Parduodate automobilį? Ši klaida gali atbaidyti pirkėjus dar iki pirmos apžiūros

Automobilį norintys parduoti vairuotojai kainą dažnai nustato pagal tai, ką mato skelbimų portaluose. Tačiau brangiausias panašaus modelio skelbimas dar nereiškia, kad tiek vertas ir jų automobilis.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Realų kainos intervalą lemia ne tik markė ar pagaminimo metai, bet ir rida, būklė, istorija, komplektacija bei tai, kaip greitai norima parduoti.

Naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas sako, kad automobilis neturi vienos absoliučiai tikslios rinkos kainos.

„Dažniausiai galima nustatyti realų kainos intervalą, kuris priklausys nuo to, kaip greitai žmogus nori automobilį parduoti. Jeigu savininkas neskuba, jis gali bandyti siekti aukštesnės kainos, tačiau norint parduoti greičiau, vertinimas turi būti realistiškesnis“, – sako P. Valiukėnas.

Vien markės ir metų nepakanka

Pasak jo, pirmas žingsnis turėtų būti panašių automobilių paieška skelbimų portaluose, tačiau lyginti vien markę, modelį ir pagaminimo metus neužtenka. Vertę keičia modelio karta, variklis, pavarų dėžė, kėbulo tipas, komplektacija, rida, serviso istorija ir bendra būklė.

Norint susidaryti tikslesnį vaizdą, reikėtų peržiūrėti ne kelis, o bent keliolika panašių pasiūlymų, atmesti akivaizdžiai per brangius ir įtartinai pigius variantus. Svarbu įvertinti ir tai, kiek laiko automobilis jau pardavinėjamas – ilgai kabantis brangus skelbimas nebūtinai rodo rinkos kainą.

„Dažniausia klaida – orientuotis į brangiausius skelbimus. Savininkas natūraliai linkęs pasirinkti tą kainą, kuri patvirtina jo norimą lūkestį, tačiau nepasidomi, kiek laiko tas automobilis jau pardavinėjamas. Be to, skelbimo kaina nėra tas pats, kas galutinė sandorio kaina“, – pastebi ekspertas.

Pirkėjas trūkumus pamato greitai

Automobilio vertę nulemia tai, ko pats savininkas gali ir nebepastebi. Neprižiūrėtas salonas, kėbulo pažeidimai, korozija, degančios įspėjamosios lemputės, prastai veikianti automatinė pavarų dėžė, kondicionierius ar elektronikos sistemos pirkėjo akyse tampa argumentais kainai mažinti.

„Reikšmės turi ir smulkesni dalykai: prastos padangos, vienas raktas, neatlikta techninė apžiūra ar artėjantis periodinis aptarnavimas. Ne mažiau svarbi ir rida. Automobilis su didesne, tačiau aiškia ir patvirtinta rida dažnai vertinamas geriau negu automobilis su mažesne, bet abejonių keliančia rida. Savininkas prie automobilio trūkumų dažnai būna pripratęs ir jų nebepastebi, tačiau pirkėjas viską pamato per pirmąsias kelias minutes“, – aiškina P. Valiukėnas.

Atliktas remontas ne visada pakelia kainą

Dar viena klaida – tikėtis, kad visos investicijos į automobilį grįš per pardavimo kainą. Naujos padangos, pakeista sankaba ar paskirstymo diržas pirkėjui gali atrodyti kaip tinkamos priežiūros įrodymas, bet nebūtinai kaip priežastis mokėti tiek, kiek kainavo remontas.

„Žmonės savo automobilius linkę pervertinti. Tai natūralu, nes savininkas prisimena, kiek už automobilį mokėjo, kiek investavo į remontą, padangas ar papildomą įrangą. Tačiau naujai pakeista sankaba ar paskirstymo diržas dažniausiai nepadidina automobilio vertės remonto sąskaitos dydžiu. Pirkėjui tokie darbai dažniausiai yra ne papildomas privalumas, o normalios būklės dalis“, – sako P. Valiukėnas.

Jo teigimu, praktikoje savininko lūkestis nuo realios rinkos vertės dažnai skiriasi maždaug 5–15 proc. Kai automobilis lyginamas su kur kas geresnės būklės arba profesionalių pardavėjų paruoštais automobiliais, skirtumas gali viršyti ir 20 proc.

Kada verta pardavinėti pačiam?

Savarankiškas pardavimas gali pasiteisinti, kai automobilis paklausus, geros būklės, turi aiškią istoriją, o savininkas neskuba. Tačiau būtina įvertinti visą procesą – automobilio paruošimą, fotografavimą, skelbimą, skambučius, apžiūras, derybas ir dokumentų tvarkymą.

