Naujienos

Robotai atima darbo vietas. Bet ar iš tikrųjų žmonės turi dirbti?

2018-06-30 10:53:02

Ketvirtoji pramonės revoliucija, apimanti dirbtinį intelektą, debesų kompiuteriją, be žmogaus įsikišimo veikiančias gamyklas-robotus, tampa neįtikėtinai skambančia realybe ir keičia tiek pačią gamybą, tiek darbo rinką.

Kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka iš gamybos procesų išstumtas žmogus? Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslo ir inovacijų prorektoriaus prof. habil. dr. Antano Čenio, tai svarbiausias klausimas, kurį žmonija sprendžia nuo pat pramonės atsiradimo, nuo luditų judėjimo ir kilusių nuogąstavimų, ką žmonės veiks, jei juos pakeis mašinos.

„Bet pagalvokime – ar iš tikrųjų žmogus turi dirbti? Darbą mes dabar priimame kaip natūralų, savaime suprantamą dalyką, studijuojame universitete, kad gautume gerą darbą. Bet geriau pagalvojus, ar mes tikrai norime darbo? Dažniausiai norime uždarbio, o ne darbo. Žinoma, darbas pats savaime turi žavesio ne tik dėl uždirbamų pinigų, nes nėra paprasta rasti užsiėmimą, kuris būtų įdomus. Tačiau dabar mes gyvename tam, kad dirbtume. O gal turėtume dirbti, tarkime, tik dvi valandas, kad galėtume gyventi?“, – kelia klausimą VGTU prorektorius. Su juo kalbamės apie tai, kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka žmogus, kokią reikšmę čia įgyja aukštasis mokslas ir kur Lietuvos vieta ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste.

Kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka žmogus?

Jei pažvelgtume į žmonijos patirtį, pamatytume, kad nė viena iki šiol įvykusi pramonės revoliucija visiškai nepakeitė ir neišstūmė žmogaus, o tik suteikė jam kitą vaidmenį. Jei jums reikia iškasti pamatus, atvažiuoja ekskavatorius ir vos per kelias valandas atlieka visą darbą. Tuo tarpu anksčiau žmonės kasdavo kastuvais ir užtrukdavo labai ilgai. Taigi žmonių darbas neišnyko, tik jo specifika pakito.

O iš kitos pusės – ar iš tikrųjų žmogus turi dirbti? Jei žvelgtume filosofiškai, žmonija jau išgyveno panašų laikotarpį. Prisiminkime senovės Graikiją. Joje vergai buvo tie „robotai“, kurie dirbo visus darbus, tuo tarpu piliečiai žiemą filosofavo, rašė eiles, užsiėmė politika, o vasarą kariavo. Tai, kaip gyvename dabar, yra mūsų įpročių rezultatas, esame taip išauklėti ir išmokyti.

Jei žmogus ketvirtojoje pramonės revoliucijoje vis tik lieka, ar įžvelgiate kokių kitų pavojų?

Mano nuomone, kyla daug rimtesnis pavojus – reikia vis protingesnių darbuotojų ir kuo toliau, tuo mažiau reikalinga nekvalifikuota darbo jėga, nes ji yra lengviausiai pakeičiama visų naujų automatizuotų robotų.

Tiesa, nepanašu, kad išnyks profesijos, kurių atstovai tiesiogiai bendrauja su žmonėmis, pavyzdžiui, slaugytojai, padavėjai ar pan. Žinoma, kavinėje ar ligoninėje maistą tikrai galėtų paduoti robotai, bet nesu tikras, ar mums tai patiktų. Šiuose ir panašiuose darbuose svarbiausias išlieka socialinis vaidmuo – bendravimas, žmogiškas kontaktas, supratimas, užuojauta.

Tačiau visais kitais atvejais automatizacijos sukeltas fizinio darbo poreikio mažėjimas veda į visuomenės išsisluoksniavimą. Atsiranda meritokratija, tai yra iškyla talentingiausi, gabiausi, įgiję geriausią kvalifikaciją, kompetenciją ir pan. asmenys. Tai nėra paveldima, kaip aristokratija, tačiau panašumų rasti galima. Meritokratijos atveju išsilavinusių tėvų vaikai turės daugiau galimybių stoti į universitetus ir gauti gerus darbus, o tiems, kurių tėvai buvo neišsilavinę, aukštojo mokslo pasiekti bus gerokai sunkiau. Taigi, visuomenės susisluoksniavimas gana akivaizdus. Iš istorijos gerai žinome, kad panašios situacijos dažnai baigiasi revoliucija.

Užsiminėte apie aukštąjį mokslą. Koks jo vaidmuo ketvirtojoje pramonės revoliucijoje?

