Šildytis dujomis ar elektra? Sąskaitų dydį lemia visai kas kita

Dėl atvėsusių orų ir prognozuojamos žemos temperatūros praėjusią savaitę Lietuvoje pradėtas šildymo sezonas – šiluma įjungta mokyklose, sveikatos įstaigose ir daugiabučiuose.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Šildymo sezono išlaidas šiemet skaičiuoja ne tik centralizuotai tiekiama šiluma besišildantys gyventojai, bet ir tie, kurie namus šildo gamtinėmis dujomis ar elektra.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba teigia, jog šis šildymo sezonas bus 13–25 proc. brangesnis nei praėjusiais metais. Tačiau energetikos ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausią įtaką sąskaitoms dažnai daro ne energijos šaltinis, o kasdieniai gyventojų įpročiai.

Dujos ar elektra – kas iš tikrųjų padeda sutaupyti?

Artėjant šildymo sezonui vis dar dažnai diskutuojama, kuris šildymo būdas – dujinis ar elektrinis – ekonomiškesnis, tačiau specialistai pabrėžia, kad vieno atsakymo nėra.

„Dujinis šildymas išlieka populiarus dėl nesudėtingo naudojimo ir gerai išvystytos infrastruktūros. Tuo tarpu elektra šildomus namus gyventojai dažnai renkasi dėl paprastesnės įrangos priežiūros, didesnių automatizavimo galimybių ir galimybės energiją vartoti tada, kai ji pigiausia. Ypač efektyviu sprendimu laikomi šilumos siurbliai, kurie pastaraisiais metais sparčiai populiarėja Lietuvoje“, – teigia „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Edvinas Jurevičius.

Ekspertai sutaria dėl vieno: net ir pažangiausia šildymo sistema nebus efektyvi, jei šiluma bus prarandama per nesandarius langus, netinkamą vėdinimą ar dėl kitų didesnes energijos sąnaudas lemiančių įpročių.

Vienu laipsniu mažiau – iki 5 proc. mažesnės sąnaudos

Viena dažniausiai minimų rekomendacijų ruošiantis šildymo sezonui – peržiūrėti namuose palaikomą temperatūrą. Specialistai rekomenduoja gyvenamosiose patalpose palaikyti 20–22 °C temperatūrą. Skaičiuojama, kad ją sumažinus vos vienu laipsniu, šildymo sąnaudos gali sumažėti iki 5 proc. Tai aktualu tiek dujomis, tiek elektra besišildantiems gyventojams.

Šią rekomendaciją galima pritaikyti naktį ir tuomet, kai namuose ilgesnį laiką nieko nėra. Tokiu atveju temperatūrą verta sumažinti iki 16–18 °C. Šioje temperatūroje sukuriama vėsesnė ir miegui palankesnė aplinka.

Šildomi ne namai, o baldai

Nemaža dalis gyventojų net nesusimąsto, kad dalį šilumos patys „paslepia“ užstatydami radiatorius baldais. Prie radiatorių pristumtos sofos, lovos, stalai ar ilgos užuolaidos trukdo šilto oro cirkuliacijai, todėl šildymo sistema dirba ne taip efektyviai. Panaši taisyklė galioja ir grindiniam šildymui – tankūs kilimai ar didelę grindų dalį užimantys baldai gali apsunkinti šilumos sklidimą į patalpą. Taip pat rekomenduojama reguliariai nuvalyti dulkes nuo radiatorių, nes net plonas jų sluoksnis mažina šilumos atidavimą į patalpas.

Specialistai teigia, jog brangiai kainuoja ir netinkamas patalpų vėdinimas. Vietoje ilgai laikomų pravirų langų rekomenduojama rinktis trumpą ir intensyvų vėdinimą. Taip atsinaujina oras, tačiau neatšąla sienos ir baldai, kuriuos vėliau reikėtų papildomai šildyti.

Sutaupyti padeda ne spėjimai, o duomenys

Orams vėstant elektros energijos suvartojimas gali didėti ne tik dėl šildymo. Daugiau energijos sunaudojama apšvietimui, maisto gamybai, buitinės technikos naudojimui ir ilgiau namuose veikiančiai elektronikai. Todėl siekiant mažinti energijos sąnaudas, pirmiausia reikia suprasti, kur energija sunaudojama.

