Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba

Europos Centrinis Bankas (ECB) dar birželio mėnesį sumažino palūkanų normas 0,25 proc. Infliacijos tempai pastaruoju metu gerokai sumažėję, tad ECB nutarė, kad vėl galima pradėti aktyviau skatinti ekonomiką.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Visgi, banko „Bigbank“ specialistai pastebi, kad Baltijos šalys sudaro labai mažą dalį Europos Sąjungos ekonomikos, todėl iš Lietuvos perspektyvos gali atrodyti, kad ECB reakcija galimai buvo per lėta – dalis verslo atstovų jau ir Lietuvoje pastebi gyventojų ir įmonių diržų susiveržimą.

Mažėjančios palūkanos ekonomikos aktyvumą skatina ne iš karto

Kai Europos Centrinis Bankas (ECB) sumažina palūkanų normas, bankams skolintis tampa pigiau, o tai reiškia, kad atitinkamai pigiau savo klientams skolina ir bankai.

Dėl to dažnai išauga ir įmonių plėtros tempai, ypač jeigu plėtros finansavimui yra imamos paskolos. Na, o padidėjęs skolinimasis ir išlaidos skatina bendrą ekonominį aktyvumą, nes ekonomikoje cirkuliuoja daugiau pinigų.

Visgi, kaip pastebi banko „Bigbank“ verslo paskolų skyriaus vadovas Deividas Žukas, tai – tik teorija, o realybėje įvykiai gali atrodyti kiek kitaip. „Palūkanų mažinimas nėra stebuklinga burtų lazdelė. Verslų planai ir įpročiai nepasikeičia per vieną parą ir, paprastai, norint pamatyti realų poveikį, reikia palaukti bent pusmetį. Reikėtų nepamiršti, kad EURIBOR norma įmonėms paprastai peržiūrima kas 3 ar 6 mėnesius, priklausomai nuo pasirinkimo. Todėl pakeltos palūkanų normos infliacijos nesumažina iš karto, o krentančios normos nepriverčia įmonių staiga plėstis ar žmonių pirkti nekilnojamąjį turtą.“

Skirtingai nei fiziniai asmenys, įmonės savo finansus ir augimą dažnai planuoja keleriems metams į priekį ir palūkanų normų pokyčiai ar netgi pasikeitimai ekonominėje padėtyje iš karto pastebimos įtakos turi rečiau, nebent tai labai didelės įmonės.

Įmonės plėtrą Lietuvoje tęsia, tačiau ekonominę padėtį stebi atidžiai

Dar kovo mėnesį Lietuvos bankas prognozavo, kad Lietuvos ekonomika per šiuos metus augs 1,6 proc., tačiau jau birželio mėnesį prognozė pasikeitė į 1,9 proc. augimą. Tai nėra labai spartus augimas, tačiau – augimas.

Panašios nuotaikos vyrauja ir privačiame sektoriuje. Štai pramonės lūkesčių indeksas mažėja jau 3 mėnesį iš eilės. Tai rodo, kad pramonės įmonių vadovai šiuo metu gali tikėtis nedidelio veiklos apimčių mažėjimo, kas neramina įmones ir gali vesti prie atleidimų.

Na, o dalis verslininkų vis dar planuoja savo plėtrą, nors tai daro dažniausiai tik todėl, kad plėtra buvo planuota gerokai iš anksto. Greitojo maisto tinklo „Jammi“ strategijos vadovas Žilvinas Kuprėnas sako, kad per artimiausius metus planuojama atidaryti du naujus restoranus, tačiau šis etapas buvo planuotas dar prieš kelerius metus.

Tiesa, maisto tinklo vadovybė ekonomiką seka atidžiai ir pastebi, kad klientai pradeda taupyti vis labiau: „Nors užsakymų turime daugiau, vis dažniau pirkėjai renkasi užsisakyti tiesiogiai iš mūsų ir atsiimti maistą vietoje, o ne naudojasi trečiųjų šalių programėlėmis, kurios siūlo pristatymą, bet dėl mokamo komisinio mokesčio yra apie 30 proc. brangesnės. Be to, ekonomikai prastėjant ir žmonių perkamajai galiai mažėjant, įprasta, kad žmonės pradeda dažniau lankytis žemesnėmis kainomis pasižyminčiuose restoranuose kaip mūsiškis“, – pasakoja Ž. Kuprėnas.

