Šiandien elektros biržoje – kainos rekordas: dienos vidurkis sieks 61 ct/kWh

Šiandien, lapkričio 9 d., elektros kainos biržoje Lietuvoje pasieks aukščiausią lygį per šiuos metus. Vidutinė elektros kaina su visais mokesčiais sieks apie 61 ct/kWh, o atskirais 15 minučių intervalais viršys ir 92 ct/kWh.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Tokio aukšto paros kainų lygio Lietuvoje šiemet dar nebuvo, panašios kainos fiksuotos tik 2024 metais.

Didžiausi kainų šuoliai numatomi antroje dienos pusėje – nuo 15:45 iki 20:45 val., o aukščiausią piką kaina pasieks 17:45–18:00 val. Tuo metu didmeninė elektros kaina sieks 669 Eur/MWh – tai reiškia, kad galutinė kaina vartotojams, įskaitant ESO persiuntimo tarifą (1 laiko zonos su planu „Standartinis“) ir kitas valstybės dedamąsias, sieks 92,12 ct/kWh.

„Šiandien elektros kainas Lietuvoje veikia keli vienu metu sutapę veiksniai. Dėl silpno vėjo ir menkos saulės generacijos rinkoje trūksta pigesnės vietinės elektros, o keliais laipsniais atvėsus orams jos vartojimas padidėjo. Situaciją dar labiau apsunkina ribotos galimybės importuoti pigesnę elektrą iš Suomijos ir kitų rinkų, taip pat aukštos gamtinių dujų kainos. Todėl elektros poreikiui patenkinti tenka pasitelkti brangesnius gamybos šaltinius, kurių pasiūlymai lemia itin aukštą kainų lygį biržoje“, – sako „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas.

Viena pagrindinių aukštų elektros kainų priežasčių – šiuo metu itin silpna vėjo generacija regione. Lapkritį vėjo ir saulės elektrinės padengia apie 20 proc. Baltijos šalių elektros poreikio, kai spalį šis rodiklis siekė apie 40 proc. Be to, atvėsus orams ir temperatūrai Lietuvoje nukritus iki 1–3 laipsnių šilumos, didėja elektros vartojimas, ypač šildymui. Taigi rinkoje vienu metu mažėja pigesnės elektros pasiūla ir auga jos poreikis.

Elektros kainas dar labiau didina ribotos galimybės importuoti pigesnę elektrą. Nors Suomijoje didmeninė elektros kaina siekia vos apie 15 Eur/MWh, Lietuva negali visa apimtimi pasinaudoti šia pigesne elektra. Dėl riboto elektros perdavimo pralaidumo tarp Estijos ir Latvijos, kuris šiuo metu siekia apie 900 MW, dalis pigesnės Suomijos elektros nepasiekia Baltijos šalių rinkų. Šis ribojimas numatytas iki lapkričio 22 dienos.

Elektros importo galimybes riboja ir situacija kitose rinkose. Pietų Švedijoje (SE4 zonoje) didmeninė elektros kaina taip pat yra aukšta ir siekia apie 390 Eur/MWh. Prie to prisideda laikinai neveikiantys branduolinės energetikos pajėgumai. Be to, elektros importą iš Lenkijos į Lietuvą riboja maždaug 180 MW siekiantis perdavimo pralaidumas, o vienas iš Elektrėnų elektrinės blokų (G-9) šiuo metu remontuojamas.

Kitas svarbus veiksnys – aukštos gamtinių dujų kainos. Kai elektros gamyba iš vėjo ir saulės šaltinių sumažėja, didesnę reikšmę įgyja dujinės elektrinės. Jų gaminamos elektros savikaina priklauso nuo gamtinių dujų kainų, kurios šiuo metu Europoje išlieka aukštos. Nyderlandų TTF prekybos centre dujų kaina šiuo metu siekia apie 86 Eur/MWh.

Vis dėlto, tikimasi, kad aukštų elektros kainų situacija ilgai neužsilaikys ir artimiausiomis dienomis pradės gerėti.

„Nuo lapkričio 12 dienos prognozuojamas stipresnis vėjas, todėl turėtų išaugti elektros gamyba iš vėjo elektrinių ir padidėti pigesnės elektros pasiūla rinkoje. Tačiau kol išliks elektros perdavimo jungčių ribojimai ir neveiks dalis Švedijos branduolinės energetikos pajėgumų, tikėtis, kad kainos grįš į spalio mėnesio lygį, kol kas anksti“, – sako M. Kavaliauskas.

Aukštos elektros kainos rinkoje fiksuojamos jau nuo pirmųjų lapkričio dienų. Lapkričio 2-ąją Lietuvoje užfiksuota antra brangiausia šių metų paros vidutinė elektros kaina – ji siekė 347 Eur/MWh, o atskirais intervalais pakilo net iki 483 Eur/MWh. Lapkričio 3-iąją paros vidutinė kaina taip pat viršijo 300 Eur/MWh.

