- Įsigijus naują būstą, atkreipkite dėmesį ir į sprendimus susijusius su elektra.
- Nafta brangsta: Izraelio – Irano konflikto kainą mokės visas pasaulis.
- Prieš protestą – aiški protesto organizatorių pozicija dėl NT mokesčio.
- Telefonuose – visas gyvenimas: kaip juos apsaugoti keliaujant užsienyje?
- Lietuvos pajūryje nebeliko 3G ryšio.
- Telefonas – jūsų vaiko saugumo įrankis: ar naudojate šias funkcijas?
- Miegas ir nutukimas: glaudus ryšys, apie kurį verta žinoti.
- Ryto kava – malonumas ar stresas širdžiai?
- 3000 eurų už kompiuterį – ir vis tiek lėtas? IT ekspertas paaiškina klaidas.
- Išmanusis televizorius ar televizorius su dirbtiniu intelektu.
- LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta.
- LRT žada skųsti teismo sprendimą dėl atmesto ieškinio Telecentrui.
- LRT: keičiamas finansavimo modelis neturi kenkti transliuotojo misijai.
- Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų.
- JK ministrė įsipareigoja palaikyti antžeminę televiziją iki 2034 metų.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- „Netflix“ vadovas prognozuoja televizijos mirtį: ar tikrai jai liko 5-10 metų?
- Išplėsta TVP kuriamų TV programų retransliavimo Lietuvoje aprėptis.
- Perjungus dažnius kai kur pagerėjo eterinės televizijos signalų skverbtis.
- Vilniuje, Molėtuose ir Šalčininkuose keičiami televizijos dažniai.
- Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“.
- Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
- Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
- Kodėl latviai aplenkė lietuvius lenktynėse dėl 5G?
- Dokumentai – neišeinant iš namų. Ar tai įmanoma statybų versle?
- Kodėl lietuviai piratauja?
- „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
- Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
- Monitorius - pagrindinis dalykas, norint įsigyti kompiuterį.
- Išmaniųjų įrenginių kovos: ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
- „Dell“ pristatė naują biudžetinės klasės žaidimų kompiuterį.
- Lietuvos laukus jau pjauna autonominiai kombainai: kodėl?
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- Lauko apšvietimo nauda ir kaip jį pasirinkti?
- Kaip atrodys internetas: holografinis ir trinantis ribas su realybe.
- Plaukų šalinimas lazeriu: ką reikia žinoti?
- Dirbtinio intelekto tendencijos: ko tikėtis 2021?
- Kada 5G sulauksime Lietuvoje: triukšmo daug, pritaikomumas – negreitai.
- 6 netikėčiausios dirbtinio intelekto naujienos.
- 67 metų IT specialistė griauna mitus apie Lietuvos IT rinką.
- LED televizoriai.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Vaikiški šviesos projektoriai: ką naudinga žinoti prieš įsigyjant?
- Kaip patobulinti vyrišką įvaizdį namų sąlygomis?
- Efektyviam ir lengvesniam darbui – foto priedai.
- Praūžė hakatonas „Maker Fest” – kokie įspūdingiausi kūriniai apdovanoti?
- Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
- LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Teatras, ieškantis naujovių ir atgaivinantis klasiką.
- Rekonstruojamame teatre pristatytos 81 sezono premjeros.
- Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Nauji langai jaukiems namams.
- Kaip nepasiklysti unitazų įvairovėje?
- Patarimai, kaip atnaujinti namus: atrodys, lyg prasisuko dizainerė.
- Vaikų kambario lentynos: kaip pasirinkti tinkamą lentyną?
- Dirbtinės žolės pliusai ir minusai.
- Kaip sukurti privatumą atviros erdvės biuruose.
- Jeigu namuose yra keli kompiuteriai, o interneto ryšys užsakytas tik vienam kompiuteriui – ne bėda, maršrutizatorius gali išspręsti šią problemą ir internetas bus visuose jūsų kompiuteriuose. Nepamirškite jį apsaugoti slaptažodžiu ir WPA raktu. Kai nesinaudojate maršrutizatoriumi, jį galite visai išjungti.
