Naujienos

Robotai atima darbo vietas. Bet ar iš tikrųjų žmonės turi dirbti?

2018-06-30 10:53:02

Ketvirtoji pramonės revoliucija, apimanti dirbtinį intelektą, debesų kompiuteriją, be žmogaus įsikišimo veikiančias gamyklas-robotus, tampa neįtikėtinai skambančia realybe ir keičia tiek pačią gamybą, tiek darbo rinką.

Kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka iš gamybos procesų išstumtas žmogus? Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslo ir inovacijų prorektoriaus prof. habil. dr. Antano Čenio, tai svarbiausias klausimas, kurį žmonija sprendžia nuo pat pramonės atsiradimo, nuo luditų judėjimo ir kilusių nuogąstavimų, ką žmonės veiks, jei juos pakeis mašinos.

„Bet pagalvokime – ar iš tikrųjų žmogus turi dirbti? Darbą mes dabar priimame kaip natūralų, savaime suprantamą dalyką, studijuojame universitete, kad gautume gerą darbą. Bet geriau pagalvojus, ar mes tikrai norime darbo? Dažniausiai norime uždarbio, o ne darbo. Žinoma, darbas pats savaime turi žavesio ne tik dėl uždirbamų pinigų, nes nėra paprasta rasti užsiėmimą, kuris būtų įdomus. Tačiau dabar mes gyvename tam, kad dirbtume. O gal turėtume dirbti, tarkime, tik dvi valandas, kad galėtume gyventi?“, – kelia klausimą VGTU prorektorius. Su juo kalbamės apie tai, kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka žmogus, kokią reikšmę čia įgyja aukštasis mokslas ir kur Lietuvos vieta ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste.

Kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka žmogus?

Jei pažvelgtume į žmonijos patirtį, pamatytume, kad nė viena iki šiol įvykusi pramonės revoliucija visiškai nepakeitė ir neišstūmė žmogaus, o tik suteikė jam kitą vaidmenį. Jei jums reikia iškasti pamatus, atvažiuoja ekskavatorius ir vos per kelias valandas atlieka visą darbą. Tuo tarpu anksčiau žmonės kasdavo kastuvais ir užtrukdavo labai ilgai. Taigi žmonių darbas neišnyko, tik jo specifika pakito.

O iš kitos pusės – ar iš tikrųjų žmogus turi dirbti? Jei žvelgtume filosofiškai, žmonija jau išgyveno panašų laikotarpį. Prisiminkime senovės Graikiją. Joje vergai buvo tie „robotai“, kurie dirbo visus darbus, tuo tarpu piliečiai žiemą filosofavo, rašė eiles, užsiėmė politika, o vasarą kariavo. Tai, kaip gyvename dabar, yra mūsų įpročių rezultatas, esame taip išauklėti ir išmokyti.

Jei žmogus ketvirtojoje pramonės revoliucijoje vis tik lieka, ar įžvelgiate kokių kitų pavojų?

Mano nuomone, kyla daug rimtesnis pavojus – reikia vis protingesnių darbuotojų ir kuo toliau, tuo mažiau reikalinga nekvalifikuota darbo jėga, nes ji yra lengviausiai pakeičiama visų naujų automatizuotų robotų.

Tiesa, nepanašu, kad išnyks profesijos, kurių atstovai tiesiogiai bendrauja su žmonėmis, pavyzdžiui, slaugytojai, padavėjai ar pan. Žinoma, kavinėje ar ligoninėje maistą tikrai galėtų paduoti robotai, bet nesu tikras, ar mums tai patiktų. Šiuose ir panašiuose darbuose svarbiausias išlieka socialinis vaidmuo – bendravimas, žmogiškas kontaktas, supratimas, užuojauta.

Tačiau visais kitais atvejais automatizacijos sukeltas fizinio darbo poreikio mažėjimas veda į visuomenės išsisluoksniavimą. Atsiranda meritokratija, tai yra iškyla talentingiausi, gabiausi, įgiję geriausią kvalifikaciją, kompetenciją ir pan. asmenys. Tai nėra paveldima, kaip aristokratija, tačiau panašumų rasti galima. Meritokratijos atveju išsilavinusių tėvų vaikai turės daugiau galimybių stoti į universitetus ir gauti gerus darbus, o tiems, kurių tėvai buvo neišsilavinę, aukštojo mokslo pasiekti bus gerokai sunkiau. Taigi, visuomenės susisluoksniavimas gana akivaizdus. Iš istorijos gerai žinome, kad panašios situacijos dažnai baigiasi revoliucija.

Užsiminėte apie aukštąjį mokslą. Koks jo vaidmuo ketvirtojoje pramonės revoliucijoje?

