- „Kol nepamatysiu, nepatikėsiu“ nebeveikia: kaip DI keičia pasitikėjimą.
- Ar tikrai galiu sau leisti būstą? Atsakymo ieškokite ne tik skaičiuoklėje.
- Lietuvoje po vieną gyvenama dažniausiai visoje ES: štai kaip keičiasi būstai.
- Šių metų derliaus obuoliai: trys idėjos, ką gaminti pačiame jų sezono įkarštyje.
- Mažesnės degalų sąnaudos: kokius vairavimo įpročius verta keisti?
- DI jau pakeitė internetą. Tik pokytis atrodo kitaip, nei tikėjomės.
- Vėlyva tėvystė: kodėl neskubame turėti vaikų.
- Naujas DI akto įgyvendinimo etapas: teks pritaikyti konkretiems DI sprendimams.
- Pirmasis naujas 18 metrų ilgio troleibusas jau Vilniuje.
- Kūdikio klausos patikra išgąsdina ne vienus tėvus: kodėl tyrimą tenka kartoti?
- Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
- Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
- Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
- Protestas ŠALIN RANKAS NUO LAISVO ŽODŽIO! Susitikime prie Seimo rytoj!
- Balandžio 8 d. tęsiasi PROTESTAS: Šalin rankas nuo laisvo žodžio!
- Gedimas „Express-AT1“ palydove 56° rytų ilgumos – palydovas nutraukė darbą.
- Telecentras sutarė dėl naujos dirbtinio intelekto platformos sukūrimo Lietuvoje.
- LRT politizuosiantis įstatymas Seime skinasi kelią kosminiu greičiu.
- Skubotas LRT įstatymo pakeitimų svarstymas Kultūros komitete.
- Seimo LSDP frakcijos pranešimas: Seime – naujas LRT įstatymo pakeitimų projektas.
- Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
- Radijas prieš sparčiai populiarėjančias tinklalaides: kuriam atiteks mūsų ausys?
- RRT: atsirado daugiau galimybių naujoms radijo stotims.
- Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- Kaip užkirsti kelią tiems, kurie „skolinasi“ jūsų namų „Wi-Fi“.
- Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“.
- Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
- Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Dirbtinis intelektas įgavo „rankas“: išpopuliarėjo įrankis „Moltbot“?
- DI kelia kompiuterių kainas: paskaičiavo, kiek tai atsieis pirkėjams.
- „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
- Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Mokslininkės įžvalgos, kaip alkoholis veikia smegenis?
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- Lietuvos laukus jau pjauna autonominiai kombainai: kodėl?
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- LED televizoriai.
- Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- 5 įrenginiai, kuriuos įsigiję pasiruošite vasaros karščiams.
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- Dėl drastiškai išaugusių aviacinio kuro kainų „Novaturas“ įveda degalų mokestį.
- Dalis gyventojų keliauja atostogauti turėdami skolų bei pradelstų mokėjimų.
- Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
- LNDT sezoną užbaigs spektakliu apie jaunystės maniją „Geismas“.
- Šis spektaklis – tam tikra Lietuvos teatro istorijos ekspozicija.
- Populizmas stiprėja visur, atsipalaiduoti negalima.
- Kultūros asamblėja skelbia švietimo mėnesį.
- Lapkričio 21 d. mitingas „Kokios valstybės mes norime?“ suvienys sektorius.
- Konkursą vadovauti LNDT laimėjo Martynas Budraitis.
- Po Andriaus Mamontovo kalbos - keistas dėkingumo jausmas.
- LNDT palaiko kultūros bendruomenės protestą.
- LNDT pasitinka 86 sezoną šūkiu „Mes negalime vienas be kito“.
- Penkios dažniausios statybų ginčų klaidos, dėl kurių bylose pralaimima.
- Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Naršote internete, bet Jūsų monitorius yra geras, todėl ekrane puslapis atrodo siauras? Ne problema - padidinkite vaizdą MENU --> VIEW --> ZOOM. Arba laikydami klaviatūros CTRL klavišą, sukite pelės ratuką. Naršyklė ir kitą kartą, atvertus puslapį, prisimins šį puslapio nustatymą.
- Prietaisai, kurie nenaudojami, bet yra įjungti į elektros lizdus ar veikia budėjimo režimu - naudoja elektros energiją. Tai televizoriai, kompiuteriai, mobiliųjų telefonų įkrovikliai, maitinimo blokai, skalbyklė ir mikrobangų krosnelė. Norite sutaupyti ir sumažinti gaisro riziką - išvykdami iš namų išjunkite.
- Dalis naujų televizorių turi galimybę priimti palydovines programas, nes turi įmontuotą DVB-S2 standarto imtuvą. Tokiu atveju priedėlis nereikalingas. Jei domina tokia galimybė, paprašykite pardavėjo paaiškinti, kurie televizoriai tam tiktų.
Daugiau patarimų
- Daugelis gėdijasi pigaus drabužio ir prastų baldų, užuot gėdijęsi pigių minčių.
- Kitiems mes sudarome taisykles, sau - išimtis.
- Išminčiaus paklausė: kas yra lengviausia ir sunkiausia gyvenime? Jis atsakė: Klaidos. Lengva teisti, kada jas daro kiti. Sunku pripažinti, kai jas padarai pats.
