Sezoninis „vabzdžių siaubas“ prasideda!

Nors praėjusią žiemą Lietuvoje netrūko šalčių, stora sniego danga kai kurioms žiemojančioms vabzdžių rūšims galėjo būti palanki. Specialistai prognozuoja, kad artėjantys šilti ir lietingi orai gali paskatinti uodų populiacijos augimą, o kartu turėti įtakos ir kai kurių vorų rūšių gausai.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

„Uodų vienais metais būna daugiau, kitais – mažiau. Jų gausą lemia ne tik žiemos sąlygos, bet ir pavasario bei vasaros orai – šilti ir lietingi pavasariai bei vasaros pradžia sudaro itin palankias sąlygas uodams daugintis. Padaugėjus uodų, daugiau maisto atsiranda ir vabzdžiais mintantiems gyvūnams, tarp jų – vorams, todėl gali gausėti ir kai kurios vorų rūšys. Panašu, kad artimiausiu metu Lietuvoje šilumos ir lietaus netrūks, tad uodai aktyviai veisis ne tik natūraliuose vandens telkiniuose, bet ir, pavyzdžiui, miške paliktoje padangoje ar stiklainyje su susikaupusiu lietaus vandeniu“, – aiškina biologas, bendrovės „Dezinfa“ kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas.

Kodėl vieni bijo vorų, o uodai vienus žmones puola dažniau nei kitus?

Vieni žmonės vorų bijo taip stipriai, kad ši baimė perauga į arachnofobiją – intensyvią, neracionalią reakciją į vorus. Kiti juos vertina kaip visiškai nepavojingus gyvūnus ir nejaučia jokio diskomforto. Psichologai aiškina, kad arachnofobiją dažnai sustiprina ankstyvos patirtys, tokios kaip: išgąstis vaikystėje, nemalonus susidūrimas su voru arba stebėta kitų žmonių panika.

„Vorų išvaizda daugeliui atrodo neįprasta – daug kojų, greiti judesiai, nenuspėjamas elgesys, todėl kai kuriems žmonėms tai iš karto sukelia įtampą, net jei realios grėsmės nėra. Iš klientų esame girdėję ne vieną atvejį, kai žmonės, namuose pastebėję vorų, nebenorėjo ten pasilikti nakvoti, nes juos kankino baimė, kad užmigus vorai ims ropoti kūnu ar net įlįs į burną. Tačiau kai kuriems žmonėms vorai nekelia neigiamos asociacijos, vorus dažniausiai jie vertina neutraliai. Žinoma, baimę mažina ir žinios – supratimas, kad Lietuvoje gyvenantys vorai žmogui nėra pavojingi”, – atkreipia dėmesį biologas.

Vis dėlto, jei vorai daugeliui pirmiausia kelia psichologinį diskomfortą, tai uodai praktiškai erzina beveik visus. Nors dažnai sakoma, kad uodams vienų žmonių kraujas yra „skanesnis“, kenkėjų kontrolės ekspertas šį įsitikinimą vadina mitu.

„Uodus labiausiai traukia ne kraujas, o iškvepiamas anglies dioksidas, kūno šiluma, prakaito ir odos kvapai. Šie vabzdžiai itin jautriai reaguoja į anglies dioksidą, todėl aktyviau renkasi žmones, kurie daugiau juda, sportuoja ar tiesiog stipriau kvėpuoja – juos traukia šiltesnė ir drėgnesnė oda. Tiesa ta, kad net greta stovintys žmonės uodams gali atrodyti visiškai nevienodai patrauklūs“, – pastebi L. Grigaliūnas.

Ar uodai ir vorai pavojingi žmonėms?

Uodų įkandimai dažniausiai sukelia tik vietinę reakciją – paraudimą, patinimą ir niežulį. Įdomu tai, kad pats uodo įdūrimas yra beveik nejuntamas, o nemalonius simptomus sukelia į odą patekusios uodo seilės. Tačiau vaikams ir alergiškiems žmonėms reakcija gali būti ryškesnė. Vaikų oda plonesnė, o imuninė sistema dar tik formuojasi, todėl reakcijos neretai būna stipresnės.

„Iš gyventojų vis išgirstame nuogąstavimų dėl maliarijos, nes Lietuvoje aptinkama uodų rūšių, galinčių pernešti šios ligos sukėlėjus, tačiau mūsų klimatas kol kas nėra tinkamas šiai ligai plisti. Maliarijos parazitui būtina ilga šilto sezono trukmė ir aukštesnė temperatūra nei vyraujanti Lietuvoje. Kita vertus, Pietų Europoje sparčiai plinta tigriniai uodai, galintys pernešti pavojingas ligas, teoriškai jie gali pasiekti ir Lietuvą”, – pasakoja biologas.

Kalbant apie vorus Lietuvoje, jų keliamas pavojus daug mažesnis nei dažnai įsivaizduojama. Šalyje gyvena daugiau kaip 500 vorų rūšių, tačiau žmogui jos nepavojingos.

„Visi vorai turi nuodų, tačiau jie skirti grobiui medžioti, o ne žmogui pulti. Įkandimai dažniausiai įvyksta tik tada, kai voras prispaudžiamas arba gina kokonus bei jauniklius. Tokie įkandimai dažniausiai primena bitės įgėlimą. Be to, taip elgiasi tik labai nedaug Lietuvoje gyvenančių vorų rūšių. Didesnė problema, be fobijos, kurią įvardina gyventojai yra voratinkliai ir vorų ekskrementai, kurie gadina fasadų estetiką”, – sako L. Grigaliūnas.

