Vasaros pavojai akims: traumos, kurios gali sugadinti atostogas

Vasarą daugelis leidžia laiką poilsiaudami gamtoje, keliaudami ar užsiimdami aktyviu laisvalaikiu. Būtent šiuo metų laiku akių ligų gydytojai pastebi išaugantį pacientų, patyrusių įvairias akių traumas, skaičių.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Smėlis paplūdimyje, vandens pramogos, sodo darbai ar sportas gryname ore gali tapti ne tik malonių įspūdžių, bet ir rimtų sveikatos problemų priežastimi.

Anot akių klinikos „Lirema“ akių ligų gydytojos Ievos Sabonaitienės, kai kurios akių traumos gali baigtis ne tik laikinu diskomfortu, bet ir ilgalaikiais regėjimo sutrikimais.

„Daugumos traumų būtų galima išvengti laikantis elementarių saugumo priemonių. Vis dėlto vasaros metu žmonės dažnai atsipalaiduoja ir neįvertina rizikų, kurios slypi paplūdimyje, sode ar aktyviai leidžiant laisvalaikį“, – teigia gydytoja.

Paplūdimys ir vandens pramogos

Vienos dažniausių vasaros akių traumų susijusios su poilsiu prie vandens. Stiprus vėjas paplūdimiuose dažnai pakelia smėlio daleles, kurios gali patekti į akis ir pažeisti ragenos paviršių.

„Tokiais atvejais žmogus jaučia aštrų skausmą, akies perštėjimą, paraudimą, akis gausiai ašaroja. Natūrali reakcija – trinti akį, tačiau būtent tai gali padaryti dar daugiau žalos. Smulkios smėlio dalelės, trinamos į rageną, gali sukelti jos įbrėžimus, kurie vėliau gali virsti infekcijomis“, – patirtimi dalijasi I. Sabonaitienė.

Pavojų gali kelti ir maudynės baseinuose, ežeruose ar jūroje – vanduo ne visada yra toks švarus, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

„Atviruose vandens telkiniuose yra gausu bakterijų, virusų ar kitų mikroorganizmų, sukeliančių akių uždegimus. Rizika dar labiau išauga žmonėms, nešiojantiems kontaktinius lęšius, todėl rekomenduojama maudytis be jų“, – įspėja oftalmologė.

Anot jos, aktyvias vandens pramogas mėgstantys turėtų naudoti specialius apsauginius akinius.

„Plaukiant vandens motociklu, buriuojant ar nardant akis gali traumuoti vandens srovė, smulkios dalelės ar net netikėti smūgiai“, – teigia I. Sabonaitienė.

Sodo darbai ir aktyvus laisvalaikis – dažna rimtų traumų priežastis

Vasarą gyventojai daugiau laiko skiria aplinkos tvarkymui, sodininkystei ir įvairiems remonto darbams.

„Sulaukiame pacientų, kurie susižaloja pjaunant žolę, naudojant trimerius ar kitus mechaninius įrankius, kai į akis pataiko akmenukai, šakelės, metalo ar medžio dalelės. Tokios traumos neretai būna kur kas pavojingesnės nei atrodo iš pradžių“, – vardija gydytoja I. Sabonaitienė.

Jos teigimu, kartais žmogus jaučia tik nedidelį diskomfortą, tačiau akies viduje gali būti likęs svetimkūnis arba susiformavęs gilus pažeidimas.

„Jei laiku nesikreipiama pagalbos, gali prasidėti infekcija ar išsivystyti rimtesni regėjimo sutrikimai, todėl dirbant su mechaniniais įrankiais apsauginiai akiniai turėtų būti tokie pat savaime suprantami kaip ir darbo pirštinės“, – teigia specialistė.

Vasarą daugėja traumų, patiriamų važiuojant dviračiais, paspirtukais, žaidžiant futbolą, tenisą ar kitus sportinius žaidimus.

„Į akis gali pataikyti kamuolys, sporto inventorius ar net kito žmogaus ranka. Tokie smūgiai kartais sukelia ne tik paviršinius pažeidimus, bet ir vidinius kraujavimus, tinklainės pažeidimus ar kitus rimtus sužalojimus, kuriems reikalingas skubus gydymas“, – įspėja I. Sabonaitienė.

Pavojingi simptomai

Nors dalis akių traumų praeina be rimtesnių pasekmių, svarbu žinoti požymius, signalizuojančius, kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

„Pavojingi simptomai – yra staiga suprastėjęs regėjimas, stiprus skausmas, kraujavimas akyje, dvejinimasis, ryškus jautrumas šviesai ar nepraeinantis svetimkūnio pojūtis. Tokiais atvejais savarankiškai gydytis nereikėtų“, – simptomu svardija I. Sabonaitienė.

