iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Robotai atima darbo vietas. Bet ar iš tikrųjų žmonės turi dirbti?

2018-06-30 10:53:02

Ketvirtoji pramonės revoliucija, apimanti dirbtinį intelektą, debesų kompiuteriją, be žmogaus įsikišimo veikiančias gamyklas-robotus, tampa neįtikėtinai skambančia realybe ir keičia tiek pačią gamybą, tiek darbo rinką.

Kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka iš gamybos procesų išstumtas žmogus? Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslo ir inovacijų prorektoriaus prof. habil. dr. Antano Čenio, tai svarbiausias klausimas, kurį žmonija sprendžia nuo pat pramonės atsiradimo, nuo luditų judėjimo ir kilusių nuogąstavimų, ką žmonės veiks, jei juos pakeis mašinos.

„Bet pagalvokime – ar iš tikrųjų žmogus turi dirbti? Darbą mes dabar priimame kaip natūralų, savaime suprantamą dalyką, studijuojame universitete, kad gautume gerą darbą. Bet geriau pagalvojus, ar mes tikrai norime darbo? Dažniausiai norime uždarbio, o ne darbo. Žinoma, darbas pats savaime turi žavesio ne tik dėl uždirbamų pinigų, nes nėra paprasta rasti užsiėmimą, kuris būtų įdomus. Tačiau dabar mes gyvename tam, kad dirbtume. O gal turėtume dirbti, tarkime, tik dvi valandas, kad galėtume gyventi?“, – kelia klausimą VGTU prorektorius. Su juo kalbamės apie tai, kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka žmogus, kokią reikšmę čia įgyja aukštasis mokslas ir kur Lietuvos vieta ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste.

Kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka žmogus?

Jei pažvelgtume į žmonijos patirtį, pamatytume, kad nė viena iki šiol įvykusi pramonės revoliucija visiškai nepakeitė ir neišstūmė žmogaus, o tik suteikė jam kitą vaidmenį. Jei jums reikia iškasti pamatus, atvažiuoja ekskavatorius ir vos per kelias valandas atlieka visą darbą. Tuo tarpu anksčiau žmonės kasdavo kastuvais ir užtrukdavo labai ilgai. Taigi žmonių darbas neišnyko, tik jo specifika pakito.

O iš kitos pusės – ar iš tikrųjų žmogus turi dirbti? Jei žvelgtume filosofiškai, žmonija jau išgyveno panašų laikotarpį. Prisiminkime senovės Graikiją. Joje vergai buvo tie „robotai“, kurie dirbo visus darbus, tuo tarpu piliečiai žiemą filosofavo, rašė eiles, užsiėmė politika, o vasarą kariavo. Tai, kaip gyvename dabar, yra mūsų įpročių rezultatas, esame taip išauklėti ir išmokyti.

Jei žmogus ketvirtojoje pramonės revoliucijoje vis tik lieka, ar įžvelgiate kokių kitų pavojų?

Mano nuomone, kyla daug rimtesnis pavojus – reikia vis protingesnių darbuotojų ir kuo toliau, tuo mažiau reikalinga nekvalifikuota darbo jėga, nes ji yra lengviausiai pakeičiama visų naujų automatizuotų robotų.

Tiesa, nepanašu, kad išnyks profesijos, kurių atstovai tiesiogiai bendrauja su žmonėmis, pavyzdžiui, slaugytojai, padavėjai ar pan. Žinoma, kavinėje ar ligoninėje maistą tikrai galėtų paduoti robotai, bet nesu tikras, ar mums tai patiktų. Šiuose ir panašiuose darbuose svarbiausias išlieka socialinis vaidmuo – bendravimas, žmogiškas kontaktas, supratimas, užuojauta.

Tačiau visais kitais atvejais automatizacijos sukeltas fizinio darbo poreikio mažėjimas veda į visuomenės išsisluoksniavimą. Atsiranda meritokratija, tai yra iškyla talentingiausi, gabiausi, įgiję geriausią kvalifikaciją, kompetenciją ir pan. asmenys. Tai nėra paveldima, kaip aristokratija, tačiau panašumų rasti galima. Meritokratijos atveju išsilavinusių tėvų vaikai turės daugiau galimybių stoti į universitetus ir gauti gerus darbus, o tiems, kurių tėvai buvo neišsilavinę, aukštojo mokslo pasiekti bus gerokai sunkiau. Taigi, visuomenės susisluoksniavimas gana akivaizdus. Iš istorijos gerai žinome, kad panašios situacijos dažnai baigiasi revoliucija.