Kodėl uodo zyzimas erzina labiau nei pats įkandimas?

Daugelis žmonių pripažįsta, kad juos labiausiai erzina ne pats uodo įkandimas, o jo zyzimas. Specialistai aiškina, kad taip yra todėl, jog smegenys šį garsą suvokia kaip nuolatinį ir sunkiai ignoruojamą dirgiklį, ypač kai jis girdimas visai prie ausies. Iš tiesų uodai aplink veidą skraido ne todėl, kad norėtų erzinti – juos traukia žmogaus iškvepiamas anglies dioksidas, todėl jie natūraliai sukasi būtent šioje zonoje. Ypač stipriai zyzimas juntamas tyloje, kai žmogus bando užmigti, nes net ir silpnas garsas tokiu metu atrodo gerokai intensyvesnis.

L. Grigaliūnas pabrėžia, kad vienas iš efektyviausių uodų kontrolės būdų yra biologiniai preparatai, naikinantys stovinčiame vandenyje gyvenančias lervas. Kontrolei taip pat naudojamas ir profesionalus pastatų paviršių purškimas atbaidančiomis medžiagomis, tačiau svarbu žinoti, kokius paviršius ir kokiomis priemonėmis galima apdoroti, kad nebūtų pažeidžiami aplinkosaugos reikalavimai, teisės aktai ar daroma žala aplinkai.

„Verta pastebėti, kad patys žmonės dažnai nesąmoningai sudaro puikias sąlygas uodams daugintis. Užtenka vos kelių dienų stovinčio vandens lietaus statinėje, kibire, vazone, dekoratyviniame telkinyje ar net užsikimšusiame latake, kad, esant tinkamai oro temperatūrai, ten pradėtų vystytis uodų lervos. Dėl šios priežasties prieš imantis uodų naikinimo, jei yra galimybės, rekomenduojama susitvarkyti aplinką – pašalinti stovintį vandenį ir sumažinti vietų, tinkamų jiems veistis. Svarbu suprasti ir tai, kad uodų kontrolės efektyvumas priklauso tiek nuo vietovės, tiek nuo konkrečios uodų rūšies, todėl geriausių rezultatų dažniausiai pasiekiama derinant kelias priemones”, – teigia ekspertas.

Ką vorai „sako“ apie būsto būklę?

Vorų atsiradimas namuose nebūtinai reiškia netvarką. Dažniausiai jie rodo, kad būste yra maisto ir tinkamų slėptuvių. Vorai mėgsta tamsesnes, ramesnes ir drėgnesnes vietas – plyšius, kampus, rūsius, užuolaidų karnizus. Lauke jie dažnai apsigyvena daržinėse, soduose ar prie lauko šviestuvų, kur susirenka daug vabzdžių. Bėda ta, kad ant pastatų audžiami tinklai gali tapti estetiniu galvos skausmu – juose kaupiasi dulkės, vabzdžių liekanos, o stambesnių vorų ekskrementai kartais primena paukščių paliktas dėmes.

„Paprasčiausias būdas mažinti vorų populiaciją – kantriai valyti voratinklius. Taip pat galima gyvus vorus sugauti ir paleisti atokiau nuo pastatų. Aišku, jų populiacijos kontrolei gali būti naudojamos ir profesionalios priemonės, tačiau jos turi būti taikomos saugiai ir tikslingai“, – atkreipia dėmesį ekspertas.

• Mokytojo darbas – ne kiekvienam: kas lemia, ar liksi mokykloje?
• Atostogų sezonui artėjant: 4 dalykai, kurių prireiks kiekvienoje kelionėje.
• „Enefit“ 2025 m.: nuostolingų metų kontekste – stabili rinkos dalis.
• VERT suderino naują įkainį už elektros energijos apskaitos prietaiso keitimą.
• Kodėl kaimyno kiauliena ant grilio visada sultingesnė: svarbiausios taisyklės.
• Kas dažniausiai sukelia santechnikos gedimus namuose?
• Invazinių šliužų apgultis jau čia pat: vienas lauke – ne karys.
• „Ignitis gamyba“ modernizavo Kauno hidroelektrinės valdymo sistemas.
• Psichologė: seksualinė sveikata nėra tik apie lytinę funkciją.
• Sugalvojau pirmas, bet praradau: kaip delsimas gali kainuoti verslo vardą.
• Jei neliktų interneto: kas sustotų pirmiausia ir kaip tam ruoštis.
• Apklausa atskleidė – pasirodo, šaltibarščių sezonas prasideda visai ne vasarą.
• 5 populiariausios dirbtinio intelekto apgavystės: pasakė, ko saugotis šiemet.
• Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
• Savarankiškai dirbantiems: kaip ir kada sumokėti „Sodrai“ po pajamų deklaravimo.
• Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą.
• Interneto piratai: ar jų aukso amžius Lietuvoje jau baigėsi?
• Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
• Vienas skambutis – tūkstančiai eurų: kaip veikia šiuolaikiniai sukčiai?
• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
• Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
• Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
• Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
• II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
• 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
• J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
• Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
• JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
• Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
• Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
• Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
• Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
• Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.
• Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137