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį antžeminei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV. Pagrindinis įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
- Planuojate remontą ar statote namą. Laikas pagalvoti apie televiziją, nes reikia pravesti reikiamus kabelius iki rozečių kur stovės televizoriai ar kita įranga. Tai rekomenduotina atlikti prieš atliekant namo ar buto apdailą. Nelaukite situacijos: noriu to ar kito, bet reikiamų kabelių nėra, sienos nudažytos, grindų apvadai priklijuoti.
Daugiau patarimų
- Aš, kaip ir dauguma žmonių, matau pasaulį tokį, kokį norėčiau matyti, o ne tokį, koks jis yra iš tiesų.
- Turi priešų? Gerai. Reiškia, tu savo gyvenime kažkada už kažką kovojai.
- Nė viena problema negali būti išspręsta tos pačios sąmonės, kuri ją ir sukūrė.
- Ir drąsa, ir bailumas kyla tik iš nežinojimo.
- Diena be mokslo – tuščiai praleista diena. Tiek daug yra ko mokytis ir tiek mažai turime tam laiko.
Robotai atima darbo vietas. Bet ar iš tikrųjų žmonės turi dirbti?
2018-06-30 10:53:02Ketvirtoji pramonės revoliucija, apimanti dirbtinį intelektą, debesų kompiuteriją, be žmogaus įsikišimo veikiančias gamyklas-robotus, tampa neįtikėtinai skambančia realybe ir keičia tiek pačią gamybą, tiek darbo rinką.
Kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka iš gamybos procesų išstumtas žmogus? Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslo ir inovacijų prorektoriaus prof. habil. dr. Antano Čenio, tai svarbiausias klausimas, kurį žmonija sprendžia nuo pat pramonės atsiradimo, nuo luditų judėjimo ir kilusių nuogąstavimų, ką žmonės veiks, jei juos pakeis mašinos.
„Bet pagalvokime – ar iš tikrųjų žmogus turi dirbti? Darbą mes dabar priimame kaip natūralų, savaime suprantamą dalyką, studijuojame universitete, kad gautume gerą darbą. Bet geriau pagalvojus, ar mes tikrai norime darbo? Dažniausiai norime uždarbio, o ne darbo. Žinoma, darbas pats savaime turi žavesio ne tik dėl uždirbamų pinigų, nes nėra paprasta rasti užsiėmimą, kuris būtų įdomus. Tačiau dabar mes gyvename tam, kad dirbtume. O gal turėtume dirbti, tarkime, tik dvi valandas, kad galėtume gyventi?“, – kelia klausimą VGTU prorektorius. Su juo kalbamės apie tai, kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka žmogus, kokią reikšmę čia įgyja aukštasis mokslas ir kur Lietuvos vieta ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste.
Kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka žmogus?
Jei pažvelgtume į žmonijos patirtį, pamatytume, kad nė viena iki šiol įvykusi pramonės revoliucija visiškai nepakeitė ir neišstūmė žmogaus, o tik suteikė jam kitą vaidmenį. Jei jums reikia iškasti pamatus, atvažiuoja ekskavatorius ir vos per kelias valandas atlieka visą darbą. Tuo tarpu anksčiau žmonės kasdavo kastuvais ir užtrukdavo labai ilgai. Taigi žmonių darbas neišnyko, tik jo specifika pakito.
O iš kitos pusės – ar iš tikrųjų žmogus turi dirbti? Jei žvelgtume filosofiškai, žmonija jau išgyveno panašų laikotarpį. Prisiminkime senovės Graikiją. Joje vergai buvo tie „robotai“, kurie dirbo visus darbus, tuo tarpu piliečiai žiemą filosofavo, rašė eiles, užsiėmė politika, o vasarą kariavo. Tai, kaip gyvename dabar, yra mūsų įpročių rezultatas, esame taip išauklėti ir išmokyti.
Jei žmogus ketvirtojoje pramonės revoliucijoje vis tik lieka, ar įžvelgiate kokių kitų pavojų?