Mano nuomone, per ketvirtąją pramonės revoliuciją aukštojo mokslo reikšmė tik dar labiau išaugs, ir ateityje užtikrintą ateitį bei gerus darbus turės tik gerai išsilavinę žmonės. Nebėra taip svarbu išmokti valdyti prietaisus ar gamybines stakles, nes tų staklių po kelerių metų tiesiog nebeliks, bus kas nors naujo ir tobulesnio. Kur kas svarbiau yra įgyti tvirtus pagrindus, tokį išsilavinimą, kuris padėtų prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios aplinkos. Ne veltui didžiųjų tarptautinių įmonių atstovai, atvykę į Lietuvą, pirmiausia dairosi į universitetus ir klausia, kiek mes ruošiame jiems reikalingų specialistų. Išsilavinimas ketvirtosios pramonės revoliucijos aplinkoje yra esminis.

Dėl šios priežasties sakyti, kad Lietuvoje turime per daug universitetų studentų, mano nuomone, nėra teisinga. Aš suprantu, kad mūsų užduotis yra išlaikyti bei kelti mokslo kokybę ir vertę, bet kartu turėtume stengtis, jog Lietuvoje būtų kuo daugiau išsilavinusių žmonių. Vakarų valstybėse egzistuoja kriterijus, kuris parodo išsilavinimo politikos sėkmę: juo matuojama, kiek studentų, kurių tėvai nestudijavo universitete, įstojo į universitetus. Tai rodo socialinį mobilumą ir demonstruoja, kad išsilavinimo politika veikia taip, kad suteikia progą tiems vaikams, kurie neturėjo išskirtinių galimybių lankyti būrelių, papildomų pamokų, kurie nebuvo nuo mažens ruošiami studijoms universitete, įgyti aukštąjį išsilavinimą. Ir mes turėtume padaryti viską, kad kuo daugiau mūsų šalies žmonių įgytų gerą išsilavinimą, o vidutinis visuomenės išsilavinimo lygis būtų kuo aukštesnis.

Kur Lietuvos vieta ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste?

Svarbu paminėti, kad egzistuoja dvi ketvirtosios pramonės revoliucijos pusės: įrankių kūrimas ir įrankių naudojimas. Tuos įrankius kuriant mes galime dalyvauti tik kaip grandinės dalis, nes mūsų, kaip mažos šalies, resursai neprilygsta didžiosioms šalims. Tačiau mes galime aktyviai panaudoti jau sukurtus naujus įrankius. Čia keliamas svarbiausias uždavinys – neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų, būti efektyviems ir greitiems. Priešingu atveju mūsų gamyba taps neefektyvi, žmonės gaus labai mažą atlygį, kad būtų galima konkuruoti rinkoje, ir tada mes visiškai atsiliksime.

Lietuvai ne taip svarbu sukurti ką nors visiškai naują, ką vėliau naudotų visi kiti. Tačiau labai svarbu tuo, kas jau padaryta ir sukurta, pasinaudoti kuo greičiau ir efektyviau. O čia vėl grįžtame prie aukštojo mokslo svarbos. Universitetai turi sugebėti savo studentams pateikti tai, kas dabar pasaulyje atsiranda naujausio ir geriausio, mokyti naudotis moderniausiomis technologijomis, kad Lietuva galėtų pasinaudoti tuo, ką kuria pasaulis. Kuo greičiau tai bus daroma, tuo mūsų šalis bus efektyvesnė ir stipresnė.

Pagalba tvarkant Jūsų TV antenų ūkį
Ši naujiena peržiūrėta 6002 kartus. Komentuojame:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2025-02-17 19:05:00

Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui

Nuo metų pradžios padidėję akcizai ir dėl to pabrangę degalai sausį lėmė daugelio pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų kainų augimą. Ekonomistai mano, kad infliacija nemaloniai nustebins dar ne kartą.
       2025-02-17 18:56:45

Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?

Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai jau daugeliui tapo neatsiejama kiekvienos dienos dalimi. Vieni prašo pagalbos sprendžiant darbines užduotis, kiti – buitinius klausimus. Tačiau DI jau įsitvirtino ir meninės kūrybos srityse: vizualiniame mene, muzikoje, literatūroje ir net scenografijoje.
       2025-02-14 19:39:48

Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą

Gyventojai ir verslo įmonės, pasirinkę nefiksuotos elektros kainos planus, rytoj, vasario 15 dieną, ryte nuo 8 iki 9 val. ir vakare nuo 19 iki 20 val. turėtų atsisakyti nebūtino elektros vartojimo dėl reikšmingai išaugsiančios jos kainos „Nord Pool“ biržoje.
       2025-02-14 11:03:08

Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?

