Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?

„Siūlome nemokamai mokytis anglų kalbos ir šokių“ – toks, atrodytų, nekaltas skelbimas internete tapo lemtingu net apie 50 merginų Lietuvoje. Už „nemokamas“ pamokas jos galiausiai priverstos atsiskaityti priverstiniu darbu striptizo klube.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Pasak Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ pagalbos patyrusiems smurtą ir prekybos žmonėmis aukoms vadovės Angelės Lazauskienės, tai – ne vienintelis atvejis, kai prekyba žmonėmis prasideda internete. Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, priduria, kad internete reikėtų saugotis ir kitų grėsmių, o ypač budrūs turėtų išlikti tėvai.

Užkabina netikri skelbimai internete

Pasak A. Lazauskienės, prekyba žmonėmis neretai prasideda būtent internete. Dar visai neseniai teismą pasiekė prekybos žmonėmis byla, kurioje nukentėjusiais pripažinti daugiau nei 50 asmenų – merginų, kurios buvo išnaudojamos striptizo klube nelegaliam darbui. Dauguma jų į apgaulės schemą buvo įviliotos per internete pamatytą skelbimą, siūlantį nemokamai mokytis anglų kalbos, lankyti šokių pamokas.

„Pagal internete pamatytą skelbimą atvykusios merginos buvo verbuojamos striptizo klube, o už „nemokamas“ pamokas galiausiai liepta susimokėti didelę sumą arba atidirbti bent vienerius metus. Atlyginimas joms buvo neišmokamas, arba vengiama mokėti kitais būdais, pavyzdžiui, taikant baudas, o darbo sąlygos tragiškos. Kai kurios nukentėjusiosios išdrįsdavo nutraukti darbo sutartis ir išeidavo anksčiau laiko, bet tada jas persekiodavo antstoliai, išieškodami net po kelis tūkstančius eurų“, – sako A. Lazauskienė.

„Carito“ pagalbos patyrusiems smurtą ir prekybos žmonėmis aukoms programos vadovė priduria, kad kai kurios merginos net grįždavo antrąkart bandyti išsimokėti – bet nesėkmingai. Šiuo metu „Caritas“ teisme atstovauja 10 šioje byloje nukentėjusių asmenų.

Specialistė pastebi, kad internete pasitaiko ir kitų su prekyba žmonėmis susijusių grėsmių. Dažnas išnaudojimo atvejis susijęs su trečiųjų šalių piliečiais. „Paprastai jų verbavimas vyksta internetu, per skelbimus. Skelbimuose pažadami konkretūs darbai ir didelis atlyginimas. Tokiu būdu „užkabinant“ žmones jie įtraukiami į vergovės pinkles“, – teigia A. Lazauskienė.

Didesnė grėsmė jaunimui

Anot ekspertės, atskirti tikrą darbo skelbimą nuo verbavimo gali padėti loginis mąstymas. Reikėtų įvertinti, ar matomas pasiūlymas – realistiškas, ar nesiūlomi „lengvi pinigai“. A. Lazauskienė pastebi, kad dėl patirties stokos į tokias pinkles dažniau pakliūva jauni žmonės.

„Sveikas protas gali greitai padiktuoti atsakymą. Dažnai iš pirmo žvilgsnio sunku atskirti tokius skelbimus, bet jei kyla bent menkiausias klausimas, reikėtų suabejoti dėl skelbimo adekvatumo. Todėl labai dažnai išnaudojami jauni žmonės, kurie lengviau pasiduoda provokacijoms ir lengviau patiki „per gerais“ pasiūlymais“, – pastebi A. Lazauskienė.

D. Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, priduria, kad jauni žmonės, o ypač vaikai, internete susiduria ir su kitomis grėsmėmis. Tai patvirtina ir neseniai „Tele2“ atliktas tyrimas – paaiškėjo, kad beveik 1 iš 10 vaikų (8 proc.) ir 8 iš 10 (78 proc.) suaugusiųjų yra susidūrę su nesaugia situacija internete. Kaip vieną dažniausių grėsmių, su kuria vaikai susiduria internete, tėvai įvardijo nepažįstamų žmonių prašymą atsiųsti asmeninių nuotraukų.

„Vaikai dėl savo nepatyrimo internete gali būti labiau pažeidžiami daugeliui grėsmių – tiek paspausti viliojančias, bet kenksmingas nuorodas, tiek socialiniuose tinkluose pasitikėti nepažįstamais asmenimis ir nutekinti savo duomenis, tapti seksualinio išnaudojimo aukomis. Dėl to svarbu su savo atžalomis nuo ankstyvo amžiaus kalbėtis apie visas pasitaikančias grėsmes ir kaip jų išvengti“, – sako D. Drakickas.

„Tele2“ neseniai pradėjo remti Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ prevencinę programą, nukreiptą į kovą su prekyba žmonėmis, o ypač – nepilnamečiais. Ši partnerystė prisidės prie ilgamečių operatoriaus veiksmų užkirsti kelią vaikų išnaudojimui.

„Tele2“ visos grupės mastu pernai užblokavo daugiau kaip 5 milijonus bandymų pasiekti puslapius, kuriuose talpinamas nepilnamečių seksualinį išnaudojimą vaizduojantis turinys.

D. Drakickas akcentuoja, kad su grėsmėmis internete pirmiausia padeda kritinis mąstymas, tačiau įrenginius būtina apsaugoti ir specialiais interneto apsaugos produktais. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta apsauga suteikia tėvams galimybę blokuoti netinkamą turinį: nustatyti, kad neveiktų tam tikri socialiniai tinklai, būtų užblokuota prieiga prie pornografinio turinio, prie su lošimais susijusių ir kitų žalingų svetainių.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9