Naujienos

Robotai atima darbo vietas. Bet ar iš tikrųjų žmonės turi dirbti?

2018-06-30 10:53:02

Ketvirtoji pramonės revoliucija, apimanti dirbtinį intelektą, debesų kompiuteriją, be žmogaus įsikišimo veikiančias gamyklas-robotus, tampa neįtikėtinai skambančia realybe ir keičia tiek pačią gamybą, tiek darbo rinką.

Kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka iš gamybos procesų išstumtas žmogus? Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslo ir inovacijų prorektoriaus prof. habil. dr. Antano Čenio, tai svarbiausias klausimas, kurį žmonija sprendžia nuo pat pramonės atsiradimo, nuo luditų judėjimo ir kilusių nuogąstavimų, ką žmonės veiks, jei juos pakeis mašinos.

„Bet pagalvokime – ar iš tikrųjų žmogus turi dirbti? Darbą mes dabar priimame kaip natūralų, savaime suprantamą dalyką, studijuojame universitete, kad gautume gerą darbą. Bet geriau pagalvojus, ar mes tikrai norime darbo? Dažniausiai norime uždarbio, o ne darbo. Žinoma, darbas pats savaime turi žavesio ne tik dėl uždirbamų pinigų, nes nėra paprasta rasti užsiėmimą, kuris būtų įdomus. Tačiau dabar mes gyvename tam, kad dirbtume. O gal turėtume dirbti, tarkime, tik dvi valandas, kad galėtume gyventi?“, – kelia klausimą VGTU prorektorius. Su juo kalbamės apie tai, kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka žmogus, kokią reikšmę čia įgyja aukštasis mokslas ir kur Lietuvos vieta ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste.

Kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka žmogus?

Jei pažvelgtume į žmonijos patirtį, pamatytume, kad nė viena iki šiol įvykusi pramonės revoliucija visiškai nepakeitė ir neišstūmė žmogaus, o tik suteikė jam kitą vaidmenį. Jei jums reikia iškasti pamatus, atvažiuoja ekskavatorius ir vos per kelias valandas atlieka visą darbą. Tuo tarpu anksčiau žmonės kasdavo kastuvais ir užtrukdavo labai ilgai. Taigi žmonių darbas neišnyko, tik jo specifika pakito.

O iš kitos pusės – ar iš tikrųjų žmogus turi dirbti? Jei žvelgtume filosofiškai, žmonija jau išgyveno panašų laikotarpį. Prisiminkime senovės Graikiją. Joje vergai buvo tie „robotai“, kurie dirbo visus darbus, tuo tarpu piliečiai žiemą filosofavo, rašė eiles, užsiėmė politika, o vasarą kariavo. Tai, kaip gyvename dabar, yra mūsų įpročių rezultatas, esame taip išauklėti ir išmokyti.

Jei žmogus ketvirtojoje pramonės revoliucijoje vis tik lieka, ar įžvelgiate kokių kitų pavojų?

Mano nuomone, kyla daug rimtesnis pavojus – reikia vis protingesnių darbuotojų ir kuo toliau, tuo mažiau reikalinga nekvalifikuota darbo jėga, nes ji yra lengviausiai pakeičiama visų naujų automatizuotų robotų.

Tiesa, nepanašu, kad išnyks profesijos, kurių atstovai tiesiogiai bendrauja su žmonėmis, pavyzdžiui, slaugytojai, padavėjai ar pan. Žinoma, kavinėje ar ligoninėje maistą tikrai galėtų paduoti robotai, bet nesu tikras, ar mums tai patiktų. Šiuose ir panašiuose darbuose svarbiausias išlieka socialinis vaidmuo – bendravimas, žmogiškas kontaktas, supratimas, užuojauta.

Tačiau visais kitais atvejais automatizacijos sukeltas fizinio darbo poreikio mažėjimas veda į visuomenės išsisluoksniavimą. Atsiranda meritokratija, tai yra iškyla talentingiausi, gabiausi, įgiję geriausią kvalifikaciją, kompetenciją ir pan. asmenys. Tai nėra paveldima, kaip aristokratija, tačiau panašumų rasti galima. Meritokratijos atveju išsilavinusių tėvų vaikai turės daugiau galimybių stoti į universitetus ir gauti gerus darbus, o tiems, kurių tėvai buvo neišsilavinę, aukštojo mokslo pasiekti bus gerokai sunkiau. Taigi, visuomenės susisluoksniavimas gana akivaizdus. Iš istorijos gerai žinome, kad panašios situacijos dažnai baigiasi revoliucija.