- Baisiausias dalykas yra laikas. Laikas. Akimirka, kurią mes gyvename ir kurios vis dėlto niekad neturime.
- Tam, kad ką nors išrastum, reikia geros vaizduotės ir daugybės nereikalingų daiktų.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- aql.com welcomes Levira Media Services to Leeds: 'Tere Tulemast Levira!'.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
„Kol nepamatysiu, nepatikėsiu“ nebeveikia: kaip DI keičia pasitikėjimą
2026-09-10 12:38:18Įsivaizduokite situaciją: vėlų vakarą suskamba telefonas. Ekrane matote artimo žmogaus vardą. Atsiliepę išgirstate pažįstamą, išsigandusį balsą, skubiai prašantį pagalbos: įvyko avarija, reikia pinigų, nėra laiko aiškinti.
Nuotraukos šaltinis: AI generated
Balsas atrodo tikras. Intonacija pažįstama. Emocija įtikinama. Tokioje situacijoje natūralu reaguoti iš karto, o ne sustoti ir tikrinti faktus.
Būtent čia išryškėja viena svarbiausių naujojo skaitmeninio amžiaus problemų: vaizdas ir garsas nebėra tokie patikimi įrodymai, kaip manėme anksčiau. Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai jau leidžia kurti vis įtikinamesnes balso, veido, nuotraukų ir vaizdo klastotes. Tai keičia ne tik technologijų rinką, bet ir pačią pasitikėjimo logiką.
Ilgą laiką vadovavomės paprasta taisykle: gandais galima netikėti, bet jei pats pamačiau ar išgirdau, vadinasi, tai tikra. 2026-aisiais vien šia taisykle pasikliauti jau nebegalime.
Sintetinės tikrovės era
Dar visai neseniai įtikinamai suklastoti žmogaus balsą ar veidą reikėjo gerokai daugiau techninių įgūdžių, laiko ir išteklių. Šiandien tokie įrankiai tampa vis prieinamesni, pigesni ir paprastesni naudoti.
Tai nereiškia, kad kiekviena klastotė yra tobula. Tačiau net ir neidealiai sukurtas turinys gali pasirodyti įtikinamas, kai žmogus jaučia spaudimą reaguoti nedelsiant. Sukčiams dažnai nereikia nepriekaištingo rezultato – jiems pakanka kelių sekundžių įtikinamo balso, skubos jausmo ir emocinio spaudimo.
Stanfordo universiteto „AI Index 2026“ ataskaita leidžia šią problemą įvertinti platesniame kontekste. Dokumentuotų su DI susijusių incidentų skaičius per metus išaugo nuo 233 iki 362. Tai nereiškia, kad visi šie incidentai buvo susiję su balso klonavimu ar vaizdo klastotėmis, tačiau duomenys atskleidžia bendrą tendenciją – DI keliamos rizikos tampa vis dažnesnės, įvairesnės ir sunkiau valdomos.
Kartu mažėja ir didžiųjų DI modelių kūrėjų skaidrumas. Stanfordo ataskaitoje nurodoma, kad Pamatinių modelių skaidrumo indekso (angl. Foundation Model Transparency Index) vidurkis sumažėjo nuo 58 iki 40 balų iš 100. Didžiausia skaidrumo stoka išlieka srityse, kuriose visuomenei ir reguliuotojams ypač svarbu turėti daugiau aiškumo: mokymo duomenų, skaičiavimo išteklių ir modelių poveikio stebėsenos po jų išleidimo.
Tai nereiškia, kad kiekvieno konkretaus balso klonavimo ar vaizdo generavimo įrankio naudojimo neįmanoma atsekti. Tačiau tai atskleidžia platesnę problemą: galingiausi DI įrankiai plinta greičiau, nei visuomenė ir institucijos spėja sukurti aiškias jų priežiūros, atsekamumo ir atsakomybės taisykles.
Nulaužiamas ne įrenginys, o žmogaus reakcija
Klasikiniai sukčiavimo būdai dažnai rėmėsi prastai parengtais laiškais, įtartinomis nuorodomis ar skambučiais iš nepažįstamų numerių. Tokias apgavystes ne visada buvo lengva atpažinti, tačiau jas dažnai išduodavo aiškūs įspėjamieji ženklai.
DI keičia šią situaciją. Dabar sukčiai gali taikytis ne tik į slaptažodžius ar banko duomenis, bet ir į žmogaus emocinę reakciją. Jei skambučio metu išgirstate vaiko, mamos, sutuoktinio ar vadovo balsą, pirmiausia reaguojate į jo pažįstamumą ir suvokiamą grėsmę, o tik paskui imate racionaliai vertinti situaciją.
JAV Federalinė prekybos komisija yra įspėjusi, kad sukčiams gali pakakti trumpos internete rastos garso ištraukos, pavyzdžiui, iš socialiniuose tinkluose paskelbto vaizdo įrašo, kad pasitelkę DI jie galėtų imituoti artimo žmogaus balsą. Kuo daugiau žmonės viešai dalijasi garso bei vaizdo turiniu, tuo daugiau medžiagos gali būti panaudota klastotėms kurti.
