Ilgos vasaros vaikystėje, trumpėjantys metai suaugus: kas vyksta su laiku?

Vaikystėje laikas, regis, tekėjo lėčiau – šiandien dažnas stebisi, kaip greitai prabėga metai. Nors visi gyvename pagal tą patį laikrodį, laiko tėkmę kiekvienas patiriame skirtingai: vienomis dienomis minutės slenka lėtai, kitomis nepastebimai ištirpsta mėnesiai ar net ištisi metai.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologė Viktorija Ivanauskaitė sako, kad laiko pojūtį kuria ne kalendorius, o mūsų dėmesys, emocijos ir į atmintį įsirėžiančios patirtys.

Laiko pojūtis – tai vienas subjektyviausių psichikos procesų, priklausantis nuo to, kaip mūsų dėmesys, emocijos ir atmintis organizuoja patirtį.

Tai lengva atpažinti ir kasdienybėje: kai mums smagu, laikas tarsi praskrieja, o laukiant ar nuobodžiaujant minutės ima slinkti lėčiau. Kuo mažiau dėmesio skiriame pačios laiko tėkmės stebėjimui, tuo greičiau ji praeina. Būtent todėl daugelis žmonių su amžiumi vis dažniau pagauna save galvojant, kad metai bėga vis greičiau.

Vaikystė – atradimų laikas

V. Ivanauskaitės teigimu, šis jausmas nėra iliuzija – jis atspindi natūralius psichinius ir kognityvinius pokyčius. Tyrimai rodo, kad su amžiumi mažėja naujų, intensyvių įspūdžių ir emocinių pikų skaičius, todėl atsiminimų struktūra tampa retesnė. Smegenys laiko neskaičiuoja, o jį įsimena – jei įvykių mažai, žvelgiant atgal jie atrodo tarsi susitraukę.

„Tai patvirtina ir vyresnio amžiaus tiriamųjų analizės, rodančios, kad subjektyvus laiko pojūtis greitėja tuomet, kai žmogaus kasdienybėje atsiranda mažiau naujų patirčių ir įsimintinų epizodų. Šį reiškinį aiškina kognityvinio senėjimo ir atminties tyrimai, kuriuose aptariama, kad laiko vertinimas glaudžiai susijęs su įvykių tankiu, o ne su objektyvia jų trukme“, – sako KTU psichologė.

Pasak jos, vaikystėje laikas tarsi plečiasi, nes kiekviena patirtis yra nauja – pirmos vasaros, pirmi atradimai, pirmi draugai, pirmos meilės. Smegenys dar tik kuria atminties žemėlapį, todėl kiekvienas įvykis palieka ryškų žymeklį. Vaikas gyvena nuolatinio atradimo režimu, kuriame net maži dalykai patiriami kaip nauji.

„Suaugęs žmogus dažniausiai gyvena rutinoje: darbas, finansai, įsipareigojimai ir buitis sukuria pasikartojančią seką. Kai didžioji dalis dienų yra panašios, smegenys nustoja fiksuoti jų skirtumus. Kaip rašė Marselis Prustas, „mes nejaučiame praeinančio laiko, kai esame abejingi savo dienoms“, – dalijasi ji.

Patirtys, kurios neišlieka

KTU psichologė pastebi, kad šiuolaikinis gyvenimo tempas šį procesą dar labiau pagreitina. Žmogus šiandien patiria ne tiek naujumą, kiek informacijos perteklių, kuris neįsirašo į atmintį kaip patirtis. Nuolatinis skubėjimas ir dėmesio išskaidymas kuria nepalankią aplinką tam, kas lėtina laiką – giliam buvimui, jutiminiam patyrimui, refleksijai ir prisiminimų integravimui.