Užsiminėte apie aukštąjį mokslą. Koks jo vaidmuo ketvirtojoje pramonės revoliucijoje?

Mano nuomone, per ketvirtąją pramonės revoliuciją aukštojo mokslo reikšmė tik dar labiau išaugs, ir ateityje užtikrintą ateitį bei gerus darbus turės tik gerai išsilavinę žmonės. Nebėra taip svarbu išmokti valdyti prietaisus ar gamybines stakles, nes tų staklių po kelerių metų tiesiog nebeliks, bus kas nors naujo ir tobulesnio. Kur kas svarbiau yra įgyti tvirtus pagrindus, tokį išsilavinimą, kuris padėtų prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios aplinkos. Ne veltui didžiųjų tarptautinių įmonių atstovai, atvykę į Lietuvą, pirmiausia dairosi į universitetus ir klausia, kiek mes ruošiame jiems reikalingų specialistų. Išsilavinimas ketvirtosios pramonės revoliucijos aplinkoje yra esminis.

Dėl šios priežasties sakyti, kad Lietuvoje turime per daug universitetų studentų, mano nuomone, nėra teisinga. Aš suprantu, kad mūsų užduotis yra išlaikyti bei kelti mokslo kokybę ir vertę, bet kartu turėtume stengtis, jog Lietuvoje būtų kuo daugiau išsilavinusių žmonių. Vakarų valstybėse egzistuoja kriterijus, kuris parodo išsilavinimo politikos sėkmę: juo matuojama, kiek studentų, kurių tėvai nestudijavo universitete, įstojo į universitetus. Tai rodo socialinį mobilumą ir demonstruoja, kad išsilavinimo politika veikia taip, kad suteikia progą tiems vaikams, kurie neturėjo išskirtinių galimybių lankyti būrelių, papildomų pamokų, kurie nebuvo nuo mažens ruošiami studijoms universitete, įgyti aukštąjį išsilavinimą. Ir mes turėtume padaryti viską, kad kuo daugiau mūsų šalies žmonių įgytų gerą išsilavinimą, o vidutinis visuomenės išsilavinimo lygis būtų kuo aukštesnis.

Kur Lietuvos vieta ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste?

Svarbu paminėti, kad egzistuoja dvi ketvirtosios pramonės revoliucijos pusės: įrankių kūrimas ir įrankių naudojimas. Tuos įrankius kuriant mes galime dalyvauti tik kaip grandinės dalis, nes mūsų, kaip mažos šalies, resursai neprilygsta didžiosioms šalims. Tačiau mes galime aktyviai panaudoti jau sukurtus naujus įrankius. Čia keliamas svarbiausias uždavinys – neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų, būti efektyviems ir greitiems. Priešingu atveju mūsų gamyba taps neefektyvi, žmonės gaus labai mažą atlygį, kad būtų galima konkuruoti rinkoje, ir tada mes visiškai atsiliksime.

Lietuvai ne taip svarbu sukurti ką nors visiškai naują, ką vėliau naudotų visi kiti. Tačiau labai svarbu tuo, kas jau padaryta ir sukurta, pasinaudoti kuo greičiau ir efektyviau. O čia vėl grįžtame prie aukštojo mokslo svarbos. Universitetai turi sugebėti savo studentams pateikti tai, kas dabar pasaulyje atsiranda naujausio ir geriausio, mokyti naudotis moderniausiomis technologijomis, kad Lietuva galėtų pasinaudoti tuo, ką kuria pasaulis. Kuo greičiau tai bus daroma, tuo mūsų šalis bus efektyvesnė ir stipresnė.

Ši naujiena peržiūrėta 4098 kartus. Komentuojame:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2021-10-16 11:15:23

Paminėkite Saldžiausią dieną metuose: receptai kiekvienam smaližiui

Spalio 16 d. minima kaip Saldžiausia diena metuose. Ji kaskart minima trečiąjį spalio šeštadienį. Šią dieną įprasta dovanoti nedideles saldžias dovanas draugams bei artimiesiems.
       2021-10-16 09:51:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai - 2700

Atlikus 25260 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 2700. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-10-15 14:59:05

Artėjančios maisto dienos proga: 3 nesudėtingi ir žaismingi receptai iš moliūgų

Koks jūsų mėgstamiausias užsiėmimas rudenį? Vieni dievina pasivaikščiojimus auksiniais miškų takais, skaitymą pasislėpus po šilta antklode, kiti – gaminimą ir eksperimentavimą virtuvėje, o rudens metu ir moliūgų skaptavimą, kurių šiuo metų laiku tikrai netrūksta.
       2021-10-15 14:20:48