Svarbu suprasti, kad tokios apgavystės veikia ne todėl, kad žmonės yra kvaili ar neatsargūs. Jos veiksmingos todėl, kad išnaudoja natūralias žmogiškas reakcijas: rūpestį artimaisiais, norą padėti, baimę pavėluoti ir pasitikėjimą pažįstamu balsu.
Kai žmogus girdi „reikia veikti dabar“, jam tampa sunkiau ramiai ir kritiškai įvertinti situaciją. Būtent todėl skubos jausmas, prašymas niekam nesakyti ir reikalavimas greitai pervesti pinigus yra vieni svarbiausių įspėjamųjų ženklų.
Nulinio pasitikėjimo principas – ir kasdienybėje
Kibernetinio saugumo srityje jau seniai taikomas vadinamasis nulinio pasitikėjimo principas. Jo esmė paprasta: net jei informacija ar jos šaltinis atrodo pažįstami ir patikimi, tai dar nereiškia, kad jais galima aklai pasitikėti. Reikia papildomo patvirtinimo.
Anksčiau ši logika daugiausia buvo taikoma įmonių tinklams, darbuotojų paskyroms ir įrenginiams. Šiandien ja vis dažniau tenka vadovautis ir kasdieniame gyvenime.
Jeigu sulaukiate netikėto skambučio ar žinutės, kuria artimas žmogus prašo pervesti pinigų, atskleisti slaptažodį ar prisijungimo kodą arba atlikti kitą neįprastą veiksmą, vien balso ar vaizdo nebepakanka. Reikia papildomai įsitikinti žmogaus tapatybe kitu būdu.
Tai gali būti labai paprasta. Nutraukite pokalbį ir patys perskambinkite artimajam numeriu, kurį jau turite savo telefone, arba susisiekite su juo kitu įprastu būdu. Galite užduoti klausimą, į kurį atsakymą žino tik jūsų artimasis. O dar geriau – iš anksto susitarkite su šeima dėl saugos frazės.
Saugos frazė neturi būti sudėtinga. Tai gali būti paprastas žodis ar sakinys, kurio neskelbiate socialiniuose tinkluose ir kurį žino tik artimiausi žmonės. Jei kas nors skambina apimtas panikos ir prašo pinigų, pirmas klausimas gali būti labai paprastas: „Kokia mūsų saugos frazė?“
Jei atsakymo nėra, pokalbį reikia nutraukti ir situaciją patikrinti kitu būdu.
Viešas balsas ir veidas tampa vis jautresne informacija
Iki šiol privatumą dažniausiai siejome su slaptažodžiais, asmens kodais, banko duomenimis ar namų adresu. Tačiau DI amžiuje vis svarbesnė tampa ir informacija, kurią anksčiau galėjome laikyti gana nekalta: balsas, veidas, kalbėjimo maniera ar kasdienio gyvenimo vaizdo įrašai.
Tai nereiškia, kad turime nustoti fotografuotis, filmuoti ar dalytis savo gyvenimo akimirkomis internete. Tačiau verta suprasti, kad viešai prieinami garso ir vaizdo įrašai gali būti naudojami ne tik bendravimui ar prisiminimams išsaugoti, bet ir klastotėms kurti.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti viešai prieinamą vaikų, senjorų, vadovų ir kitų viešų asmenų garso bei vaizdo turinį. Tas pats pasakytina apie darbuotojus, turinčius prieigą prie jautrių duomenų ar priimančius finansinius sprendimus. Kuo daugiau tokios medžiagos prieinama internete, tuo lengviau sukurti įtikinamą imitaciją.
Tai nėra raginimas visko bijoti. Tai raginimas pripažinti, kad skaitmeninė higiena keičiasi. Anksčiau saugojome slaptažodžius. Dabar vis dažniau turime galvoti ir apie savo balso bei veido skaitmeninį pėdsaką.
Kaip keičiasi pasitikėjimas?
Svarbiausia išvada nėra ta, kad niekuo nebegalima tikėti. Toks požiūris taip pat būtų pavojingas, nes visuomenei būtinas pasitikėjimas. Be jo neįmanomi nei santykiai, nei verslas, nei viešasis gyvenimas.
Tikroji išvada kita: šiandien pasitikėti turime kitaip nei anksčiau – ne aklai, o patikrinę.
Anksčiau pakakdavo pamatyti ar išgirsti. Dabar vis dažniau reikia papildomai patikrinti tai, ką matome ir girdime. Ar informacija gauta iš oficialaus šaltinio? Ar galima perskambinti? Ar prašymas atitinka įprastą žmogaus elgesį? Ar nespaudžiama veikti tuoj pat? Ar nereikalaujama pervesti pinigų, atskleisti slaptažodžių ar prisijungimo kodų? Ar galima tapatybę patvirtinti kitu būdu?
Įmonėse tai reiškia aiškias finansinių pervedimų, vadovų nurodymų ir dalijimosi jautria informacija taisykles. Jei darbuotojas gauna balso žinutę ar vaizdo skambutį, kuriame vadovas prašo skubiai atlikti pavedimą, vien to neturėtų pakakti nurodymo autentiškumui patvirtinti. Tokį prašymą reikėtų papildomai patvirtinti oficialiu kanalu ir vadovautis aiškia procedūra.