Mano nuomone, per ketvirtąją pramonės revoliuciją aukštojo mokslo reikšmė tik dar labiau išaugs, ir ateityje užtikrintą ateitį bei gerus darbus turės tik gerai išsilavinę žmonės. Nebėra taip svarbu išmokti valdyti prietaisus ar gamybines stakles, nes tų staklių po kelerių metų tiesiog nebeliks, bus kas nors naujo ir tobulesnio. Kur kas svarbiau yra įgyti tvirtus pagrindus, tokį išsilavinimą, kuris padėtų prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios aplinkos. Ne veltui didžiųjų tarptautinių įmonių atstovai, atvykę į Lietuvą, pirmiausia dairosi į universitetus ir klausia, kiek mes ruošiame jiems reikalingų specialistų. Išsilavinimas ketvirtosios pramonės revoliucijos aplinkoje yra esminis.

Dėl šios priežasties sakyti, kad Lietuvoje turime per daug universitetų studentų, mano nuomone, nėra teisinga. Aš suprantu, kad mūsų užduotis yra išlaikyti bei kelti mokslo kokybę ir vertę, bet kartu turėtume stengtis, jog Lietuvoje būtų kuo daugiau išsilavinusių žmonių. Vakarų valstybėse egzistuoja kriterijus, kuris parodo išsilavinimo politikos sėkmę: juo matuojama, kiek studentų, kurių tėvai nestudijavo universitete, įstojo į universitetus. Tai rodo socialinį mobilumą ir demonstruoja, kad išsilavinimo politika veikia taip, kad suteikia progą tiems vaikams, kurie neturėjo išskirtinių galimybių lankyti būrelių, papildomų pamokų, kurie nebuvo nuo mažens ruošiami studijoms universitete, įgyti aukštąjį išsilavinimą. Ir mes turėtume padaryti viską, kad kuo daugiau mūsų šalies žmonių įgytų gerą išsilavinimą, o vidutinis visuomenės išsilavinimo lygis būtų kuo aukštesnis.

Kur Lietuvos vieta ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste?

Svarbu paminėti, kad egzistuoja dvi ketvirtosios pramonės revoliucijos pusės: įrankių kūrimas ir įrankių naudojimas. Tuos įrankius kuriant mes galime dalyvauti tik kaip grandinės dalis, nes mūsų, kaip mažos šalies, resursai neprilygsta didžiosioms šalims. Tačiau mes galime aktyviai panaudoti jau sukurtus naujus įrankius. Čia keliamas svarbiausias uždavinys – neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų, būti efektyviems ir greitiems. Priešingu atveju mūsų gamyba taps neefektyvi, žmonės gaus labai mažą atlygį, kad būtų galima konkuruoti rinkoje, ir tada mes visiškai atsiliksime.

Lietuvai ne taip svarbu sukurti ką nors visiškai naują, ką vėliau naudotų visi kiti. Tačiau labai svarbu tuo, kas jau padaryta ir sukurta, pasinaudoti kuo greičiau ir efektyviau. O čia vėl grįžtame prie aukštojo mokslo svarbos. Universitetai turi sugebėti savo studentams pateikti tai, kas dabar pasaulyje atsiranda naujausio ir geriausio, mokyti naudotis moderniausiomis technologijomis, kad Lietuva galėtų pasinaudoti tuo, ką kuria pasaulis. Kuo greičiau tai bus daroma, tuo mūsų šalis bus efektyvesnė ir stipresnė.

Ši naujiena peržiūrėta 4315 kartų. Komentuojame:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2022-01-17 19:23:46

Po praūžusio vėjo Valakupių girininkijoje teks atsodinti apie 0,7 ha miško

Penktadienį (sausio 14 d.) Lietuvoje siautėjęs pavojingas vėjas pridarė daug žalos ir Vilniaus miškeliams prie II-ojo Valakupių paplūdimio. Skaičiuojama, kad vėjas išvertė arba nulaužė apie 200 pušų.
       2022-01-17 14:35:43

Ką daryti, kad telefono baterija tarnautų ilgiau? Vienas įprotis jai žalingas

Nemažai žmonių savo telefonus krauna naktimis, kad iš ryto rastų pilnai įkrautą bateriją ir galėtų išmaniuoju naudotis visą dieną. Nors tai gali būti patogu, išmaniojo baterija tuo tikrai nesidžiaugia.
       2022-01-17 13:15:14

Liūdniausia metų diena – kaip išmaniai pasirūpinti savo emocine sveikata?