Užsiminėte apie aukštąjį mokslą. Koks jo vaidmuo ketvirtojoje pramonės revoliucijoje?

Mano nuomone, per ketvirtąją pramonės revoliuciją aukštojo mokslo reikšmė tik dar labiau išaugs, ir ateityje užtikrintą ateitį bei gerus darbus turės tik gerai išsilavinę žmonės. Nebėra taip svarbu išmokti valdyti prietaisus ar gamybines stakles, nes tų staklių po kelerių metų tiesiog nebeliks, bus kas nors naujo ir tobulesnio. Kur kas svarbiau yra įgyti tvirtus pagrindus, tokį išsilavinimą, kuris padėtų prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios aplinkos. Ne veltui didžiųjų tarptautinių įmonių atstovai, atvykę į Lietuvą, pirmiausia dairosi į universitetus ir klausia, kiek mes ruošiame jiems reikalingų specialistų. Išsilavinimas ketvirtosios pramonės revoliucijos aplinkoje yra esminis.

Dėl šios priežasties sakyti, kad Lietuvoje turime per daug universitetų studentų, mano nuomone, nėra teisinga. Aš suprantu, kad mūsų užduotis yra išlaikyti bei kelti mokslo kokybę ir vertę, bet kartu turėtume stengtis, jog Lietuvoje būtų kuo daugiau išsilavinusių žmonių. Vakarų valstybėse egzistuoja kriterijus, kuris parodo išsilavinimo politikos sėkmę: juo matuojama, kiek studentų, kurių tėvai nestudijavo universitete, įstojo į universitetus. Tai rodo socialinį mobilumą ir demonstruoja, kad išsilavinimo politika veikia taip, kad suteikia progą tiems vaikams, kurie neturėjo išskirtinių galimybių lankyti būrelių, papildomų pamokų, kurie nebuvo nuo mažens ruošiami studijoms universitete, įgyti aukštąjį išsilavinimą. Ir mes turėtume padaryti viską, kad kuo daugiau mūsų šalies žmonių įgytų gerą išsilavinimą, o vidutinis visuomenės išsilavinimo lygis būtų kuo aukštesnis.

Kur Lietuvos vieta ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste?

Svarbu paminėti, kad egzistuoja dvi ketvirtosios pramonės revoliucijos pusės: įrankių kūrimas ir įrankių naudojimas. Tuos įrankius kuriant mes galime dalyvauti tik kaip grandinės dalis, nes mūsų, kaip mažos šalies, resursai neprilygsta didžiosioms šalims. Tačiau mes galime aktyviai panaudoti jau sukurtus naujus įrankius. Čia keliamas svarbiausias uždavinys – neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų, būti efektyviems ir greitiems. Priešingu atveju mūsų gamyba taps neefektyvi, žmonės gaus labai mažą atlygį, kad būtų galima konkuruoti rinkoje, ir tada mes visiškai atsiliksime.

Lietuvai ne taip svarbu sukurti ką nors visiškai naują, ką vėliau naudotų visi kiti. Tačiau labai svarbu tuo, kas jau padaryta ir sukurta, pasinaudoti kuo greičiau ir efektyviau. O čia vėl grįžtame prie aukštojo mokslo svarbos. Universitetai turi sugebėti savo studentams pateikti tai, kas dabar pasaulyje atsiranda naujausio ir geriausio, mokyti naudotis moderniausiomis technologijomis, kad Lietuva galėtų pasinaudoti tuo, ką kuria pasaulis. Kuo greičiau tai bus daroma, tuo mūsų šalis bus efektyvesnė ir stipresnė.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2019-03-25 14:47:49

Kova su patyčiomis - proveržis jau vyksta

Pirmadienis, kovo 25 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su psichologais, nevyriausybinių organizacijų atstovais bei ekspertais aptarė kovos su smurtu ir patyčiomis rezultatus, labiausiai pasiteisinusias priemones ir išskirtinio dėmesio dar reikalaujančias problemas.
iliustracija2019-03-25 14:43:18

