II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas

II pakopos pensijų fonduose sukauptos santaupos įsiliejo į Lietuvos gyventojų sąskaitas. Efektas pastebėtas iškart – išaugęs vartojimas ir pagausėję pirkiniai. Tačiau kartu jau stebimi ir vidutinių sumų, kurias žmonės skiria investicijoms bei taupymui, pokyčiai, rodo SEB banko Lietuvoje duomenys.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Be to, analizė atskleidžia, kad vyrų investiciniai užmojai – gerokai platesni negu moterų.

„Pirmosios pinigų judėjimo tendencijos leidžia daryti prielaidą, kad dalis lietuvių buvo iš anksto suplanavę, kam skirs atgautas lėšas ar kur jas įdarbins“, – sako Kristina Ruseckienė, SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė.

Viena iš ryškiausių tendencijų banko ekspertė įvardija pastebimai išaugusią vidutinę investavimo sumą. Balandžio 14 dienos duomenimis, SEB banko klientai vyrai vidutinę investicijų sumą padidino nuo 17,7 tūkst. eurų iki 30,6 tūkst. eurų – tai yra apie 73 procentais. Palyginti, moterys savo investicijas padidino nuo 12,6 tūkst. eurų iki 18,1 tūkst. eurų, arba apie 44 proc. Taigi, iki šiol vidutinė investuotų pinigų suma skyrėsi 5,1 tūkst. eurų, o dabar susiformavo jau 12,5 tūkst. eurų atotrūkis investuojančių vyrų naudai.

SEB banko atstovė atkreipia dėmesį, kad investicijų atžvilgiu vyrų ir moterų skirtumai yra kur kas didesni negu lyginant vidutines einamosiose sąskaitose esančias pinigų sumas. Antai, lėšų likutis moterų einamosiose sąskaitose vidutiniškai pagausėjo beveik 1 000 eurų – iki daugiau negu 6,7 tūkst. eurų, o vyrų sąskaitose likutis vidutiniškai paaugo apie 1 100 eurų – iki beveik 7,3 tūkst. eurų.

Tuo tarpu, terminuotųjų ir kaupiamųjų indėlių sąskaitose laikomos vidutinės sumos reikšmingai nepasikeitė. Visgi kaupiamojo indėlio, kuriame laikomos lėšos yra likvidžios, vidutinė suma tiek moterų, tiek vyrų padidėjo apie 500 eurų, kas rodo, kad vis didesnė dalis gyventojų atranda šį pinigų įdarbinimo būdą. Kaupiamasis indėlis šiandien turėtų būti itin aktualus tiems gyventojams, kurie dar nėra suplanavę, kaip ketina panaudoti iš antrosios pensijų pakopos atgautas lėšas.
Investuojančiųjų gretos per metus pagausėjo

Išvadą, kad Lietuvos vyrų ir moterų investavimo įpročiai reikšmingai skiriasi, neseniai patvirtino ir SEB banko užsakymu atlikta apklausa. Jo duomenimis, į vertybinius popierius investuojančių moterų yra apie ketvirtadaliu mažiau negu vyrų.

K. Ruseckienė skaičiuoja, kad viso investuotojais save šiemet gali laikyti 20 proc. daugiau banko klientų, lyginant su pernai. „Priežastys gali būti kelios, bet pirmiausia – gerėjanti finansinė padėtis, taip pat – patogūs ir lengvai prieinami investavimo instrumentai, atveriantys galimybių investuoti net ir labai mažas pinigų sumas“, – dalijasi SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė. Taip pat ji pabrėžia, kad investavimas labiausiai domina jaunosios kartos gyventojus, kurių įsitraukimas lemia, jog bendras Lietuvos gyventojų požiūris į investavimą pastebimai keičiasi.

SEB banko iniciatyva atlikta apklausa rodo, kad, į vertybinius popierius – akcijas, obligacijas, investicinių fondų vienetus ar biržoje prekiaujamus fondus (ETF) – investuoja 29 proc. vyrų ir 21 proc. moterų.

