- Kelininkai prie Karmėlavos nutraukė „Telia“ interneto kabelius: ryšys atstatomas.
- Prasidėjęs šildymo sezonas: kaip optimizuoti vartojimą ir sumažinti sąskaitas.
- Bulvių užkandžiai, kurie nustebins svečius bei pravers per šventes.
- Elektromobiliai: sparčiausiai plėtrą skatina antrinė elektromobilių rinka.
- Kaip keičiasi ryšys po vandeniu: nuo rankų ženklų iki sonarinių žinučių.
- Neatsargus elgesys su gyvūnais – kelias į baudžiamąją atsakomybę.
- Interneto kokybė: kur statyti maršrutizatorių, kad ryšys veiktų visame name?
- Mama brolį mylėjo labiau.
- Pusryčiams, pietums ir vakarienei: 3 taupūs ir išradingi receptai iš bulvių.
- Skalbinių psichologija: ką švaros įpročiai sako apie kiekvieną?
- Televizija Lietuvoje: antžeminė, palydovinė ir naujausios tendencijos.
- Kaip išsirinkti televizorių? Ekspertas įvardijo 5 pagrindinius žingsnius.
- LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta.
- LRT žada skųsti teismo sprendimą dėl atmesto ieškinio Telecentrui.
- LRT: keičiamas finansavimo modelis neturi kenkti transliuotojo misijai.
- Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų.
- JK ministrė įsipareigoja palaikyti antžeminę televiziją iki 2034 metų.
- „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- Ką naujausi išmanieji televizoriai siūlo kompiuterinių žaidimų mėgėjams?
- Radijas prieš sparčiai populiarėjančias tinklalaides: kuriam atiteks mūsų ausys?
- RRT: atsirado daugiau galimybių naujoms radijo stotims.
- Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- LRT KLASIKĄ ir LRT OPUS girdės daugiau klausytojų.
- Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“.
- Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
- Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
- Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Mokslininkės įžvalgos, kaip alkoholis veikia smegenis?
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Stipendiją „Mokslo moterims" pirmą kartą gavo ir Lietuvos mokslininkė.
- VGTU mokslininkai kuria pirmąjį Lietuvoje skaitmeninį miestelį.
- Ateities technologijos – medžiagų ir nanotechnologijų specialistų rankose?
- Lietuvos laukus jau pjauna autonominiai kombainai: kodėl?
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- LED televizoriai.
- Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- 5 įrenginiai, kuriuos įsigiję pasiruošite vasaros karščiams.
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- Dalis gyventojų keliauja atostogauti turėdami skolų bei pradelstų mokėjimų.
- Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Amžino pavasario sala Madeira: kodėl verta čia apsilankyti ir vasarą?
- Konkursą vadovauti LNDT laimėjo Martynas Budraitis.
- Po Andriaus Mamontovo kalbos - keistas dėkingumo jausmas.
- LNDT palaiko kultūros bendruomenės protestą.
- LNDT pasitinka 86 sezoną šūkiu „Mes negalime vienas be kito“.
- Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
- Naujas Lukaszo Twarkowskio spektaklis „Quanta“ atidarys 85-ąjį LNDT sezoną.
- LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- Prietaisai, kurie nenaudojami, bet yra įjungti į elektros lizdus ar veikia budėjimo režimu - naudoja elektros energiją. Tai televizoriai, kompiuteriai, mobiliųjų telefonų įkrovikliai, maitinimo blokai, skalbyklė ir mikrobangų krosnelė. Norite sutaupyti ir sumažinti gaisro riziką - išvykdami iš namų išjunkite.
- Dalis naujų televizorių turi galimybę priimti palydovines programas, nes turi įmontuotą DVB-S2 standarto imtuvą. Tokiu atveju priedėlis nereikalingas. Jei domina tokia galimybė, paprašykite pardavėjo paaiškinti, kurie televizoriai tam tiktų.
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį antžeminei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV. Pagrindinis įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
Daugiau patarimų
- Jei nesugebi to paaiškinti paprastai, vadinasi, kad nesupranti to pakankamai gerai.
- Darbas mus išlaisvina iš trijų didžių blogybių: nuobodulio, nedorybės ir skurdo.
- Tėra du tikrai begaliniai dalykai: visata ir kvailystė. Ir aš nesu tikras dėl visatos.
- Katė, pirmą kartą atsitūpusi ant karštos krosnies, daugiau nebetūps ant jos. Taip pat ir ant šaltos.
- Diplomatas - tai vyras, kuris visada prisimena moters gimtadienį, bet niekada nežino jos amžiaus.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- How much does a TV antenna cost?
- Public and private sectors agreed on actions regarding 5G connection.
- M. Skuodis: The impact of the economic sanctions on Belarus imposed by the EU.
- Aiming at equal EU countries operators’ conditions in third countries.
Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus
2024-04-02 09:49:57Kaip rodo statistika, pavasaris – ilgapirščių darbymetis. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, vagys suaktyvėja kovą, o vis labiau šylant orams ir dar labiau įsibėgėja – praėjusių metų kovo–gegužės mėnesiais, palyginti su šaltuoju sezonu, vagysčių skaičius išaugo maždaug trečdaliu.
Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click
Savo ruožtu apsaugos specialistai pavasarį fiksuoja maždaug ketvirtadaliu vagysčių daugiau nei žiemą. Atsipalaiduoti negali net tie, kurie galvoja, kad iš jų nėra ką vogti – ilgapirščius gali dominti net, iš pažiūros, menkaverčiai daiktai.
Vagys stebi, kokį turtą laikote savo kieme
Anot Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininko Oleg Bikbajev, pavasarį labiausiai vagis domina privatūs gyvenamieji namai, o ypač – jų terasos ir kiemai.