Trečiasis sausio pirmadienis, dar kitaip vadinamas „Mėlynuoju pirmadieniu“ (angl. Blue Monday) – psichologų laikoma liūdniausia diena metuose. Tai puiki proga atkreipti dėmesį į savo emocinę sveikatą ir jos gerinimo būdus.
       2022-01-17 09:52:09

Apledėjusi kelio danga: kas pėsčiuosius gali apsaugoti nuo traumų

Pastarosios savaitės nešykšti išbandymų pėstiesiems – dėl susidariusio plikledžio ar kitos slidžios kelio dangos žmonės ne tik patiria diskomfortą eidami, bet ir neišvengia slydimo traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų.
       2022-01-17 09:49:27

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai - 2603

Atlikus 9391 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 2603. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2022-01-16 09:42:16

Dantų balinimo ABC: kaip teisingai ir efektyviai tai daryti namuose?

Dantų geltonavimas – natūralus procesas, bet tai nereiškia, kad negalima jo prilėtinti ar sustabdyti. Kokie įpročiai gali užkirsti kelią pastebimiems dantų spalvos pokyčiams arba padėti susigrąžinti jų baltumą, pasakoja BENU vaistinės ekspertė Ramunė Uosienė.
       2022-01-16 08:59:15

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai - 3368

Atlikus 14684 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 3368. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2022-01-15 13:16:06

Sumanaus kaimo projektai – kelias į pokyčius

Lietuvos kaimas jau nebeatsiejamas nuo naujausių technologinių laimėjimų: ūkininkai laukuose dirba išmania, inovatyvia technika, gerėja infrastruktūra, elektroninių paslaugų prieinamumas, daugėja paslaugų viešame sektoriuje.
       2022-01-15 13:10:34

Vilniaus oro uoste baigtas didžiausias infrastruktūros rekonstrukcijos projektas

Atlikus būtinas patikros procedūras 2022 m. sausį oficialiai baigtas didžiausias šalies aviacijos istorijoje Vilniaus oro uosto aerodromo atnaujinimo projektas.
       2022-01-15 13:01:21

Šią žiemą kviečiame aplankyti 10 pilikalnių saugomose teritorijose

Žiemą kraštovaizdžiai žavi ne mažiau nei vasarą, todėl kviečiame nesėdėti namuose, keliauti po gamtą ir geriau pažinti jos vertybes. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba šią žiemą ragina aplankyti 10 įspūdingų, naujai pritaikytų lankymui piliakalnių saugomose teritorijose.
       2022-01-15 09:48:10

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai - 3953

Atlikus 23657 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 3953. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2022-01-15 09:14:14

Sausio 13-oji mums buvo, yra ir bus šventa

Šiomis dienomis dauguma grįžtame į prisiminimus apie dramatiškąją Sausio 13-ąją, kai mūsų Laisvė buvo apginta šimtatūkstantinių beginklių minių, tąsyk išgyvenusių ypatingą vienybę ir susitelkimą, prie svarbių Valstybei objektų.
       2022-01-15 09:04:13

Virtuvės prietaisai, apsaugantys nuo produktų švaistymo

Ar jūsų šaldytuve dar rikiuojasi šventinio periodo maisto likučiai? O gal jau papildėte statistiką, liudijančią, kad net trečdalis pasaulyje pagaminamo maisto yra išmetama arba iššvaistoma?
       2022-01-15 08:51:47

Netrukus automobilį rinksimės lyg išmanųjį telefoną – pagal programinę įrangą

Dauguma prieš tris dešimtmečius sukurtų filmų apie ateitį prognozavo, jog mūsų laikų automobiliai ratus išmainys į reaktyvinius variklius ir gebės skraidyti gatvėmis.
       2022-01-14 22:11:49

Nuo pirmadienio renginiuose uždarose erdvėse privaloma dėvėti respiratorius

Siekiant suvaldyti itin greit plintančios koronaviruso atmainos Omikron plitimą, jau nuo ateinančio pirmadienio, sausio 17 d., visi vyresni nei 6 metų amžiaus žiūrovai ir dalyviai bei renginį aptarnaujantis personalas
       2022-01-14 20:12:57

Telecentras įspėja dėl vėjo pažeistų antenų

Dėl Lietuvoje įsivyravusių audringų orų smarkiai išaugo žiūrovų, kurie kreipiasi į Telecentrą dėl eterinės televizijos (televizijos per anteną) sutrikimo, srautas. Įmonė informuoja, kad TV programų siuntimo tinklai bei informacinės sistemos funkcionuoja be sutrikimų.
       2022-01-14 20:07:58

V. Kurpienė nurodė tris svarbius dalykus, padedančius sustiprinti imunitetą

Atsparumas ligoms ir gera savijauta – ne vienos dienos uždavinys. Įdėjus šiek tiek pastangų ir pasinaudojus keliais patarimais galima pasiekti puikių rezultatų.
       2022-01-14 20:03:44

Širdies ūžesių diagnozė – ankstyvoje vaikystėje: kada reikėtų sunerimti?