Mano nuomone, kyla daug rimtesnis pavojus – reikia vis protingesnių darbuotojų ir kuo toliau, tuo mažiau reikalinga nekvalifikuota darbo jėga, nes ji yra lengviausiai pakeičiama visų naujų automatizuotų robotų.
Tiesa, nepanašu, kad išnyks profesijos, kurių atstovai tiesiogiai bendrauja su žmonėmis, pavyzdžiui, slaugytojai, padavėjai ar pan. Žinoma, kavinėje ar ligoninėje maistą tikrai galėtų paduoti robotai, bet nesu tikras, ar mums tai patiktų. Šiuose ir panašiuose darbuose svarbiausias išlieka socialinis vaidmuo – bendravimas, žmogiškas kontaktas, supratimas, užuojauta.
Tačiau visais kitais atvejais automatizacijos sukeltas fizinio darbo poreikio mažėjimas veda į visuomenės išsisluoksniavimą. Atsiranda meritokratija, tai yra iškyla talentingiausi, gabiausi, įgiję geriausią kvalifikaciją, kompetenciją ir pan. asmenys. Tai nėra paveldima, kaip aristokratija, tačiau panašumų rasti galima. Meritokratijos atveju išsilavinusių tėvų vaikai turės daugiau galimybių stoti į universitetus ir gauti gerus darbus, o tiems, kurių tėvai buvo neišsilavinę, aukštojo mokslo pasiekti bus gerokai sunkiau. Taigi, visuomenės susisluoksniavimas gana akivaizdus. Iš istorijos gerai žinome, kad panašios situacijos dažnai baigiasi revoliucija.
Užsiminėte apie aukštąjį mokslą. Koks jo vaidmuo ketvirtojoje pramonės revoliucijoje?
Mano nuomone, per ketvirtąją pramonės revoliuciją aukštojo mokslo reikšmė tik dar labiau išaugs, ir ateityje užtikrintą ateitį bei gerus darbus turės tik gerai išsilavinę žmonės. Nebėra taip svarbu išmokti valdyti prietaisus ar gamybines stakles, nes tų staklių po kelerių metų tiesiog nebeliks, bus kas nors naujo ir tobulesnio. Kur kas svarbiau yra įgyti tvirtus pagrindus, tokį išsilavinimą, kuris padėtų prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios aplinkos. Ne veltui didžiųjų tarptautinių įmonių atstovai, atvykę į Lietuvą, pirmiausia dairosi į universitetus ir klausia, kiek mes ruošiame jiems reikalingų specialistų. Išsilavinimas ketvirtosios pramonės revoliucijos aplinkoje yra esminis.
Dėl šios priežasties sakyti, kad Lietuvoje turime per daug universitetų studentų, mano nuomone, nėra teisinga. Aš suprantu, kad mūsų užduotis yra išlaikyti bei kelti mokslo kokybę ir vertę, bet kartu turėtume stengtis, jog Lietuvoje būtų kuo daugiau išsilavinusių žmonių. Vakarų valstybėse egzistuoja kriterijus, kuris parodo išsilavinimo politikos sėkmę: juo matuojama, kiek studentų, kurių tėvai nestudijavo universitete, įstojo į universitetus. Tai rodo socialinį mobilumą ir demonstruoja, kad išsilavinimo politika veikia taip, kad suteikia progą tiems vaikams, kurie neturėjo išskirtinių galimybių lankyti būrelių, papildomų pamokų, kurie nebuvo nuo mažens ruošiami studijoms universitete, įgyti aukštąjį išsilavinimą. Ir mes turėtume padaryti viską, kad kuo daugiau mūsų šalies žmonių įgytų gerą išsilavinimą, o vidutinis visuomenės išsilavinimo lygis būtų kuo aukštesnis.
Kur Lietuvos vieta ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste?
Svarbu paminėti, kad egzistuoja dvi ketvirtosios pramonės revoliucijos pusės: įrankių kūrimas ir įrankių naudojimas. Tuos įrankius kuriant mes galime dalyvauti tik kaip grandinės dalis, nes mūsų, kaip mažos šalies, resursai neprilygsta didžiosioms šalims. Tačiau mes galime aktyviai panaudoti jau sukurtus naujus įrankius. Čia keliamas svarbiausias uždavinys – neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų, būti efektyviems ir greitiems. Priešingu atveju mūsų gamyba taps neefektyvi, žmonės gaus labai mažą atlygį, kad būtų galima konkuruoti rinkoje, ir tada mes visiškai atsiliksime.