„Tokios vagystės dažniausiai vykdomos profesionalų, todėl labai gerai planuojamos. Ilgapirščiai gerai apžiūri kiemus, įvertina, kas ten stovi – gal kamado kepsninė, gal koks keturratis – tai reiškia, kad ir viduje kas nors gero yra. Tad jeigu toks turtas paliekamas lauke, vagys pasižymi, kad čia reikia grįžti, nes galima pasipelnyti“, – aiškina jis.
Tarp dažniausiai iš terasų ir namo kiemų dingstančių daiktų metai iš metų – būtent brangios kepsninės ir jų priedai, žoliapjovės–robotai, kiti sodo įrankiai, tokie kaip gyvatvorių žirklės ar elektriniai prietaisai ir technika, taip pat – dviračiai bei elektriniai paspirtukai.
Anot teisėsaugos atstovo, jei akylai saugosite brangius daiktus ir nepaliksite jų vidury kiemo, sumažinsite šansą pakliūti į vagišių akiratį. Šiuos daiktus geriausia uždaryti garaže ar sandėliuke. Tačiau, kaip teigia apsaugos bendrovės „GRIFS AG“ Apsaugos departamento vadovas Žydrūnas Bukauskas, ir čia pravartu imtis papildomų atsargumo priemonių.
„Ne pirmus metus stebime liūdną tendenciją – gyventojai mano, kad saugiai viską paslėpė garaže ar sandėliuke, tačiau vagys ima ir įsisuka į juos. Tad gyventojams reikėtų pagalvoti, ar šių patalpų užraktai yra pakankamai saugūs – galbūt šias patalpas reikėtų apsaugoti signalizacija ar kitais apsaugos sprendimais, mat vagių paprasta spynelė dažnai nesulaiko“, – aiškina jis.
Vagys ima tai, ko net nesugalvotume saugoti
Būna ir taip, kad į namus sugrįžę šeimininkai neranda terasos baldų ar jų kiemą puošiančių augalų, tokių kaip tujos – jas gerai užsimaskavę ilgapirščiai gali išsikasti net dienos metu. Iš kiemų dažnai dingsta ir tai, kas džiugina vaikus – jų žaislai. Tiesa, dažniausiai vagys neša itin vertingus žaislus, tokius kaip akumuliatoriniai žaisliniai automobiliai.
O pastaruoju metu apsaugos specialistai fiksuoja, kad kai kurie ilgapirščiai pavasarį darosi mažiau išrankūs – dažnai pasitaiko, kad pasidarbuoti sugalvoję vagys griebia ir mažą vertę turinčius daiktus.
„Turime istoriją, kai tame pačiame objekte įvyko trys absurdiškos vagystės ir visos – daiktų, paliktų toje pačioje terasoje. Pirmasis atvejis – terasoje šeimininkai paliko kelias poras brangių ir kelias poras sunešiotų batų, skirtų šuniui vedžioti ar po miškus vaikščioti. Vagys pavogė būtent tuos pavargusius batus, o brangiuosius paliko“, – pasakoja Ž. Bukauskas.
Antrąjį kartą vagys nugvelbė plytų likutį – maždaug 40 vienetų. Šeimininkai planavo jas panaudoti namo apdailai. Ilgapirščiams tai atrodė pakankamas grobis, daugiau jie nieko ir nepaėmė.
„O štai trečias kartas – pats kurioziškiausias – namo šeimininkas išgirdo kažką vaikštant terasoje. Pamatęs, kad vagis tempia maišą su mažos vertės turtu, pro langą šūktelėjo: „Palik, kur radai“. Vagis pasimetė ir tuoj pat pasišalino. Tad net ir, mūsų požiūriu, menkiausios vertės turtas vagims gali atrodyti įdomus“, – istorija dalijasi apsaugos specialistas.
Gudrauja apsimesdami kurjeriais
Vagys įsisuka ne tik į privačių namų teritoriją – budriems reikėtų išlikti ir daugiabučių gyventojams. Čia besisukantys vagišiai net nelaukia nakties – savo juodų darbelių imasi ir dienos metu.
„Dažnai fiksuojame spontaniškas, neplanuotas vagystes. Jos dažniausiai vyksta daugiabučiuose. Vagys tiesiog skambina į domofoną, prisistato kurjeriu, maisto išvežiotoju ar dar kuo ir taip patenka į laiptinę. Tada tiesiog tikrina nuo pirmo iki paskutinio aukšto – gal kurios nors durys bus neužrakintos. Tokiems vagims visiškai nesvarbu, ar tai yra dienos, ar nakties metas, yra žmonių, ar ne – jie eina varomi adrenalino, rizikuoja ir viskas“, – pasakoja O. Bikbajev.
Vagišiams įsisukus į laiptinę gyventojai gali prarasti čia tiesiog paliktus dviračius ar brangius paspirtukus, o šiems patekus į namus – ir brangius elektronikos prietaisus. Tiesa, kaip pastebi pareigūnas, pastaraisiais metais mažėja televizorių vagysčių, mat išnešti tokį didelį daiktą iš namų vagims yra per daug rizikinga.
Anot O. Bikbajev, ilgapirščiai iš namų, taip pat ir butų dažnai neša pinigus, juvelyriką, brangius antikvarinius ar net kolekcinius daiktus, tokius kaip monetos. Neretai panašių vagysčių nuostoliai siekia ir penkiaženkles ar net šešiaženkles sumas.
Vis dažniau įsisuka į statybvietes
Pavasaris ir vasara – pats statybų įkarštis, tuo naudojasi ir vagys. Anot O. Bikbajev, statybvietes vagys laiko lengvu pasipelnymu, mat dažniausiai visa technika paliekama praktiškai „bet kur“. Statybininkai esą vadovaujasi logika – „Kam viską nešioti, jei rytoj sugrįšime čia dirbti“. O tai labai paranku vagims – lengvai pasisavintus daiktus jie gali greitai realizuoti juos brangiai parduodami.
