Išmaniųjų įrenginių kovos: ar planšetė gali atstoti kompiuterį?

Ribos tarp skirtingų išmaniųjų įrenginių kasmet vis labiau nyksta. Planšetės įgyja vis daugiau funkcijų, galios ir universalumo. Todėl dažnam iškyla klausimas, ar galima apsieiti be stacionaraus ar nešiojamo kompiuterio?

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Svarstantiems, ką pasirinkti – planšetę ar kompiuterį, pravers naudinga atmintinė.

Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi įžvalgomis kada planšetė gali pakeisti kompiuterį ir kaip išnaudoti visas jos suteikiamas galimybes.

Ar galima išgyventi be kompiuterio?

Apie planšetes kalbėta daug – buvo svarstoma, kad jos sukurtos kaip rinkodaros triukas ir jas ilgainiui išstums kompiuteriai ir išmanieji telefonai. Tačiau metai bėga, o planšetės vis dar čia, ir panašu, kad niekur greitai nesitrauks.

Nors kompiuteris dažnai atrodo visiškai nepakeičiamas įrenginys, jis nėra būtinas visais gyvenimo atvejais. Didžiąją dalį įprasto kompiuterio naudotojo poreikių gali išpildyti ir planšetė. Be to, dažnai ji tiesiog suteikia didesnį mobilumą – kompaktišką planšetę daug patogiau nešiotis su savimi į paskaitas, darbo susitikimus, keliones ar naudoti namuose. Tai optimalus tarpinis variantas tarp nešiojamo kompiuterio ir išmaniojo telefono.

Savo galimybėmis ir funkcionalumu planšetės šiandien jau mažai kuo nusileidžia nešiojamiems kompiuteriams, o sujungtos su funkcionaliais priedais (išmaniuoju pieštuku, belaide pele, pridedama klaviatūra) juos gali netgi ir visiškai atstoti.

Planšetės vertinamos ir dėl ilgo baterijos veikimo laiko. Pilnai įkrauta planšete galite naudotis vidutiniškai nuo 8 iki 10 val. Be to, lyginant su kompiuteriais, planšečių kainos mažiau „kandžiojasi“.

Planšetinių kompiuterių panaudojimo būdai

Apie planšetes nebereikėtų galvoti vien tik kaip apie pramogoms skirtą prietaisą. Jos tampa vis universalesnės ir galingesnės, sugeba susidoroti su vis daugiau užduočių bei stebina savo plačiu pritaikymu tiek moksluose ar darbe, tiek ir pramogaujant. Planšetinis kompiuteris gali atstoti net kelis išmaniuosius įrenginius. Pavyzdžiui, jis lengvai gali tapti skaitykle. Tam tereikės įsidiegti „Google Play Books“, „Amazon Kindle“ ar kitą pasirinktą aplikaciją elektroninių knygų skaitymui.

Taip pat jis puikiai pritaikomas filmų peržiūrai, vaizdo skambučiams, naršymui bei susirašinėjimui su artimaisiais. Dėl šių priežasčių planšetės idealiai tinka senjorams. Jomis naudotis patogiau ir dėl didesnio ekrano, lyginant su išmaniaisiais telefonais.

Naujausiomis planšetėmis jau galima ne tik naršyti internete, žiūrėti filmus ar skaityti knygas. Jose galima atlikti ir grafinio dizaino darbus, rašyti ranka ar net tokį rašytinį tekstą paversti spausdintu. Taip pat čia galima redaguoti įvairaus formato dokumentus, žymėtis juose pastabas ir atlikti kitas panašias užduotis.

Planšetė nepakeičiama ir šeimoms, turinčioms vaikų. Į planšetinį kompiuterį galima įrašyti edukacinių žaidimų, mokomųjų programėlių arba naudoti jį kaip interaktyvią piešimo lentą.

Skeptikai pasakytų, kad didžiausias planšečių minusas yra ribota šių įrenginių talpa. Tačiau naujausios tendencijos rodo, kad kompiuterija stabiliai bei užtikrintai juda virtualių duomenų kryptimi. Šiandien jau retai duomenis perkeliame USB raktu ar kitokia laikmena. Dabar juos paprastai laikome debesijoje: „iCloud“, „Google Drive“, „Dropbox“ ar kituose saugiuose serveriuose. Tuo tarpu muzikos klausomės arba filmus bei serialus žiūrime per vaizdo transliavimo platformas: „Spotify“, „Apple Music“, „Netflix“, „Apple TV+“, „Amazon Prime Video“ ir kitas.

Kaip išsirinkti tinkamą planšetę

Pirmasis instinktas besirenkant planšetinį kompiuterį – kuo didesnės įstrižainės pasirinkimas. Visgi tai nebūtinai geriausias sprendimas. Svarbiausi kriterijai turėtų būti lankstumas ir mobilumas. Optimaliausias variantas daugeliui žmonių – modelis su 9–11 colių įstrižaine. Jie labai kompaktiški, todėl lengvai telpa į krepšį ar rankinę. Taip pat jie yra ypač lengvi, tad juos patogu laikyti rankoje bei pakankamai dideli, kad nereikėtų žiūrėti įtempus akis. 12 colių ir didesni modeliai skirti reiklesniems vartotojams – dirbantiems su vaizdo ir nuotraukų redagavimu ar tiesiog atliekantiems daug kruopštumo reikalaujančias užduotis. Visgi dėl didesnio dydžio ir sunkesnio svorio jie praranda dalį savo mobilumo.

Kitas kriterijus – planšetės talpa. Jei planuojate laikyti dalį savo duomenų, nuotraukų ar kitų failų planšetėje, rinkitės įrenginį su didesne vidine talpa, o jei žadate duomenis laikyti „debesyse“, tuomet užteks planšetės su minimaliu atminties dydžiu.

Svarbu apsispręsti ir dėl operacinės sistemos. Naudojantiems telefonus su „Android“ operacine sistema, patogiausios bus ją palaikančios planšetės. Pavyzdžiui, vartotojų pamėgta „Samsung Galaxy Tab“ planšetinių kompiuterių serija. Tuo tarpu „iPhone“ naudotojams geriausias pasirinkimas bus „iPad“ planšetės su „iOS“ operacine sistema. Taip pat galite rinktis planšetes su „Windows“ operacine sistema. Svarbiausia, kad planšetinis kompiuteris lengvai sąveikautų su kitais jūsų naudojamais įrenginiais – taip iš prietaiso išpešite dar daugiau privalumų.

Nepamirškite, kad planšečių galimybių ribas galima dar labiau praplėsti joms skirtais priedais. Tai ir planšetėms skirta įstatoma arba „Bluetooth“ ryšiu prisijungianti klaviatūra, piešimui ir kruopšioms užduotims atlikti reikalingas išmanusis pieštukas, per USB–C adapterį prisijungianti pelė ar ausinės.

Kokiu atveju geriau rinktis nešiojamą kompiuterį

Prieš apsispręsdami ką pasirinkti – planšetę ar kompiuterį, įvertinkite kokiai veiklai įrenginys jums reikalingas.

Norintiems mobilumo ir planuojantiems jį naudoti skaitymui, vaizdo turinio žiūrėjimui, piešimui ir smulkioms užduotimis atlikti, verčiau rinktis planšetinį kompiuterį. Tiems, kuriems reikalingas didesnis ekranas, ypatingas galingumas, didesnė talpa ir kasdienis darbas su įvairiais dokumentais ir rašymu, geriausias pasirinkimas būtų nešiojamas kompiuteris.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9