„Efektyvus energijos taupymas prasideda nuo duomenų. Pasitelkę išmanius energijos stebėjimo įrankius, pavyzdžiui, programėlę „EnergySmart“, gyventojai gali stebėti ir analizuoti elektros vartojimą, jo pokyčius, taip pat pridėti bei valdyti išmaniuosius šilumos siurblius. Tai padeda įvertinti, kiek energijos sunaudoja šildymo ar kiti įrenginiai, nustatyti didesnių sąnaudų priežastis ir atitinkamai keisti kasdienius įpročius“, – sako E. Jurevičius.

• Kodėl atšalus orams šilumos siurblys sunaudoja daugiau elektros?
• Turi kam atsiverti, bet tyli: kodėl jaunimui taip sunku pradėti pokalbį?
• Kardiologė senjorams: norint pagerinti sveikatą, užtenka vos vieno pokyčio.
• Kad svajonių butas netaptų brangia klaida: patikrinkite 5 dalykus.
• Lietuvoje gaminami palydovai - nepriklausomiems ryšio tinklams.
• Kol vieni žaidžia su DI, kiti iš jo uždirba: kaip gauti realios naudos?
• Derliaus sezonas įsibėgėja: ar cepelinus galima išvirti be bulvių?
• Vienos bulvės – kugeliui, kitos – net desertui: ar žinote, kurias rinktis?
• Varškės spurgos vėl grįžta į virtuvę: kaip jas iškepti purias ir minkštas?
• Dingo erekcija. Eiti pas gydytoją ar į vaistinę?
• Šis šildymo sezonas bus kitoks: atsinaujinantis kuras dar nereiškia švaraus oro.
• Kada parduodant žemės sklypą būtini kadastriniai matavimai.
• Šildymo sezonas artėja: ką padaryti dabar, kad sąskaitos būtų mažesnės?
• Seniausi automobiliai brangsta : kada noras sutaupyti - prieš pirkėją?
• Po vasaros audrų – klausimas gyventojams: kiek laiko išsiverstumėte be elektros?
• Techninių įgūdžių negana: kaip darbdaviui pamatyti tai, ko neparodo CV?
• Pašto dėžutėje – banko kortelė jūsų vardu: nauja sukčiavimo schema.
• II pakopos lėšas atsiėmę gyventojai jų įdarbinti neskuba.
• Saugumo jausmas gali klaidinti: įspėja dėl dažnai nuvertinamų rizikų namuose.
• Paspirtuko sukelta trauma: koma ir neurochirurgų darbas, sugrąžinęs į gyvenimą.
• Kodėl privataus detektyvo paslaugų kainos gali labai skirtis?
• Ką pagaminti iš makaronų? Trys nebrangios idėjos jaukiam rudens savaitgaliui.
• Energijos rijikas namuose gali būti ne senas prietaisas, o jo nustatymas.
• VU chemikų sukurtas metodas gali paspartinti naujų vaistų kūrimą.
• VU Fizikos fakulteto mokslininkai siekia įminti perovskitų paslaptis.
• Dyzelinui brangstant: kiek galima sutaupyti važiuojant elektra?
• Lietuva užsitikrino JAV dujų tiekimą dešimtmečiui: didesnis kainų stabilumas.
• Ką iš tiesų sako jūsų šuo? Mokslininkas apie DI bandymus iššifruoti gyvūnų kalbą.
• Atsistojus tenka įsikibti, nes aptemsta akyse? Šio simptomo nereikėtų ignoruoti.
• DI bumas toliau brangina IT infrastruktūrą: kainos per metus šoktelėjo.
• Prezidentas: JAV kariai jau pakeliui į Lietuvą.
• Tekste nėra nė vieno žodžio. Ką jame perskaito vaikai?
• Elektriniai paspirtukai mieste: ko reikia, kad visi jaustumės saugesni?
• RRT: Telecentras turės grąžinti LRT 651 tūkst. eurų permoką.
• Tarp darbuotojų ryškėja atskirtis: kokių įgūdžių prireiks norint neatsilikti?
• Ukmergės gamykla ruošiasi auginti komandą iki 400 žmonių.
• Nelegalus darbas statybų sektoriuje: individualios veiklos pažyma neapsaugo.
• Atrodė puikiai, kol neišvažiavo į kelią: ką gali slėpti stovėjęs automobilis?
• Darbo skelbimo nebeužtenka: kas veikia ieškant specialistų.
• Vaikas išvėmė vaistus: sugirdyti dozę dar kartą ar laukti kito vartojimo?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140