip TELTONIKA. Reikia globalios pertvarkos... visose institucijose. Prisiminkime ir čekiukų skandalą... Tik jis ir liko čekiukų skandalu. O juk
- Tadas komentavo: „Teltonikos“ skandalas atskleidė biurokratijos problemų mastą. Niekas čia nieko nesuskaičiavo... Kiek milijardų prarasta, kad didžiosios užsienio IT ir kitos kompanijos domėjosi, norėjo ateiti, bet dėl biurokratų pasirinko kitas šalis. Neįmanoma suskaičiuoti.
- Vaclovas komentavo: LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta. Elementaru, Vatsonai. Mezon internetas dabar parduotas. Tai dabar visos sąnaudos (bokštų išlaikymas, darbuotojai, energetika ir kt.) gula į siuntimo paslaugas. Tame tarpe ir į paslaugas LRT. Pamename kaip kažkada buvo kritika Mezon, kad i
- Šiaurės ašigalyje yra šilčiau nei Pietų ašigalyje. Šiaurės ašigalis yra jūros lygyje, o Pietų – 2,8 km aukščiau jūros lygio. Be to, Šiaurės ašigalis yra apšviestas saulės beveik savaite ilgiau nei Pietų ašigalis.
- Nors Kinija turi virš milijardo gyventojų, visi jie teturi apie 200 skirtingų pavardžių.
- 1980 m. SSRS ginkluotąsias pajėgas sudarė apie 68 000 tankų. Tuo metu JAV armija turėjo tik 11 800 tankų.
- Statant Didžiąją kinų sieną, vietoj skiedinio buvo naudojama lipni ryžių košė, sumaišyta su gesintomis kalkėmis.
- Eifelio bokšte yra 1792 laipteliai.
- - Brangusis, ką tu man padovanosi vasario 14-ąją?
- Nieko.
- Tai bent pasakyk, kad aš graži.
- Čia balandžio 1-ąją... - - Sūnau, kodėl į namų darbų sąsiuvinį įklijavai tėvo fotografiją?
- Mokytoja sakė, kad nori pamatyti tą durnių, kuris darė mano namų darbus. - - Kažin kiek laiko beorėje kosminėje erdvėje galėtų išbūti žmogus be skafandro?
– Na praktiškai amžinai...
Jūsų komentaras