„Pavyzdžiui, kai žmogus ryte, keliaudamas į darbą, vienu metu tikrina žinutes, rašo kolegai, klausosi tinklalaidės ir galvoja, ką gamins vakarienei, dėmesys išsiskaido į kelias kryptis. Todėl niekas neįsirėžia į sąmonę kaip iš tiesų patirta akimirka. Net jeigu oras gražus ar gatvės pilnos įdomių detalių, jos lieka fone – neįvardytos ir nepastebėtos, taip užkertant kelią patyrimui, kuris galėtų sulėtinti laiko pojūtį“, – aiškina ji.

Moksliniai duomenys rodo, kad kuo labiau išskaidomas žmogaus dėmesys, tuo mažiau jis fiksuoja kasdienio gyvenimo turinį, o ilgainiui tai sukuria subjektyvų laiko greitėjimo įspūdį.

Technologijos, nors ir suteikia patogumų, taip pat prisideda prie laiko pojūčio praradimo. Socialiniai tinklai orientuoti į trumpą, dažnai paviršutinišką turinį. Tai sukuria psichiką įtraukiančią, bet menkai integruotą patirtį. Naršydami socialiniuose tinkluose žmonės patiria daug smulkių dirgiklių, tačiau jie nevirsta atsiminimais.

„Tai tarsi garso triukšmas, užgožiantis melodiją. Kai nėra melodijos, laikas tampa vienodų impulsų virtine, neišsiskiriančia jokiu naratyvu – tarsi kažkas vyktų, bet iš tiesų nieko neįvyksta“, – pažymi V. Ivanauskaitė.

Ilgos dienos, trumpi metai

Stresas ir perdegimas dar labiau iškreipia laiko suvokimą. Psichologinio perdegimo būsenoje žmogus funkcionuoja, bet nejaučia – būtent šis emocinis nejautrumas labiausiai greitina laiko pojūtį. Dienos gali atrodyti ilgos, tačiau mėnesiai ir metai praeina tarsi vienu ypu.

„Emocijų lygis tampa nuslopintas, o tokiame emociniame lauke laikas tarsi neturi į ką atsiremti. Psichologiniai tyrimai rodo, kad depresinės ar išsekimo būsenos siejasi su pakitusiu laiko tėkmės vertinimu, o tokie laikotarpiai silpnai įsirėžia į atmintį, todėl retrospektyviai susitraukia“, – sako KTU psichologė.

Paradoksalu, kad net ilsėdamiesi žmonės ne visada pajunta laiko lėtėjimą. Tai dažnai susiję su tuo, kaip jie ilsisi. Pasyvus poilsis, pavyzdžiui, televizoriaus žiūrėjimas, naršymas telefone ar socialiniuose tinkluose, atlieka nutildymo funkciją, tačiau neatkuria vidinių išteklių. Tokios poilsio formos nesukuria naujų jutiminių ar emocinių įspūdžių, todėl net ir savaitgaliai tarsi išnyksta be pėdsakų.

„Psichikai poilsis reikalingas ne tam, kad atsijungtų, o tam, kad atgautų jautrumą. O jautrumas – gebėjimas jausti savo patirtį – yra vienas svarbiausių lėto, įsimenamo laiko komponentų“, – pabrėžia ji.

Todėl rekomenduojama ilsėtis aktyviau ir sąmoningiau: išeiti pasivaikščioti be telefono, leidžiant sau stebėti, kas vyksta aplinkoje ir viduje; užsiimti kūrybine veikla, kurioje prarandamas laiko kontrolės pojūtis (piešimu, rašymu, rankdarbiais); rinktis kūno pajautimo veiklas, tokias kaip maudynės, šokiai, joga ar masažas.

Kaip susigrąžinti lėtą laiką?

V. Ivanauskaitės teigimu, naujos patirtys turi priešingą efektą – jos subjektyviai ištempia laiką. Kelionės, kūrybiniai užsiėmimai, nauji projektai, pažintys ar net paprasti įpročių pokyčiai atkuria tą jausmą, kuris mums pažįstamas iš vaikystės: patirtis tampa tankesnė, dienos prisipildo emocinių ir jutiminių detalių, o visa tai įsirašo į atmintį.