Įprastai širdies ligomis serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau jos neaplenkia ir pačių mažiausiųjų. Širdies ūžesiai yra viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių mažieji pacientai atvyksta pas vaikų kardiologą.
       2022-01-14 16:49:21

Atostogos, kurių pavydės visi „Instagram“ sekėjai – rojaus kampelis Žemėje

Portugalijai priklausanti Madeira „Pasaulio kelionių apdovanojimuose“ ne kartą buvo pripažinta ne tik geriausia vieta Europoje, bet ir patraukliausia sala visame pasaulyje.
       2022-01-14 10:59:49

Su „SpaceX“ į kosmosą sėkmingai pakilo trys lietuvių „NanoAvionics“ palydovai

Sausio 13 dieną iš Kanaveralo kyšulio kosmodromo su „SpaceX“ raketa-nešėja „Falcon 9“ į Saulės sinchroninę orbitą (SSO) pakilo net trys Lietuvoje įkurtos mažųjų palydovų kūrėjos „NanoAvionics“ klientams pagaminti palydovai.
       2022-01-14 10:50:32

Populiarėjantis augalinis pienas: lengvi būdai pasigaminti jį namuose

Sveikiau, skaniau ir įvairiau – Lietuvos gyventojai vis dažniau į savo maisto racioną įtraukia ne tik daugiau įvairių grūdų, sėklų ir riešutų, bet ir sparčiai populiarėjantį augalinį pieną.
       2022-01-14 10:37:36

Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?

Technologijų sektorius šiandien yra vienas patraukliausių ir perspektyviausių, o kasmet augantis darbuotojų trūkumas rodo, kad jis toks liks dar ne vienerius metus.
       2022-01-14 10:31:12

Ko dėl finansinių sunkumų senatvėje labiausiai nenorėtų atsisakyti lietuviai

2 iš 5 Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad dėl finansinių problemų senatvėje sunkiausia būtų atsisakyti kelionių, atskleidė Baltijos šalyse „Luminor“ atlikta apklausa.
       2022-01-14 10:24:27

Vaistų vartojimo realybė Lietuvoje – tik kas trečias geria reguliariai

Neteisingas ir neatsakingas paskirtų vaistų vartojimas yra viena dažniausių problemų gydant aukštą kraujospūdį – hipertenziją. Neretai pacientai, pasijutę geriau, nutraukia gydymą, o kraujospūdžiui nešokinėjant, sugalvoja, kad galima pakoreguoti dozę savo nuožiūra.
       2022-01-14 10:18:15

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai - 3947

Atlikus 25510 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 3947. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2022-01-14 09:48:32

Sportuoti lauke žiemą – misija įmanoma: kaip tinkamai pasiruošti sportui?

Naujųjų metų pradžia neretai tampa atskaitos tašku mūsų pažadams. Ryžto sportuoti sausio mėnesį itin daug, tačiau galimybes tai daryti lauke iš dalies apriboja sniegas ir minusinė oro temperatūra.
       2022-01-14 09:45:03

Kaip ugdyti emocinę kompetenciją: patarimai darbuotojams ir darbdaviams

Emocinės kompetencijos ugdymas – svarbi darbo dalis, padedanti užkirsti kelią nereikalingam stresui ar nerimui, kuris tiesiogiai gali lemti ir darbo kokybę.
       2022-01-14 09:32:20

Nenustebkite, jeigu staiga jūsų banko sąskaita bus užšaldyta

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) perspėja, kad asmenims, užsiimantiems neteisėta autorių teises pažeidžiančia veikla internete, gali būti užblokuotos jų asmeninės banko sąskaitos.
       2022-01-14 09:27:49

Vėjo energetikos inžinieriai pagavo palankų vėją

Vėjo energetikos specialistų poreikis tik augs, pasauliui plečiant elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą, taip pat – įvertinant įsipareigojimus dėl žaliosios energetikos.
       2022-01-13 22:33:19

S. Gentvilas: „Palankus vėjas: jau leista statyti daugiau vėjo jėgainių“

Pastaraisiais metais Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) leido sausumoje statyti 328 vėjo elektrines, kurių bendra galia sudaro 1,81 GW – tai yra viršija dabartinės Vyriausybės programoje užsibrėžtą tikslą iki 2025 m. įrengti iki 1,2 GW galios vėjo elektrinių.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.