Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų

Duomenys rodo, kad televizorius vis dar išlieka viena populiariausių pramogų formų ir planuojama, kad jo populiarumas ateityje dar augs – tyrimų bendrovė „Statista“ prognozuoja, kad 2024-aisiais televizijos žiūrovų skaičius visame pasaulyje išaugs iki daugiau nei 5,5 milijardų.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Tačiau pradėkime nuo pradžių: kada atsirado pirmieji televizoriai, kada jie įgavo pirmąsias spalvas ir kada sulaukė pasaulinio populiarumo?

Televizijos technologijos pradžia

Televizijos technologija užgimė XIX a. pabaigoje, kai buvo sukurti du pagrindiniai išradimai: katodinių spindulių vamzdis (CRT) ir mechaninė skenavimo sistema. 1897 m. vokiečių fizikas Karlas Ferdinandas Braunas išrado katodinių spindulių vamzdį, kuris vėliau tapo žinomas kaip televizoriaus vaizdo vamzdis. Šis įrenginys sukūrė matomą šviesą, kai elektronų srautas pataikydavo į fluorescencinį ekraną. Kita svarbia technologija tapo Paulo Nipkowo mechaninė skenavimo sistema, sukurta 1880-aisiais. Nipkowo disko pagalba šviesa buvo perduodama per skylutes, sukuriant vaizdus, kurie galėjo būti perduodami elektroniniais signalais.

Pirmieji televizoriai

XX a. pradžioje vyko trumpas mechaninių ir elektroninių televizijų konkurencijos laikotarpis. Škotų inžinierius Johnas Logie Bairdas sukūrė mechaninį televizorių, naudodamas Nipkowo skenavimo sistemą. Jis perdavė signalus kabeliu į ekraną, sukuriant žemos raiškos vaizdą. 1928 m. Bairdas pirmasis perdavė televizijos signalą tarp Londono ir Niujorko.

Maždaug tuo pačiu metu buvo kuriamas ir elektroninis televizorius – amerikiečių paauglys Filas Farnsvortas 1927 m. panaudojo kineskopų technologiją, kad nuskaitytų vaizdą elektriniu spinduliu ir beveik akimirksniu jį atkurtų kitame ekrane. Elektroninio televizoriaus vaizdas buvo didesnės raiškos nei mechaninio televizoriaus, be to, šią technologiją buvo pigiau pagaminti, todėl ji įgijo konkurencinį pranašumą.

Pirmosios transliacijos

Nors mechaninė ir elektroninė televizija dar tik buvo pradėta naudoti, televizijos transliacijos netruko atsirasti ypač greitai. 1928 m. Charleso Jenkinso eksperimentinė stotis W3XK Marylande pradėjo pirmąją transliaciją. 1939 m. Nacionalinis transliacijos tinklas (NBC) tapo pirmuoju tinklu, reguliariai transliuojančiu programas. Ankstyvosios transliacijos buvo ribotos Niujorko rajone ir pasiekė tik kelis šimtus televizorių.

Spalvotos televizijos atsiradimas

Spalvotos televizijos technologija buvo žinoma ir aptariama jau 1904 m., tačiau tik 1950-aisiais buvo sukurta sistema, kuri leido vaizdus rodyti spalvotai. 1940 m. CBS tyrėjai sukūrė sistemą, kuri rodė raudonos, žalios ir mėlynos spalvos vaizdus. 1954 m. NBC pirmą kartą pradėjo spalvotą transliaciją, kuri buvo suderinama su juodai baltais televizoriais.

Kabelinės televizijos aušra

Po Antrojo pasaulinio karo technologiniai patobulinimai leido masiškai gaminti televizorius, todėl jie tapo prieinami platesnei visuomenei. 1950 m. JAV jau apie 6 milijonai šeimų namuose turėjo televizorius. Dėl didesnės auditorijos televizijos turinys tapo kūrybiškesnis ir įvairesnis, įskaitant naujienų laidas, teatro adaptacijas ir populiarias pokalbių laidas.

Skaitmeninė televizija

XX a. pabaigoje televizijos transliacijos buvo pagrįstos analoginiais signalais, kurie buvo itin jautrūs trukdžiams ir iškraipymams. 1990-aisiais prasidėjo skaitmeninės televizijos era, kuri suteikė galimybę išgauti aukštesnės kokybės vaizdus. Skaitmeninė technologija suteikė geresnę žiūrėjimo patirtį nei tai galėjo padaryti senesni, mažesni ir žemesnės vaizdo kokybės modeliai. DVD laikmenų atsiradimas taip pat skatino naujų televizorių pardavimus.

Išmanieji televizoriai

XXI a. pradžioje internetas ir televizija susiliejo. Žmonės pradėjo kurti ir įkelti vaizdo turinį į internetą, tačiau šio turinio negalėjo pasiekti per televizorių, nebent rankiniu būdu sujungdavo abu įrenginius kabeliais. Daugmaž tuo pačiu metu „Netflix“ perėjo nuo DVD nuomos prie skaitmeninio turinio transliacijos, pradėjo kurti savo turinį – tačiau žmonės jį galėjo pasiekti tik kompiuteriuose. Spartus video turinio vartojimo internete augimas natūraliai paskatino išmaniųjų televizorių atsiradimą. Išmaniuosiuose televizoriuose galima prisijungti prie interneto ir pasiekti vaizdo medžiagą srautiniu būdu, įdiegti daugybę skirtingų programų, kuriose galima rasti tūkstančius skirtingų turinio elementų.

Televizijos ateitis

Natūralu, jog inovacijos televizijos technologijoje tęsiasi ir toliau. Pavyzdžiui, šiais metais vykusioje „CES 2024“ parodoje technologijų bendrovė „Samsung“ pristatė savo naujausią produktą: skaidrų „MicroLED“ televizorių, kuris atrodo kaip stiklo lakštas, kai nėra nenaudojamas, tačiau gali atvaizduoti itin aukštos raiškos vaizdus.

Nors tokio modelio kaina šiuo metu yra didelė ir greičiausiai ne kiekvienam prieinama, tokios inovacijos aiškiai byloja apie naują televizijos technologijos raidos etapą. Be to, jau dabar naujausi televizorių modeliai pasižymi dirbtinio intelekto (DI) funkcijomis, kurios gali pagerinti garso, vaizdo kokybę priklausomai nuo aplinkos, padėti taupyti sunaudojamą elektros energiją, ar pritaikyti kasdienį televizoriaus valdymą pagal individualius poreikius. Ekspertai sutaria, jog DI funkcijos neišvengiamai atliks svarbų vaidmenį ir tolimesnėje televizijos evoliucijoje.

• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
• Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
• Internete perkame daugiau: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
• Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių.
• Verslas ir 5G: kodėl pažangus ryšys būtinas technologinėms inovacijoms?
• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9