Naujienos

Robotai atima darbo vietas. Bet ar iš tikrųjų žmonės turi dirbti?

2018-06-30 10:53:02

Ketvirtoji pramonės revoliucija, apimanti dirbtinį intelektą, debesų kompiuteriją, be žmogaus įsikišimo veikiančias gamyklas-robotus, tampa neįtikėtinai skambančia realybe ir keičia tiek pačią gamybą, tiek darbo rinką.

Kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka iš gamybos procesų išstumtas žmogus? Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslo ir inovacijų prorektoriaus prof. habil. dr. Antano Čenio, tai svarbiausias klausimas, kurį žmonija sprendžia nuo pat pramonės atsiradimo, nuo luditų judėjimo ir kilusių nuogąstavimų, ką žmonės veiks, jei juos pakeis mašinos.

„Bet pagalvokime – ar iš tikrųjų žmogus turi dirbti? Darbą mes dabar priimame kaip natūralų, savaime suprantamą dalyką, studijuojame universitete, kad gautume gerą darbą. Bet geriau pagalvojus, ar mes tikrai norime darbo? Dažniausiai norime uždarbio, o ne darbo. Žinoma, darbas pats savaime turi žavesio ne tik dėl uždirbamų pinigų, nes nėra paprasta rasti užsiėmimą, kuris būtų įdomus. Tačiau dabar mes gyvename tam, kad dirbtume. O gal turėtume dirbti, tarkime, tik dvi valandas, kad galėtume gyventi?“, – kelia klausimą VGTU prorektorius. Su juo kalbamės apie tai, kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka žmogus, kokią reikšmę čia įgyja aukštasis mokslas ir kur Lietuvos vieta ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste.

Kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka žmogus?

Jei pažvelgtume į žmonijos patirtį, pamatytume, kad nė viena iki šiol įvykusi pramonės revoliucija visiškai nepakeitė ir neišstūmė žmogaus, o tik suteikė jam kitą vaidmenį. Jei jums reikia iškasti pamatus, atvažiuoja ekskavatorius ir vos per kelias valandas atlieka visą darbą. Tuo tarpu anksčiau žmonės kasdavo kastuvais ir užtrukdavo labai ilgai. Taigi žmonių darbas neišnyko, tik jo specifika pakito.

O iš kitos pusės – ar iš tikrųjų žmogus turi dirbti? Jei žvelgtume filosofiškai, žmonija jau išgyveno panašų laikotarpį. Prisiminkime senovės Graikiją. Joje vergai buvo tie „robotai“, kurie dirbo visus darbus, tuo tarpu piliečiai žiemą filosofavo, rašė eiles, užsiėmė politika, o vasarą kariavo. Tai, kaip gyvename dabar, yra mūsų įpročių rezultatas, esame taip išauklėti ir išmokyti.

Jei žmogus ketvirtojoje pramonės revoliucijoje vis tik lieka, ar įžvelgiate kokių kitų pavojų?

Mano nuomone, kyla daug rimtesnis pavojus – reikia vis protingesnių darbuotojų ir kuo toliau, tuo mažiau reikalinga nekvalifikuota darbo jėga, nes ji yra lengviausiai pakeičiama visų naujų automatizuotų robotų.

Tiesa, nepanašu, kad išnyks profesijos, kurių atstovai tiesiogiai bendrauja su žmonėmis, pavyzdžiui, slaugytojai, padavėjai ar pan. Žinoma, kavinėje ar ligoninėje maistą tikrai galėtų paduoti robotai, bet nesu tikras, ar mums tai patiktų. Šiuose ir panašiuose darbuose svarbiausias išlieka socialinis vaidmuo – bendravimas, žmogiškas kontaktas, supratimas, užuojauta.

Tačiau visais kitais atvejais automatizacijos sukeltas fizinio darbo poreikio mažėjimas veda į visuomenės išsisluoksniavimą. Atsiranda meritokratija, tai yra iškyla talentingiausi, gabiausi, įgiję geriausią kvalifikaciją, kompetenciją ir pan. asmenys. Tai nėra paveldima, kaip aristokratija, tačiau panašumų rasti galima. Meritokratijos atveju išsilavinusių tėvų vaikai turės daugiau galimybių stoti į universitetus ir gauti gerus darbus, o tiems, kurių tėvai buvo neišsilavinę, aukštojo mokslo pasiekti bus gerokai sunkiau. Taigi, visuomenės susisluoksniavimas gana akivaizdus. Iš istorijos gerai žinome, kad panašios situacijos dažnai baigiasi revoliucija.