Saulės energiją naudojančių vartotojų skaičius Lietuvoje sparčiai auga – praeitų metų pabaigoje jis perkopė 124 tūkst. O tai yra 40 proc. daugiau nei 2023 metais, rodo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenys.
       2025-02-14 10:58:53

Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant

Naujus kraštus smagu pažinti ne tik lankant istorinius ir kultūrinius objektus, grožintis užburiančiais gamtovaizdžiais, bet ir ragaujant vietinės virtuvės patiekalų, tokių kaip graikiškas suvlakis (orig. souvlaki), sicilietiški arančinai (orig. arancini), portugališki pyragėliai su kremu (orig. pastel de Nata) ar turkiškas lukumas (orig. luqma).
       2025-02-14 10:53:38

Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių

Lietuvoje kiekvienais metais fiksuojama legioneliozės atvejų, pernai 8 iš jų baigėsi mirtimis. Dėl šios priežasties gyventojams svarbu neužmiršti laikytis kelių paprastų taisyklių, kurios padės apsisaugoti.
       2025-02-14 10:45:21

Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?

Nors praėjusiais metais internetą sudrebinusi istorija, kai prancūzė sukčiui, apsimetusiam Bradu Pittu, pervedė solidžią sumą pinigų, daug kam galėjo sukelti šypseną, vis dėl to amžiną meilę žadantys apgavikai aktyvūs ir Lietuvoje.
       2025-02-12 17:40:43

Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai

Kasmet mažėjant sniego kritulių kiekiui, žiemos sporto entuziastai vis dažniau renkasi slidinėjimo pramogas užsienio kalnų kurortuose. Tiesa, dėl įgūdžių stokos, netinkamo trasų pasirinkimo ar oro sąlygų ignoravimo tokias atostogas neretai aptemdo patiriamos traumos.
       2025-02-11 09:10:31

Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius

Lietuvoje elektromobilių era įsibėgėja. Dar prieš kelerius metus elektrifikuotas transportas buvo laikomas prabangos preke, tačiau šiandien jis tampa vis labiau prieinamas įvairioms vartotojų grupėms.
       2025-02-11 09:05:11

Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?

Dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau keičia daugelį sričių, tarp jų – ir inžineriją bei jos darbo specifiką. Ši technologija leidžia palengvinti kai kuriuos procesus ir sutaupyti laiko, tačiau kartu kyla klausimų apie naudą, trūkumus ir ką tai reiškia inžinieriams kurių rinkoje trūksta.
       2025-02-11 09:00:53

Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?

Gėlės ir saldainiai – tai tik viena Valentino dienos pusė, tačiau šiuolaikinė visuomenė vis dažniau žvelgia į meilę kitaip. Daugiau dėmesio skiriama laikui kartu ir dėmesio rodymui.
       2025-02-07 13:46:29

Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“

Siūlymams pereiti į 4 dienų darbo savaitės modelį skambant vis dažniau ir garsiau, girdime ir daug prieštaravimų. Vienas argumentas – „visada taip buvo“, kitas – „verslui bus per sunku“.
       2025-02-07 11:55:48

Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos

Įsivaizduokite, kad jūsų namų internetas pats persijungia į stabilesnį kanalą prieš svarbų skambutį, o operatoriaus klientų aptarnavimo robotas išsprendžia paslaugų sutrikimus, net nespėjus apie juos pranešti.
       2025-02-07 09:24:44

Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?

Peršalimo simptomus lengvinančių vaistų pasirinkimas vaistinėse itin platus, tačiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) specialistai pabrėžia, kad nereceptinius vaistus netinkamai vartojant galima ne tik nepasiekti laukiamo efekto, bet ir pakenkti sveikatai.
       2025-02-07 09:16:56

Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys rodo, kad per 200 tūkst. vartotojų Lietuvoje už elektros energijos kilovatvalandę moka daugiau kaip 0,29 euro.
       2025-02-07 09:10:37

Internete perkame daugiau: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?

Eurostato duomenimis, 2024 m. 72 proc. 16–75 m. Europos Sąjungos gyventojų apsipirko internetu, nors dar 2019 m. šis rodiklis siekė 60 proc. Labiausiai internetu apsiperka Airijos (95 proc.), Nyderlandų (94 proc.) ir Danijos (90 proc.) gyventojai, o Lietuvoje e. komercija pernai naudojosi 51 proc. gyventojų.
       2025-02-05 14:52:35

Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių

Lietuvos klimatas pasižymi šaltomis žiemomis, kurios dažniausiai bent trims mėnesiams sustabdo statybų darbus. Tačiau šie metai parodė, kad situacija keičiasi, o tuo pačiu, ir požiūris į statybas šaltuoju sezonu.
       2025-02-05 09:21:37

Verslas ir 5G: kodėl pažangus ryšys būtinas technologinėms inovacijoms?