Automobilių nuoma: ES užtikrina aiškesnę ir skaidresnę kainodarą

Atsižvelgiant į Europos Komisijos ir ES vartotojų apsaugos institucijų raginimą penkios automobilių sektoriaus lyderės - „Avis", „Europcar", „Enterprise", „Hertz" ir „Sixt" - įsipareigojo užtikrinti vartotojams skaidrią kainodarą:
iliustracija2019-03-25 14:31:14

„GetJet Airlines“ vasaros skrydžių sezoną pasitinka su pokyčiais

„GetJet Airlines“ aviakompanija naują skrydžių sezoną pasitinka gerokai atsinaujinusi. Bendrovė ir toliau pildo savo orlaivių parką, tad vasaros skrydžių sezoną pasitiks turėdama 15 lėktuvų.
iliustracija2019-03-25 14:27:14

„Sugrįžus gandrams, gal sugrįš ir sveikas A. Verygos protas?“

Seimo nario E. Gentvilo pranešimas: „Sugrįžus gandrams, gal sugrįš ir sveikas A. Verygos protas?“ Įsigaliojus sveikatos apsaugos ministro (SAM) įsakymui ligoniams skirti tik pigiausius kompensuojamus vaistus – per mažiau nei mėnesį nauja kompensuojamų vaistų skyrimo tvarka sulaukė daugiau kritikos nei palaikymo šūksnių.
iliustracija2019-03-25 14:24:04

Ligonių kasos: Lietuvoje vis mažiau gydomasi antibiotikais

Pernai Lietuvoje suaugę pacientai suvartojo net 20 proc. mažiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamų antibiotikų nei 2017 m. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistų teigimu, tai rodo, jog gydytojai pacientams antibiotikus skiria racionaliau.
iliustracija2019-03-25 14:16:31

Laisvės formulė. LNDT skelbia Jaunųjų kūrėjų programos konkursą

2020 m. sueis lygiai trisdešimt metų nuo tada, kai 1990-aisiais buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Tais pačiais metais iš kalėjimo buvo paleistas Nelsonas Mandela, vaikus prie ekranų prikaustė „Vienas namuose", susijungė Rytų ir Vakarų Vokietija.
iliustracija2019-03-25 13:24:02

Apsimetėlių policininkais nusikalstamą „spektaklį“ nutraukė tikri policininkai

Kovo 7 d. Šiaulių apskrities policijos pareigūnai sulaikė du klaipėdiečius, kurie atvyko į jų miestą pasipelnyti nusikalstamu būdu. 26 ir 27 metų sulaikytieji atsidūrė areštinėje, teismas mėnesiui sankcionavo jų suėmimą.
iliustracija2019-03-25 13:19:53

„Išmanioji“ edukacija: kaip greitai artėjame prie svajonių ateities mokyklų?

Dabar turbūt visi mokyklos suoluose sėdinčios Z kartos atstovai turi išmaniuosius telefonus ir kasdien palieka savo skaitmeninį pėdsaką, o dar vos kelias rugsėjo pirmąsias turėjusi alfa karta jau praktiškai gimė su išmaniaisiais įrenginiais rankose.
iliustracija2019-03-25 13:14:52

Naujausi atlyginimų pokyčiai ir prognozės patiks ne visiems

Baigėsi laikai, kai „laiku mokamas atlyginimas“ ir „socialinės garantijos“ darbo skelbimuose būdavo pabrėžiami kaip darbdavio privalumai. Šiandien, kai dėl geriausių darbuotojų varžosi skirtingos organizacijos, kai jaunesni darbuotojai yra linkę daug dažniau keisti darbus, keičiasi ir žaidimo taisyklės.
iliustracija2019-03-25 09:48:37

Mobilumo paketas turėtų negrįžtamos žalos Europos vežėjams, bendrijos ekonomikai

Europos Parlamentui ruošiantis balsuoti dėl prieštaringai vertinamo Mobilumo paketo, penkių šalių – Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos ir Bulgarijos – transporto ministrai pakartotinai kreipėsi į Europos Parlamento prezidentą Antonio Tajani.
iliustracija2019-03-25 09:33:48

Kipras: kaip mažytė sala privilioja ir šeimas, ir jaunimą, ir senjorus?