Užsiminėte apie aukštąjį mokslą. Koks jo vaidmuo ketvirtojoje pramonės revoliucijoje?

Mano nuomone, per ketvirtąją pramonės revoliuciją aukštojo mokslo reikšmė tik dar labiau išaugs, ir ateityje užtikrintą ateitį bei gerus darbus turės tik gerai išsilavinę žmonės. Nebėra taip svarbu išmokti valdyti prietaisus ar gamybines stakles, nes tų staklių po kelerių metų tiesiog nebeliks, bus kas nors naujo ir tobulesnio. Kur kas svarbiau yra įgyti tvirtus pagrindus, tokį išsilavinimą, kuris padėtų prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios aplinkos. Ne veltui didžiųjų tarptautinių įmonių atstovai, atvykę į Lietuvą, pirmiausia dairosi į universitetus ir klausia, kiek mes ruošiame jiems reikalingų specialistų. Išsilavinimas ketvirtosios pramonės revoliucijos aplinkoje yra esminis.

Dėl šios priežasties sakyti, kad Lietuvoje turime per daug universitetų studentų, mano nuomone, nėra teisinga. Aš suprantu, kad mūsų užduotis yra išlaikyti bei kelti mokslo kokybę ir vertę, bet kartu turėtume stengtis, jog Lietuvoje būtų kuo daugiau išsilavinusių žmonių. Vakarų valstybėse egzistuoja kriterijus, kuris parodo išsilavinimo politikos sėkmę: juo matuojama, kiek studentų, kurių tėvai nestudijavo universitete, įstojo į universitetus. Tai rodo socialinį mobilumą ir demonstruoja, kad išsilavinimo politika veikia taip, kad suteikia progą tiems vaikams, kurie neturėjo išskirtinių galimybių lankyti būrelių, papildomų pamokų, kurie nebuvo nuo mažens ruošiami studijoms universitete, įgyti aukštąjį išsilavinimą. Ir mes turėtume padaryti viską, kad kuo daugiau mūsų šalies žmonių įgytų gerą išsilavinimą, o vidutinis visuomenės išsilavinimo lygis būtų kuo aukštesnis.

Kur Lietuvos vieta ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste?

Svarbu paminėti, kad egzistuoja dvi ketvirtosios pramonės revoliucijos pusės: įrankių kūrimas ir įrankių naudojimas. Tuos įrankius kuriant mes galime dalyvauti tik kaip grandinės dalis, nes mūsų, kaip mažos šalies, resursai neprilygsta didžiosioms šalims. Tačiau mes galime aktyviai panaudoti jau sukurtus naujus įrankius. Čia keliamas svarbiausias uždavinys – neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų, būti efektyviems ir greitiems. Priešingu atveju mūsų gamyba taps neefektyvi, žmonės gaus labai mažą atlygį, kad būtų galima konkuruoti rinkoje, ir tada mes visiškai atsiliksime.

Lietuvai ne taip svarbu sukurti ką nors visiškai naują, ką vėliau naudotų visi kiti. Tačiau labai svarbu tuo, kas jau padaryta ir sukurta, pasinaudoti kuo greičiau ir efektyviau. O čia vėl grįžtame prie aukštojo mokslo svarbos. Universitetai turi sugebėti savo studentams pateikti tai, kas dabar pasaulyje atsiranda naujausio ir geriausio, mokyti naudotis moderniausiomis technologijomis, kad Lietuva galėtų pasinaudoti tuo, ką kuria pasaulis. Kuo greičiau tai bus daroma, tuo mūsų šalis bus efektyvesnė ir stipresnė.

Ši naujiena peržiūrėta 3672 kartus. Komentuojame:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2021-04-20 17:04:12

Pradedamas paskutinis sudėtingas dujų jungties su Lenkija statybų etapas

Atlikus tris ketvirtadalius Lietuvą ir Lenkiją sujungsiančio dujotiekio tiesimo darbų, pradedamas baigiamasis jungties statybų etapas – dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stoties statyba.
       2021-04-20 15:42:53

Sriubos – puikus būdas praturtinti pavasarinį racioną: kaip paruošti?