Šeimose tai reiškia iš anksto sutartas saugos frazes ir paprastą taisyklę: jei netikėtas skambutis kelia paniką ir sulaukiame prašymo skubiai pervesti pinigų, pirmiausia patikriname situaciją ir tik tada veikiame.
Naujas skaitmeninio raštingumo etapas
„Kol nepamatysiu, nepatikėsiu“ buvo naudinga taisyklė tada, kai vaizdą ir garsą suklastoti buvo sunku. Tačiau DI keičia mūsų požiūrį į tai, ką matome ir girdime. Šiandien tikroviškai atrodantis vaizdas ar pažįstamas balsas nebūtinai yra patikimas įrodymas – tai gali būti tik dar vienas signalas, kurį reikia patikrinti.
Tai nereiškia, kad turime gyventi nuolatinėje baimėje. Tiesiog turime prisitaikyti prie naujų skaitmeninio saugumo iššūkių – taip, kaip kadaise išmokome neatidaryti įtartinų nuorodų, nesidalyti slaptažodžiais ir nevesti banko duomenų nepatikimose svetainėse.
DI nesunaikino pasitikėjimo – jis tiesiog pakeitė jo taisykles. Nuo šiol pasitikėti vien tuo, ką matome ar girdime, nebepakanka. Vis svarbiau gebėti patikrinti informacijos šaltinį, prieš reaguojant akimirką sustoti ir nepasiduoti dirbtinai kuriamam skubos jausmui.
Mantas Lukauskas, Kauno technologijos universiteto alumnas ir „Hostinger“ dirbtinio intelekto techninis grupės vadovas
Ar tikrai galiu sau leisti būstą? Atsakymo ieškokite ne tik skaičiuoklėje
Būsto įsigijimas dažnai yra vienas didžiausių finansinių sprendimų žmogaus gyvenime, todėl klausimas „ar tikrai galiu sau tai leisti?“ yra visiškai natūralus. Tačiau atsakymo ne visada pakanka ieškoti vien skaičiuoklėje.Lietuvoje po vieną gyvenama dažniausiai visoje ES: štai kaip keičiasi būstai
Lietuvoje daugėja po vieną gyvenančių žmonių – 2025 m. beveik du trečdalius visų namų ūkių sudarė vienas suaugęs žmogus be vaikų. Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Realco“pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas pastebi, kad ši tendencija keičia ir būsto poreikius:Šių metų derliaus obuoliai: trys idėjos, ką gaminti pačiame jų sezono įkarštyje
Rudenį sodai ir parduotuvių lentynos dosniai prisipildo šviežio obuolių derliaus. Kai mėgstamiausi pyragai jau iškepti, verta prisiminti, kad šie vaisiai kur kas universalesni – jie puikiai tinka salotoms, padažams, troškiniams ir dera prie įvairių mėsos patiekalų.Mažesnės degalų sąnaudos: kokius vairavimo įpročius verta keisti?
Degalų kainoms vėl išaugus, vairuotojai vis dažniau ieško būdų, kaip sumažinti jų sąnaudas. Degalų sunaudojimą lemia ne tik automobilio modelis, variklio galingumas ar kelionės atstumas – didelės įtakos turi ir paties vairuotojo įpročiai.DI jau pakeitė internetą. Tik pokytis atrodo kitaip, nei tikėjomės
Kiekvieną savaitę pasirodančios antraštės skamba panašiai. Dirbtinis intelektas pakeis viską. Neliks darbo vietų. Svetainės taps nereikalingos. Žmonės nustos skaityti. Mokyklos nebemokys rašyti. Viskas pasikeis neatpažįstamai ir tai įvyks greičiau, nei bet kas tikisi.Vėlyva tėvystė: kodėl neskubame turėti vaikų
„Galvoju, kad mamos statusas prarado vietą „sėkmingos“ moters sampratoje“, – sako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Kliučinskas.Naujas DI akto įgyvendinimo etapas: teks pritaikyti konkretiems DI sprendimams
Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktas įgyvendinamas etapais, o nuo šių metų rugpjūčio pradėta taikyti dar viena dalis jo reikalavimų. Įmonėms tai reiškia vis daugiau praktinių klausimų.Pirmasis naujas 18 metrų ilgio troleibusas jau Vilniuje
Į Vilnių atvyko pirmasis naujas 18 metrų ilgio „Solaris Trollino 18“ troleibusas. „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) užsakymu „Solaris Bus & Coach“ iš viso gamina 81 naują troleibusą.Kūdikio klausos patikra išgąsdina ne vienus tėvus: kodėl tyrimą tenka kartoti?
