Išmaniųjų įrenginių kovos: ar planšetė gali atstoti kompiuterį?

Ribos tarp skirtingų išmaniųjų įrenginių kasmet vis labiau nyksta. Planšetės įgyja vis daugiau funkcijų, galios ir universalumo. Todėl dažnam iškyla klausimas, ar galima apsieiti be stacionaraus ar nešiojamo kompiuterio?

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Svarstantiems, ką pasirinkti – planšetę ar kompiuterį, pravers naudinga atmintinė.

Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi įžvalgomis kada planšetė gali pakeisti kompiuterį ir kaip išnaudoti visas jos suteikiamas galimybes.

Ar galima išgyventi be kompiuterio?

Apie planšetes kalbėta daug – buvo svarstoma, kad jos sukurtos kaip rinkodaros triukas ir jas ilgainiui išstums kompiuteriai ir išmanieji telefonai. Tačiau metai bėga, o planšetės vis dar čia, ir panašu, kad niekur greitai nesitrauks.

Nors kompiuteris dažnai atrodo visiškai nepakeičiamas įrenginys, jis nėra būtinas visais gyvenimo atvejais. Didžiąją dalį įprasto kompiuterio naudotojo poreikių gali išpildyti ir planšetė. Be to, dažnai ji tiesiog suteikia didesnį mobilumą – kompaktišką planšetę daug patogiau nešiotis su savimi į paskaitas, darbo susitikimus, keliones ar naudoti namuose. Tai optimalus tarpinis variantas tarp nešiojamo kompiuterio ir išmaniojo telefono.

Savo galimybėmis ir funkcionalumu planšetės šiandien jau mažai kuo nusileidžia nešiojamiems kompiuteriams, o sujungtos su funkcionaliais priedais (išmaniuoju pieštuku, belaide pele, pridedama klaviatūra) juos gali netgi ir visiškai atstoti.

Planšetės vertinamos ir dėl ilgo baterijos veikimo laiko. Pilnai įkrauta planšete galite naudotis vidutiniškai nuo 8 iki 10 val. Be to, lyginant su kompiuteriais, planšečių kainos mažiau „kandžiojasi“.

Planšetinių kompiuterių panaudojimo būdai

Apie planšetes nebereikėtų galvoti vien tik kaip apie pramogoms skirtą prietaisą. Jos tampa vis universalesnės ir galingesnės, sugeba susidoroti su vis daugiau užduočių bei stebina savo plačiu pritaikymu tiek moksluose ar darbe, tiek ir pramogaujant. Planšetinis kompiuteris gali atstoti net kelis išmaniuosius įrenginius. Pavyzdžiui, jis lengvai gali tapti skaitykle. Tam tereikės įsidiegti „Google Play Books“, „Amazon Kindle“ ar kitą pasirinktą aplikaciją elektroninių knygų skaitymui.

Taip pat jis puikiai pritaikomas filmų peržiūrai, vaizdo skambučiams, naršymui bei susirašinėjimui su artimaisiais. Dėl šių priežasčių planšetės idealiai tinka senjorams. Jomis naudotis patogiau ir dėl didesnio ekrano, lyginant su išmaniaisiais telefonais.

Naujausiomis planšetėmis jau galima ne tik naršyti internete, žiūrėti filmus ar skaityti knygas. Jose galima atlikti ir grafinio dizaino darbus, rašyti ranka ar net tokį rašytinį tekstą paversti spausdintu. Taip pat čia galima redaguoti įvairaus formato dokumentus, žymėtis juose pastabas ir atlikti kitas panašias užduotis.

Planšetė nepakeičiama ir šeimoms, turinčioms vaikų. Į planšetinį kompiuterį galima įrašyti edukacinių žaidimų, mokomųjų programėlių arba naudoti jį kaip interaktyvią piešimo lentą.

Skeptikai pasakytų, kad didžiausias planšečių minusas yra ribota šių įrenginių talpa. Tačiau naujausios tendencijos rodo, kad kompiuterija stabiliai bei užtikrintai juda virtualių duomenų kryptimi. Šiandien jau retai duomenis perkeliame USB raktu ar kitokia laikmena. Dabar juos paprastai laikome debesijoje: „iCloud“, „Google Drive“, „Dropbox“ ar kituose saugiuose serveriuose. Tuo tarpu muzikos klausomės arba filmus bei serialus žiūrime per vaizdo transliavimo platformas: „Spotify“, „Apple Music“, „Netflix“, „Apple TV+“, „Amazon Prime Video“ ir kitas.

Kaip išsirinkti tinkamą planšetę

Pirmasis instinktas besirenkant planšetinį kompiuterį – kuo didesnės įstrižainės pasirinkimas. Visgi tai nebūtinai geriausias sprendimas. Svarbiausi kriterijai turėtų būti lankstumas ir mobilumas. Optimaliausias variantas daugeliui žmonių – modelis su 9–11 colių įstrižaine. Jie labai kompaktiški, todėl lengvai telpa į krepšį ar rankinę. Taip pat jie yra ypač lengvi, tad juos patogu laikyti rankoje bei pakankamai dideli, kad nereikėtų žiūrėti įtempus akis. 12 colių ir didesni modeliai skirti reiklesniems vartotojams – dirbantiems su vaizdo ir nuotraukų redagavimu ar tiesiog atliekantiems daug kruopštumo reikalaujančias užduotis. Visgi dėl didesnio dydžio ir sunkesnio svorio jie praranda dalį savo mobilumo.

Kitas kriterijus – planšetės talpa. Jei planuojate laikyti dalį savo duomenų, nuotraukų ar kitų failų planšetėje, rinkitės įrenginį su didesne vidine talpa, o jei žadate duomenis laikyti „debesyse“, tuomet užteks planšetės su minimaliu atminties dydžiu.