Tyrimai, nagrinėjantys emocijų ir laiko perspektyvos ryšį, rodo, kad žmonės, kurie gyvena aktyviai ir su emociniu įsitraukimu, laiką vertina kaip lėčiau slenkantį nei tie, kurie gyvena pagal nuspėjamą rutiną.

„Sąmoningumo praktikos šiuo atžvilgiu yra veiksmingos ne todėl, kad turi mistinių savybių, o todėl, kad jos grąžina žmogų į kūną ir dabartį – į čia ir dabar. Dėmesys sugrįžta į pojūčius, kvėpavimą, garsus, santykį su aplinka“, – aiškina ji.

Tuomet patirtis tampa tankesnė, o tankesnė patirtis stipriau įsirašo į atmintį. Tokiu būdu ne tik sustiprėja ryšys su savimi, bet ir atsiranda vidinis ritmas, pereinantis iš automatinio funkcionavimo į sąmoningą buvimą.

Susijęs su gyvenimo prasme

Galiausiai subjektyvus laikas labai glaudžiai susijęs su gyvenimo prasmingumu. Kai žmogus įsitraukęs į jam svarbius projektus, santykius, kūrybą ar idėjas, laikas atrodo pilnas, prisotintas ir turintis kryptį. Kai gyvenimas tampa tik pareigomis ar kitų lūkesčių vykdymu, laikas įgauna mechaninį pobūdį ir prabėga greičiau.

„Kaip rašė filosofas Paulas Ricoeuras, „laikas tampa prasmingas tada, kai jis tampa pasakojimu“. Tai reiškia, kad tik integruota patirtis, turinti ryšį su vidiniais poreikiais ir tapatybe, įgyja lėto laiko savybę“, – dalijasi KTU psichologė.

Pasak jos, žmogui, jaučiančiam, kad gyvenimas lekia pro šalį, dažniausiai nereikia didinti veiklų skaičiaus ar stengtis sutalpinti kuo daugiau į dienotvarkę. Atvirkščiai – verta atsigręžti į tai, kas slopina laiko pojūtį. Dažniausiai tai būna nuovargis, perdegimas, emocinis atbukimas ar santykio su savimi praradimas. Tokiose situacijose tikras pokytis prasideda nuo klausimo: kas mano gyvenime leidžia man jaustis gyvam?

• VERT suderino naują įkainį už elektros energijos apskaitos prietaiso keitimą.
• Kodėl kaimyno kiauliena ant grilio visada sultingesnė: svarbiausios taisyklės.
• Kas dažniausiai sukelia santechnikos gedimus namuose?
• Invazinių šliužų apgultis jau čia pat: vienas lauke – ne karys.
• „Ignitis gamyba“ modernizavo Kauno hidroelektrinės valdymo sistemas.
• Psichologė: seksualinė sveikata nėra tik apie lytinę funkciją.
• Sugalvojau pirmas, bet praradau: kaip delsimas gali kainuoti verslo vardą.
• Jei neliktų interneto: kas sustotų pirmiausia ir kaip tam ruoštis.
• Apklausa atskleidė – pasirodo, šaltibarščių sezonas prasideda visai ne vasarą.
• 5 populiariausios dirbtinio intelekto apgavystės: pasakė, ko saugotis šiemet.
• Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
• Savarankiškai dirbantiems: kaip ir kada sumokėti „Sodrai“ po pajamų deklaravimo.
• Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą.
• Interneto piratai: ar jų aukso amžius Lietuvoje jau baigėsi?
• Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
• Vienas skambutis – tūkstančiai eurų: kaip veikia šiuolaikiniai sukčiai?
• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
• Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
• Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
• Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
• II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
• 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
• J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
• Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
• JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
• Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
• Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
• Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
• Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
• Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.
• Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
• Kiekvienas gyventojas prisideda prie saugios ir atsparios energetikos sistemos.
• ​​Maža žaizda – didelė rizika: kodėl stabligė vis dar pavojinga?
• Po svarstymo pritarta siūlymui steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137