Ypatingą dėmesį būtina skirti cheminiams akių nudegimams – į akis patekus valikliams, trąšoms, dezinfekavimo priemonėms ar kitoms cheminėms medžiagoms.

„Tokiu atveju svarbiausia kuo greičiau pradėti plauti akį dideliu kiekiu švaraus vandens. Tai reikėtų daryti ne trumpiau kaip 15–20 minučių, o vėliau nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą“, – teigia oftalmologė.

Anot jos, gera žinia ta, kad daugumos vasaros akių traumų galima išvengti naudojant specialias atitinkamos veiklos apsaugos priemones, akinius, vengiant trinti akis nešvariomis rankomis.

„Atostogų sezonas turėtų būti skirtas poilsiui ir geroms emocijoms, todėl rūpinimasis akių saugumu gali padėti išvengti nemalonių incidentų. Net ir nedidelė trauma kartais gali turėti ilgalaikių pasekmių, todėl nereikėtų ignoruoti simptomų ir, kilus abejonėms, kreiptis profesionalios pagalbos“, – apibendrina akių ligų gydytoja I. Sabonaitienė.

• „Eurovizijos“ belaukiant: kiek elektros energijos suvartojama konkurso metu?
• Kodėl vieni pomidorai tirpte tirpsta burnoje, o kiti – be skonio?
• Norite išskirtinio telefono numerio? Atsakė, kiek tai kainuoja.
• Nelieskite laukinių gyvūnų jauniklių: tai gali lemti jų žūtį.
• Neprašyti svečiai po kapotu: graužikai vairuotojams gali kainuoti tūkstančius.
• LNDT sezoną užbaigs spektakliu apie jaunystės maniją „Geismas“.
• Prireiks daugiau nei vien tik kalendoriaus: kaip ūkininkauti keičiantis klimatui.
• Nauja tvarka: bus užtikrintos sąžiningos laivų techninių apžiūrų kainos.
• Kai peržengiama riba: kaip suprasti, kad tai – seksualinis priekabiavimas?
• Saulės elektrinių bumas turi ir kitą pusę: jau dabar daugėja pavojingų atliekų.
• Kiek pinigų galima skirti atostogoms? Ekspertė pateikė paprastą formulę.
• Kuras nepinga: kokie vairavimo įpročiai gali sumažinti degalų sąnaudas.
• Ko mus gali išmokyti mokslinė fantastika?
• Vienu automobiliu vairuotojai dažniausiai naudojasi 3–5 metus.
• Vanduo iš čiaupo: kada galite gerti drąsiai, o kada – geriau nerizikuoti?
• Ką daryti su sodo ir daržo atliekomis, jei jų deginti negalima?
• Simonas renkasi elektros planą: sprendimą padiktavo rekordiškai pigus balandis.
• Tūkstančiai lietuvių grįžta į II pensijų pakopą: štai ką rodo naujausi duomenys.
• Mokytojo darbas – ne kiekvienam: kas lemia, ar liksi mokykloje?
• Atostogų sezonui artėjant: 4 dalykai, kurių prireiks kiekvienoje kelionėje.
• „Enefit“ 2025 m.: nuostolingų metų kontekste – stabili rinkos dalis.
• VERT suderino naują įkainį už elektros energijos apskaitos prietaiso keitimą.
• Kodėl kaimyno kiauliena ant grilio visada sultingesnė: svarbiausios taisyklės.
• Kas dažniausiai sukelia santechnikos gedimus namuose?
• Invazinių šliužų apgultis jau čia pat: vienas lauke – ne karys.
• „Ignitis gamyba“ modernizavo Kauno hidroelektrinės valdymo sistemas.
• Psichologė: seksualinė sveikata nėra tik apie lytinę funkciją.
• Sugalvojau pirmas, bet praradau: kaip delsimas gali kainuoti verslo vardą.
• Jei neliktų interneto: kas sustotų pirmiausia ir kaip tam ruoštis.
• Apklausa atskleidė – pasirodo, šaltibarščių sezonas prasideda visai ne vasarą.
• 5 populiariausios dirbtinio intelekto apgavystės: pasakė, ko saugotis šiemet.
• Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
• Savarankiškai dirbantiems: kaip ir kada sumokėti „Sodrai“ po pajamų deklaravimo.
• Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą.
• Interneto piratai: ar jų aukso amžius Lietuvoje jau baigėsi?
• Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
• Vienas skambutis – tūkstančiai eurų: kaip veikia šiuolaikiniai sukčiai?
• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137