Kodėl Z kartai sunkiau tapti savarankiška: problema slypi ne žinių trūkume

Z karta (gimę 1997–2012 metais) dažnai apibūdinama kaip drąsi, atvira ir nebijanti kalbėti apie emocinę sveikatą. Tačiau pirmasis Baltijos šalyse atliktas Z kartos draudimo raštingumo tyrimas atskleidė kitą tendenciją.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Nors jauni žmonės supranta finansinio saugumo svarbą, pirmieji rimtesni gyvenimo sprendimai jiems dažnai kelia daug abejonių ir nerimo.

Kodėl Z karta kitaip vertina saugumą?

Emocinės klinikos „Anima psichologija“ įkūrėjos, psichoterapeutės Viktorijos Bartkutės-Vyšniauskienės teigimu, šią kartą formavo visai kitokios aplinkybės nei jų tėvus.

„Tūkstantmečio karta augo gana saugiais ir stabiliais laikais. Z karta užaugo pasaulyje, kuriame matė pandemiją, karus, ekonominį neapibrėžtumą. Natūralu, kad tai formuoja visai kitokį santykį su saugumu ir ateitimi“, – sako specialistė.

Anot jos, jei ankstesnės kartos dažniau vadovavosi principu „reikia – vadinasi, darau“, šiandien jauni žmonės pirmiausia siekia surinkti kuo daugiau informacijos ir tik tada ryžtasi veikti.

Baimė suklysti

Pasak psichoterapeutės, vienas ryškiausių šios kartos bruožų – pasikeitęs požiūris į klaidas.

„Šiandien klaida dažnai suvokiama kaip ženklas, kad nepakankamai pasistengei arba neatradai geriausio sprendimo. Todėl daliai jaunų žmonių atrodo saugiau sprendimą atidėti, nei rizikuoti suklysti“, – teigia V. Bartkutė-Vyšniauskienė.

Psichoterapeutė pastebi, jog papildomą spaudimą kuria ir socialiniai tinklai.

„Jaunas žmogus mato ne tik savo galimybes, bet ir idealizuotą kitų žmonių gyvenimą. Todėl natūraliai atsiranda lūkestis, kad pirmas būstas turi būti labai geras, atostogos – įspūdingos, o pirmieji sprendimai – teisingi“, – sako ji.

Ne visada pasiruošę savarankiškam gyvenimui

Psichoterapeutė atkreipia dėmesį, kad daugelis Z kartos atstovų augo aplinkoje, kurioje tėvai galėjo suteikti daugiau galimybių nei ankstesnėms kartoms.

„Tėvai skatino mokytis, studijuoti, ieškoti savęs, dažnai apsaugodavo nuo finansinių rūpesčių. Tačiau anksčiau ar vėliau ateina momentas, kai tenka pradėti gyventi iš savo pajamų ir pačiam prisiimti atsakomybę už savo sprendimus“, – aiškina V. Bartkutė-Vyšniauskienė.

Jos teigimu, dalis jaunų žmonių ilgiau gyvena jausdami, kad visada yra kažkas, kas padės, todėl pirmieji savarankiški sprendimai tampa gerokai didesniu iššūkiu.

Žino daug, bet veikti vis dar nedrąsu

Panaši tendencija atsiskleidė ir „Balcia Insurance SE“ atliktame tyrime. Lietuvoje teorinių žinių rodiklis siekė 56 balus, o praktinių įgūdžių ir elgsenos – vos 29.

„Matome, kad jauni žmonės supranta, jog rizikos egzistuoja, tačiau realiose situacijose dažnai stokoja aiškumo ir pasitikėjimo. Kai kažkas nutinka pirmą kartą, atsiranda daug nežinomybės – ką daryti po eismo įvykio, kaip elgtis dėl žalos nuomojamame būste ar kas atsakingas, jei nukenčia kitas žmogus“, – sako „Balcia“ valdybos narys ir Lietuvos filialo vadovas Artur Senčenko.

Anot jo, šiandien jauni žmonės su atsakomybe susiduria gerokai anksčiau, nei patys mano.

„Ši karta daug keliauja, nuomojasi būstus, naudojasi paspirtukais ar dalijimosi platformų automobiliais. Dažnai apie galimas pasekmes susimąstoma tik tada, kai kažkas nutinka. Tačiau atsakomybė prasideda gerokai anksčiau – nuo supratimo, kad kiekvienas sprendimas gali turėti pasekmių ne tik tau pačiam, bet ir aplinkiniams“, – teigia Artur Senčenko.

Ką svarbu suprasti tėvams?

Pasak psichoterapeutės, didžiausia klaida, kurią daro dalis tėvų – noras apsaugoti vaikus nuo visų nesėkmių.

