Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų

Duomenys rodo, kad televizorius vis dar išlieka viena populiariausių pramogų formų ir planuojama, kad jo populiarumas ateityje dar augs – tyrimų bendrovė „Statista“ prognozuoja, kad 2024-aisiais televizijos žiūrovų skaičius visame pasaulyje išaugs iki daugiau nei 5,5 milijardų.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Tačiau pradėkime nuo pradžių: kada atsirado pirmieji televizoriai, kada jie įgavo pirmąsias spalvas ir kada sulaukė pasaulinio populiarumo?

Televizijos technologijos pradžia

Televizijos technologija užgimė XIX a. pabaigoje, kai buvo sukurti du pagrindiniai išradimai: katodinių spindulių vamzdis (CRT) ir mechaninė skenavimo sistema. 1897 m. vokiečių fizikas Karlas Ferdinandas Braunas išrado katodinių spindulių vamzdį, kuris vėliau tapo žinomas kaip televizoriaus vaizdo vamzdis. Šis įrenginys sukūrė matomą šviesą, kai elektronų srautas pataikydavo į fluorescencinį ekraną. Kita svarbia technologija tapo Paulo Nipkowo mechaninė skenavimo sistema, sukurta 1880-aisiais. Nipkowo disko pagalba šviesa buvo perduodama per skylutes, sukuriant vaizdus, kurie galėjo būti perduodami elektroniniais signalais.

Pirmieji televizoriai

XX a. pradžioje vyko trumpas mechaninių ir elektroninių televizijų konkurencijos laikotarpis. Škotų inžinierius Johnas Logie Bairdas sukūrė mechaninį televizorių, naudodamas Nipkowo skenavimo sistemą. Jis perdavė signalus kabeliu į ekraną, sukuriant žemos raiškos vaizdą. 1928 m. Bairdas pirmasis perdavė televizijos signalą tarp Londono ir Niujorko.

Maždaug tuo pačiu metu buvo kuriamas ir elektroninis televizorius – amerikiečių paauglys Filas Farnsvortas 1927 m. panaudojo kineskopų technologiją, kad nuskaitytų vaizdą elektriniu spinduliu ir beveik akimirksniu jį atkurtų kitame ekrane. Elektroninio televizoriaus vaizdas buvo didesnės raiškos nei mechaninio televizoriaus, be to, šią technologiją buvo pigiau pagaminti, todėl ji įgijo konkurencinį pranašumą.

Pirmosios transliacijos

Nors mechaninė ir elektroninė televizija dar tik buvo pradėta naudoti, televizijos transliacijos netruko atsirasti ypač greitai. 1928 m. Charleso Jenkinso eksperimentinė stotis W3XK Marylande pradėjo pirmąją transliaciją. 1939 m. Nacionalinis transliacijos tinklas (NBC) tapo pirmuoju tinklu, reguliariai transliuojančiu programas. Ankstyvosios transliacijos buvo ribotos Niujorko rajone ir pasiekė tik kelis šimtus televizorių.

Spalvotos televizijos atsiradimas

Spalvotos televizijos technologija buvo žinoma ir aptariama jau 1904 m., tačiau tik 1950-aisiais buvo sukurta sistema, kuri leido vaizdus rodyti spalvotai. 1940 m. CBS tyrėjai sukūrė sistemą, kuri rodė raudonos, žalios ir mėlynos spalvos vaizdus. 1954 m. NBC pirmą kartą pradėjo spalvotą transliaciją, kuri buvo suderinama su juodai baltais televizoriais.

Kabelinės televizijos aušra

Po Antrojo pasaulinio karo technologiniai patobulinimai leido masiškai gaminti televizorius, todėl jie tapo prieinami platesnei visuomenei. 1950 m. JAV jau apie 6 milijonai šeimų namuose turėjo televizorius. Dėl didesnės auditorijos televizijos turinys tapo kūrybiškesnis ir įvairesnis, įskaitant naujienų laidas, teatro adaptacijas ir populiarias pokalbių laidas.

Skaitmeninė televizija

XX a. pabaigoje televizijos transliacijos buvo pagrįstos analoginiais signalais, kurie buvo itin jautrūs trukdžiams ir iškraipymams. 1990-aisiais prasidėjo skaitmeninės televizijos era, kuri suteikė galimybę išgauti aukštesnės kokybės vaizdus. Skaitmeninė technologija suteikė geresnę žiūrėjimo patirtį nei tai galėjo padaryti senesni, mažesni ir žemesnės vaizdo kokybės modeliai. DVD laikmenų atsiradimas taip pat skatino naujų televizorių pardavimus.

Išmanieji televizoriai

XXI a. pradžioje internetas ir televizija susiliejo. Žmonės pradėjo kurti ir įkelti vaizdo turinį į internetą, tačiau šio turinio negalėjo pasiekti per televizorių, nebent rankiniu būdu sujungdavo abu įrenginius kabeliais. Daugmaž tuo pačiu metu „Netflix“ perėjo nuo DVD nuomos prie skaitmeninio turinio transliacijos, pradėjo kurti savo turinį – tačiau žmonės jį galėjo pasiekti tik kompiuteriuose. Spartus video turinio vartojimo internete augimas natūraliai paskatino išmaniųjų televizorių atsiradimą. Išmaniuosiuose televizoriuose galima prisijungti prie interneto ir pasiekti vaizdo medžiagą srautiniu būdu, įdiegti daugybę skirtingų programų, kuriose galima rasti tūkstančius skirtingų turinio elementų.