Europoje investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą sudaro mažiau nei pusę JAV skiriamų lėšų. Tai Europos šalyse labai apsunkina išmaniųjų technologijų vystymąsi, kurioms reikalingas greitasis 5G ryšys.
       2025-02-05 09:16:14

Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?

Vasario 8 d. atsijungsime nuo BRELL žiedo ir pradėsime naują energetinio gyvenimo etapą. Kokie svarbūs pokyčiai mūsų laukia atsiskyrus nuo ne kartą Maskvos politiniu įrankiu tapusios energetikos sistemos ir prisijungus prie europinio tinklo?
       2025-02-05 09:12:15

Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse mažėjo 9 proc. ir Lietuvoje siekė 101,21 EUR/MWh, o Latvijoje ir Estijoje – 101,26 EUR/MWh.
       2025-02-02 14:04:15

Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus

Naktys, praleistos ne miegant, o būdraujant, rytai, kai jautiesi tarsi sulaužytas, o akyse – lyg žvyro pripilta, ilgainiui išsekina organizmą, atsiliepia ne tik darbo kokybei ir produktyvumui, bet gali sukelti ir kur kas rimtesnių sveikatos problemų.
       2025-02-02 13:47:50

Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį

2025 m. prasidėjo griausmingai: pirminėje Vilniaus būsto rinkoje sudaryti 696 naujų būstų (butų ir kotedžų) įsigijimo sandoriai, rodo negalutiniai kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ analitikų stebimi duomenys.
       2025-02-02 13:33:19

Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?

Nors nauji išmanieji šiandien dygsta kaip grybai po lietaus, dalis lietuvių lieka ištikimi mygtukiniams jų protėviais. Net pastaraisiais metais „Telia“ tinkle veikia ne viena prie dvidešimt metų amžiaus ribos priartėjusi „Nokia“ ir net praėjusį amžių menantis „Ericsson“ „dinozauras“.
       2025-01-31 10:12:46

Pateikė degalų kainos prognozę: dyzelino kaina pasieks 2,5 euro už litrą ribą

Reikšmingą dyzelino kainos didėjimą nuo šių metų pradžios jau pajutę šalies gyventojai turėtų nusiteikti tolimesniam jo brangimui – prognozuojama, kad šių populiariausių Lietuvoje degalų kaina kasmet stabiliai stiebsis į viršų ir 2030-aisiais gali pasiekti 2,5 euro už litrą.
       2025-01-31 09:48:12

Baltijos šalių pajamų augimas – ne tik ekonomikos, bet ir saugumo problema

Spartus darbo užmokesčio augimas Baltijos šalyse ir jau kurį laiką gerėjantis pragyvenimo lygis – dažnai ekonomistų aptarinėjama tema. Nedarbo lygis Lietuvoje siekia 7,4 proc., Latvijoje – 6,9 proc., o Estijoje – 7,6 proc.
       2025-01-29 16:13:43

Kaip išsirinkti tinkamą žaislą, kuris džiugins ir lavins vaiką

Žaislai vaikams yra ne tik pramoga, bet ir svarbi ugdymo priemonė. Jie skatina kūrybiškumą, lavina smulkiąją motoriką, moko bendravimo ir padeda pažinti pasaulį. Tačiau didelė žaislų įvairovė gali apsunkinti pasirinkimą – kaip rasti tokį, kuris ne tik suteiktų džiaugsmą, bet ir būtų naudingas vaiko vystymuisi?
       2025-01-29 11:39:07

Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?

Telefono ekrane įsižiebia pažįstamas numeris, bet pakėlus ragelį, kalba visai kitas žmogus? Deja, tai – ne techninė klaida, o gudrus sukčiavimo būdas. Suklastoję telefono numerį, aferistai taip bando iš lietuvių išvilioti jautrius duomenis.
       2025-01-24 17:24:36

Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams

Vasario 20, 21 ir 22 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatre bus rodomas naujausias Łukaszo Twarkowskio spektaklis „Quanta“, kuriuo LNDT pradėjo savo 85-ąjį sezoną.
       2025-01-22 10:13:39

Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas

Be bulvių plokštainio daugelis neįsivaizduoja šaltojo sezono – sotus, pigus patiekalas, regis, sušildo ne tik kūną, bet ir lietuvio sielą. Visgi, bulvių plokštainiui pasigaminti namuose reikia šiek tiek pastangų, todėl taupantys laiką jį perka jau paruoštą parduotuvėse, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.
       2025-01-22 10:04:16

5 verslui pavojingiausios kibernetinės atakos

Norint įsilaužti į įmonę ar ją suparalyžiuoti, šiandien reikia tik šiek tiek noro ir interneto ryšio. Programišių forumuose įsigiję kibernetinėms atakoms reikalingus įrankius, organizuoti išpuolius prieš žinomus verslus dabar gali ir taksistai, ir net pilnametystės nesulaukę paaugliai.
    Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.