Kupiškio paveldas. Tapatumo paieškos ir paveldotvarkos rūpesčiai

Šiaurės rytų Lietuvoje esantis Kupiškis pasižymi istorijos ir paveldo turtingumu. Tai malūnų, dvarų ir kulinarinio paveldo, žydų istorijas pasakojantis Lietuvos kampelis, kuris dar ieško tikrojo savo identiteto.
       2021-10-15 14:12:26

Pasaulinę maisto dieną: ekspertės patarimai, kaip kovoti su maisto švaistymu

Pasaulyje iššvaistoma kone ketvirtadalis maisto, bet lygiai taip pat daugybė žmonių negauna visaverčių maisto produktų. Spalio 16-ąją minima Pasaulinė maisto diena. Vis dėlto ne tik šią dieną turėtume pagalvoti apie maisto įvairovę, sąmoningą vartojimą ir jo nešvaistymą.
       2021-10-15 13:28:29

Aplinkos ministerija papildomai nukreipia 4,5 mln. eurų katilams pakeisti

Aplinkos ministerija papildomai ketina skirti 4,5 mln. eurų gyventojams, pateikusiems paraiškas gauti kompensacijas už šilumos siurblius arba biokuro katilus.
       2021-10-15 10:54:47

Kada keisti padangas: svarbu žvelgti ne tik į kalendorių, bet ir pro langą

Medžių šakoms vis labiau plinkant, o termometro stulpeliui nukrentant iki vis žemesnių padalų, turėtų sukrusti ir vairuotojai – artėja vasarinių padangų keitimo metas.
       2021-10-15 10:36:39

Atvėsus orams išbandykite sočią japonišką sriubą – rameną

Atvėsus orams norisi šilto ir sotaus maisto, tad sriuba – vienas geriausių pasirinkimų pietums. Nors sriubų įvairovė milžiniška, bene labiausiai išsiskiria kvapnios Azijos šalių virtuvės sriubos.
       2021-10-15 10:28:12

Pirmasis žiemos šauklys jau atkeliavo iš Ispanijos

Kilę iš Kinijos, išplitę po kitus rytinės Azijos regionus ir galiausiai sėkmingai Ispanijoje šaknis įleidę persimonai yra tie vaisiai, kuris jau ne pirmus metus artėjant šalčiams pradeda varžytis su mandarinais.
       2021-10-15 10:16:05

Ne tik užkandis: kaip patiekalų gamyboje panaudoti riešutus

Nors riešutai dažniausiai valgomi kaip užkandis, daugybėje pasaulio valstybių šie skanėstai yra naudojami ir kaip įvairiausių patiekalų – salotų, sriubų ar užtepėlių – ingredientai.
       2021-10-15 09:51:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai - 2736

Atlikus 26564 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 2736. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-10-15 07:48:18

Iš vandens gelmių: jūros gėrybes verta įtraukti į sveikos mitybos racioną?

Jūros gėrybės – vieni sveikiausių produktų, kuriuos mums siūlo gamta. Anot „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, jūros gėrybės, kaip ir žuvis, yra lengviau virškinamos, jų sudėtyje gausu baltymų, žmogaus organizmui reikalingų mineralinių medžiagų bei vitaminų.
       2021-10-15 07:00:56

Gero miego gidas. Ką daryti, jog nebereiktų skaičiuoti avių?

Jei jūsų galvoje dažnai sukasi klausimas: „kodėl negaliu užmigti?”, tikėtina, kad priežastis yra arba tai, ką darote, arba tai, ko nedarote. Laimei, yra nemažai veiksmų, kurių galite imtis šiai problemai spręsti.
       2021-10-15 06:48:02

Estų sukurtas nosies purškalas su antikūnais prieš koronavirusą – jau Lietuvoje

Estijos mokslininkų ir verslo sukurtas nosies purškalas su antikūnais prieš koronavirusą pradedamas pardavinėti ir Lietuvoje, BENU vaistinėse.
       2021-10-15 06:24:33

Daugelis valstybinių institucijų sėdi tarsi ant tiksinčios bombos

Nors neseniai ESET atliktame tyrime nustatyta, kad Lietuva yra antroji šalis Europoje pagal saugumą internete, tačiau Lietuvos kibernetinio saugumo ekspertai tikina, kad nereikia šia informacija pernelyg džiaugtis.
       2021-10-15 06:21:32

Kuris vitaminas geriausiai padeda įveikti rudeninį liūdesį?

