Kiek pinigų galima skirti atostogoms? Ekspertė pateikė paprastą formulę

Artėjant atostogų sezonui, daugelis pradeda dairytis bilietų, nakvynės ir maršrutų, tačiau prieš tai darant, reikėtų atsakyti į svarbų klausimą – kiek pinigų galima skirti atostogoms, kad po jų nereikėtų veržtis diržų?

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Pasak banko „Artea“ privačių klientų paslaugų vadovės dr. Dalios Kolmatsui, pakanka poros taisyklių, kad galima būtų apsiskaičiuoti optimalų atostogų biudžetą.

„Saugiausia atostogų biudžetui skirti sumą, kurią galima sukaupti iš laisvų pajamų, neliečiant būtinojo rezervo, nevėluojant su įsipareigojimais ir nemažinant ilgalaikio taupymo. Jei po kelionės tenka skolintis, pristabdyti svarbius finansinius tikslus ar kelis mėnesius taisyti biudžetą, vadinasi, atostogoms skirta per daug“, – sako dr. D. Kolmatsui.

Pirmiausia – įsivertinti visas išlaidas

Pasak jos, planuojant atostogas svarbu galvoti ne tik apie bilietus ir nakvynę. Į biudžetą reikėtų įtraukti ir transporto išlaidas, maitinimą, draudimą, lankytinas vietas, smulkias kasdienes išlaidas bei rezervą nenumatytiems atvejams. Net ir renkantis „viskas įskaičiuota“ paketą verta pasitikrinti, kas tiksliai įeina į kainą.

„Žmonės neretai planuoja tik didžiąsias sumas, o smulkesnes palieka „kaip nors“. Tačiau būtent jos gali smarkiai išauginti galutinę kelionės kainą. Kuo realistiškiau įsivertinami visi kaštai, tuo lengviau pasirinkti tokį atostogų variantą, kuris atitinka ne tik norus, bet ir galimybes“, – pažymi dr. D. Kolmatsui.

Paprasta formulė

Vienas paprasčiausių orientyrų planuojant biudžetą – tai vadinamoji 50-30-20 taisyklė. Ji numato, kad apie 50 proc. pajamų skiriama būtinosioms išlaidoms: paskolos, mokesčiai, maistas, transportas. Dar 30 proc. – norams: pramogos, sporto klubas, prenumeratos, valgymas restoranuose ir kavinėse. Likę 20 proc. – taupymui ir ilgalaikiams finansiniams tikslams. Atostogos patenka į „norų“ kategoriją, todėl jos turėtų tilpti į tą biudžeto dalį.

Pavyzdžiui, jei žmogus per mėnesį gauna 1 500 Eur į rankas, „norams“ teoriškai gali skirti iki 450 eurų. Tačiau jei didelę šios sumos dalį jau sudaro kitos kasdienės nebūtinos išlaidos, atostogoms lieka tik tai, kas iš tiesų dar nebuvo išleista.

„Jei po būtinųjų išlaidų, taupymo ir kitų nebūtinų pirkinių žmogus gali atsidėti po 150 eurų per mėnesį, o iki kelionės liko šeši mėnesiai, saugus atostogų biudžetas būtų apie 900 eurų. Jei keliaujama dviese ir abu gali atsidėti po tiek pat, bendras biudžetas siektų jau apie 1 800 eurų“, – sako dr. D. Kolmatsui.

5 proc. metinių pajamų

Ji priduria, kad norintys tikslingiau atsidėti atostogoms gali naudoti ir dar vieną taisyklę – poilsiui skirti apie 5–10 proc. metinių pajamų į rankas. Konservatyvesnis variantas, artimesnis 5 proc., labiau tinka tiems, kurie turi paskolų, mažesnį rezervą ar nestabilesnes pajamas. Didesnė riba labiau tinka tiems, kurie turi sukaupę finansinę pagalvę, neturi brangių skolų ir atostogas laiko vienu iš savo prioritetų.

„Ši riba nėra universali, tačiau ji padeda pasitikrinti, ar planuojant biudžetą neperlenkiama lazda. Jei žmogus turi tvirtą finansinį pagrindą, atostogoms gali skirti daugiau. Tačiau jei dar tik kaupiamas rezervas, yra svarbių finansinių įsipareigojimų ar kitų didelių tikslų, saugiau laikytis nuosaikesnio varianto“, – teigia dr. D. Kolmatsui.

Atostogos – svarbu, finansinė ramybė – dar svarbiau

Ekspertė taip pat atkreipia dėmesį, kad atostogų metu žmonės yra linkę atlaisvinti asmeninių finansų vadeles. Dėl to svarbu ne tik atsakingai susiplanuoti biudžetą, bet ir jo laikytis jau išvykus. Tam padeda iš anksto nusistatytos ribos atskiroms kategorijoms, pavyzdžiui, kiek bus skiriama maitinimui, pramogoms ar spontaniškiems pirkiniams.

„Geros atostogos nebūtinai turi būti brangios. Geriausios dažniausiai būna tos, po kurių nereikia gailėtis dėl pinigų ar kelis mėnesius skaičiuoti kaip kompensuoti per dideles išlaidas. Jei atostogoms nepavyksta sukaupti iš anksto, tai dažniausiai signalas ne atsisakyti poilsio apskritai, o rinktis kuklesnį variantą arba kelionę suplanuoti vėliau“, – apibendrina dr. D. Kolmatsui.

• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
• Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
• Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
• II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
• 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
• J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
• Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
• JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
• Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
• Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
• Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
• Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
• Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.
• Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
• Kiekvienas gyventojas prisideda prie saugios ir atsparios energetikos sistemos.
• ​​Maža žaizda – didelė rizika: kodėl stabligė vis dar pavojinga?
• Po svarstymo pritarta siūlymui steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną.
• RRT: daugiabučių bendrijos privalo neriboti teisės rinktis interneto teikėją.
• Kokią techniką lietuviai pirks sulaukę pensijų fondų lėšų?
• Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link.
• Atsiimtos pensijų lėšos: kuo didesnė suma, tuo mažiau noro ją išleisti.
• Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai.
• Perspėjimas išsirengusiems į mišką: neatsargus veiksmas gali atsiliepti.
• 3 finansiniai lietuvio portretai.
• Mados komunikacija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei atrodo.
• VMI viršininkė vis dar dingusi be žinios?
• Kruvini blyneliai ant kelio: kaip apsaugoti varliagyvius?
• Patyčioms persikeliant į elektroninę erdvę, „Vaikų linija“ imasi naujo vaidmens.
• Auksinis taupymo patarimas: pirmiausia susimokėkite sau.
• Įsibėgėja pavasarinė gyvūnų migracija, kaip išvengti susidūrimų kelyje?
• Tyrimas: tik kas ketvirtas vairuotojas pareigingai laikosi greičio ribojimų.
• Seksualinį priekabiavimą darbe patiria kas penkta lietuvė.
• EK atstovė: gebėjimas persiorientuoti tampa būtinybe darbo rinkoje.
• Nerimas dėl kylančio EURIBOR: ar verta skubėti fiksuoti įmokas?
• Į darbo pokalbį – su mama už parankės: tendencija, kuri populiarėja Lietuvoje.
• Telecentro 2025-ieji: pagal pelną vieni sėkmingiausių bendrovės istorijoje.
• Kaip užkirsti kelią tiems, kurie „skolinasi“ jūsų namų „Wi-Fi“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137