Pirmosiomis gyvenimo dienomis atliekama vos kelias minutes trunkanti klausos patikra gali turėti didelės reikšmės vaiko raidai. Nors įgimtas klausos sutrikimas nustatomas palyginti retai, specialistai pabrėžia, kad kuo anksčiau jis diagnozuojamas, tuo didesnės galimybės užtikrinti visavertę kalbos ir bendrą kūdikio raidą.ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo 1970-ųjų.Ekspertas: rugsėjį elektros pigimo tikėtis nereikėtų
Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją.Nuo karo lauko iki eksportui paruoštos gynybos technologijos
Lietuvos gynybos technologijų įmonėms siekiant įsitvirtinti tarptautinėse rinkose, svarbios ne tik pačios technologijos, bet ir gebėjimas įrodyti jų veiksmingumą realiomis sąlygomis.Tavo CV vėl atmetė? Ekspertai pataria, kaip pagaliau gauti svajonių darbą
Kol vieni sparčiai kyla karjeros laiptais, kiti, regis, nesulaukia net kvietimo į pirmąjį pokalbį. „Reddit“ ir kituose interneto forumuose žmonės vis aktyviau dalijasi istorijomis, jog pastaruoju metu kandidatavimas į laisvas darbo pozicijas tapo sunkiai įveikiamu iššūkiu.Vaistai atrodo nepasiekiami, bet vaikui gali pakakti akimirkos: kur jų nepalikti
Neseniai viešojoje erdvėje pasirodžiusi žinia apie vaistais apsinuodijusią trimetę priminė apie pavojų, kuris gali slypėti ir įprastoje namų vaistinėlėje.ESO: nuo audros pradžios elektros tiekimas atkurtas daugiau nei 98 proc. klientų
Elektros tiekimo atkūrimo darbai toliau sparčiai tęsiami. Šio vakaro duomenimis, nuolatinis elektros tiekimas neatstatytas šiek tiek daugiau nei 4 tūkst. klientų.Lytiniai santykiai – tik su sutikimu
Seksualinė prievarta – problema, susijusi su lyčių nelygybe ir įsišaknijusiais stereotipais. Ji paveikia žmones, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, išsilavinimo ir išvaizdos, o nusikaltėlis dažnai būna artimas žmogus – partneris, šeimos narys, kolega ar kt.Google nebėra vienintelė vieta, kur žmonės ieško atsakymų
Dar visai neseniai atsakymas į bet kokį klausimą prasidėdavo vienodai. Atidarai Google, suvedi kelis žodžius, gauni sąrašą nuorodų. Taip informacijos ieškojo visi. Studentai, pirkėjai, pacientai, keliautojai.Nauja pinigų forma? Ką apie skaitmeninį eurą turės žinoti verslas ir vartotojai?
Skaitmeninis euras kol kas dar nėra mūsų piniginėse, tačiau diskusija apie jį jau dabar svarbi ne tik centriniams bankams ar teisėkūros institucijoms.„Tele2“ pradėjo naudoti papildomus 700 MHz dažnius
Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ jau pradėjo naudoti šiemet aukcione įsigytus 700 MHz dažnius. Papildomi dažniai leis didinti tinklo talpą, spartą bei dar labiau stiprinti ryšio padengimą.Vokietija - politinis žemės drebėjimas: į valdžią ateis kraštutiniai dešinieji?
Vokietija šį rudenį pasitinka politinio žemės drebėjimo nuotaikomis. Nors šiais metais nebus federalinio parlamento rinkimų, o tai reiškia, kad valdančiosios daugumos, kurią dabar sudaro krikščionys demokratai (CDU) ir socialdemokratai (SPD), pasikeitimas mažai tikėtinas, bet rudenį laukia neeilinės reikšmės Vokietijos žemių rinkimai.Sukčiai taikosi į ieškančius banko per „Google“: kaip nepakliūti į spąstus?
Pastaruoju metu pastebimos suaktyvėjusios sukčių pastangos „Google“ platformoje – jie vis dažniau reklamuoja netikras nuorodas, vedančias į suklastotus interneto banko puslapius.Tai – ne perfekcionizmas: kaip atpažinti obsesinį kompulsinį sutrikimą?