„Kai už klaidas baudžiame arba nuolat gąsdiname pasekmėmis, žmoguje užauginame stiprų vidinį kritiką. Vėliau jis pats sau sako: geriau nebandyk, nes nepavyks“, – teigia ji.

Vietoje to specialistė ragina mokyti vaikus, kad klaidos yra natūrali gyvenimo dalis.

„Jeigu kažkas nepavyko, svarbu klausti ne kas kaltas, o ką iš šios situacijos galima išmokti. Būtent taip auginamas pasitikėjimas savimi ir gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo sprendimus“, – sako V. Bartkutė-Vyšniauskienė.

• Sukčių apgaulės keičiasi greičiau nei žmonių budrumas – pasakė, kaip apsisaugoti.
• Atostogų sezonas – darbymetis sukčiams: 7 dažniausios apgavystės keliaujant.
• Jauni darbuotojai nenori tapti vadovais: statusą keičia laisvė, gyvenimo kokybė.
• TV vedėja U. Siparė: didžiausia šių laikų prabanga – ramybė dėl savo sveikatos.
• Sezoninis „vabzdžių siaubas“ prasideda!
• Geriausia dovana priešui yra savo pareigų tinkamai neatliekanti Vyriausybė.
• Nutekėjo RC duomenys: ką sukčiai gali nuveikti su jūsų adresu ir asmens kodu.
• Ilgos vasaros vaikystėje, trumpėjantys metai suaugus: kas vyksta su laiku?
• Elektromobiliai jau pigesni nei dyzeliniai? Kada jie iš tiesų atsiperka?
• Registrų centro vadovo pasitraukimo negana – atsakomybė ir ministrams.
• Vasaros išvykos su augintiniu: patarė, kaip užtikrinti jo komfortą ir saugumą.
• Gražūs, bet pavojingi: kaip invaziniai augalai tyliai keičia Lietuvos gamtą.
• Susisiekimo ministras J. Taminskas sušaukė pavaldžių įmonių vadovus.
• Žygimantas Mauricas. Kodėl degalų kainos kyla, o elektros – krenta?
• Ne ten pervedėte pinigus? Juos susigrąžinti gali būti ne taip paprasta.
• 5 dažniausios naujakurių klaidos planuojant interjerą: ką verta apgalvoti.
• „Eurovizijos“ belaukiant: kiek elektros energijos suvartojama konkurso metu?
• Kodėl vieni pomidorai tirpte tirpsta burnoje, o kiti – be skonio?
• Norite išskirtinio telefono numerio? Atsakė, kiek tai kainuoja.
• Nelieskite laukinių gyvūnų jauniklių: tai gali lemti jų žūtį.
• Neprašyti svečiai po kapotu: graužikai vairuotojams gali kainuoti tūkstančius.
• LNDT sezoną užbaigs spektakliu apie jaunystės maniją „Geismas“.
• Prireiks daugiau nei vien tik kalendoriaus: kaip ūkininkauti keičiantis klimatui.
• Nauja tvarka: bus užtikrintos sąžiningos laivų techninių apžiūrų kainos.
• Kai peržengiama riba: kaip suprasti, kad tai – seksualinis priekabiavimas?
• Saulės elektrinių bumas turi ir kitą pusę: jau dabar daugėja pavojingų atliekų.
• Kiek pinigų galima skirti atostogoms? Ekspertė pateikė paprastą formulę.
• Kuras nepinga: kokie vairavimo įpročiai gali sumažinti degalų sąnaudas.
• Ko mus gali išmokyti mokslinė fantastika?
• Vienu automobiliu vairuotojai dažniausiai naudojasi 3–5 metus.
• Vanduo iš čiaupo: kada galite gerti drąsiai, o kada – geriau nerizikuoti?
• Ką daryti su sodo ir daržo atliekomis, jei jų deginti negalima?
• Simonas renkasi elektros planą: sprendimą padiktavo rekordiškai pigus balandis.
• Tūkstančiai lietuvių grįžta į II pensijų pakopą: štai ką rodo naujausi duomenys.
• Mokytojo darbas – ne kiekvienam: kas lemia, ar liksi mokykloje?
• Atostogų sezonui artėjant: 4 dalykai, kurių prireiks kiekvienoje kelionėje.
• „Enefit“ 2025 m.: nuostolingų metų kontekste – stabili rinkos dalis.
• VERT suderino naują įkainį už elektros energijos apskaitos prietaiso keitimą.
• Kodėl kaimyno kiauliena ant grilio visada sultingesnė: svarbiausios taisyklės.
• Kas dažniausiai sukelia santechnikos gedimus namuose?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138