Lietuvai ne taip svarbu sukurti ką nors visiškai naują, ką vėliau naudotų visi kiti. Tačiau labai svarbu tuo, kas jau padaryta ir sukurta, pasinaudoti kuo greičiau ir efektyviau. O čia vėl grįžtame prie aukštojo mokslo svarbos. Universitetai turi sugebėti savo studentams pateikti tai, kas dabar pasaulyje atsiranda naujausio ir geriausio, mokyti naudotis moderniausiomis technologijomis, kad Lietuva galėtų pasinaudoti tuo, ką kuria pasaulis. Kuo greičiau tai bus daroma, tuo mūsų šalis bus efektyvesnė ir stipresnė.

Įsigijus naują būstą, atkreipkite dėmesį ir į sprendimus susijusius su elektra
Planuojant įsigyti nuosavą būstą, visuomet atidžiai įvertinama jo vieta: atstumas iki darbo, vaikų darželių ar mokyklų, pati rajono infrastruktūra. Vis dėlto ne mažiau svarbu ir daugybė praktinių dalykų.Nafta brangsta: Izraelio – Irano konflikto kainą mokės visas pasaulis
Izraelis, surengė keliasdešimt oro smūgių ataką prieš Iraną, kuri gali įstumti Artimuosius Rytus į naują karą. Plataus masto atakos taikiniais tapo Irano branduolinė programa, kariniai objektai, buvo nužudyti keli aukščiausio rango vado pareigas ėję Irano karininkai.Prieš protestą – aiški protesto organizatorių pozicija dėl NT mokesčio
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, reaguodama į Premjero Gintauto Palucko pasisakymus dėl pirmojo būsto neapmokestinimo, šį žingsnį vertina kaip sveikintiną reakciją į visuomenės lūkesčius.Telefonuose – visas gyvenimas: kaip juos apsaugoti keliaujant užsienyje?
Prasidėjusi vasara žymi atostogų kelionių pradžią, kuomet nemaža gyventojų dalis planuoja vykti ilsėtis ar pramogauti į užsienio šalis. Keliautojai vis dažniau daugelį kelionės dokumentų bei kitų svarbių asmeninių duomenų saugo savo išmaniuosiuose telefonuose ar kituose įrenginiuose.Lietuvos pajūryje nebeliko 3G ryšio
Vasaros sezoną pradedančiame Lietuvos pajūryje galutinai išjungta senoji 3G ryšio technologija. Daugiau kaip 20 metų šalyje naudota technologija nuo birželio 3 dienos nebeveikia visoje Klaipėdos apskrityje – Klaipėdos mieste ir rajone, Palangoje, Neringoje, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonų savivaldybėse.Telefonas – jūsų vaiko saugumo įrankis: ar naudojate šias funkcijas?
Pirmasis telefonas – svarbus žingsnis vaiko gyvenime, tačiau sunkus sprendimas tėvams: kaip užtikrinti, kad įrenginys būtų ne tik patrauklus, bet ir iš tiesų naudingas?Miegas ir nutukimas: glaudus ryšys, apie kurį verta žinoti
Vis daugiau tyrimų rodo, kad miegas ir kūno svoris – glaudžiai susiję. Miego trukmė ir kokybė turi reikšmingą poveikį vaikų sveikatai, ypač nutukimo rizikai. Nutukimas yra būklė, kuri turi įtakos daugeliui organizmo sistemų: širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemai, sąnariams ir raumenims.Ryto kava – malonumas ar stresas širdžiai?
