Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus

Kaip rodo statistika, pavasaris – ilgapirščių darbymetis. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, vagys suaktyvėja kovą, o vis labiau šylant orams ir dar labiau įsibėgėja – praėjusių metų kovo–gegužės mėnesiais, palyginti su šaltuoju sezonu, vagysčių skaičius išaugo maždaug trečdaliu.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Savo ruožtu apsaugos specialistai pavasarį fiksuoja maždaug ketvirtadaliu vagysčių daugiau nei žiemą. Atsipalaiduoti negali net tie, kurie galvoja, kad iš jų nėra ką vogti – ilgapirščius gali dominti net, iš pažiūros, menkaverčiai daiktai.

Vagys stebi, kokį turtą laikote savo kieme

Anot Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininko Oleg Bikbajev, pavasarį labiausiai vagis domina privatūs gyvenamieji namai, o ypač – jų terasos ir kiemai.

„Tokios vagystės dažniausiai vykdomos profesionalų, todėl labai gerai planuojamos. Ilgapirščiai gerai apžiūri kiemus, įvertina, kas ten stovi – gal kamado kepsninė, gal koks keturratis – tai reiškia, kad ir viduje kas nors gero yra. Tad jeigu toks turtas paliekamas lauke, vagys pasižymi, kad čia reikia grįžti, nes galima pasipelnyti“, – aiškina jis.

Tarp dažniausiai iš terasų ir namo kiemų dingstančių daiktų metai iš metų – būtent brangios kepsninės ir jų priedai, žoliapjovės–robotai, kiti sodo įrankiai, tokie kaip gyvatvorių žirklės ar elektriniai prietaisai ir technika, taip pat – dviračiai bei elektriniai paspirtukai.

Anot teisėsaugos atstovo, jei akylai saugosite brangius daiktus ir nepaliksite jų vidury kiemo, sumažinsite šansą pakliūti į vagišių akiratį. Šiuos daiktus geriausia uždaryti garaže ar sandėliuke. Tačiau, kaip teigia apsaugos bendrovės „GRIFS AG“ Apsaugos departamento vadovas Žydrūnas Bukauskas, ir čia pravartu imtis papildomų atsargumo priemonių.

„Ne pirmus metus stebime liūdną tendenciją – gyventojai mano, kad saugiai viską paslėpė garaže ar sandėliuke, tačiau vagys ima ir įsisuka į juos. Tad gyventojams reikėtų pagalvoti, ar šių patalpų užraktai yra pakankamai saugūs – galbūt šias patalpas reikėtų apsaugoti signalizacija ar kitais apsaugos sprendimais, mat vagių paprasta spynelė dažnai nesulaiko“, – aiškina jis.

Vagys ima tai, ko net nesugalvotume saugoti

Būna ir taip, kad į namus sugrįžę šeimininkai neranda terasos baldų ar jų kiemą puošiančių augalų, tokių kaip tujos – jas gerai užsimaskavę ilgapirščiai gali išsikasti net dienos metu. Iš kiemų dažnai dingsta ir tai, kas džiugina vaikus – jų žaislai. Tiesa, dažniausiai vagys neša itin vertingus žaislus, tokius kaip akumuliatoriniai žaisliniai automobiliai.

O pastaruoju metu apsaugos specialistai fiksuoja, kad kai kurie ilgapirščiai pavasarį darosi mažiau išrankūs – dažnai pasitaiko, kad pasidarbuoti sugalvoję vagys griebia ir mažą vertę turinčius daiktus.

„Turime istoriją, kai tame pačiame objekte įvyko trys absurdiškos vagystės ir visos – daiktų, paliktų toje pačioje terasoje. Pirmasis atvejis – terasoje šeimininkai paliko kelias poras brangių ir kelias poras sunešiotų batų, skirtų šuniui vedžioti ar po miškus vaikščioti. Vagys pavogė būtent tuos pavargusius batus, o brangiuosius paliko“, – pasakoja Ž. Bukauskas.

Antrąjį kartą vagys nugvelbė plytų likutį – maždaug 40 vienetų. Šeimininkai planavo jas panaudoti namo apdailai. Ilgapirščiams tai atrodė pakankamas grobis, daugiau jie nieko ir nepaėmė.

„O štai trečias kartas – pats kurioziškiausias – namo šeimininkas išgirdo kažką vaikštant terasoje. Pamatęs, kad vagis tempia maišą su mažos vertės turtu, pro langą šūktelėjo: „Palik, kur radai“. Vagis pasimetė ir tuoj pat pasišalino. Tad net ir, mūsų požiūriu, menkiausios vertės turtas vagims gali atrodyti įdomus“, – istorija dalijasi apsaugos specialistas.