Sriuba yra idealus pasirinkimas ieškantiems sveiko, lengvo ir skanaus maisto. Visgi sriubų ant pietų ar vakarienės stalo neretai atsisakoma dėl laiko joms pagaminti stokos.
       2021-04-20 14:12:59

Planuojate įsigyti naują miegamojo lovą? Štai, klausimai sau apie jau turimą

Toks pirkinys kaip miegamojo lova, tarnaus tikrai ne vienerius metus ir net ne penkerius, tačiau vis tiek netruks ateiti diena, kai nuspręsite ją pakeisti nauja.
       2021-04-20 12:57:06

Pavasarinis organizmo valymas: kokie produktai atgaivins kūną

Artėjant šiltajam sezonui, norisi padailinti kūno linijas ir atsikratyti per žiemą apėmusio sąstingio. Vienas iš būdų tai padaryti – organizmo valymas.
       2021-04-20 12:42:11

Vaistininkų komplimentai žmonėms, dar miške apsižiūrintiems, ar neturi erkių

Šiltesnėmis pavasario dienomis daugiau žmonių mėgaujasi laisvu laiku gamtoje. „Eurovaistinės“ specialistai vienareikšmiškai sutinka – laikas lauke tikrai naudingas mūsų sveikatai, tačiau svarbu prisiminti, pasitikrinti, ar namo iš gamtos neparsinešame erkių.
       2021-04-20 12:39:13

Pandemija ir gerovės valstybė: vieni kaupia pinigus, kiti – skursta

Ženkliai sumažėjo kas trečio Lietuvos gyventojo pajamos, beveik tiek pat sako gyvenantys prasčiau nei per pirmąjį karantiną – rodo nevyriausybinių organizacijų užsakymu atlikta apklausa.
       2021-04-20 12:32:20

Seimas supaprastino sutikimo skiepytis tvarką

Seimas pritarė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIVP-267(2), kuriomis apibrėžiam sutikimo skiepytis nuo užkrečiamosios, pandemiją sukėlusios ligos,
       2021-04-20 12:29:00

Dezinfekciniai skysčiai gali sutrikdyti sveikatą: kokių medžiagų vengti

Paviršiams dezinfekuoti skirtas skystis neturėtų būti naudojamas ant rankų, taip pat svarbu atidžiai perskaityti informaciją dezinfekcinio skysčio etiketėje, pataria chemikas.
       2021-04-20 12:16:13

Ministerija: valstybės valdomos įmonės neturi konkuruoti su privačiu verslu

Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybei pateikė atnaujintą Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą. Vyriausybė rytoj dar neketina jo svarstyti.
       2021-04-20 12:10:16

Iš ko susideda elektros kaina?

Nuosekliai atsisakant monopolinių elektros energijos tiekimo sąlygų ir kainų reguliavimo, kiekvienas Lietuvos gyventojas gali rinktis jam tinkamą elektros tiekėją. Iki 2023 m. vykstantis pokytis naudingas kiekvienam elektros vartotojui, nes būtent jis sprendžia iš ko ir už kokią kainą pirkti elektrą savo namams.
       2021-04-20 12:01:37

Jau galima įsigyti ekonomišką iš tinklo kraunamą hibridinį „Tiguan eHybrid“

„Tiguan“ – populiariausią „Volkswagen“ Europoje ir geriausiai parduodamą visureigį Baltijos šalyse – jau galima įsigyti ir su iš elektros tinklo kraunama hibridine pavara, kuri apjungia galingą elektros motorą bei 1,4 l TSI variklį.
       2021-04-20 11:43:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 1138

Atlikus 19133 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 1138. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-04-19 13:31:46

Ar paprastas skyrybų procesas iš tikrųjų didina skyrybų skaičių Lietuvoje?

Pagal statistiką, Lietuvoje išsiskiria beveik kas antra pora. Dažnai svarstoma, kad prie šios statistikos gali prisidėti skyrybas vykdančių kontorų žadamos greitos ir paprastos skyrybos arba net skyrybos internetu.
       2021-04-19 13:28:43

6 superproduktai, kurie pavasarį turi atsidurti kasdieniame valgiaraštyje

Pavasarį sveikesnės mitybos tendencijos dar labiau pastebimos. Prieš šiltąjį sezoną žmonės nori padailinti kūno linijas ir kartu jaustis žvalūs bei energingi.
       2021-04-19 10:20:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 594

Atlikus 8249 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 594. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-04-19 09:41:55

Anapilin iškeliavo garsus mikrochirurgas Kęstutis Vitkus

Šįryt Lietuva neteko garsaus šalies rekonstrukcinės ir plastinės mikrochirurgijos gydytojo, plastinės chirurgijos pradininko Lietuvoje prof. Kęstučio Vitkaus. Profesorius mirė eidamas 69-uosius metus.
       2021-04-19 09:34:43