„GRIFS AG“ apsaugos ekspertas Ž. Bukauskas vardija, kas pirmiausia dingsta iš statybų aikštelių: „Pirmiausia dingsta lengvai išnešama ir be priežiūros palikta įranga – brangūs statybiniai įrankiai, tokie kaip elektriniai pjautuvai, grąžtai, suktuvai, perforatoriai, šlifuokliai ir panašiai. Vėliau ilgapirščiai pasisavina ir įvairias statybines medžiagas, skirtas, pavyzdžiui, apšiltinimui. Jeigu pavyksta, neša ir rekuperatorius, katilus, šildomų grindų kolektorių įrangą ir panašią techniką.“
Tokie vagišių darbeliai gali būti labai skaudūs, mat kartais nuostoliai siekia ir keliolika tūkstančių eurų. Tai vertindami nekilnojamojo turto plėtotojai jau renkasi ir įvairius apsaugos sprendimus, pavyzdžiui – jautrųjį kabelį, kuris reaguoja į tvoros ardymą ar asmens lipimą per tvorą. Tuomet įsilaužėliai pastebimi labai greitai, dar nepasiekę objekto. O štai techniką, esančią lauke, statytojai dažniausiai saugo judesio davikliais.
Pabaigai – trumpa atmintinė gyventojams:
- Nepamirškite elementarių saugumo priemonių – užrakinkite duris, uždarykite langus, nepalikite raktų ten, kur juos gali pasiekti pašaliniai asmenys – po kilimėliais, vazonais ar ant durų apvado.
- Pasirūpinkite apsaugos priemonėmis – nuosavų namų teritoriją aptverkite tvora, o kieme rekomenduotina įrengti stebėjimo kameras, apšvietimą, šviesos ar judesio daviklius.
- Socialiniuose tinkluose neskelbkite apie ilgesnes išvykas ir netalpinkite nuotraukų iki tol, kol sugrįšite – taip vagys, stebintys jūsų dienotvarkę, gali žinoti, kada jūsų nėra namuose.
- Dviračius, paspirtukus, brangias kepsnines, sodo įrankius ir kitus vertingus daiktus laikykite namuose, gerai apsaugotame sandėliuke ar garaže. Geriausia šias patalpas apsaugoti signalizacija. Jei gyvenate daugiabučiuose, dviračių ir paspirtukų net trumpam nepalikite tiesiog laiptinėje ar pirmų aukštų balkonuose.
- Jei gyvenate žemiausiuose daugiabučių aukštuose, pasirūpinkite savo langų apsauga – pavyzdžiui, juose įmontuokite fizinius užraktus.
Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles
Nuo vagystės iš vieno garsiausių pasaulio muziejų Paryžiuje iki vis dar veikiančio telefoninio sukčiavimo – sukčių išradingumui ribų nėra. Europoje jie atranda dar vieną nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles.Sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai
Vasaros metu daugiau keliaujame, tačiau atostogų sezonui ruošiasi ne tik poilsiautojai, bet ir sukčiai. Į ką verta atkreipti dėmesį, kad kelionės neapkartintų finansiniai nuostoliai, pasakoja „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“
Prasidėjo kasmetinės „Amazon“ išpardavimų dienos, kai platforma vilioja pirkėjus patraukliais pasiūlymais. Tačiau saugumo ekspertas įspėja – nustatyta daugiau nei 100 skirtingų sukčiavimo atvejų ir beveik 900 naujų kenkėjiškų svetainių, kurios apsimeta „Amazon“.10 naujų sukčiavimo būdų, kuriais bandoma apgauti naudotų automobilių pirkėjus
Naudotų automobilių pirkėjai kasmet patiria didelių nuostolių, nes transporto priemonės pirkimas vis dar nėra toks skaidrus, kokio norėtųsi. Sukčiai ir toliau sugalvoja schemų, kurios padeda iš pirkėjų išvilioti dideles sumas arba nelegaliai padidinti automobilio vertę.Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio
„Telia“ per pirmuosius tris šių metų mėnesius užkirto kelią 2,6 mln. atakų, nutaikytų į Lietuvos mobiliojo ryšio abonentus. Apsaugoti vartotojus bendrovei padėjo dar pernai aktyvuota automatinė padirbtų mobiliųjų numerių (angl. „spoofing“) filtravimo sistema.Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus
Daugiau nei 6500 pranešimų iš gyventojų vien tik per kovo mėnesį. Ir virš pusės tūkstančio užblokuotų nuorodų per beveik metų laikotarpį. Lietuvos paštu apsimetantiems sukčiams toliau siautėjant ir mobiliojo ryšio vartotojus atakuojant žinutėmis, bendrovė gyventojus kviečia išlikti budriais.Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
„Siūlome nemokamai mokytis anglų kalbos ir šokių“ – toks, atrodytų, nekaltas skelbimas internete tapo lemtingu net apie 50 merginų Lietuvoje. Už „nemokamas“ pamokas jos galiausiai priverstos atsiskaityti priverstiniu darbu striptizo klube.Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
Sukčiai aktyviai veikia jau kelis dešimtmečius ir sukelia daugybę problemų į jų pinkles patekusiems žmonėms. Saugumo bendrovės „Hiya“ duomenimis, vien 2022 m. paskutinį ketvirtį europiečiai sulaukė net 82 mln. sukčių skambučių per dieną.Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami
Etatiniai ilgapirščiai Lietuvoje jaučiasi nebaudžiami - sučiupti jie atsiperka tik piniginėmis baudomis, kurių nemoka, ir vos paleisti dar tą pačią dieną leidžiasi ieškoti naujo grobio.Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai sulaikė du vyrus, kurie, kaip įtariama, norėjo neteisėtai praturtėti.Policijos pareigūnai aiškinasi, kas pamiršo susimokėti už nešiojamą kompiuterį
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kauno miesto Santakos policijos komisariato pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl vagystės, kuomet rugpjūčio 18 d. apie 18.30 val. Kaune, Islandijos pl., iš parduotuvės pavogtas nešiojamas kompiuteris.Gyvenvietėje vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio pareigūnai, siekdami užtikrinti saugumą kelyje, praėjusią savaitę, rugsėjo 26 – spalio 2 dienomis, toliau tikrino, kaip eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET).Pagalvok prieš paspausdamas: Lietuvoje auga internetinio sukčiavimo atvejų
Internetinių sukčių veikla ir jų bandymai įvairiais būdais iš žmonių išvilioti pinigus ar prisijungimo prie jų elektroninių paskyrų duomenis didėja jau kelerius metus iš eilės.Sulaikyta grupė asmenų, įtariamų sunkiais nusikaltimais
