Planuojate aktyvias atostogas? Ką reikėtų žinoti apie kelionių draudimą

Užsiregistravote į maratoną Berlyne ar dviračių žygį Alpėse? Bilietai nupirkti, treniruotės vyksta pagal planą – bet ar patikrinote, ką tiksliai dengia jūsų kelionių draudimas? Pasirodo, daugelis aktyvių keliautojų tai sužino tik tada, kai būna per vėlu.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Pavasario ir vasaros sezono kelionės natūraliai atneša vis aktyvesnius atostogų planus: žygiai pėsčiomis, banglentės, nardymas, dviračių kelionės ar dalyvavimas įvairiuose sporto renginiuose. Tačiau daugelis keliautojų nežino, kad įprastas kelionių draudimas gali būti nepakankamas visoms veikloms.

„Dažnai manoma, kad jei tai nėra ekstremalusis sportas, pakanka įprasto kelionių draudimo. Iš tikrųjų papildomos apsaugos gali prireikti jau gana populiarioms veikloms – pavyzdžiui, dalyvaujant užsienyje vykstančiame maratone, keliaujant dviračiu ar einant į žygius kalnuose", – sako „If“ draudimo Asmens draudimo produktų rizikos valdymo vadovė Lina Aidukevičienė.

Kelionių draudimo ekspertė dalijasi žiniomis, kaip pasiruošti vasaros kelionėms ir iš anksto įvertinti savo kelionės rizikingumą.„Aktyvios atostogos turėtų teikti malonių įspūdžių, o ne nemalonių staigmenų. Kelios minutės, skirtos draudimo sąlygoms peržiūrėti ir savo planams įvertinti, vėliau gali sutaupyti labai dideles netikėtas išlaidas. Kelių eurų taupymas gali būti nevertas to, jei nelaimingo atsitikimo atveju gydymo ar transporto išlaidas teks dengti iš savo kišenės", – pridūrė L. Aidukevičienė.

Draudimo bendrovės aktyvias veiklas įprastai skirsto į tris kategorijas pagal rizikos lygį:

1. Mažos rizikos veiklos:pavyzdžiui, įprastas bėgiojimas, važiavimas dviračiu , golfo žaidimas, maudynės jūroje, įskaitant paviršinį nardymą, pasivaikščiojimai kalnų takais iki 2 000 m aukštyje, skrydžiai oro balionu ar lengvuoju lėktuvu kaip keleiviui. Šioms veikloms pakanka įprasto kelionių draudimo, o sutartį galima patogiai sudaryti savitarnos būdu.

2. Didelės rizikos veiklos:pavyzdžiui, laipiojimas sienomis, kalnų žygiai 2 000–5 000 m aukštyje, banglentės, vandenlenčių sportas, tenisas bei komandinis sportas mėgėjų lygoje (futbolas, krepšinis ir kt.). Papildoma apsauga taip pat būtina dalyvaujant bet kokiose varžybose, įskaitant masinio sporto renginius (pvz., maratonus) ir sporto treniruočių stovyklas. Prie įprasto kelionių draudimo būtina papildomai rinktis didesnės rizikos laisvalaikio ir sporto apsaugą.

3. Ypač pavojingos veiklos:pavyzdžiui, šuoliai parašiutu, šuoliai su virve, alpinizmas, kalnų dviračių sportas, automobilių ir kartingo lenktynės, plaukiojimas atviroje jūroje, plaukimas kalnų upių slenksčiais ir giluminis nardymas. Apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų (ar sveikatos sutrikimo) šioms veikloms su draudimo bendrove reikia susisiekti atskirai. Kiekvienas atvejis tuomet vertinamas individualiai, o draudimo apsaugos galimybė ir sąlygos priklauso nuo konkrečios veiklos rizikos lygio.

Masiniai renginiai ir aukštis virš jūros lygio dažniausiai nustebina

„Dažniausiai žmones nustebina tai, kad papildomos apsaugos reikia ir mėgėjiškam komandiniam sportui ar tokiems sporto renginiams kaip maratonai. Be to, žmonės ne visada pagalvoja, kad aukštis virš jūros lygio didina rizikas ir jų vertinimą", – pažymėjo Lina Aidukevičienė.

Draudimo ekspertai rekomenduoja prieš kelionę atidžiai apgalvoti savo veiklos planą ir patikrinti, ar suplanuotos veiklos reikalauja papildomos apsaugos. Tinkamas draudimas padeda išvengti situacijų, kai nelaimingo atsitikimo atveju gydymo ar transporto išlaidas tenka dengti pačiam keliautojui.

• LNDT sezoną užbaigs spektakliu apie jaunystės maniją „Geismas“.
• Prireiks daugiau nei vien tik kalendoriaus: kaip ūkininkauti keičiantis klimatui.
• Nauja tvarka: bus užtikrintos sąžiningos laivų techninių apžiūrų kainos.
• Kai peržengiama riba: kaip suprasti, kad tai – seksualinis priekabiavimas?
• Saulės elektrinių bumas turi ir kitą pusę: jau dabar daugėja pavojingų atliekų.
• Kiek pinigų galima skirti atostogoms? Ekspertė pateikė paprastą formulę.
• Kuras nepinga: kokie vairavimo įpročiai gali sumažinti degalų sąnaudas.
• Ko mus gali išmokyti mokslinė fantastika?
• Vienu automobiliu vairuotojai dažniausiai naudojasi 3–5 metus.
• Vanduo iš čiaupo: kada galite gerti drąsiai, o kada – geriau nerizikuoti?
• Ką daryti su sodo ir daržo atliekomis, jei jų deginti negalima?
• Simonas renkasi elektros planą: sprendimą padiktavo rekordiškai pigus balandis.
• Tūkstančiai lietuvių grįžta į II pensijų pakopą: štai ką rodo naujausi duomenys.
• Mokytojo darbas – ne kiekvienam: kas lemia, ar liksi mokykloje?
• Atostogų sezonui artėjant: 4 dalykai, kurių prireiks kiekvienoje kelionėje.
• „Enefit“ 2025 m.: nuostolingų metų kontekste – stabili rinkos dalis.
• VERT suderino naują įkainį už elektros energijos apskaitos prietaiso keitimą.
• Kodėl kaimyno kiauliena ant grilio visada sultingesnė: svarbiausios taisyklės.
• Kas dažniausiai sukelia santechnikos gedimus namuose?
• Invazinių šliužų apgultis jau čia pat: vienas lauke – ne karys.
• „Ignitis gamyba“ modernizavo Kauno hidroelektrinės valdymo sistemas.
• Psichologė: seksualinė sveikata nėra tik apie lytinę funkciją.
• Sugalvojau pirmas, bet praradau: kaip delsimas gali kainuoti verslo vardą.
• Jei neliktų interneto: kas sustotų pirmiausia ir kaip tam ruoštis.
• Apklausa atskleidė – pasirodo, šaltibarščių sezonas prasideda visai ne vasarą.
• 5 populiariausios dirbtinio intelekto apgavystės: pasakė, ko saugotis šiemet.
• Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
• Savarankiškai dirbantiems: kaip ir kada sumokėti „Sodrai“ po pajamų deklaravimo.
• Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą.
• Interneto piratai: ar jų aukso amžius Lietuvoje jau baigėsi?
• Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
• Vienas skambutis – tūkstančiai eurų: kaip veikia šiuolaikiniai sukčiai?
• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
• Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137