Tokie kainų šuoliai aktualiausi gyventojams ir įmonėms, pasirinkusiems su biržos kaina susietus elektros planus. Jiems verta iš anksto pasitikrinti kitos dienos kainas ir, jei įmanoma, daug elektros naudojančius prietaisus įjungti pigesniais laikotarpiais. Pavyzdžiui, namuose tokius buities darbus kaip skalbimą, indaplovės naudojimą ar elektromobilio įkrovimą galima perkelti į valandas, kai elektros kaina mažesnė, arba, jei nebūtina, atidėti kitai dienai.

Tuo metu gyventojai, pasirinkę fiksuotos kainos elektros planus, yra apsaugoti nuo tiesioginio biržos kainų svyravimų poveikio jų mokamai elektros energijos kainai. Jų tarifas nesikeičia kaskart svyruojant elektros kainai biržoje, todėl išlaidas lengviau planuoti ir tais laikotarpiais, kai rinkoje fiksuojamos itin aukštos kainos.

• Kiek elektra brangsta žiemos mėnesiais: kaip pasiruošti kainų šuoliams?
• 2027 metų biudžetas: įsipareigojimai didėja, bet iš kur gausime pajamų jiems?
• Sukčiams nebereikia jūsų slaptažodžio: įspėja apie naują apgavystės būdą.
• Ilgaamžiškumo banga pasiekė ir augintinius: kaip ilgiau išlikti sveikiems.
• Namuose dingo internetas. Gal ant maršrutizatoriaus miega jūsų katė?
• Lietuvoje – antra didžiausia infliacija ES: kas labiausiai neramina gyventojus?
• Lapkritį LNDT Didžiojoje salėje – Kamilės Gudmonaitės režisuota „Antigonė“.
• Skystas medus rudenį: taisyklė ar išimtis?
• Žieminės padangos gali būti netinkamos jūsų maršrutams: kaip neapsirikti?
• Tarp prabangos ir iliuzijos: kas iš tiesų daro būstą išskirtinės vertės?
• Kodėl vienas medus šviesus, o kitas beveik juodas? Ką lemia gamta.
• Kodėl ekologiškas medus gali kainuoti daugiau?
• Sekmadienį vėl laikrodžius suksime valanda atgal: kiek kainuoja valanda šviesos.
• Medus – ne tik į arbatą: kaip skirtingas jo rūšis panaudoti virtuvėje?
• Nemokamos atostogos: kada darbdavys privalo jas suteikti, o kada susitarti?
• Išaugusioms degalų kainoms pabaigos dar nemato: problemos kelsis į kitus metus.
• Krūties vėžio prevencija: kodėl svarbu neatidėlioti mamografijos.
• RRT: nuo šiol ryšio operatoriai numerius galės gauti vos per 5 minutes.
• Dr. Tomas Karpavičius: mama, nupirk man droną.
• Šildytis dujomis ar elektra? Sąskaitų dydį lemia visai kas kita.
• Dirbtinio intelekto generuojami skundai užplūdo valstybės institucijas.
• Padangų keitimas – daugiau nei sezoninė rutina. Kokias klaidas daro vairuotojai?
• Būsto kaina ir vertė – ne tas pats: ką svarbu žinoti pirkėjui?
• Ar vis dar verta pirkti būstą? Ekspertai įvardijo vienintelę taisyklę.
• Gydytoja, pati tapusi paciente: „Diagnozė nebūtinai reiškia gyvenimo pabaigą“.
• Kaip filme: kai sprogęs gėrimas perdažo kambarį, o vaikai „pašauna“ televizorių.
• Genialumas slypi paprastume: kaip iš tiesų veikia atšvaitas?
• Pasaulio lazerių ekspertai atvyko į Vilnių: dėmesio centre – technologijos.
• Centralizuotas šildymas – sovietmečio palikimas ar ateities technologija?
• Laužantis drausmės taisykles 2027 m. valstybės biudžetas.
• Viena tabletė – daug klausimų.
• TV antenų montavimas: televizijos inžinierius Vilius pataria.
• Kai vakarienę diktuoja filmo nuotaika: 5 idėjos ilgiems rudens vakarams.
• Nematomas sakinys PDF faile gali apgauti DI: nauja sukčiavimo forma.
• Mokslininkai išmoko įjungti ir išjungti neuronus: už atradimą - Nobelio premija.
• VERT nustatė, kaip bus vertinamas gaminančių vartotojų poveikis.
• Vazektomija: atsakomybę perima vyrai.
• Šildymo sezoną pasitinkant: kas lėmė išaugusias biokuro kainas?
• Vykdant kasimo darbus Vilniuje pažeistas Telecentro optinis kabelis.
• Kas lietuvius atbaido nuo investavimo: pinigai jau nebe vienintelė kliūtis.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141