DI jau pakeitė internetą. Tik pokytis atrodo kitaip, nei tikėjomės

Kiekvieną savaitę pasirodančios antraštės skamba panašiai. Dirbtinis intelektas pakeis viską. Neliks darbo vietų. Svetainės taps nereikalingos. Žmonės nustos skaityti. Mokyklos nebemokys rašyti. Viskas pasikeis neatpažįstamai ir tai įvyks greičiau, nei bet kas tikisi.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Žmonės tai skaito, kiek sunerimsta, tada užmiršta ir grįžta prie savo kasdienių reikalų. Iki kitos antraštės. Ir taip ratu. Kas kelias savaites naujas priminimas, kad viskas keičiasi, bet jokio aiškaus paaiškinimo, kas konkrečiai pasikeitė ir ką su tuo daryti.

Bet tarp tų gąsdinančių prognozių ir tikrovės yra nemažas atstumas. Kai kas iš to, ką rašo apie DI, yra tiesa. Kai kas stipriai perdėta. O kai kas dar net neprasidėjo. Ir paprastam žmogui, kuris ne technologijų specialistas ir ne DI kūrėjas, atskirti vieną nuo kito gali būti nelengva.
Kas jau pasikeitė ir ką tai reiškia

Pradėkime nuo to, kas tikrai vyksta. DI įrankiai jau tapo kasdienybe milijonams žmonių. Jų yra daugybė, jie prieinami nemokamai arba už kelis eurus per mėnesį, ir jais naudojasi beveik visi, kas turi telefoną ar kompiuterį. Žmonės juos naudoja klausimams atsakyti, tekstams rašyti, informacijai ieškoti, produktams palyginti. Tai nebėra technologijų entuziastų žaislas. Tai yra masinė vartojimo priemonė, kuria naudojasi ir paaugliai, ir pensininkai, ir verslininkai, ir namų šeimininkės.

Paieška internete jau pasikeitė. Google viršuje dabar dažnai rodo DI sugeneruotą santrauką, kuri atsako į klausimą vietoj to, kad leistų tau pačiam rinktis iš keliolikos puslapių. Žmonės spaudžia ant nuorodų rečiau nei bet kada anksčiau. Atsakymą gauna iš karto, niekur neidami. Ir tai jau yra nauja norma, ne eksperimentas.

„Tai yra pokytis, kurį žmonės naudoja kasdien, bet retai apie jį galvoja," sako Aida Barevičiūtė, skaitmeninės komunikacijos įmonės „Potissimus" specialistė. „Jie tiesiog pastebi, kad informaciją rasti tapo greičiau ir patogiau. Bet nesusimąsto, kad tai, ką jie gauna, ateina visiškai kitu keliu nei prieš porą metų."
Ko DI dar nepakeitė

O dabar apie tai, kas perdėta. Svetainės nemiršta. Žmonės vis dar jas atidaro, vis dar jose perka, vis dar skaito straipsnius ir naudojasi paslaugomis. El. parduotuvės veikia taip pat kaip veikė. Internetinė bankininkystė nepakito. Naujienos vis dar rašomos žmonių, net jei kai kurios redakcijos naudoja DI kaip pagalbinį įrankį.

Darbo vietos irgi niekur nedingo taip greitai, kaip pranašavo antraštės. Tam tikros užduotys tapo greitesnės. Kai kurie rutininiai darbai automatizuoti. Bet dauguma žmonių vis dar dirba tuos pačius darbus, tik su naujais įrankiais. Buhalterė vis dar dirba buhalterės darbą, tik kai kurias ataskaitas sugeneruoja greičiau. Dizaineris vis dar kuria dizainą, tik kai kuriuos eskizus paruošia per minutę vietoj valandos. Panašiai, kaip buvo su kompiuteriais prieš trisdešimt metų arba su išmaniaisiais telefonais prieš penkiolika. Technologija pakeitė, kaip žmonės dirba, bet neištrynė pačių darbų.