Daugeliui mūsų rytas be kavos – ne rytas. Tačiau ar kofeinas visada saugus širdžiai? Kada jis gali būti naudingas, o kada – žalingas? Specialistai pabrėžia: viskas priklauso nuo to, kiek kavos geriame, kaip ją ruošiame ir kaip mūsų organizmas į ją reaguoja.3000 eurų už kompiuterį – ir vis tiek lėtas? IT ekspertas paaiškina klaidas
Ar gali jūsų 3000 eurų vertės garsaus prekės ženklo kompiuteris dirbti lėčiau nei kolegos įrenginys, kainavęs 800 eurų? Deja, bet gali. Ir dėl to kalta ne technologinė įranga, o mūsų blogi įpročiai.Išmanusis televizorius ar televizorius su dirbtiniu intelektu
Televizorių technologijos nuolat tobulėja ir namų pramogos tampa vis labiau personalizuotos. Jau nesame tik pasyvūs žiūrovai – naujosios technologijos siūlo individualizuotą turinį, pritaiko vaizdo ir garso kokybę, leidžia bendrauti pasitelkiant išmaniuosius asistentus.Netrukus Lietuvoje bus visiškai išjungtas 3G ryšys
„Bitė“ birželį pradės senosios 3G ryšio technologijos išjungimą. Iki šių metų pabaigos Lietuvoje bus visiškai išjungtas šis senosios technologijos ryšys. Beveik 20 metų naudotą mobiliojo ryšio technologiją keičia naujesnės kartos 4G ir 5G ryšys.Dirbtinis intelektas kyla – o kur mūsų inžinierių karta?
Skaitmenizacija, automatizacija, robotika ir dirbtinis intelektas iš esmės keičia pramonės veidą, o kartu – ir inžinieriaus vaidmenį joje. Jei anksčiau pramonės įmonei pakakdavo šaltkalvio mechaniko ir elektriko, tai dabartiniai reikalavimai inžinieriui – kur kas didesni.Moderni, šiuolaikinė gamyba neįmanoma be inžinerijos
Skaitmenizacija, automatizacija, robotika ir dirbtinis intelektas iš esmės keičia pramonės veidą, o kartu – ir inžinieriaus vaidmenį joje. Jei anksčiau pramonės įmonei pakakdavo šaltkalvio mechaniko ir elektriko, tai dabartiniai reikalavimai inžinieriui – kur kas didesni.Atskleidė, koks darbas būtų Z kartos košmaras
Privalomas darbas biure nuo 8 iki 17 val., viršvalandžiai, rutininės užduotys, nuolatinė kontrolė ir neaiški darbo prasmė. Šias sąlygas siūlantys darbdaviai gali neabejoti – didžioji dalis Z kartos atstovų nuo tokio darbo bėgs neatsisukdami.Paauglį užklupo aistra: kaip degti, bet nesudegti?
Brendimui įsibėgėjus paauglio gyvenime aistra užgriežia pirmuoju smuiku. Čia kyla dilema – laisvai mėgautis tuo, kas duota gamtos, ar lėtinti greitį, kad staigus gyvenimo posūkis neišmestų į šalikelę?Ką apie pinigus byloja liaudies išmintis ir ką sako ekspertai?
Apie pinigus egzistuoja daugybė patarlių ir posakių, kurie yra įsitvirtinę giliai mūsų sąmonėje. Turbūt kiekvienas yra girdėjęs posakius „laikas – pinigai“, „šykštus moka du kartus“ ir daugelį kitų.Besaikės saulės vonios – kelias į melanomą: deginimąsi reikėtų pamiršti
Nors melanoma tarp vyrų yra trečias pagal paplitimą vėžys, o tarp moterų – antras, į saulės spindulius neretai numojame ranka. Dažnas ne tik neskuba teptis apsauginėmis priemonėmis, bet ir ilgiausiai deginasi, tepasi įdegį stiprinančiais aliejais.Įspėjo naudojančius „Skype“ – turite mažai laiko pereiti prie kitos programėlės
Gegužės 5 d. viena pirmųjų vaizdo skambučių ir susirašinėjimo programėlių – „Skype“ bus išjungta visiems laikams. „Microsoft“ oficialiai nutraukia programos veikimą ir ragina žmones pereiti prie kitų nemokamų sprendimų.Lošimų reklamai – stop ženklas: kas pasikeis ir kodėl tai svarbu?