Galima lažintis – net jei patys Kipre nebuvote, pažįstate ką nors, kas čia atostogavo. Nuo gegužės mėnesio į šią salą pradeda rinktis kone visų demografijų poilsiautojai, o tai pakankamai unikalu bet kokiam kurortui: ramių atostogų norintys keliautojai dažniausiai neskrenda drauge su naktinių linksmybių ieškotojais, tiesa?
iliustracija2019-03-25 09:28:57

Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas mano, kad jo darbo vietą užims robotas

Reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa atskleidė: ketvirtadalis Lietuvos dirbančiųjų mano, kad ateityje jų darbą atliks robotai. Tačiau automatizuotų mašinų invazijos į darbo rinką gyventojai nesibaimina: dėl to Lietuvoje nerimauja vos keli procentai žmonių, kai, palyginimui, JAV tokių yra dauguma.
iliustracija2019-03-25 09:22:34

Gandrų grįžimo diena: kas bendro tarp šių paukščių ir daiktų interneto?

Šiandien, kovo 25 d., minima Gandro šventė arba Gandrinės. Tačiau ornitologai šių paukščių kelionėms nuspėti kalendoriumi nebesinaudoja – migruojantys baltieji gandrai yra stebimi ir tyrinėjami pasitelkus naujausias technologijas.
iliustracija2019-03-22 16:23:23

ES lyderiai pritarė “Brexito” atidėjimui

Ketvirtadienis, kovo 21 d. (Briuselis). Europos šalių vadovai pritarė “Brexito” atidėjimui iki šių metų gegužės 22 d., jei JK Parlamentas kitą savaitę patvirtins Išstojimo susitarimą, arba iki balandžio 12 d., jei JK Parlamentas šį susitarimą atmes.
iliustracija2019-03-22 11:44:56

8 faktai apie vandenį

Lietuva turtinga gėlo vandens ištekliais ir bene vienintelė Europos valstybė, gerti naudojanti tik požeminį vandenį. Apie 2,5 mln. mūsų šalies gyventojų geriamąjį vandenį gauna iš centralizuoto vandentiekio tinklo. Turint omenyje Jungtinių Tautų duomenis, jog pasaulyje, apie 2,1 mlrd. žmonių vartoja nesaugų ar užterštą vandenį, turime tam tikrą privilegiją.
iliustracija2019-03-22 11:38:47

Seimo opozicinių frakcijų pranešimas: „Susitarta dėl opozicijos lyderės“

Šiandien Seimo Liberalų sąjūdžio (LS), Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos sutarė dėl bendradarbiavimo, pasirašydamos bendrą susitarimą dėl opozicijos lyderio.
iliustracija2019-03-22 11:24:28

Atšventę penkiasdešimtmetį – į profilaktinę patikros programą

Storosios žarnos vėžys yra viena iš geriausiai gydomų virškinamojo trakto onkologinių ligų, jeigu ji diagnozuojama anksti. Kiekvienais metais Lietuvoje nustatoma apie 1 600 naujų ligos atvejų ir jų kasmet daugėja.
iliustracija2019-03-22 11:14:30

Turto įkeitimas - be notaro paslaugų ir papildomų mokesčių

Teisingumo ministerija peržiūri notariato veiklą, vertindama kai kurių paslaugų būtinumą ir įkainius. Parengtas turto įkeitimo registravimo reformos projektas, kuriame numatyta plačiau taikyti elektronines priemones turto įkeitimo sandoriuose.
iliustracija2019-03-22 11:01:02

Monospektaklių meistrės jubiliejus. Aktorei Birutei Mar – 50

Birutė Mar – šiuo pavardės trumpiniu aktorė, režisierė ir poetė Birutė Marcinkevičiūtė gerai žinoma ne tik Lietuvos, bet pasauliniame teatro kontekste, kovo 23 dieną jai sukanka 50 metų. Šiandien ją drąsiai galime vadinti aktore-lydere monodramos srityje.
iliustracija2019-03-22 10:04:11

Medicinos mokslų daktarė: reikia ieškoti ne ką išbraukti iš mitybos raciono

Medicinos mokslų daktarė: reikia ieškoti ne ką išbraukti iš mitybos raciono, o ką į jį įtraukti. Į sveikesnę mitybą atsigręžia vis daugiau žmonių, nusprendusių pakeisti mitybos įpročius ne tik todėl, kad sušlubavo sveikata, bet ir tam, kad ateityje pavyktų to išvengti.
iliustracija2019-03-22 09:47:13

Tyrimas atskleidė – užsienio e. parduotuvėse perkame dažniau

Lietuviai užsienio elektroninėse parduotuvėse įsigyja beveik ketvirtadalį visų savo internetu perkamų daiktų. Tai – daugiau nei Europos vidurkis, rodo atliktas tyrimas. 23,4 proc. visų internetu pernai įsigytų prekių lietuviai pirko ne savo šalyje veikiančiose e. parduotuvėse.
iliustracija2019-03-22 08:02:22