Panašu, kad lietuviams technologinė įranga ir mobiliojo ryšio ar interneto paslaugos yra svarbesnis prioritetas nei laiko praleidimas restoranuose. Kaip pastebi „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas, palūkanų normų pokyčiai daro poveikį labiau bendrai ekonomikos sveikatai: „Krentant palūkanoms, bet toliau augant darbo užmokesčiui Lietuvoje, perkamoji galia auga. Tas pozityviai veikia ir mūsų klientų ekonominį elgesį – žmonės drąsiau atsinaujina įrangą, perka televizorius, renkasi brangesnes, daugiau vertės suteikiančias paslaugas. Na, o rekordiškai dideles investicijas į naujos kartos 5G tinklo statybas bei turimų ryšių tinklų modernizaciją vykdome iš nuosavų lėšų, tad ECB pokyčiai „Bitės“ investicijoms apčiuopiamos įtakos neturi.“

Didesnės įmonės į pokyčius reaguoja labiau

Paprastai, didesnės bendrovės yra linkusios labiau reaguoti į sumažėjusias ECB palūkanų normas ir kitus ekonominius veiksnius, nes jos dažniau priklauso nuo didelių pinigų sumų skolinimosi savo veiklai ir plėtrai finansuoti.

„Kadangi didelės įmonės paprastai turi daugiau išteklių ir planų, kuriems reikia didelių investicijų, jos jautriau reaguoja į skolinimosi išlaidų pokyčius. Jeigu nedidelei įmonei gali užtekti 10 naujų įrenginių, tai didelė dažnai gali pirkti visą 1000 ir dažnai net ir tokiam sąlyginai smulkiam pirkiniui yra reikalingas finansavimas. O ką jau kalbėti apie transporto priemonių ar patalpų pirkimus. Todėl didesnių įmonių plėtra ir veiklos auginimas nuo palūkanų normų ir rinkos sąlygų priklauso daug labiau“, – kalba D. Žukas.

„Bigbank“ vyriausias ekonomistas Raul Eamets taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad situacija Lietuvoje ir likusioje ES kiek skiriasi, kadangi liepos mėnesį infliacija Europos Sąjungoje buvo 2,6 proc. Tai yra daugiau nei centrinio banko nustatytas tikslas (2 proc.), o Lietuvoje infliacija yra gerokai mažesnė. Todėl vienareikšmiškai teigti, kad ECB sprendimai yra vėlyvi būtų neteisinga.

ECB sprendimai priimami atsižvelgiant į visą ES ekonomiką, o Lietuva ir kitos Baltijos šalys sudaro tik labai mažą jos dalį. Ekonomisto teigimu, galima prognozuoti, kad dar vienas palūkanų normos mažinimas įvyks rudenį, jeigu ES infliacija ir toliau artės prie normos lygio: „Kada ta norma bus pasiekta, prognozuoti sunku, tačiau metų pabaigos terminas skamba gana tikėtinai. Prognozuojama, kad metų pabaigoje EURIBOR mažės iki 3,2–3,3 proc. lygio. Didesni mažinimai bus kitais metais, o iki 2025 m. pabaigos tikimasi, kad EURIBOR pasieks 2,2 proc.“

• Karštąjį savaitgalį planuojate kelionę kemperiu? Ką svarbu žinoti.
• Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
• Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
• Nuo šaldytuvo iki šiukšlių dėžės: 5 patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą.
• Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
• Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
• Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie vilioja labiausiai?
• Termometrams perkopus 30 laipsnių: klaida vėsinant namus gali brangiai kainuoti.
• „Jeigu žmogus nori darbo – visa kita išmokstama“: kas „išduoda“ gerą kandidatą.
• Lietuva išliks Baltijos regiono augimo lydere, bet mokės didesne infliacija.
• Atsiskaitymai užsienyje: pasirinkus ne tą valiutą, sąskaita gali išaugti.
• Kaip išsirinkti tinkamiausią prezervatyvą?
• Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
• Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
• Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
• Ar galima paskambinti mamai iš 10 kilometrų aukščio?
• Įspėja elektromobilių savininkus: įkrovimas iš lizdo gali sukelti gaisrą.
• Gyvename kartu, tačiau vestuvių neplanuojame: kodėl?
• Paviešinote nuotrauką iš kelionės? Sukčiai mato daugiau nei jūsų atostogų kryptį.
• Dviguba pilietybė: kada baimintis dėl lietuviško paso nereikia?
• Pigios elektros iliuzija: kodėl pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo?
• Nutekėjo jūsų duomenys? Didžiausia rizika dažnai prasideda vėliau.
• Kai elektra dingsta ne dėl audros: ką atskleidžia privačių elektrinių auditai.
• Kodėl Z kartai sunkiau tapti savarankiška: problema slypi ne žinių trūkume.
• Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
• Mindaugas Kuzminskas: „Dabar jau suprantu, ką veteranai turėjo omenyje“.
• Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
• Sutriko „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ puslapių darbas.
• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
• Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą.
• Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu.
• „Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138