Praeitų metų pabaigoje Seimas žengė ryžtingą žingsnį – pritarė reikšmingiems Azartinių lošimų įstatymo pakeitimams, kurie jau nuo 2025 m. liepos 1 d. iš esmės pakeis lošimų reklamos taisykles Lietuvoje.Ar darbdavys turi teisę naudoti darbuotojo atvaizdą reklamuojant paslaugas?
Šių dienų socialinių tinklų tendencijos - verslininkai vis dažniau į parduodamų prekių ir paslaugų reklamas įtraukia savo darbuotojus. Šios tendencijos šalutinis efektas – nutraukus darbo sutartį, darbuotojai įprastai nenori, kad jis pats ir jo atvaizdas būtų siejamas su konkrečia įmone ir jos produktais.Būsto kainos ir vėl gali kilti: ką daryti laukiantiems dar mažesnių palūkanų?
Europos Centrinis Bankas šiais metais jau ne kartą mažino bazinę palūkanų normą, o naujausių žinių dėl pokyčių turėtume sulaukti jau balandžio 17 dieną. Planuojančius būsto paskolą tai skatina viltis, kad ši data reikš dar vieną palūkanų normos sumažėjimą.Kodėl kartojame tėvų klaidas, nors pažadame sau būti kitokie?
Ar pagaunate save sakant ar darant tai, ką sakydavo ar darydavo jūsų tėvai – nors sau kartojote, kad elgsitės kitaip? Pavyzdžiui, kitaip bendrausite su partneriu (-e) ir auginsite vaikus, niekada jų nekontroliuosite, visada mylėsite?Odai, širdžiai ir energijai palankiausi vaisiai: kuriuos rinktis ir kodėl?
Daliai žmonių vaisiai ir uogos – ne tik gaivus užkandis ar desertas, bet ir svarbi kasdienio maisto dalis: nuo rytinių glotnučių, spalvingų salotų ar ingredientų pagrindiniuose patiekaluose.Atostogos svetur: dažna klaida, dėl kurios permokate atsiskaitydami kortele
Atėjus pavasariui vis dažniau planuojame išvykas svetur. „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė primena – keliaujant į ne euro zonos šalis atsiskaitymo banko kortele metu verta pasirinkti vietinę valiutą.Apie perdegimo prevenciją: poilsis turi būti tikras, o ne apsimestinis
Ar jums pažįstama situacija, kai prabudę ryte jaučiatės nepailsėję, atostogaudami vis dirsčiojate į mobilųjį telefoną, o jaukiausių metų švenčių šurmulys virsta nerimu?Kraustotės į naują būstą? Kokių su elektra susijusių klausimų reikėtų nepamiršti
Naujo būsto pirkimas – jaudinanti ir džiugi patirtis, tačiau už jos slypi ir daugybė praktinių klausimų, į kuriuos reikia atsakyti, kad gyvenimas būtų kuo patogesnis. Vienas tokių – elektros tiekimas ir energijos valdymo sprendimai.Ar žinote, kur kreiptis nemokamos pagalbos susirgus per šventes?
Šeimos medicinos įstaigos jose prirašytiems gyventojams turi užtikrinti, kad šeimos gydytojo komandos paslaugas jie galėtų gauti 12 valandų per dieną, 5 darbo dienas per savaitę.Auksiniai antrankiai. Ar ne per daug aukojame dėl pinigų?