Kelionė į Rusijos glūdumą: degantis mineralinis vanduo ir kita

"Is there a story"? Kai Vokietijos televizijos prodiuseris Maiklas pasakė, kad reikia dar vieno filmo apie geležinkelius, pasiūliau nufilmuoti legendinį Alapajevsko siauruką. Jis – ilgiausias siaurukas, įsikūręs pačiame Urale, kuriuo kasdien vis dar vežami keleiviai.
iliustracija2019-03-22 07:57:00

Eismo įvykių deklaracijų pildymo klaidos: dėl streso, iš nežinojimo, piktybinės

Gauti teisingai ir aiškiai užpildytą eismo įvykio deklaraciją draudikų darbo praktikoje – retas reiškinys. Tiesa, ne visiškai aiškiai nurodytos eismo įvykio aplinkybės ar patirti apgadinimai dažniausiai netrukdo nustatyti tikrojo kaltininko.
iliustracija2019-03-22 07:47:22

Gyvybės paieškos Visatoje: didžiausia tikimybė rasti pirmykščius organizmus

Vilniaus universitetas (VU) ir advokatų kontora GLIMSTEDT pakvietė į ketvirtąją šių mokslo metų atvirų paskaitų ciklo LEAD paskaitą, skirtą kosmosui ir nežemiškos gyvybės paieškoms Saulės sistemoje bei už jos ribų.
iliustracija2019-03-22 07:40:55

Medicinos banko klientams – modernus identifikavimo sprendimas

Nuo šiol Medicinos banko klientai prie savo paskyrų internete gali jungtis ir naudodamiesi modernia identifikacijos priemone – mobiliąja programėle „Smart-ID“, kurią sukūrė „SK ID Solutions“. Kitų Lietuvos didžiųjų bankų klientai jau turi galimybę naudotis šiuo Estijos eID tiekėjo sprendimu.
iliustracija2019-03-21 19:45:58

Lietuvos nacionalinio dramos teatro „Didvyrių aikštė“ – vėl Prancūzijoje

„Sceaux – išskirtinis „Didvyrių aikštės“, 2016-ųjų Avinjono festivalio šedevro, pristatymas“. Šitaip Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklį – Thomaso Bernhardto „Didvyrių aikštę“, režisuotą lenkų teatro grando Krystiano Lupos – pasitinka kovo mėnesio Prancūzijos žiniasklaida.
iliustracija2019-03-21 16:12:02

Ekspertai pataria: kaip žinoti, kad atėjo metas keisti automobilį

Automobilyje žmonės praleidžia itin daug laiko – nuo miesto kamščių iki darbo kelionių ar atostogų Europoje. Net ir tobulėjant automobilių technologijoms, jis netampa amžinu – dėvisi, tad galiausiai tenka priimti sprendimą jį pakeisti. Svarbiausias klausimas – kada metas tai daryti?
iliustracija2019-03-21 16:07:28

Darbuotojai tampa aukso vertės: sveikatos draudimu vilioja ne tik IT specialistą

Įmonėms vis stipriau įsijungiant į kovą dėl geriausių darbuotojų, keičiasi ir jiems siūlomų motyvacinių priemonių paketas. Viena iš pastebimiausių tendencijų – besiplečianti darbuotojų sveikatos draudimo rinka, kuri, draudikų teigimu, 2018 m. augo 24 proc.
iliustracija2019-03-21 16:01:58

D. Ulvydas: norėjau atskleisti, koks žmogus yra Dalia Grybauskaitė

Pasirodžius Donato Ulvydo filmo „Valstybės paslaptis“ anonsui, dažniausias klausimas, kurio sulaukia režisierius, – ar bus praskleisti tik didžiosios politikos užkulisiai, ar pamatysime Prezidentę ne tik politikoje, bet ir kasdieniame gyvenime?
iliustracija2019-03-21 15:52:44

7 klausimai, kurių negalima pamiršti prieš perkant naują telefoną

Kiekvienais metais gamintojai pristato vis naujesnius ir pažangesnius išmaniuosius telefonus, tad kasmet darosi vis sunkiau atsispirti pagundai įsigyti naujutėlaitį telefoną.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.