Televizijos ateitis

Natūralu, jog inovacijos televizijos technologijoje tęsiasi ir toliau. Pavyzdžiui, šiais metais vykusioje „CES 2024“ parodoje technologijų bendrovė „Samsung“ pristatė savo naujausią produktą: skaidrų „MicroLED“ televizorių, kuris atrodo kaip stiklo lakštas, kai nėra nenaudojamas, tačiau gali atvaizduoti itin aukštos raiškos vaizdus.

Nors tokio modelio kaina šiuo metu yra didelė ir greičiausiai ne kiekvienam prieinama, tokios inovacijos aiškiai byloja apie naują televizijos technologijos raidos etapą. Be to, jau dabar naujausi televizorių modeliai pasižymi dirbtinio intelekto (DI) funkcijomis, kurios gali pagerinti garso, vaizdo kokybę priklausomai nuo aplinkos, padėti taupyti sunaudojamą elektros energiją, ar pritaikyti kasdienį televizoriaus valdymą pagal individualius poreikius. Ekspertai sutaria, jog DI funkcijos neišvengiamai atliks svarbų vaidmenį ir tolimesnėje televizijos evoliucijoje.

• Mėsa tiesiog kris nuo kaulų, o išleisite mažai: patarimai ir gudrybės.
• Pigūs pasiūlymai gali kainuoti brangiai: kaip atpažinti netikras e. parduotuves?
• Plaučių uždegimo galima išvengti – visam gyvenimui pakanka vieno skiepo.
• Telecentras pradeda LRT siuntimo tinklų atnaujinimą.
• Senajam 3G ryšiui Vilniuje – paskutinės dienos.
• „DPD Lietuva“ vilkikai pradėjo važiuoti atsinaujinančiu kuru.
• Vienas įvykis – dešimtys tūkstančių eurų nuostolių: gyventojai dažniau pasimoko.
• Kelininkai prie Karmėlavos nutraukė „Telia“ interneto kabelius: ryšys atstatomas.
• Prasidėjęs šildymo sezonas: kaip optimizuoti vartojimą ir sumažinti sąskaitas.
• Bulvių užkandžiai, kurie nustebins svečius bei pravers per šventes.
• Elektromobiliai: sparčiausiai plėtrą skatina antrinė elektromobilių rinka.
• Kaip keičiasi ryšys po vandeniu: nuo rankų ženklų iki sonarinių žinučių.
• Neatsargus elgesys su gyvūnais – kelias į baudžiamąją atsakomybę.
• Interneto kokybė: kur statyti maršrutizatorių, kad ryšys veiktų visame name?
• Mama brolį mylėjo labiau.
• Pusryčiams, pietums ir vakarienei: 3 taupūs ir išradingi receptai iš bulvių.
• Skalbinių psichologija: ką švaros įpročiai sako apie kiekvieną?
• 7 klaidos, kurias daro lietuviai, pirkdami naudotą automobilį. Kaip jų išvengti?
• Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles.
• LRT auditas nustatė sistemines dirbančiųjų socialinių garantijų rizikas.
• Vienas rytinis įprotis, kurį pamiršta dauguma, gali pakeisti jūsų virškinimą.
• Į pensiją išeitų jau šiandien, jei turėtų didesnę nei 300 tūkst. eurų pagalvę.
• Vaistai nuo temperatūros: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Elektriniai paspirtukai rudenį: sezoninių apribojimų nėra, tačiau ar saugu?
• Keičiasi naujiems „Enefit“ elektros planams taikomas mėnesinis mokestis.
• Telefoniniams sukčiams – galas? Operatoriai blokuos daugiau suklastotų skambučių.
• Trumpa pranešimų gaviklių sėkmės istorija – viską pakeitė vienas įrenginys.
• Naujas „Facebook“ veidas: kaip pasiruošti pokyčiams?
• Estų ekonomistas apie ateinančius metus: Lietuva turi akivaizdžių pranašumų.
• S. Mačiulskytė apie Parkinsono ligą: „Mano mokslo kompasas – asmeninė patirtis“.
• LRT auditas: socialinės garantijos, turinio prieinamumas ir pirkimai.
• Nuo lauko – iki bandelės: kaip grūdai iš ūkių atsiduria pasaulinėje rinkoje?
• 3 receptai su jūriniu ešeriu, kurie nustebins net tuos, kurie nemėgsta žuvies.
• „filmai.in“ bando grįžti – šįkart naujais pavadinimais, įspėjami vartotojai.
• Finansinė realybė palikus tėvų namus: ką turi žinoti kiekvienas pirmakursis?
• Dėmesio centre moliūgas: šie negirdėti receptai leis atrasti daržovę iš naujo.
• Po traumos – ilgos eilės, o jėgų reikia dabar: kaip gauti reabilitaciją?
• Rudens sezonas: ką verta žinoti apie grožio rutiną ir makiažo tendencijas?
• Skambinti galima be mobiliojo ryšio: RRT paaiškina, kas yra Wi-Fi Calling.
• Kvepi, bet neužuodi: KTU mokslininkė paaiškina, kodėl taip nutinka.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56