„Kiekvieną kartą, kai atsiranda nauja technologija, kažkas paskelbia, kad viskas pasikeis per naktį," pastebi skaitmeninės komunikacijos specialistė. „Su internetu buvo taip pat. Su socialniais tinklais buvo taip pat. Ir kiekvieną kartą pokytis iš tikrųjų įvyksta, bet jis vyksta lėčiau ir kitaip, nei prognozuojama. Su DI bus tas pats."
Tikrasis pokytis yra ne ten, kur jo ieško

Žmonės dažnai žiūri ne ten, kur tikrasis pokytis vyksta. Jie ieško dramatiškų perversmų. Robotų, kurie pakeičia žmones. Svetainių, kurios užsidaro. Profesijų, kurios išnyksta. O tikrasis pokytis yra tylus ir kasdienis.

Jis yra tame, kaip žmonės ieško informacijos. Kaip jie pasirenka paslaugas. Kaip jie priima sprendimus. Kaip jie vertina tai, ką randa. Anksčiau žmogus perskaitydavo penkias apžvalgas ir pats nuspręsdavo. Dabar jis paklausia DI ir per kelias sekundes turi atsakymą. Anksčiau jis atidarydavo penkias svetaines ir lygindavo kainas, sąlygas, atsiliepimus. Dabar jam pakanka vieno langelio su vienu rezultatu.

Tai yra pokytis, kuris nepateks į dramatišką antraštę. Jis per tylus tam. Bet jis yra realus ir jis jau veikia kasdien. Kiekvieną kartą, kai kažkas paklausia DI vietoj to, kad atsidarytų naršyklę ir pats ieškotų.
Ką verta žinoti ir kuo nesijaudinti

Yra keli dalykai, kuriuos verta žinoti kiekvienam, kuris nėra technologijų specialistas ir neseka kiekvienos naujienos apie DI.

Pirma. DI nėra stebuklinga technologija. Jis padeda greičiau rasti informaciją, greičiau parašyti tekstą, greičiau palyginti variantus. Bet jis nekuria naujų faktų ir neturi savo nuomonės. Jis perdirbinėja tai, kas jau yra internete, ir pateikia tai patogia forma.

Antra. DI daro klaidas. Kartais pateikia netikslią informaciją, kartais painioja faktus, kartais pateikia pasenusią informaciją kaip aktualią. Kartais tiesiog sugalvoja kažką, kas skamba įtikinamai, bet yra visiškai neteisinga. Tai normalu ir tai nereiškia, kad jis netinkamas naudoti. Tai reiškia, kad juo nereikia pasitikėti aklai. Lygiai taip, kaip nepasitikite kiekviena antrašte, kurią perskaitote internete.

Trečia. Pokytis yra realus, bet jis nėra apokalipsė. Internetas nemiršta. Svetainės nemiršta. Žmonių darbai nemiršta. Keičiasi tai, kaip žmonės naudojasi internetu ir kaip jie gauna informaciją. Tas pokytis yra svarbus, bet jis nėra pasaulio pabaiga.

„Aš dažnai matau du tipus žmonių," sako A. Barevičiūtė. „Vieni bijo DI ir galvoja, kad viskas sugrius. Kiti juo visiškai nesidomi ir galvoja, kad tai jų neliečia. Tikrovė yra kažkur per vidurį. DI jau paveikė tai, kaip mes visi naudojamės internetu. Bet tai nėra priežastis nei panikuoti, nei ignoruoti."
Kas bus toliau

Niekas tiksliai nežino, kaip DI vystysis per artimiausius penkerius ar dešimt metų. Net patys DI kūrėjai to nežino. Tai yra technologija, kuri keičiasi taip greitai, kad prognozės sensta greičiau nei spėja būti paskelbtos.

Bet vienas dalykas yra gana aiškus. DI niekur nedings. Jis taps dar labiau integruotas į kasdienį gyvenimą. Paieška, pirkimas, planavimas, bendravimas, mokymasis. Visur, kur žmonės naudojasi internetu, DI turės vis didesnį vaidmenį. Ne todėl, kad kažkas taip nusprendė, o todėl, kad žmonės patys pasirenka tai, kas greičiau ir patogiau.