Anot K. Ruseckienės, vyrų ir moterų finansinė starto pozicija yra panaši, tačiau vyrai dažniau nusprendžia „įdarbinti“ lėšas investuodami. Šią išvadą palaiko ir faktas, jog investavimui klientai vyrai vidutiniškai skiria didesnę pinigų sumą negu moterys.
Finansinės pagalvės – pakankamai storos

Apžvelgdama klientų taupymo statistiką, SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė K. Ruseckienė pastebi, kad per metus reikšmingai paaugo kaupiamuosiuose indėliuose laikomų pinigų sumos. Šių metų vasarį vidutinė šiuose indėliuose laikoma lėšų suma buvo beveik 16 proc. didesnė negu su 2025 metų vasario mėnesį, kai terminuotose indėliuose išliko panaši.

SEB banko sąskaitose laikoma vidutinė suma šiemet taip pat yra didesnė (11,7 proc.) negu pernai, tad ekspertė daro išvadą, kad dalis lėšų lieka visiškai neįdarbintos ir laikomos sąskaitose, nenukreipiant jų į taupymo ar investavimo sprendimus.

„Paprastai daugiausia žmonių Lietuvoje nurodo, kad saugiai jaučiasi sukaupę daugiau negu 10 tūkst. eurų santaupų. Atsižvelgiant į tai, vyrai turėtų jaustis saugiau, nes jų vidutinė kaupiamojo indėlio suma siekia 14 tūkst. eurų, kai moterų – apie 10 tūkst. eurų. Tačiau sprendimą investuoti lemia ne vien tvirtas finansinis pagrindas“, – dėsto K. Ruseckienė ir atkreipia dėmesį, kad moterys kur kas dažniau negu vyrai apklausose nurodo, kad nuo investavimo jas stabdo žinių stygius. Maždaug 17 proc. moterų teigia, jog nežino, nuo ko pradėti. Palyginti, ši kliūtis nuo investavimo atgraso 11 proc. vyrų.

Be to, tyrimo duomenimis, vyrai pozityviau vertina savo finansines perspektyvas artimiausioje ateityje – 31 proc. pažymi įsitikinę, kad per artimiausius 12 mėnesių jų pajamos padidės iki 10 procentų. Taip manančių moterų buvo mažiau – 24 procentai.

Anot K. Ruseckienės, tyrimo atskleisti skirtumai leidžia manyti, kad moteris dažniau stabdo ne objektyvi finansinė situacija, o didesnis atsargumas ir mažesnis pasitikėjimas savo žiniomis. „Lietuvoje matome pozityvius pokyčius, kai vis daugiau klientų nusprendžia investuoti. Tačiau ir toliau svarbu kalbėti apie finansų valdymo ir investavimo įpročių svarbą tiek vyrų, tiek moterų ateičiai, finansinei nepriklausomybei bei gerovei“, – teigia SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė.

Kalbama, kad blogai kai žmonės atsiima iš II pensijų pakopos pinigus.

Žinoma, kad blogai. Tik niekas nesigilina kodėl tik tiek šioje pakopoje žmogus sukaupė. Jei žmogus kaupti pradėjo nuo tada, kai tik atsirado ši sistema ir visą laiką maksimaliai kaupdamas įskaitant ir maksimalią valstybės priemoką iki pat pensijos be jokių stabdymų sukaupė tik 6 % išmoką bendroje pensijos sumoje, tai reiškia didžiulę pensijų fondo problemą.

Pensijų fondas (beje, priklausantis vienam iš bankų, kurie net kviečia klientus pasimokyti kaip reikia investuoti pinigus) pats nesugebėjo tinkamai investuoti gautų lėšų, atskaičiuodavo aptarnavimo mokestį. Jis elgėsi kaip labai prastas ir savanaudis verslininkas. Rezultato nėra ir dėl to dauguma piliečių nori atsiimti pinigus.