Vilniuje – 9 nauji viešojo transporto maršrutai, 20 ekologiškų autobusų

Iki 2023 m. sostinės viešojo transporto parką papildys dar mažiausiai 22 nauji dujiniai arba elektriniai autobusai, kurie kursuos ir keleivius veš devyniais maršrutais periferinėse miesto teritorijose.
       2021-04-19 09:14:34

Žymios merginos dalinasi patarimais, kaip pasidaryti natūralų makiažą

Natūralus makiažas jau keletą metų iš eilės išlieka viena pagrindinių grožio tendencijų, o karantino metu, kuomet bendraujama tik technologijų pagalba, toks makiažas yra itin aktualus.
       2021-04-19 08:03:09

Įsirengiant saulės ar vėjo jėgainę būtina atkreipti dėmesį į prijungimo sąlygas

Nuolatos augant gyventojų ir verslo susidomėjimui įsirengti atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės ar vėjo – jėgainę, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) klientus ragina atkreipti dėmesį į svarbiausias elektrinių prijungimo sąlygas.
       2021-04-19 08:00:24

Ko dar galima laukti iš COVID-19?

Prof. Juozas Augutis, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius. Naujų atvejų prognozės Lietuvoje rodo, kad didinant vakcinavimo tempus atokvėpio nuo didelio naujų atvejų skaičiaus galime tikėtis birželio mėnesį.
       2021-04-18 09:44:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 733

Atlikus 13909 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 733. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-04-17 17:00:47

5 nauji įgūdžiai, kurie gali papildyti jūsų CV

Laiką namuose išnaudokite tikslingai. Pavyzdžiui, išmokite naujų įgūdžių ir įtraukite juos į savo gyvenimo aprašymą. Tam prireiks tik išmaniojo telefono arba kompiuterio, interneto ir šiek tiek motyvacijos.
       2021-04-17 09:44:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 1276

Atlikus 19040 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 1276. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-04-17 07:29:40

Nelaimingi atsitikimai darbe: ką svarbu žinoti darbdaviui ir darbuotojui

Nepriklausomai nuo Valstybinės darbo inspekcijos informacinio ir konsultacinio darbo rezultatų, parengtų rekomendacijų, inspekcinės veiklos, vis dar pasitaiko, kad žmonės žūsta statybose.
       2021-04-16 17:48:01

Nuolatinis karantino palydovas – akių sausumas

Karantino metu daugelis iš mūsų buvo priversti dirbti ir mokytis iš namų, gyvą bendravimą išmainyti į pokalbius vaizdo skambučiais.
       2021-04-16 14:30:17

Nuo 2021 m. gegužės 1 d. įvedama nauja transporto priemonių savininkų sistema

Vyriausybei siekiant mažinti šešėlį automobilių versle ir apsaugoti automobilių pirkėjų interesus, nuo 2021 m. gegužės 1 d. pradės veikti nauja apskaitos sistema – bus fiksuojami visų transporto priemonių savininkai,
       2021-04-16 14:09:00

M. Skuodis: „Lietuvos paštas“ situaciją dėl siuntų skirstymo stabilizavo

Susisiekimo ministras konstatuoja, kad „Lietuvos paštas“ (LP) padėtį, skirstant išaugusį siuntų srautą, stabilizavo, tačiau visų suinteresuotų pusių lūkesčiai dar nėra patenkinti.
       2021-04-16 13:55:09

Benedikto kiaušinių diena: sugriaukime mitus dėl sunkumų ruošiant šį patiekalą

Balandžio 16-ąją minima Benedikto kiaušinių diena yra ypatinga šventė maisto gurmanams iš viso pasaulio. Šią dieną žmonės raginami išbandyti seniai daugumos pamėgtus priešpiečius, kuriems dažnai pagailima laiko.
       2021-04-16 13:45:35

Top 5 energetikos sektoriaus tendencijos: nuo virtualių elektrinių iki dronų

Apie vandenilį, kaip galimą ateities kurą, jau yra girdėję daugelis iš mūsų. Tačiau ateities energetika neįsivaizduojama ne tik be jo, bet ir be dronų, virtualių elektrinių ar masinio energijos kaupiklių naudojimo.
       2021-04-16 09:44:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 1117

Atlikus 18687 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 1117. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.