Rugsėjo 15 d. sulaikyta grupė asmenų, įtariama, susijusių su Vilniaus apskrityje veikiančiomis organizuotomis nusikalstamomis struktūromis. Pradiniame tyrimo etape iš nelegalios apyvartos išimta apie 37 kg narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko
Privatūs pirkimo-pardavimo sandoriai elektroninėje erdvėje visada rizikingi. Anksčiau dažnai nukentėdavo pirkėjai, pervedę pinigus už perkamą prekę, tačiau jos taip ir nesulaukę.Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, pernai šalies finansų ir kredito įstaigų klientai, užkibę ant romantinio sukčiavimo kabliuko, neteko 0,6 mln. eurų – pagal žalos mastą apgavikai-romantikai jau aplenkė vadinamuosius telefoninius sukčius.Finansiniai sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo 10,2 mln. eurų
Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 milijono eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais, kai nuostoliai sudarė 4,8 milijono eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys.Pranešimų apie ypatingus įvykius ir nusikaltstamas veikas suvestinė
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos informuoja, kad prasidedančios šventės nebuvo labai ramios.Sukčių humoras: apgaulingas žinutes gyventojams siunčia Tadas Blinda
Finansiniai nusikaltėliai tampa vis išradingesni – pastaruoju metu gyventojams apgaulingas žinutes siunčia net pats žemaičių plėšikų vadas Tadas Blinda. Tokios išdaigos gali pasirodyti juokingos, jeigu nusikaltėliams šiemet nebūtų pavykę iš šalies gyventojų išvilioti apie 8 mln. EUR.Elektros vagystės nustatomos ir dronų pagalba
Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pasitelkia inovatyvius elektros oro linijų inspektavo metodus – naudoja dronus. Apžiūrint iš viršaus, surenkamas didžiulis informacijos kiekis apie elektros oro linijas, atramas ir aplink esančius tinklo ar susijusius objektus bei augmeniją.Ieškant gamtinių dujų vagystės – rastas sandėlis vogtų daiktų
Atliekant pranešimo apie galimą dujų vagystę tyrimą, bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Verslo atsparumo skyriaus darbuotojas Andrejus Pavlovas kartu su kolegomis iš apskaitų valdymo komandos ne tik nustatė stambų dujų vagystės faktą, kurio preliminari žala gali siekti apie 11 tūkst. eurų, bet ir kitas, galimai nusikalstamos, veiklos apraiškas.Aptikus 10 tūkst. tonų asbesto atliekų aplinkos ministras kreipsis į teisėsaugą
Vilniaus miesto pakraštyje aptikus nelegalų pavojingų atliekų sąvartyną, aplinkos ministras Simonas Gentvilas žada kreiptis į prokuratūrą kaltininkams surasti.Pažintis internete baigėsi jaunos merginos seksualiniu išnaudojimu
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai kartu su Panevėžio apygardos prokuratūra baigė neįprastą ikiteisminį tyrimą dėl prekybos žmonėmis.Banko kortelės kodą bandė išgauti mirtinais smūgiais
Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Arvydas Gramba, surašęs kaltinamąjį aktą, teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje trys visaginiečiai kaltinami nužudymu. Jiems taip pat pareikšti kaltinimai dėl neteisėto disponavimo nužudytojo mokėjimo kortele bei jos neteisėto panaudojimo.Dėl galimai pagrobtos mergaitės Vilniuje, prie TV bokšto
Visą naktį intensyviai vykdyta galimai pagrobtos mergaitės paieška kol kas nedavė užčiuopiamų rezultatų. Tyrimo metu iškelta daug versijų, visos jos nuodugniai tikrinamos.Kelininkai prie Karmėlavos nutraukė „Telia“ interneto kabelius: ryšys atstatomas
Lapkričio 7 d. popiet Kauno rajone, Ramučių kaime (Plento g. 33), 12:50 val. vykdant su „Telia“ nederintus kelio remonto darbus buvo nutrauktos šviesolaidinio interneto jungtys.Prasidėjęs šildymo sezonas: kaip optimizuoti vartojimą ir sumažinti sąskaitas
Gelstantys lapai, juos nuo medžių plėšiantis vėjas ir iš spintos pagaliau ištrauktas paltas – ne tik šaltojo metų laikotarpio, bet ir prasidėjusio šildymo sezono pranašai. Šis laikotarpis neišvengiamai susijęs ir su didėjančiomis šildymo bei elektros energijos išlaidomis.Bulvių užkandžiai, kurie nustebins svečius bei pravers per šventes
Atvėsus orams ir ilgėjant vakarams, virtuvė vėl tampa jaukumo centru – čia gimsta šilti, paprasti, bet kūrybiški patiekalai. Šį sezoną verta į kasdienius ingredientus pažvelgti naujai: net paprasta bulvė gali virsti išradingu vieno kąsnio užkandžiu, kuris nustebins svečius tiek rudens vakarais, tiek prie šventinio stalo.Elektromobiliai: sparčiausiai plėtrą skatina antrinė elektromobilių rinka
Lietuvos elektromobilių parkas kasmet didėja, tačiau šių transporto priemonių kaina išlieka psichologiniu barjeru spartesnei plėtrai. Nors elektromobilį įpirktų jau kas penktas lietuvis, o naudotą elektrinę transporto priemonę – praktiškai bet kuris vidutines pajamas uždirbantis asmuo.Kaip keičiasi ryšys po vandeniu: nuo rankų ženklų iki sonarinių žinučių
Nardymas yra viena iš nedaugelio veiklų, kur saugumo taisyklės nuo pat pradžių paremtos prielaida, kad pagalba gali būti nepasiekiama. Pasak profesionalaus naro Vyčio Vilko, po vandeniu dažniausiai nėra atsarginio skambučio, ryšio su paviršiumi ar galimybės greitai perduoti informaciją.Neatsargus elgesys su gyvūnais – kelias į baudžiamąją atsakomybę
Kas atsakingas, kai šuo apkandžioja žmogų? Ar užtenka pasakyti „jis pabėgo pats“? O gal teisme svarbiau ne nuosavybės teisė, o faktinis gyvūno laikymas? Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininko Domanto Velykio, neatsargus elgesys ar nepakankamas saugumo užtikrinimas gali lemti baudžiamąją atsakomybę.Interneto kokybė: kur statyti maršrutizatorių, kad ryšys veiktų visame name?