Tvarkingas darbo stalas, kruopščiai suplanuota dienotvarkė, įprotis kelis kartus patikrinti, ar durys yra užrakintos. Nors tai pirmiausia asocijuojasi su atsakingumu ir disciplina, kartais tokie įpročiai gali byloti ir apie obsesinį kompulsinį sutrikimą (OCD) – būklę, kuri gali reikšmingai paveikti kasdienį gyvenimą.Taupyti, išleisti ar pasidalyti? Kaip vaikui neįdiegti finansinių kraštutinumų
Vaikai mokosi elgtis su pinigais gerokai anksčiau, nei gauna pirmuosius kišenpinigius. Stebėdami tėvus jie pamažu perima požiūrį į pirkinius, ima suprasti, iš kur atsiranda pinigai, kodėl ne visus norus galima išpildyti iš karto, kada verta išleisti, o kada – pataupyti.Grybų sezonas įsibėgėja: ką svarbu žinoti prieš einant į mišką
Lietuvos miškuose įsibėgėja grybų sezonas, o kiek gausus bus derlius, daugiausia lems artimiausių savaičių orai. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Trakų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė Gintarė Karelina pasakoja, ko šį sezoną dar galima tikėtis.RRT atnaujina informaciją: ryšio situacija šalyje toliau gerėja
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) rugpjūčio 25 d. duomenimis, ryšio situacija Lietuvoje ir toliau gerėja. Naujausia operatorių pateikta informacija rodo, kad trijų didžiųjų mobiliojo ryšio operatorių tinkluose šiuo metu neveikia 329 bazinės stotys (2026-08-24 neveikė 516 bazinių stočių).ESO tęsia audros padarinių šalinimo darbus: tiekimas atkurtas 100 tūkst. klientų
Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) antrą parą tęsia intensyvius audros padarinių šalinimo darbus: elektros tiekimas jau atkurtas beveik 100 tūkst. klientų, nors tinkle užfiksuotų pažeidimų skaičius vis dar auga.Keliuose fiksuojami stipraus vėjo padariniai – kelininkai dirba visu pajėgumu
Stiprėjant vėjui ir vietomis tęsiantis krituliams, AB „Kelių priežiūra“ komandos dirba visu pajėgumu. Šiuo metu įvairiose šalies vietose fiksuojami dėl stipraus vėjo ant kelių nuvirtę medžiai ir kitos kliūtys, vietomis dėl intensyvesnių kritulių fiksuotos vandens sankaupos.ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) sutelkė papildomas pajėgas, sinoptikams pranešus, kad šeštadienį Lietuvoje numatoma smarki audra. Operatyviai šalinti galimus elektros tiekimo sutrikimus pasiruošusios 110 operatyviniųbrigadų ir 26 dispečerius – du kartus daugiau, nei įprastą savaitgalį.Lietuva elektros pasigamina vis daugiau, bet kainos auga: kada tikėtis pigimo?
Lietuvoje sparčiai augant saulės ir vėjo elektrinių pajėgumams, elektros importo poreikis mažėja, tačiau vartotojams siūlomų fiksuotų elektros planų kainos šiandien yra aukštesnės nei prieš metus.- Atminties lustų krizė pasaulyje – išmanieji jūsų įrenginiai kainuos brangiau.
- Širšių sezonas: kada jos tampa pavojingos?
- Tūkstančiai žmonių vienoje vietoje: kas vyksta su ryšiu renginių metu.
- Bulvės ne tik cepelinams: „Iki“ šefė siūlo išbandyti du nebrangius receptus.
- Kaip karas keičia pirkimo įpročius: Lietuvos ir Suomijos gyventojų tyrimas.
- Panikos atakos: ar gyvename savo gyvenimą?
- Sukčiai tampa vis įžūlesni – senjorus apmoko dar prieš skambutį bankui.
- Dvi figos, viena didelė klaida: daug kas mano, kad tai tas pats vaisius.
- „Elektrum Lietuva“ bendruomenėms skirs daugiau nei 100 tūkst. eurų.
- RRT paaiškina, kada DI sukurtą turinį reikia ženklinti, o kada ne.
- Darbas „Apple“: lietuvis kuria lustus, be kurių neveiktų „iPhone“.
- Mitas ar tikrovė? Z karta nenori skambinti.
- Erkių sezonas vėl įsibėgėja: kada susirgimų rizika didžiausia.
- Parduodate automobilį? Ši klaida gali atbaidyti pirkėjus dar iki pirmos apžiūros.
- GPS trikdžiai: kodėl robotas vejapjovė gali išvažiuoti iš kiemo?
- VAATC oficialiai susigrąžina Vilniaus MBA gamyklos teritorijos valdymą.
- Lengvi pinigai, dovanos ir nekaltos užduotys: kaip verbuojami vaikai?
- Vokietijos teismas: DI bendrovė „Suno AI“ pažeidė autorių teises.
- Mokymasis visą gyvenimą kintančios karjeros laikais.
- Pagrindinės rizikos augintiniui vasarą: pasitikrinkite savo keturkojo krepšį.
- Parduodate telefoną skelbimuose – padovanojate asmeninius duomenis?
- Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas.
- Apsauga nuo nėštumo – abiejų reikalas.
- Nuo saulės parkų iki ryšio: ką pasauliui kuria Kauno elektronikos inžinieriai?
- Pirmoji vaiko mokėjimo kortelė: kada ji tampa pamoka, o ne rizika?
- Seneliai leidžia daugiau, vaikai tuo naudojasi: kaip sutarti dėl ekranų vasarą?
- 100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro.
- Jaunimo pasirinkimai – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika.
- Medikai įspėja – nuo vieno guminuko iki komos per kelias minutes.
- Oro kondicionierius bute: ką būtina žinoti prieš jį montuojant.
- Uždirbate daugiau, bet nesutaupote? Štai kur dingsta papildomi pinigai.
- Karščiai pavojingi ne tik žmonėms: klaidos daromos daugelio šunų šeimininkų.
- Gydytoja įspėja: vyresniame amžiuje pavojingas ne judėjimas, o jo vengimas.
- Paslydo prie baseino – žala 80 tūkst. eurų: lietuvių gydymas užsienyje.
- Kelininkai visą naktį šalino audros padarinius: darbai tęsiami ir šiandien.
- Dalijatės atostogų įspūdžiais? Sukčiams tai gali būti vertinga informacija.
- Per miegus vaikšto ne tik vaikai: ką svarbu žinoti apie somnambulizmą?
- Agurkų sezonas įsibėgėjo: sočių ir nebrangių pietų dubenėlių receptai.