Šiandien profesinėje aplinkoje vis dažniau girdima metafora „auksiniai antrankiai“. Kai kurie darbdaviai, dažniausiai startuoliai, stengiasi paskatinti nuomonę, kad darbuotojai, norintys pakeisti darbo vietą ar netgi karjeros kryptį, rizikuoja prarasti per daug, ir todėl šie geriau renkasi likti.Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką
Vagystės iš parduotuvių – ne pavieniai nusikaltimai, o įsitvirtinęs, organizuotas ir paplitęs reiškinys. Pavogtos prekės atsiduria šešėlinėje rinkoje – dėl to nuostolių patiria ne tik verslas, bet ir valstybė: mažėja biudžeto pajamos, o teisėsaugos pareigūnai priversti skirti daug laiko pasikartojantiems iškvietimams ir protokolų pildymui.Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti
Širdies permušimus bent kartą gyvenime yra pajutęs kiekvienas. Juos gali nulemti pervargimas, ilgalaikis stresas, nesaikingas kavos, alhoholio vartojimas ir įvairios kitos aplinkybės. Tačiau kada tai tėra jokio pavojaus nesukeliantis pojūtis, o kada – įspėjimas apie rimtas širdies ligas ar kitas sveikatos problemas?- Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
- Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
- Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
- Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
- Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
- Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
- Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
- Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
- Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
- Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
- Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
- Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
- Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
- Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
- Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
- Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
- Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
- Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
- Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
- Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
- Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
- Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
- Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
- Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
- „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
- Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
- Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
- Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
- Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
- Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
- Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
- Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
- Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
- Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
- Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
- Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
- Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
- Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
- Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
- Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
Šio sąrašo naujienos detaliau
- 1935-06-01Japonijoje įsteigta nacionalinė radijo kompanija „Nippon Hoso Kyokai“ (NHK).
- 1799-12-10Metrinė sistema, patvirtinta pirmoje pasaulyje šalyje - Prancūzijoje.
- 1586-12-03Seras Thomas Herriot atgabena bulvių į Angliją iš Kolumbijos.
- 2006-09-01Liuksemburgas tapo pirmąja šalimi perėjusia prie skaitmeninės televizijos.
Daugiau istorijos
- Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
- RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- 5G tinklo era: šią savaitę ryšys pasiekė 80 proc. Lietuvos gyventojų.
- RRT skelbia preliminarius 5G aukciono rezultatus.
- RRT trečiojo ketvirčio ataskaita: lyderiais išlieka „Tele2” ir „Pildyk“.
- Siekiama saugios ir laipsniškos 5G ryšio plėtros Lietuvoje.
- RRT teikia išaiškinimus apie 5G.
- Smulkmena, kasmet galinti išgelbėti tūkstančius vaikų.
- Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
- Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
- Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
- Ugdomasis vadovavimas: raktas į verslo ir asmeninę sėkmę?
- Švelninant karantino sąlygas sektoriai atsigauna, tačiau netolygiai.
- „Barbora“ stiprina pozicijas: dar šiemet taps e. prekybos centru.
- Į Lietuvą atvyko istorinis pašto traukinys tiesiai iš Kinijos .
- Kaip veiklos kliūtims dėl plintančio koronaviruso turi ruoštis verslas?
- 5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje.
- Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko verslo inkubatorius.
- Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
- Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
- Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
- Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
- Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
- Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
- Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
- Atliko elektros naudojimo eksperimentą namuose: kiek pavyktų sutaupyti.
- ESO: rugpjūtį augo gaminančių vartotojų sugeneruotas elektros energijos kiekis.
- Mobili saulės elektrinė – galimybė elektrą gamintis daugiabučiuose.
- Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
- 5 programėlės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui.
- Naudotos ar naujos padangos: kam vairuotojai teikia pirmenybę?
- 10 keistų kelių eismo taisyklių, kurias reikėtų žinoti keliaujant į užsienį.
- Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa.
- Keisis eismo organizavimas po Trakų viaduku.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Kaip atnaujinti savo automobilio salono interjerą?
- Kodėl nevienodai dyla automobilio padangos?
- 4 ženklai, kad automobilio servisą atliekate per retai.
- Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
- Šeimos gydytojai bus skatinami atlikti daugiau tyrimų.
- Genetinė liga gali paklaidinti net gydytojus.
- Kokybiško šampūno pasirinkimas.
- Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
- Kuo naudinga garso terapija?
- Trombocitais praturtintos kraujo plazmos (PRP) injekcijos į sąnarius, sausgysles.
- Alkoholio, antibiotikų vartojimas kartu gali sustiprinti šalutinį vaistų poveikį.
- Dirbate sėdimą darbą ar skraidote ilgus skrydžius ir sutino koja?
- Kaip vartoti antibiotikus atsakingai?
- Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
- Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.
- Trečiasis „Lidl Plus“ gimtadienis pirkėjus lepins nuolaidomis.