Lietuva nuolat patenka tarp šalių, turinčių greičiausią internetą pasaulyje, tačiau kai kurie žmonės šio greičio taip ir nepajunta. Dažnai ne dėl tiekėjo ar technologijų, o dėl kelių smulkmenų.Mama brolį mylėjo labiau
Darbe nuolat stengiasi būti geriausi. Santykiuose ieško įrodymų, kad yra mylimi. Su draugais varžosi net dėl smulkmenų. Taip elgiasi suaugusieji, kurie vis dar jaučiasi antri po brolio ar sesers. Ekspertų teigimu, vaikystėje prasidėjusi konkurencija su broliais ir seserimis niekur nedingsta – ji persikelia į kitas gyvenimo sritis.Pusryčiams, pietums ir vakarienei: 3 taupūs ir išradingi receptai iš bulvių
Sunku būtų rasti lietuvio virtuvę be bulvių – ši daržovė nuo seno laikoma viena universaliausių, nes tinka tiek kasdieniams, tiek šventiniams patiekalams. Bulvės – itin sočios, įperkamos bei dera su daugybe ingredientų, o tinkamai paruoštos gali virsti visai netikėtais skonio atradimais.Skalbinių psichologija: ką švaros įpročiai sako apie kiekvieną?
Kiekvieno žmogaus namų ruošos taisyklės gali kardinaliai skirtis, tačiau psichologai pastebi, kad susiformavę įpročiai gali atspindėti tam tikrus charakterio bruožus. Net ir skalbimo rutina gali parodyti, kaip žmogus jaučiasi ar koks jo santykis su kitais.7 klaidos, kurias daro lietuviai, pirkdami naudotą automobilį. Kaip jų išvengti?
„Buvęs vieno savininko – vokiečio pensininko“, „Tiesiog reikia truputį meilės ir bus kaip naujas“, „Už tokią kainą geresnio nerasit“ – tokias frazes, anot „Autogido“ atstovo Tautvydo Stasiulio, bent kartą yra girdėjęs kiekvienas, ieškojęs naudoto automobilio.Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles
Nuo vagystės iš vieno garsiausių pasaulio muziejų Paryžiuje iki vis dar veikiančio telefoninio sukčiavimo – sukčių išradingumui ribų nėra. Europoje jie atranda dar vieną nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles.LRT auditas nustatė sistemines dirbančiųjų socialinių garantijų rizikas
- Nustatytos dirbančiųjų socialinių garantijų rizikos, nėra aiškiai reglamentuoti darbuotojų atrankos, darbo užmokesčio ir autorinių sutarčių taikymo principai. - Per dideli kartojimai LRT plius programoje, kurie kelia rizikas turinio įvairovei.Vienas rytinis įprotis, kurį pamiršta dauguma, gali pakeisti jūsų virškinimą
Dauguma lietuvių ryte skuba – į darbą, į mokyklą, į gyvenimą. Kava, telefono peržvalga, ir dažnai tik greitas sumuštinis. Tačiau gydytojai primena: būtent rytinė rutina dažnai nulemia, kaip veiks mūsų virškinimo sistema likusią dienos dalį.Į pensiją išeitų jau šiandien, jei turėtų didesnę nei 300 tūkst. eurų pagalvę
Kas ketvirtas Lietuvos darbingo amžiaus gyventojas sau leistų išeiti į pensiją, jei turėtų papildomai sukaupęs daugiau nei 300 tūkst. eurų. Per metus norinčių turėti didesnę sukauptą sumą skaičius išaugo, rodo „Swedbank“ inicijuotas nuomonės tyrimas.Vaistai nuo temperatūros: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
Pakilusią kūno temperatūrą esame patyrę beveik visi – tai dažnas peršalimo ar infekcinių ligų simptomas. Vos tik termometras parodo aukštesnius skaičius, daugelis skuba ieškoti vaistų namų vaistinėlėje.Elektriniai paspirtukai rudenį: sezoninių apribojimų nėra, tačiau ar saugu?
Elektrinių paspirtukų populiarumas Lietuvoje neslopsta, tačiau kartu su šia tendencija nemažėja ir nelaimingų atsitikimų bei patiriamų traumų skaičius. Švelnus ruduo prailgina mikrojudumo priemonių sezoną, nes priešingai nei automobiliams, jų naudojimui nėra taikomi sezoniniai ribojimai.Keičiasi naujiems „Enefit“ elektros planams taikomas mėnesinis mokestis
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ nuo lapkričio 5 d. naujoms elektros tiekimo sutartims taikys didesnius fiksuotus mėnesinius mokesčius. Pasak įmonės atstovų, sprendimas priimtas įvertinus jau kurį laiką pasikeitusias rinkos sąlygas.Telefoniniams sukčiams – galas? Operatoriai blokuos daugiau suklastotų skambučių
Atsilieptas sukčių skambutis gali baigtis dideliais finansiniais nuostoliais arba nutekintais asmens duomenimis. Startavo vieninga apgaulingų skambučių blokavimo sistema: mobiliojo ryšio lyderė „Tele2“ kartu su kitais operatoriais dabar dar efektyviau stabdys skambučius iš suklastotų numerių.Trumpa pranešimų gaviklių sėkmės istorija – viską pakeitė vienas įrenginys
„Kodas raudona, palata 127“ – gydytojas perskaito žinutę siaurame pranešimų gaviklio ekrane ir pasileidžia bėgti ilgu ligoninės koridoriumi pas pacientą. Tai įprasta scena iš bet kurio populiaraus 2000-ųjų serialo ar filmo apie medikus.Naujas „Facebook“ veidas: kaip pasiruošti pokyčiams?
