„Eurovizijos“ belaukiant: kiek elektros energijos suvartojama konkurso metu?

Vėlų šeštadienio vakarą – kasmet milijonus žiūrovų Europoje pritraukiantis „Eurovizijos“ dainų konkurso finalas, kuriame savo atstovą turės ir Lietuva. Nuo įspūdingų scenos efektų iki nepertraukiamų tiesioginių transliacijų – ekspertai analizavo, kiek faktiškai elektros energijos suvartojama tokio renginio metu.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

„Eurovizija“ laikoma vienu techniškai sudėtingiausių televizinių šou Europoje. Per vieną savaitę surengiami trys milžiniški tiesioginiai renginiai, kurių metu vienu metu veikia tūkstančiai elektros įrenginių – nuo scenos apšvietimo ir LED ekranų iki televizijos kamerų, garso sistemų bei arenos vėdinimo infrastruktūros. Visa tai reikalauja stabilaus didelio kiekio elektros energijos tiekimo realiu laiku.

Kasmet organizatorių skelbiamos renginio ataskaitos atskleidžia, kiek ir kokių resursų – įskaitant ir elektros energiją – reikalauja toks televizinis projektas.

Elektros energijos užtektų šimtams metų

Praėjusiais metais Bazelyje, Šveicarijoje, vykusio konkurso organizatoriai skelbė, kad visas renginys – įskaitant pasiruošimą, repeticijas, tiesioginius šou, arenos infrastruktūrą ir fanų zonas – sunaudojo apie 1 mln. kWh elektros energijos.

Jei Lietuvoje vidutinis gyvenamasis butas sunaudoja apie 150 kWh per mėnesį, tai reiškia, kad tokio elektros kiekio jam užtektų daugiau nei 550 metų.

Ekspertų vertinimu, vien tiesioginio eterio metu momentinė renginio galia gali siekti apie 3–5 MW. Kitaip tariant, per vieną minutę finalo scena gali sunaudoti apie 50–80 kWh elektros energijos.

„Tokio masto renginys, jei vertinsime elektros energijos suvartojimą, trumpam tampa tarsi nedidelis miestas. Elektros energijos kiekiu, kuris suvartojamas renginio metu, galėtumėme visą mėnesį aprūpinti maždaug 5,3 tūkst. butuose gyvenančių „Enefit“ klientų.

Tiesioginės transliacijos metu energijos poreikis išauga akimirksniu, nes vienu metu dirba milžiniški LED ekranai, tūkstančiai scenos apšvietimo elementų, garso ir transliavimo sistemos. Tokiais atvejais labai svarbu ne tik pats elektros kiekis, bet ir tinklo stabilumas“, – sako Ieva Munčelė, „Enefit“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė.

Didžioji dalis elektros energijos poreikio, kaip skelbia organizatoriai, praėjusiais metais buvo sėkmingai užtikrinta Bazelio miesto elektros tinklų. Visgi, renginio metu sunaudota ir apie 25 tūkst. litrų biodyzelino, kuriuo generatoriais buvo gaminama elektros energija. Tai – papildoma priemonė apsisaugoti nuo techninių nesklandumų renginio metu.

Gamta nepadėkoja

Nors „Eurovizijos“ organizatoriai kasmet akcentuoja į tvarumą orientuotus sprendimus, tokio masto renginys vis tiek generuoja reikšmingą CO2 pėdsaką. Vien elektros energijos suvartojimas, ekspertų vertinimu, gali sukurti apie 200–400 tonų emisijų, priklausomai nuo naudojamos elektros gamybos šaltinių.

Visgi didžioji dalis taršos susidaro ne scenoje, o už jos ribų – transporto sektoriuje. Skaičiuojama, kad delegacijų, techninio personalo ir šimtų tūkstančių žiūrovų kelionės gali sudaryti net 60–80 proc. viso renginio CO2 pėdsako.

„Nepaisant minėtų reikalingų elektros energijos sąnaudų, tokio tipo renginiuose pagrindiniu emisijų šaltiniu, dažniausiai, tampa logistika ir mobilumas. Kiekvienais metais į vieną miestą suvažiuoja dešimtys tūkstančių žmonių. Natūralu, kad tokie žmonių srautai ir naudojami resursai neigiamai atsiliepia ir gamtosaugos klausimu“, – sako I. Munčelė.

Tad, anot jos, nors kasmetinis konkursas džiugina milijonus žiūrovų sceniniais pasirodymais, svarbu nepamiršti ir to, kas lieka už kadro: milžiniškų suvartotos elektros energijos kiekių, reikšmingų anglies dvideginio emisijų.

• 5 populiariausios dirbtinio intelekto apgavystės: pasakė, ko saugotis šiemet.
• Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
• Savarankiškai dirbantiems: kaip ir kada sumokėti „Sodrai“ po pajamų deklaravimo.
• Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą.
• Interneto piratai: ar jų aukso amžius Lietuvoje jau baigėsi?
• Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
• Vienas skambutis – tūkstančiai eurų: kaip veikia šiuolaikiniai sukčiai?
• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
• Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
• Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
• Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
• II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
• 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
• J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
• Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
• JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
• Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
• Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
• Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
• Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
• Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.
• Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
• Kiekvienas gyventojas prisideda prie saugios ir atsparios energetikos sistemos.
• ​​Maža žaizda – didelė rizika: kodėl stabligė vis dar pavojinga?
• Po svarstymo pritarta siūlymui steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną.
• RRT: daugiabučių bendrijos privalo neriboti teisės rinktis interneto teikėją.
• Kokią techniką lietuviai pirks sulaukę pensijų fondų lėšų?
• Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link.
• Atsiimtos pensijų lėšos: kuo didesnė suma, tuo mažiau noro ją išleisti.
• Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai.
• Perspėjimas išsirengusiems į mišką: neatsargus veiksmas gali atsiliepti.
• 3 finansiniai lietuvio portretai.
• Mados komunikacija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei atrodo.
• VMI viršininkė vis dar dingusi be žinios?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137