Trumpėjančios dienos, vis labiau apniukęs oras ir spaudžiantis šaltukas – tai tik kelios priežastys, kurios atrodo kaltos dėl suprastėjusio nuotaikos ir išaugusio noro nieko neveikti.
       2021-10-14 11:44:31

Krevečių valgymo etiketas: kaip jas išlukštenti, kokiais įrankiais valgyti?

Krevetės – labai universali jūros gėrybė. Patiekalus su krevetėmis gaminti nesudėtinga, vis dėlto kelias pagrindines taisykles, kaip tinkamai jas valgyti ar išlukštenti prieš gaminant, žinoti reikėtų.
       2021-10-14 10:51:00

REKORDAS. Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai - 2959

Atlikus 24856 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 2959. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-10-13 17:20:47

Vilniuje bus siaurinamas Konstitucijos prospektas

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius šiandien informavo, kad „Grinda“ nufrezuos asfaltą, paruoš dirvą, kad po dviejų savaičių čia būtų pasodinta per 100 krūmelių ir per 70 medžių.
       2021-10-13 14:38:53

Protrūkių kreivei dar pakilus, epidemiologai primena auksinę taisyklę

Praėjusios savaitės pabaigoje, kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys, fiksuota trečdaliu daugiau aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių nei paskutiniąją rugsėjo savaitę.
       2021-10-13 14:36:39

Susitarta dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2022 metais

Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje susitarta dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2022 metais. "Lietuvai tenkančios bendros pelaginių žuvų - strimelių, šprotų – žvejybos galimybės bus didesnė nei praėjusiais metais – tai užtikrins sektoriaus veiklos tęstinumą.
       2021-10-13 14:27:00

Atnaujinamos rekomendacijos maldos namams

Užsikrėtimų COVID-19 liga atvejų skaičiui didėjant, esant nepakankamam imunizuotų (pasiskiepijusių ir persirgusių) gyventojų skaičiui ir dėl to susidarius nepalankiai epidemiologinei situacijai šalyje, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujina rekomendacijas maldos namams.
       2021-10-13 14:24:35

Atnaujintos rekomendacijos asmeninėms šventėms

Atsižvelgdama į nepalankią epidemiologinę situaciją šalyje, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino rekomendacijas gyventojams dėl COVID-19 ligos prevencinių priemonių organizuojant asmenines šventes.
       2021-10-13 14:20:46

Pajutę peršalimo simptomus likime namie

Per gripo sezoną, kurio metu stebimas sergamumo gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) pakilimas, sulaukiama pranešimų, kad vaikai ugdymo procese dalyvauja turėdami ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių.
       2021-10-13 14:08:35

Įstatymų pakeitimai, sušvelninsiantys energijos kainų kilimą gyventojams

Vyriausybė šiandien pritarė Gamtinių dujų, Elektros energetikos, Energijos išteklių rinkos ir Šilumos ūkio įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama sušvelninti elektros, dujų ir šilumos kainų kilimą buitiniams vartotojams.
       2021-10-13 12:08:03

Tarptautinė IT kompanija pasirinko unikalų būdą ateiti į Lietuvą

Šią savaitę, nuo ketvirtadienio iki šeštadienio, Vilniuje, Neries upėje, veiks unikalus fontanas, kurį rankų mostais valdyti galės ir praeiviai. Prie Mindaugo tilto atsirasiantis 60 metrų ilgio fontanas – aktyvacija Lietuvai, kurią savo atėjimą į šalį pažymi IT kompanija „Accenture“.
       2021-10-13 10:49:26

Grožio specialistė apie 10 dažnų gudrybių vengiant raukšlių. Tiesa ar mitas?

Amžinos jaunystės receptą atrasti norėtų daugelis. Nepaisant mokslo ir medicinos progreso vis dar dažnai vadovaujamasi iš kartos į kartą perduodamomis namuose atrastomis gudrybėmis. Ar jos tikrai veikia?
       2021-10-13 10:32:35

Rugsėjį elektra Lietuvoje brango 41 proc.

Rugsėjo mėnesį ir toliau buvo stebima elektros energijos kainų kilimo tendencija – vidutinė kaina visose Baltijos šalyse augo 41 proc. ir pasiekė iki šiol nematytus rekordus.
       2021-10-13 10:01:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai - 2493

Atlikus 25388 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 2493. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-10-13 08:09:10

4 paplitę kibernetinio sukčiavimo būdai – įsidėmėkite ir neapsigaukite

Kibernetinių duomenų pasisavinimas pasaulyje atsirado beveik prieš trisdešimt metų ir per šį laiką tobulėjo bei keitėsi. Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas, pristato keturias labiausiai paplitusias kibernetines apgaules ir būdus, kaip jas atpažinti.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.