Įrašų srautas, kurį matote savo „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose, netrukus ims keistis akyse. „Meta“ ruošiasi pripildyti jį dirbtinio intelekto (DI) sukurtais vaizdais ir vaizdo įrašais, pasitelkusi partnerystę su viena pažangiausių vaizdų generavimo platformų – „Midjourney“.Estų ekonomistas apie ateinančius metus: Lietuva turi akivaizdžių pranašumų
Pasaulis sparčiai keičiasi: atrodo, rusijos grėsmė Europoje darosi vis ryškesnė, atsirado didžiulis noras tapti nepriklausomiems ne tik nuo Kinijos, bet ir nuo JAV, visas pasaulis neria į dirbtinio intelekto rinką.S. Mačiulskytė apie Parkinsono ligą: „Mano mokslo kompasas – asmeninė patirtis“
Kartais gyvenimas pats pakoreguoja profesinį kelią, o jo kryptimi tampa skaudi asmeninė patirtis. Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkės doc. dr. Sonatos Mačiulskytės profesinis kelias tęsiasi tris dešimtmečius.Nuo lauko – iki bandelės: kaip grūdai iš ūkių atsiduria pasaulinėje rinkoje?
Atsižvelgiant į klimato situaciją, kasmet Lietuvoje užauginama apie 7–8 mln. tonų javų, daugiausia – kviečių, kurių maždaug 70 proc. yra eksportuojama į užsienio šalis. Tačiau tam, kad šie grūdai iš elevatorių Lietuvoje išvyktų į kitas valstybes, reikia atlikti nemažai veiksmų.3 receptai su jūriniu ešeriu, kurie nustebins net tuos, kurie nemėgsta žuvies
Vėlinių savaitgalį lietuviai dažnai planuoja ne tik išvykti į kapus, bet ir susitikti su šeima. Susibūrimų centre – bendri pietūs, skirti prisiminti tuos, kurie išėjo ir pasidžiaugti tais, kurie yra šalia.„filmai.in“ bando grįžti – šįkart naujais pavadinimais, įspėjami vartotojai
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) užblokavo tris naujas piratinės svetainės filmai.in kopijas – zeromovies.top, filmai19.vip ir filmai100.vip. Nors pirminė svetainė buvo užblokuota dar 2019 m., jos kopijos internete vis atgimsta naujais adresais.Finansinė realybė palikus tėvų namus: ką turi žinoti kiekvienas pirmakursis?
Iki šiol namuose viskas buvo paprasta – šaldytuve laukia maistas, spintoje – išskalbtos kojinės, o sąskaitas tvarkydavo tėvai. Bet staiga namų durys užsidarė ir prasidėjo pirmasis savarankiško gyvenimo puslapis – su nuoma, sąskaitomis, maisto pirkimu ir ta nauja realybe, kurioje šampūnas ir tualetinis popierius kainuoja tavo pinigus.Dėmesio centre moliūgas: šie negirdėti receptai leis atrasti daržovę iš naujo
Moliūgas – tikra rudens sezono ir Helovino vakarėlių ikona. Juo gardinami gėrimai, puošiami namai, o virtuvėje jis tampa pagrindiniu šaltojo sezono ingredientu. Nuo kvapnaus „pumpkin spice latte“ iki šiltos sriubos ar kepinio – ši daržovė yra itin universali.Po traumos – ilgos eilės, o jėgų reikia dabar: kaip gauti reabilitaciją?
Reabilitacija – ne prabanga, o būtina sveikimo proceso dalis. Po operacijos ar traumos būtent šis etapas lemia, kaip greitai pacientas atgaus jėgas ir galės kokybiškai judėti.Rudens sezonas: ką verta žinoti apie grožio rutiną ir makiažo tendencijas?
Rudenį ateina metas, kai galime dažniau stabtelėti ir pasirūpinti savimi. Šiuo laikotarpiu verta pagalvoti ne tik apie organizmo stiprinimą, bet ir skirti dėmesio odai bei plaukams, kuriems įtaką daro vėsesni orai ir prasidėjęs šildymo sezonas.- Skambinti galima be mobiliojo ryšio: RRT paaiškina, kas yra Wi-Fi Calling.
- Kvepi, bet neužuodi: KTU mokslininkė paaiškina, kodėl taip nutinka.
- Kaip pasirūpinti mirusio artimojo socialinių tinklų paskyromis?
- Naudotų hibridų bumas: kodėl jie tampa vis dažnesniu lietuvių pasirinkimu?
- Ar dantų implantai – visam gyvenimui? Mitai ir realybė.
- Vėlinių savaitgalį – daugiau pavojų: ką daryti susidūrus su laukiniu gyvūnu?
- Uždirbate solidžiai, bet sąskaita tuščia? Kaip pasiekti finansinį saugumą?
- Miške ne tik grybai ir paukščiai: kuo ypatingi auksavabaliai?
- Už ribojamojoje geografinėje zonoje pakeltą droną - administracinė bauda.
- Žieminių padangų sezonas prasideda: vairuotojai vis dar linkę delsti.
- Živilės istorija: nuo vėžio vaikystėje iki atsakymo po trijų dešimtmečių.
- Fetišai: laikas kalbėti drąsiai ir atvirai.