- Bulvės ir mėsa ruošiasi šeštadieniui: „Lidl“ kviečia į cepelinų fiestą!
- Išsiruošusiems į grybų paieškas: ką svarbu atminti pasiklydus miške?
- Turtingas skoniu ir už gerą kainą: rudeniškas troškinys su dešrelėmis.
- Pasigaminkite troškinį, kuris nukels į paprikos gimtinę – Ispaniją.
- Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą.
- Nauji vėjai lietuvių vaisių topuose: ką skanaus ir sveiko pasigaminti?
- Sezonas trumpas, tad skanaukite trešnes: naudingos skaidulomis ir vitaminu C.
- Tadas komentavo: Prieš protestą – aiški protesto organizatorių pozicija dėl NT mokesčio. Norėdami surinkti daugiau mokesčių turėtume ne apmokestinti turtą, o padidinti PVM, nes: - Mokesčių mokėtojų bazė - mokesčius mokės gerokai daugiau asmenų: užsieniečiai turistai, vagys, šešėlyje dirbantys asmenys, gyventojai, įmon
- admin komentavo: Lietuvos pajūryje nebeliko 3G ryšio. Mobiliųjų tinklų signalas kai kuriose vietovėse toks stiprus, kad sukelia televizijos trikdžius. TV antenos su stiprintuvais nuo šiol nebeveikia arba veikia su dideliais trikdžiais.
- Justas komentavo: Atliko elektros naudojimo eksperimentą namuose: kiek pavyktų sutaupyti. Kur ten sutaupysi? Ignitis ir kiti elektros tiekėjai jau pradėjo imti pinigus už orą: abonentinį mokestį. Ir dar demagogiškai aiškina, kad tai vartotojų patogumui. O kita demagogija: aiškinama, kad reikia taupyti, o savo kainodara skatin
- Justina komentavo: „Teltonikos“ skandalas atskleidė biurokratijos problemų mastą. Atvejis tikrai ne vienas. Tokių dalykų dėsningai šimtais nutinka. Tik ne visi tokie stiprūs kaip TELTONIKA. Reikia globalios pertvarkos... visose institucijose. Prisiminkime ir čekiukų skandalą... Tik jis ir liko čekiukų skandalu. O juk
- Norvegijai priklausanti Buvės sala, esanti Pietų Atlante, nuo artimiausios sausumos – Karalienės Mod žemės, esančios Rytų Antarktidoje, – nutolusi 1700 km. Tai pats atokiausias geografinis objektas žemėje.
- 1602 m. Anglijos karalienė Elžbieta I išleido įsakymą, draudžiantį mušti žmonas po 10 valandos vakaro.
- Čiaudint iškvepiamo oro greitis gali siekti 120 m/sek. Todėl niekada nesistenkite sulaikyti čiaudulio užspausdami nosį, nes ausų būgneliai gali įplyšti. Čiaudint viešose vietose geriausia prisidengti ne nosinaite ar delnu, o vidine alkūnės dalimi.
- Iš antro karto Valstybės tarnybos departamento organizuojamą bendrųjų gebėjimų testą išlaiko 51,5 proc. žmonių, iš trečio – 34,9 proc., iš ketvirto – 32,2. Didžiausias bandymų skaičius, kai testas buvo išlaikytas – 7 kartai. Kai neišlaikytas – 11 kartų.
- Jeigu motinos akys žalios, o tėvo – rudos (arba atvirkščiai), 50 % tikimybė, kad mažylis į pasaulį žvelgs rudomis akutėmis, 37,5 % – kad žaliomis, ir 12,5 % – mėlynomis.
- Įkvėpimui reikia erdvės, todėl dažniausiai jis ateina pas tuos, pas kuriuos ne visi namie.
- - Kam lėktuvui reikalingas propeleris?
- Kad pilotas neprakaituotų.
- Tikrai?
- Rimtai. Jei propeleris sustotų, tai pilotą iš karto išmuša prakaitas! - - Ką žmonės turėjo kai nebuvo kompiuterių?
- Ramybę...
Jūsų komentaras