Gudrauja apsimesdami kurjeriais

Vagys įsisuka ne tik į privačių namų teritoriją – budriems reikėtų išlikti ir daugiabučių gyventojams. Čia besisukantys vagišiai net nelaukia nakties – savo juodų darbelių imasi ir dienos metu.

„Dažnai fiksuojame spontaniškas, neplanuotas vagystes. Jos dažniausiai vyksta daugiabučiuose. Vagys tiesiog skambina į domofoną, prisistato kurjeriu, maisto išvežiotoju ar dar kuo ir taip patenka į laiptinę. Tada tiesiog tikrina nuo pirmo iki paskutinio aukšto – gal kurios nors durys bus neužrakintos. Tokiems vagims visiškai nesvarbu, ar tai yra dienos, ar nakties metas, yra žmonių, ar ne – jie eina varomi adrenalino, rizikuoja ir viskas“, – pasakoja O. Bikbajev.

Vagišiams įsisukus į laiptinę gyventojai gali prarasti čia tiesiog paliktus dviračius ar brangius paspirtukus, o šiems patekus į namus – ir brangius elektronikos prietaisus. Tiesa, kaip pastebi pareigūnas, pastaraisiais metais mažėja televizorių vagysčių, mat išnešti tokį didelį daiktą iš namų vagims yra per daug rizikinga.

Anot O. Bikbajev, ilgapirščiai iš namų, taip pat ir butų dažnai neša pinigus, juvelyriką, brangius antikvarinius ar net kolekcinius daiktus, tokius kaip monetos. Neretai panašių vagysčių nuostoliai siekia ir penkiaženkles ar net šešiaženkles sumas.

Vis dažniau įsisuka į statybvietes

Pavasaris ir vasara – pats statybų įkarštis, tuo naudojasi ir vagys. Anot O. Bikbajev, statybvietes vagys laiko lengvu pasipelnymu, mat dažniausiai visa technika paliekama praktiškai „bet kur“. Statybininkai esą vadovaujasi logika – „Kam viską nešioti, jei rytoj sugrįšime čia dirbti“. O tai labai paranku vagims – lengvai pasisavintus daiktus jie gali greitai realizuoti juos brangiai parduodami.

„GRIFS AG“ apsaugos ekspertas Ž. Bukauskas vardija, kas pirmiausia dingsta iš statybų aikštelių: „Pirmiausia dingsta lengvai išnešama ir be priežiūros palikta įranga – brangūs statybiniai įrankiai, tokie kaip elektriniai pjautuvai, grąžtai, suktuvai, perforatoriai, šlifuokliai ir panašiai. Vėliau ilgapirščiai pasisavina ir įvairias statybines medžiagas, skirtas, pavyzdžiui, apšiltinimui. Jeigu pavyksta, neša ir rekuperatorius, katilus, šildomų grindų kolektorių įrangą ir panašią techniką.“

Tokie vagišių darbeliai gali būti labai skaudūs, mat kartais nuostoliai siekia ir keliolika tūkstančių eurų. Tai vertindami nekilnojamojo turto plėtotojai jau renkasi ir įvairius apsaugos sprendimus, pavyzdžiui – jautrųjį kabelį, kuris reaguoja į tvoros ardymą ar asmens lipimą per tvorą. Tuomet įsilaužėliai pastebimi labai greitai, dar nepasiekę objekto. O štai techniką, esančią lauke, statytojai dažniausiai saugo judesio davikliais.

Pabaigai – trumpa atmintinė gyventojams:

- Nepamirškite elementarių saugumo priemonių – užrakinkite duris, uždarykite langus, nepalikite raktų ten, kur juos gali pasiekti pašaliniai asmenys – po kilimėliais, vazonais ar ant durų apvado.
- Pasirūpinkite apsaugos priemonėmis – nuosavų namų teritoriją aptverkite tvora, o kieme rekomenduotina įrengti stebėjimo kameras, apšvietimą, šviesos ar judesio daviklius.
- Socialiniuose tinkluose neskelbkite apie ilgesnes išvykas ir netalpinkite nuotraukų iki tol, kol sugrįšite – taip vagys, stebintys jūsų dienotvarkę, gali žinoti, kada jūsų nėra namuose.
- Dviračius, paspirtukus, brangias kepsnines, sodo įrankius ir kitus vertingus daiktus laikykite namuose, gerai apsaugotame sandėliuke ar garaže. Geriausia šias patalpas apsaugoti signalizacija. Jei gyvenate daugiabučiuose, dviračių ir paspirtukų net trumpam nepalikite tiesiog laiptinėje ar pirmų aukštų balkonuose.
- Jei gyvenate žemiausiuose daugiabučių aukštuose, pasirūpinkite savo langų apsauga – pavyzdžiui, juose įmontuokite fizinius užraktus.