- Podagra – ne tik vyresnio amžiaus žmonių liga: atsakė, kaip ją suvaldyti.
- Trumpesnė darbo diena prieš šventes: informacija darbuotojams ir darbdaviams.
- Restorano lygio kava namuose – taupiai ir kūrybiškai.
- Gavote palikimą su skolomis? Specialistas atskleidė, kaip sumažinti naštą.
- Prieš ir po: kaip vaiko kambarį paversti augančiu kartu su vaiku.
- Lietuva imasi griežtų veiksmų dėl kontrabandos gabenimo bepilotėmis priemonėmis.
- „Ignitis grupė“ užsitikrino finansavimą didžiausiam vėjo parkui Baltijos šalyse.
- Priešais automobilį iššoko stirna: tyrimas atskleidė kaip elgtųsi vairuotojai.
- Keisis nedarbo draudimo išmokų sistema: gerės priešpensinio amžiaus darbuotojams.
- Dezodorantai, liemenėlės, nakvišų aliejus: kas didina krūties vėžio riziką?
- Sekmadienį vėl suksime laikrodžius: ar tai sumažins sąskaitas už elektrą?
- Priedangų įrengimas – ar sutiksime dėl saugumo už būstą mokėti daugiau?
- Graužikai kelia grėsmę – sandarinimas yra raktas į efektyvią apsaugą.
- Anglys ir dujos ar saulė ir vėjas: ar už elektrą mokame mažiau nei lenkai?
- Pirmieji kataraktos požymiai: kaip juos atpažinti laiku?
- Renkatės buitinę techniką? Ką sufleruoja energijos efektyvumo etiketė.
- VERT nustatė elektros energijos reguliuojamų paslaugų kainų viršutines ribas.
- Metas biudžetą pradėti skaičiuoti kaip suaugusiesiems.
- Amžėti nereiškia sustoti: kodėl judėti būtina visą gyvenimą.
- Kaip išvengti didelių sąskaitų šildantiems namus elektra, pataria ekspertas.
- Tarptautinė elektronikos atliekų diena: kaip tinkamai jas tvarkyti?
- Telecentras pradeda DI gamyklos įrengimo projektą.
- Kada Lietuva pasieks energetinę nepriklausomybę? Ragina įsitraukti visuomenę.
- Anykščiai – lėtos gyvensenos miestas, atviras idėjoms.
- Auga nauja buitinės technikos kategorija – išmanieji automatiniai kačių tualetai.
- Nuo saldumynų iki svajonių pirkinių – kaip vaikai leidžia, taupo savo pinigus?
- Konservuoti, fermentuoti, šaldyti: kaip pasirūpinti sveikata rudenį.
- Daugėja gaisrų, kuriuos sukelia užsiliepsnojusios baterijos.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50
- 1941-06-12Pirmasis Vilniaus radiofono vadovas Witold Hulewicz sušaudytas Palmirų miške (prie Varšuvos).
- 1930-08-20Dumont pirmoji TV transliacija namų ūkiams Niujorke.
- 1928-07-02Pirmoji mechaninės televizijos W3XK, įkurtos Charles Francis Jenkins (vadinamas Amerikos TV tėvu), transliacija.
- 1885-02-18Markas Tvenas JAV išleidžia "Hakelberio Fino nuotykius"
Daugiau istorijos
- Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
- RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
- Primena, kam būtina atsinaujinti SIM kortelę: galite likti nepasiekiami.
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- SIM kortelei – trisdešimt dveji: kaip keitėsi ir ką ji savyje slepia?
- „iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai.
- Telekomunikacijų bendrovę “Teledema” perka UAB “Spyneta”.
- Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
- Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
- Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- Renkatės buitinę techniką? Ką sufleruoja energijos efektyvumo etiketė.
- VERT nustatė elektros energijos reguliuojamų paslaugų kainų viršutines ribas.
- ESO iki 1 kW padidino leistiną generuoti galią, saulės elektrinėms.
- Savarankiško gyvenimo pradžia: kaip vartoti elektrą, kad pinigų liktų daugiau?
- Kylant elektros kainoms – ekspertų žvilgsnis į rudenį: ko tikėtis.
- Gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje jau viršijo 150 tūkstančių.
- Vėjo energetika be mitų: ekspertinis žvilgsnis į dažniausius nuogąstavimus.
- Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
- Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
- Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
- Priminimas vairuotojams: kur senas padangas palikti be rūpesčių ir baudų.
- Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
- 5 programėlės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui.
- Naudotos ar naujos padangos: kam vairuotojai teikia pirmenybę?
- 10 keistų kelių eismo taisyklių, kurias reikėtų žinoti keliaujant į užsienį.
- Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa.
- Keisis eismo organizavimas po Trakų viaduku.
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- Ar tikrai įmanoma sutaupyti naudotą automobilį užsienyje perkant savarankiškai?
- Transporto priemonių turbinų gedimai: požymiai ir prevencija.
- Daugiau nei 80 proc. studentų naudoja DI: ar rizikuojama studijomis?
- Studentiška virtuvė: specialistė pataria, kaip ją protingai įsirengti.
- Bendrabutis, buto nuoma ar buto pirkimas – ką rinktis studentui?
- Kaip studentams užsitikrinti ne tik papildomas pajamas, bet ir kitas naudas.
- Renkatės, kur stoti? Paaiškino, kaip reitinguojamos aukštosios mokyklos.
- 5 būdai įveikti stresą egzaminų metu.
- Nepavyko su egzaminais – galimybė studijuoti išlieka.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Apklausa: beveik trečdalis tėvų neskiria vaikams kišenpinigių.
- Kiek vaikams duoti kišenpinigių ir kaip išmokyti tinkamais su jais elgtis?
- Vaiko rankose – telefonas: kaip saugiai įvesti atžalą į skaitmeninį pasaulį.
- Telefonas – jūsų vaiko saugumo įrankis: ar naudojate šias funkcijas?
- Jei mokykloje sunku susikaupti, gali būti kalti nesuvalgyti pusryčiai.