- Skaidulos žarnynui – kam jos reikalingos?
- VERT patobulino elektros kainų palyginimo skaičiuoklę.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139
- 1689-02-13Didžiosios Britanijos parlamentas priima įstatų rinkinį, kuriame nustatomos parlamento teisės ir nustatomi karūnos apribojimai.
- 1970-01-01Lietuvos televizija pradėjo transliuoti laidą: Panorama.
- 1942-02-24Iš Niujorko pradėta transliuoti „Amerikos balso“ programa; pirmosios transliacijos buvo vokiečių kalba, skirtos klausytojams Europoje.
- 1990-08-03Dėl Irako agresijos nutyla Kuveito radijas.
Daugiau istorijos
- „Tele2“ pradėjo naudoti papildomus 700 MHz dažnius.
- Išjungtas paskutinis 3G ryšio bokštas: kaip tai pakeis internetą?
- Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
- RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
- Primena, kam būtina atsinaujinti SIM kortelę: galite likti nepasiekiami.
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- Telekomunikacijų bendrovę “Teledema” perka UAB “Spyneta”.
- Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
- Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
- Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros.
- Lietuva elektros pasigamina vis daugiau, bet kainos auga: kada tikėtis pigimo?
- VERT patobulino elektros kainų palyginimo skaičiuoklę.
- Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
- Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
- Ar Lietuvai vis dar reikalinga saulės energetika?
- Kokių elektros kainų tikėtis birželį: kainų mažėjimui prielaidų kol kas nedaug.
- Simonas renkasi elektros planą: sprendimą padiktavo rekordiškai pigus balandis.
- „Enefit“ 2025 m.: nuostolingų metų kontekste – stabili rinkos dalis.
- „Ignitis gamyba“ modernizavo Kauno hidroelektrinės valdymo sistemas.
- Mažesnės degalų sąnaudos: kokius vairavimo įpročius verta keisti?
- Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
- Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
- Tyrimas: tik kas ketvirtas vairuotojas pareigingai laikosi greičio ribojimų.
- Seimas svarstys mažinti akcizą dyzeliniam kurui: kaina galėtų mažėti 6 centais.
- Lietuviška žiema labiausiai stebina prie vairo sėdančius užsieniečius.
- Lietuva išgirsta – kasmetinės techninės apžiūros nebus privalomos.
- Priminimas vairuotojams: kur senas padangas palikti be rūpesčių ir baudų.
- Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
- 5 programėlės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui.
- Jaunimo pasirinkimai – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika.
- Daugiau nei 80 proc. studentų naudoja DI: ar rizikuojama studijomis?
- Studentiška virtuvė: specialistė pataria, kaip ją protingai įsirengti.
- Bendrabutis, buto nuoma ar buto pirkimas – ką rinktis studentui?
- Kaip studentams užsitikrinti ne tik papildomas pajamas, bet ir kitas naudas.
- Renkatės, kur stoti? Paaiškino, kaip reitinguojamos aukštosios mokyklos.
- 5 būdai įveikti stresą egzaminų metu.
- Nepavyko su egzaminais – galimybė studijuoti išlieka.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Mokytojo darbas – ne kiekvienam: kas lemia, ar liksi mokykloje?
- Kai žaidimas baigiasi trauma: kas atsako už vaikų saugumą mokykloje?
- Apklausa: beveik trečdalis tėvų neskiria vaikams kišenpinigių.
- Kiek vaikams duoti kišenpinigių ir kaip išmokyti tinkamais su jais elgtis?
- Vaiko rankose – telefonas: kaip saugiai įvesti atžalą į skaitmeninį pasaulį.
- Telefonas – jūsų vaiko saugumo įrankis: ar naudojate šias funkcijas?
- Jei mokykloje sunku susikaupti, gali būti kalti nesuvalgyti pusryčiai.
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Tai – ne perfekcionizmas: kaip atpažinti obsesinį kompulsinį sutrikimą?
- Skaidulos žarnynui – kam jos reikalingos?
- A.Sabonis: rūpinkimės širdimi šiandien, kad galėtume laimėti rytoj.
- Alergija šalčiui - kas už to slypi?
- Ne visada reikia pas gydytoją: vaistus gali išrašyti ir slaugytojas.
- Nemaloni tema: prakaitas liejasi upeliais ir dar riečia nosį.
- Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
- Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
- Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
- Dar nesantykiauju ir man negėda.
- Bulvės ne tik cepelinams: „Iki“ šefė siūlo išbandyti du nebrangius receptus.
- Dvi figos, viena didelė klaida: daug kas mano, kad tai tas pats vaisius.
- Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
- Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
- Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
- Prasideda vasaros derliaus banga: TOP 5 birželio dabar skaniausios gėrybės.
- Apklausa atskleidė – pasirodo, šaltibarščių sezonas prasideda visai ne vasarą.
- Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
- Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai.
- Tinginių balandėliai: sotus ir jaukus patiekalas, kurį pagaminsite be vargo.
- Vokietijos teismas: DI bendrovė „Suno AI“ pažeidė autorių teises.
- Valstybinės ligonių kasos vardu plinta apgaulingi laiškai – būkite budrūs.
- Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles.
- Sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai.
- 10 naujų sukčiavimo būdų, kuriais bandoma apgauti naudotų automobilių pirkėjus.
- Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Karščiai pavojingi ne tik žmonėms: klaidos daromos daugelio šunų šeimininkų.
- Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
- Katės troškulį jaučia kitaip – štai ką svarbu žinoti šeimininkams.
- Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
- Šalčio sezonas čia pat: kaip užtikrinti augintinio sveikatą ir komfortą.
- Šunų veislių gidas šeimai ir šunų mėgėjams.
- Chow Chow – orumo ir paslaptingumo įsikūnijimas.
- Samojedas – šypsena apdovanotas šiaurės draugas.
- Kokios veislės šuo tinka ramiam šeimininkui?
- Šuo suvalgė toksišką vitamino D dozę.
- 100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro.
- Į darbo pokalbį – su mama už parankės: tendencija, kuri populiarėja Lietuvoje.
- Helio balionai – nekalta pramoga ar rimta grėsmė?
- Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
- Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
- Ši sporto rūšis – ne kiekvienam: vilnietis drąsiai šoka ir nuo 3 km aukščio uolų.
- Lytinis švietimas pagal estus: tūkstančiai įsimylėjėlių bučiuosis gatvėje.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Antrąją pusę nuo šiol išrinks mama: „Tinder“ funkcija leidžia rekomenduoti.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Jonas komentavo: ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros. Tai dabar gaunasi, kad dėl visiško ESO aplaidumo, vieni elektros vartotojai sumokės kompensacijas kitiems elektros vartotojams...
- B. komentavo: Vokietija - politinis žemės drebėjimas: į valdžią ateis kraštutiniai dešinieji?. Dreba ir pas mus: "Viena ponia, kurios vidurinis pirštas labai išvystytas, kuri negali niekaip savo laidų be šuns pagalbos pravesti.“ Kaip manote, kas taip apibūdino Ritą Miliūtę? Žemaitaitis? Op tv laidų vedėjai? Ne, mano valstyb
- Vidmantas komentavo: Nuo šaldytuvo iki šiukšlių dėžės: 5 patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą. Visada sprendžia tauta. Kai per pandemiją vienas Prancūzijos supermarketas (Leclerc) pranešė, kad įves "galimybių pasą", Lietuvoje vadintą PIŠpasiu, sekančias tris dienas visame tinkle per visą Prancūziją nebuvo nė vieno žmogaus. P
- martynas komentavo: Pigios elektros iliuzija: kodėl pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo?. Kodėl atsakingi valstybės asmenys agituoja kitus imtis veiksmų vietoje to, kad valstybės mastu organizuotų energetikos srities svarbiausių klausimų sprendimą?
- 1 % žmonių mato infraraudonuosius ir dar 1 % – ultravioletinius spindulius.
- 1863 metais Žiulis Vernas (Jules Verne) parašė knygą „Paryžius XX amžiuje“, kurioje aprašė metro, automobilį, elektros kėdę, kompiuterį ir net internetą. Tačiau leidėjai atsisakė spausdinti knygą, ir ji buvo pamiršta daugiau nei 120 metų. Tik 1989-aisiais Žiulio Verno anūkas rado šį rankraštį ir pirmą kartą knyga buvo išspausdinta 1994 m.
- Arabiškuosius skaitmenis sugalvojo ne arabai. Arabai tik perėmė šią skaičių rašymo formą iš Indijos.
- Niekas nemirė gailėdamasis, kad per mažai dirbo. Būkite darbštus, bet šeima, draugai ir jūs pats turi likti pirmoje vietoje!
- Šiaurės Amerikos medvarlės visi skysčiai žiemą pavirsta ledu, ir ji užmiega. Pavasarį varlė atšyla ir pabunda aktyviam gyvenimui. Europietiškos varlės visiškai sušalusios neišgyvena.
- Anglas džentelmenas nutarė atleisti savo sekretorę. Išsikvietė ją pas save ir labai taktiškai pareiškė:
- Panele Džons, jūs esate puiki darbuotoja, tiesiog mūsų firmos pasididžiavimas, jūs tvarkote firmos reikalus jau daugelį metų ir aš tiesiog neįsivaizduoju, kaip mūsų firma galėtų dirbti be jūsų, bet nuo pirmadienio mes pabandysime... - Nutrenkė žmogelis į kelią išbėgusią vištą. Sustojo, išlipęs apsidairė ir, atidaręs bagažinę, įsimetė.
Staiga, iš už tvoros, išlindo bobutė:
- Tik jau nesakyk, kad į ligoninę veši. - – Kuo panašūs žiūrovai ir televizijos režisieriai?
– Abu sėdi ant sofos, tik pastarieji už tai gauna pinigus.
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- Неполадки на Express-AT1 56 гр. E - спутник прекратил свою работу.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Украинцы на рынке труда Литвы: что нужно знать?
- Как просмотр телевизора влияет на нас?
- Законопроект об отмене обязательного техосмотра поддержан во втором чтении.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Transmisja kanału LRT Lituanica – dla Litwinów mieszkających w Polsce.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.







Jūsų komentaras