Ir geriausias būdas tam pasiruošti nėra bijoti ar ignoruoti. Tai yra tiesiog suprasti, kas iš tikrųjų vyksta. Atskirti faktus nuo triukšmo. Naudotis DI sąmoningai ir kritiškai. Tai nėra sudėtinga. Tai nereikalauja jokių techninių žinių ar specialaus išsilavinimo. Tai tiesiog reikalauja šiek tiek dėmesio. To paties dėmesio, kurį skiriame bet kuriam kitam svarbiam dalykui savo gyvenime.

• Panikos atakos: ar gyvename savo gyvenimą?
• Sukčiai tampa vis įžūlesni – senjorus apmoko dar prieš skambutį bankui.
• Dvi figos, viena didelė klaida: daug kas mano, kad tai tas pats vaisius.
• „Elektrum Lietuva“ bendruomenėms skirs daugiau nei 100 tūkst. eurų.
• RRT paaiškina, kada DI sukurtą turinį reikia ženklinti, o kada ne.
• Darbas „Apple“: lietuvis kuria lustus, be kurių neveiktų „iPhone“.
• Mitas ar tikrovė? Z karta nenori skambinti.
• Erkių sezonas vėl įsibėgėja: kada susirgimų rizika didžiausia.
• Parduodate automobilį? Ši klaida gali atbaidyti pirkėjus dar iki pirmos apžiūros.
• GPS trikdžiai: kodėl robotas vejapjovė gali išvažiuoti iš kiemo?
• VAATC oficialiai susigrąžina Vilniaus MBA gamyklos teritorijos valdymą.
• Lengvi pinigai, dovanos ir nekaltos užduotys: kaip verbuojami vaikai?
• Vokietijos teismas: DI bendrovė „Suno AI“ pažeidė autorių teises.
• Mokymasis visą gyvenimą kintančios karjeros laikais.
• Pagrindinės rizikos augintiniui vasarą: pasitikrinkite savo keturkojo krepšį.
• Parduodate telefoną skelbimuose – padovanojate asmeninius duomenis?
• Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas.
• Apsauga nuo nėštumo – abiejų reikalas.
• Nuo saulės parkų iki ryšio: ką pasauliui kuria Kauno elektronikos inžinieriai?
• Pirmoji vaiko mokėjimo kortelė: kada ji tampa pamoka, o ne rizika?
• Seneliai leidžia daugiau, vaikai tuo naudojasi: kaip sutarti dėl ekranų vasarą?
• 100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro.
• Jaunimo pasirinkimai – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika.
• Medikai įspėja – nuo vieno guminuko iki komos per kelias minutes.
• Oro kondicionierius bute: ką būtina žinoti prieš jį montuojant.
• Uždirbate daugiau, bet nesutaupote? Štai kur dingsta papildomi pinigai.
• Karščiai pavojingi ne tik žmonėms: klaidos daromos daugelio šunų šeimininkų.
• Gydytoja įspėja: vyresniame amžiuje pavojingas ne judėjimas, o jo vengimas.
• Paslydo prie baseino – žala 80 tūkst. eurų: lietuvių gydymas užsienyje.
• Kelininkai visą naktį šalino audros padarinius: darbai tęsiami ir šiandien.
• Dalijatės atostogų įspūdžiais? Sukčiams tai gali būti vertinga informacija.
• Per miegus vaikšto ne tik vaikai: ką svarbu žinoti apie somnambulizmą?
• Agurkų sezonas įsibėgėjo: sočių ir nebrangių pietų dubenėlių receptai.
• Skaidulos žarnynui – kam jos reikalingos?
• VERT patobulino elektros kainų palyginimo skaičiuoklę.
• Kai atostogos baigiasi pas traumatologą: klaidų prie vandens kaina.
• DI kuria darbo vietas naujų įgūdžių turintiems IT specialistams.
• Pavojingiausias paspirtukininkų įprotis: laiko sureaguoti beveik nelieka.
• Karštąjį savaitgalį planuojate kelionę kemperiu? Ką svarbu žinoti.
• Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139