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Vaistai nuo temperatūros: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
- Podagra – ne tik vyresnio amžiaus žmonių liga: atsakė, kaip ją suvaldyti.
- Ekspertai įspėja: rudenį fiksuojamas erkinių ligų pikas – kaip apsisaugoti?
- Nėštumo ir ovuliacijos testai: ką būtina žinoti prieš patikint atsakymu.
- Neurochirurgija – ne tik rankų, bet ir širdies mokslas: pokalbis su gydytoju.
- Vitamino D daugeliui trūksta ištisus metus: staigių simptomų nepajusite.
- Liūdnas reikalas: apie seksą nesinori net pagalvoti.
- Valstybinė širdies prevencijos programa – ar tu joje?
- Miškais ateina ruduo: papasakojo, kaip prisijaukinti permainų sezoną.
- Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
- Restorano lygio kava namuose – taupiai ir kūrybiškai.
- 5 receptai, kurie pakeis jūsų rytus: nustebsite, kiek daug gali viena daržovė.
- Uoga, kuri nustebins: trys socialinių tinklų įkvėpti receptai su vynuogėmis.
- Lengviau nei tinginių balandėliai – šią pigią sriubą virsite kas savaitę.
- Nuo prancūziškos sriubos – iki gurmaniško džemo: nebrangios idėjos iš svogūnų.
- Baravykai: Lietuvos miškų karaliai.
- Gardžiai ir taupiai: kaip paruošti kiaulieną, kad netektų išlaidauti.
- Šiltas ruduo kviečia vakarieniauti lauke: pigūs ir gardūs patiekalai ant grilio.
- Raudonikiai: spalvingi miško gyventojai.
- Melionius skanaukite ne tik su kumpiu – 5 tiesiog neatsivalgomi deriniai.
- Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles.
- Sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai.
- 10 naujų sukčiavimo būdų, kuriais bandoma apgauti naudotų automobilių pirkėjus.
- Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Šalčio sezonas čia pat: kaip užtikrinti augintinio sveikatą ir komfortą.
- Šunų veislių gidas šeimai ir šunų mėgėjams.
- Chow Chow – orumo ir paslaptingumo įsikūnijimas.
- Samojedas – šypsena apdovanotas šiaurės draugas.
- Kokios veislės šuo tinka ramiam šeimininkui?
- Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
- Šuo – ne vienkartinė investicija: tinkamai rūpindamiesi augintiniu sutaupysite.
- Vaisiai ir daržovės naudingi ir šunims: kuriuos siūlyti, o kurių neduoti.
- Kelionė su augintiniu – kaip užtikrinti jo saugumą ir komfortą?
- Taujėnų dvare varžėsi gražiausi Europos samojedai.
- Helio balionai – nekalta pramoga ar rimta grėsmė?
- Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
- Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
- Ši sporto rūšis – ne kiekvienam: vilnietis drąsiai šoka ir nuo 3 km aukščio uolų.
- Lytinis švietimas pagal estus: tūkstančiai įsimylėjėlių bučiuosis gatvėje.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Antrąją pusę nuo šiol išrinks mama: „Tinder“ funkcija leidžia rekomenduoti.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- Antanas komentavo: Nuo lauko – iki bandelės: kaip grūdai iš ūkių atsiduria pasaulinėje rinkoje?. O kodėl čia giriatės grūdų eksportu? Girtis galėsite, kai eksportuosite sausainius ir kt. produkciją. O kol kas tik didelė gėda.
- Justinas komentavo: Kada Lietuva pasieks energetinę nepriklausomybę? Ragina įsitraukti visuomenę. Valstybė viena ranka duoda, o kita ranka (ESO) atima trečdalį ir jiems dar ne gana. Taip toli nenueisim. Juolab, kad vis kalbama gaminančius vartotojus dar apmokestinti. Vien tokios kalbos stabdo energetikos plėtrą.
- Marius komentavo: Po Andriaus Mamontovo kalbos - keistas dėkingumo jausmas. Kiek bebandau ieškoti spaudoje, tai nerandu nei Prezidento, nei Premjerės, nei LSDP Pirmininko...
- Adomas komentavo: Gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje jau viršijo 150 tūkstančių. Netrukus plėtra sumažės. Vėl kalbos, kad GV neša nuostolį elektros tiekėjams. Jau ir taip ESO pasiima 35% pagamintos elektros kaip kompensaciją. Dar Mažai? Negali pasidalinti su tiekėjais? Norisi papildomų pinigų? Žinoma, kai valstybė n
- Vyrai viešbučio kambarius palieka švaresnius negu moterys.
- Pirmą ir vienintelį kartą istorijoje 1979 m. vasario 18 d. pietų Alžyre, Sacharos dykumoje, pusę valandos snigo…
- Šveicarija turi 3 nacionalines kalbas, bet nė viena iš šių kalbų nėra rašomas šalies pavadinimas ant pašto ženklų. Vietoj jo vartojamas tradicinis XVIII a. šalies pavadinimas – Helvetia.
- Klimatas Afrikoje ne visada buvo toks šiltas. Istoriniuose šaltiniuose išlikę, kad Nilas buvo užšalęs du kartus – 829 ir 1010 metais.
- Vyrai geriau sugeba skaityti smulkesnes raides, o moterys gali geriau girdėti.
- Kai televizorius sugedo, šeima pastebėjo:
– O! Mes turim langus? - Mokytoja :
- Tikiuosi, šiandien nepamatysiu kaip jūs nusirašinėjat per kontrolinį?
- Ir mes to tikimės... - Atėjau į darbo pokalbį. Manęs klausia:
- Kodėl jūs išėjote iš ankstesnio darbo?
- Dėl nuovargio.
- Kokio nuovargio?
- Nežinau. Paprasčiausiai man pasakė, jog nuo manęs visi labai pavargo.
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Украинцы на рынке труда Литвы: что нужно знать?
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.







Jūsų komentaras