• Saugus internetas prasideda namuose: 3 dalykai, kuriuos verta žinoti jau dabar.
• Atsakė, kodėl dalis senų telefonų Lietuvoje liko be ryšio.
• Valentino dieną ragina pasisaugoti „bučinių“ keliuose.
• Šiandien „kristi lygioje vietoje“ – lengviau nei atrodo: ypač slidu.
• Romantinis sukčiavimas išlieka vienu pavojingiausių sukčiavimo būdų Lietuvoje.
• Alergija šalčiui - kas už to slypi?
• Darbuotojo valia dėl darbo sutarties nutraukimo turi susiformuoti laisvai.
• Specialistas atskleidė, kodėl lietuviai pradeda pirkti elektromobilius.
• Poligono anatomija: kaip rengiami kariniai vienetai.
• „ChatGPT“ geba pasinaudoti tik kas trečias lietuvis: kas stabdo žmones?
• Dirbtinis intelektas įgavo „rankas“: išpopuliarėjo įrankis „Moltbot“?
• Vairuojant naudojate išmanųjį laikrodį? Atsakė, ar galima taip daryti.
• Elektros kainų krizė: ką tai reiškia ūkiams ir regionams.
• Nugaros skausmas: kada padės šiluma ir judesys, o kada – tik skubi pagalba?
• Ar jūsų darbuotojas gali kelti riziką nacionaliniam saugumui?
• Rekordinės elektros kainos – brangiausias sausis per beveik trejus metus.
• Sausio šaltis parodė, kaip kiauri daugiabučiai švaisto šilumą.
• Šalčiai ir vaikai namuose: kokias teises turi dirbantys tėvai?
• Artėjant dideliems šalčiams: kaip atsakingai naudoti elektrą.
• Ar būstą šiandien įsigyti sunkiau nei prieš 15–20 metų? Atsakymas nustebins.
• Cepelinai, kuriuos pasigamins kiekvienas: paprasti patarimai geram rezultatui.
• Telecentras sutarė dėl naujos dirbtinio intelekto platformos sukūrimo Lietuvoje.
• Lietuviai kovos su Nipah virusu - „Northway Biotech“ pasirinkta vakcinos gamybai.
• Dėl pensijų priemokos kai kurie gavėjai vasarį gali gauti mažesnę sumą nei sausį.
• Gydymo ligoninėje dažniausiai prireikia dėl gripo komplikacijų.
• Naujas gerbėjas ar sukčius? Dirbtinio intelekto romantinės apgavystės.
• Žiema džiugina sniegu, bet atneša ir traumų: sausį po 30 žalų per dieną.
• Ruošiatės į kalnus su automobiliu? Ką svarbu žinoti nuomojantis mašiną žiemą.
• Seimo opozicijos įstatymo projektą: LRT depolitizuoti ir atskirti ūkio valdymą.
• Šildymo sąskaitos už sausį gali būti didesnės dėl žemesnės oro temperatūros.
• Gydytoja ragina nesibaiminti menopauzės: stresas, mitai, efektyviausi sprendimai.
• Šalčiai tęsiasi ir keičia taisykles: kaip prižiūrimi miestai spaudžiant speigui?
• Ne visada reikia pas gydytoją: vaistus gali išrašyti ir slaugytojas.
• Kokiais interneto ryšio mitais vis dar tikime?
• DI kelia kompiuterių kainas: paskaičiavo, kiek tai atsieis pirkėjams.
• Šaltasis sezonas odai – tikras iššūkis: rekomenduojama priemonė nustebins.
• ESO pataria: kaip žiemą naudoti elektrą protingai ir sutaupyti.
• Infliacija grįžta, o už padidėjusius mokesčius sumokės galutiniai vartotojai.
• Žiemiški sausio orai: kaip tai paveiks elektros sąskaitas?
• Pieno sektorius kryžkelėje: ar kooperacija ir rinkos gali išgelbėti situaciją?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122