Svarbu apsispręsti ir dėl operacinės sistemos. Naudojantiems telefonus su „Android“ operacine sistema, patogiausios bus ją palaikančios planšetės. Pavyzdžiui, vartotojų pamėgta „Samsung Galaxy Tab“ planšetinių kompiuterių serija. Tuo tarpu „iPhone“ naudotojams geriausias pasirinkimas bus „iPad“ planšetės su „iOS“ operacine sistema. Taip pat galite rinktis planšetes su „Windows“ operacine sistema. Svarbiausia, kad planšetinis kompiuteris lengvai sąveikautų su kitais jūsų naudojamais įrenginiais – taip iš prietaiso išpešite dar daugiau privalumų.

Nepamirškite, kad planšečių galimybių ribas galima dar labiau praplėsti joms skirtais priedais. Tai ir planšetėms skirta įstatoma arba „Bluetooth“ ryšiu prisijungianti klaviatūra, piešimui ir kruopšioms užduotims atlikti reikalingas išmanusis pieštukas, per USB–C adapterį prisijungianti pelė ar ausinės.

Kokiu atveju geriau rinktis nešiojamą kompiuterį

Prieš apsispręsdami ką pasirinkti – planšetę ar kompiuterį, įvertinkite kokiai veiklai įrenginys jums reikalingas.

Norintiems mobilumo ir planuojantiems jį naudoti skaitymui, vaizdo turinio žiūrėjimui, piešimui ir smulkioms užduotimis atlikti, verčiau rinktis planšetinį kompiuterį. Tiems, kuriems reikalingas didesnis ekranas, ypatingas galingumas, didesnė talpa ir kasdienis darbas su įvairiais dokumentais ir rašymu, geriausias pasirinkimas būtų nešiojamas kompiuteris.

• Mėsa tiesiog kris nuo kaulų, o išleisite mažai: patarimai ir gudrybės.
• Pigūs pasiūlymai gali kainuoti brangiai: kaip atpažinti netikras e. parduotuves?
• Plaučių uždegimo galima išvengti – visam gyvenimui pakanka vieno skiepo.
• Telecentras pradeda LRT siuntimo tinklų atnaujinimą.
• Senajam 3G ryšiui Vilniuje – paskutinės dienos.
• „DPD Lietuva“ vilkikai pradėjo važiuoti atsinaujinančiu kuru.
• Vienas įvykis – dešimtys tūkstančių eurų nuostolių: gyventojai dažniau pasimoko.
• Kelininkai prie Karmėlavos nutraukė „Telia“ interneto kabelius: ryšys atstatomas.
• Prasidėjęs šildymo sezonas: kaip optimizuoti vartojimą ir sumažinti sąskaitas.
• Bulvių užkandžiai, kurie nustebins svečius bei pravers per šventes.
• Elektromobiliai: sparčiausiai plėtrą skatina antrinė elektromobilių rinka.
• Kaip keičiasi ryšys po vandeniu: nuo rankų ženklų iki sonarinių žinučių.
• Neatsargus elgesys su gyvūnais – kelias į baudžiamąją atsakomybę.
• Interneto kokybė: kur statyti maršrutizatorių, kad ryšys veiktų visame name?
• Mama brolį mylėjo labiau.
• Pusryčiams, pietums ir vakarienei: 3 taupūs ir išradingi receptai iš bulvių.
• Skalbinių psichologija: ką švaros įpročiai sako apie kiekvieną?
• 7 klaidos, kurias daro lietuviai, pirkdami naudotą automobilį. Kaip jų išvengti?
• Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles.
• LRT auditas nustatė sistemines dirbančiųjų socialinių garantijų rizikas.
• Vienas rytinis įprotis, kurį pamiršta dauguma, gali pakeisti jūsų virškinimą.
• Į pensiją išeitų jau šiandien, jei turėtų didesnę nei 300 tūkst. eurų pagalvę.
• Vaistai nuo temperatūros: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Elektriniai paspirtukai rudenį: sezoninių apribojimų nėra, tačiau ar saugu?
• Keičiasi naujiems „Enefit“ elektros planams taikomas mėnesinis mokestis.
• Telefoniniams sukčiams – galas? Operatoriai blokuos daugiau suklastotų skambučių.
• Trumpa pranešimų gaviklių sėkmės istorija – viską pakeitė vienas įrenginys.
• Naujas „Facebook“ veidas: kaip pasiruošti pokyčiams?
• Estų ekonomistas apie ateinančius metus: Lietuva turi akivaizdžių pranašumų.
• S. Mačiulskytė apie Parkinsono ligą: „Mano mokslo kompasas – asmeninė patirtis“.
• LRT auditas: socialinės garantijos, turinio prieinamumas ir pirkimai.
• Nuo lauko – iki bandelės: kaip grūdai iš ūkių atsiduria pasaulinėje rinkoje?
• 3 receptai su jūriniu ešeriu, kurie nustebins net tuos, kurie nemėgsta žuvies.
• „filmai.in“ bando grįžti – šįkart naujais pavadinimais, įspėjami vartotojai.
• Finansinė realybė palikus tėvų namus: ką turi žinoti kiekvienas pirmakursis?
• Dėmesio centre moliūgas: šie negirdėti receptai leis atrasti daržovę iš naujo.
• Po traumos – ilgos eilės, o jėgų reikia dabar: kaip gauti reabilitaciją?
• Rudens sezonas: ką verta žinoti apie grožio rutiną ir makiažo tendencijas?
• Skambinti galima be mobiliojo ryšio: RRT paaiškina, kas yra Wi-Fi Calling.
• Kvepi, bet neužuodi: KTU mokslininkė paaiškina, kodėl taip nutinka.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56