„Teoriškai automobilį parduodant savarankiškai galima gauti didesnę kainą, tačiau reikėtų skaičiuoti ne tik galutinę pardavimo sumą. Skelbimų išlaidos, automobilio paruošimas, galimi remontai, sugaištas laikas ir per kelis mėnesius toliau mažėjanti automobilio vertė taip pat kainuoja“, – pažymi P. Valiukėnas.

Į profesionalų supirkėją, anot jo, racionalu kreiptis tada, kai svarbus greitis, aiškumas ir saugumas. Tai aktualu perkant kitą automobilį, nenorint investuoti į senojo remontą, neturint laiko bendrauti su potencialiais pirkėjais arba nenorint į automobilį įsileisti daugybės nepažįstamų žmonių.

„Profesionalaus supirkėjo pasiūlymas paprastai bus mažesnis už galimą mažmeninę pardavimo kainą, nes jis prisiima automobilio paruošimo, laikymo, garantinių įsipareigojimų ir perpardavimo riziką. Todėl reikėtų lyginti ne supirkėjo pasiūlymą su didžiausia skelbime matyta kaina, o su realia suma, kuri liktų savarankiškai pardavus automobilį ir įvertinus visas išlaidas bei sugaištą laiką“, – aiškina „Longo LT“ vadovas.

Kodėl galutinė kaina gali pasikeisti?

Pirmasis vertinimas dažniausiai atliekamas nuotoliniu būdu – pagal automobilio registracijos numerį arba VIN kodą, savininko pateiktą informaciją, nuotraukas, ridą, komplektaciją ir nurodytą techninę būklę. Šiame etape įvertinama konkretaus modelio paklausa, panašių automobilių kainos rinkoje ir pateikiamas preliminarus pasiūlymas.

Tačiau galutinė kaina paaiškėja tik automobilį apžiūrėjus gyvai. Tada tikrinama jo istorija, dokumentai, kėbulo ir salono būklė, atliekama techninė apžiūra bei bandomasis važiavimas. Vertinamas variklio, pavarų dėžės, važiuoklės, stabdžių, elektronikos darbas, dažų sluoksnis, padangos, raktų skaičius ir galimos paruošimo išlaidos.

„Galutinis pasiūlymas nuo preliminaraus dažniausiai skiriasi tada, kai apžiūros metu nustatomi iš anksto nenurodyti gedimai, ankstesnio eismo įvykio požymiai, istorijos ar ridos neatitikimai, prasta padangų būklė arba artėjantys brangūs remonto darbai. Pasiūlymo vertė gali ir padidėti, jeigu automobilio būklė yra geresnė, nei pasirodė“, – teigia P. Valiukėnas.

• Karštąjį savaitgalį planuojate kelionę kemperiu? Ką svarbu žinoti.
• Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
• Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
• Nuo šaldytuvo iki šiukšlių dėžės: 5 patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą.
• Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
• Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
• Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie vilioja labiausiai?
• Termometrams perkopus 30 laipsnių: klaida vėsinant namus gali brangiai kainuoti.
• „Jeigu žmogus nori darbo – visa kita išmokstama“: kas „išduoda“ gerą kandidatą.
• Lietuva išliks Baltijos regiono augimo lydere, bet mokės didesne infliacija.
• Atsiskaitymai užsienyje: pasirinkus ne tą valiutą, sąskaita gali išaugti.
• Kaip išsirinkti tinkamiausią prezervatyvą?
• Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
• Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
• Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
• Ar galima paskambinti mamai iš 10 kilometrų aukščio?
• Įspėja elektromobilių savininkus: įkrovimas iš lizdo gali sukelti gaisrą.
• Gyvename kartu, tačiau vestuvių neplanuojame: kodėl?
• Paviešinote nuotrauką iš kelionės? Sukčiai mato daugiau nei jūsų atostogų kryptį.
• Dviguba pilietybė: kada baimintis dėl lietuviško paso nereikia?
• Pigios elektros iliuzija: kodėl pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo?
• Nutekėjo jūsų duomenys? Didžiausia rizika dažnai prasideda vėliau.
• Kai elektra dingsta ne dėl audros: ką atskleidžia privačių elektrinių auditai.
• Kodėl Z kartai sunkiau tapti savarankiška: problema slypi ne žinių trūkume.
• Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
• Mindaugas Kuzminskas: „Dabar jau suprantu, ką veteranai turėjo omenyje“.
• Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
• Sutriko „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ puslapių darbas.
• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
• Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą.
• Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu.
• „Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138