Bet kodėl niekas nekalba apie valdžios atsakomybę už tokią prastą pensijų fondų veiklą ir tokius rezultatus? Kodėl nebuvo ir nėra elementarios kontrolės ir reguliavimo? Ei, Vyriausybe, kur Jūs? Dabar kalbama, kad likusiems kaupti gal reikia nuimti valstybės paskatą. Taip valdžia žodžiais ir tolesniu neveikimu gali galutinai sugriauti ir tai kas dar liko iš neprižiūrimos II pakopos pensijų sistemos.

Tingisi dirbti? Taip paprasčiau. Bet mes valdžią renkame ne tik pasisėdėjimui minkštose kėdėse. Gal pradėkite dirbti ir šioje srityje!

• Nerimas dėl kylančio EURIBOR: ar verta skubėti fiksuoti įmokas?
• Į darbo pokalbį – su mama už parankės: tendencija, kuri populiarėja Lietuvoje.
• Telecentro 2025-ieji: pagal pelną vieni sėkmingiausių bendrovės istorijoje.
• Kaip užkirsti kelią tiems, kurie „skolinasi“ jūsų namų „Wi-Fi“.
• Tinginių balandėliai: sotus ir jaukus patiekalas, kurį pagaminsite be vargo.
• Protestas ŠALIN RANKAS NUO LAISVO ŽODŽIO! Susitikime prie Seimo rytoj!
• Skundai, konsultacijos ir ginčai: kada kuris kelias tinkamiausias?
• Seimas svarstys mažinti akcizą dyzeliniam kurui: kaina galėtų mažėti 6 centais.
• Kada plombuotą dantį jau reikia protezuoti?
• Dirbtiniu intelektu naudojasi mažiau nei kas trečia moteris.
• Žmogaus smegenys sunaudoja apie 20 vatų galios: o dirbtinis intelektas?
• Telefoniniai sukčiai prakalbo lietuviškai: DI apgauna net ir pačius budriausius.
• Geriausi scenos menininkai pagerbti „Auksiniais scenos kryžiais“.
• Mitai ir tiesa: kas iš tikrųjų nulemia sėkmę darbo pokalbyje?
• Seimas spręs dėl laikino akcizo degalams sumažinimo.
• Gynybos ministrų pareiškimas: būtina skubiai stiprinti oro gynybą.
• Lietuviai gandrus stebi kitaip nei anksčiau: kas pasikeitė?
• Lietuviai rado išeitį: vietoje brangių butų statosi namus.
• Motociklininkai grįžta į kelius: kodėl sezono pradžia pavojingiausia?
• Balandžio 8 d. tęsiasi PROTESTAS: Šalin rankas nuo laisvo žodžio!
• Kelionė – didelis efektas: per atostogas moksleiviams neužtenka poilsio namuose?
• Prasidėjo laikotarpis, kai žmogaus veikla miškuose griežtai ribojama.
• Ar didesni pinigai priverstų lietuvius gimdyti daugiau vaikų?
• Du atlyginimai ir jokių vaikų: renkantis būstą tai mažesnė rizika bankui.
• Kuro kainos kyla: ar bandymas jas suvaldyti nesukels dar didesnės krizės?
• Lietuva vėl suks laikrodžių rodykles: kada nustosime tai daryti?
• Ar lietuviams namuose viskas krenta iš rankų?
• Aušra Veselovaitė: didžiausios procesinės klaidos, kurios kainuoja bylą.
• Rekordiniai 2025-ieji: aukso paklausa ir kaina pasiekė istorines aukštumas.
• Bebrai – gamtos inžinieriai, kurių pavasarinė veikla kelia iššūkių.
• Pavasarį skubėti keisti padangų nebūtina.
• Kiaulienos sprandinė Velykoms: išbandykite paprastai paruošiamą vokišką receptą.
• Išpopuliarėjęs pigus receptas tiks ir kasdienai, ir lengvesnėms Velykoms.
• Ginkluotės gamykla žengia į naują etapą: kulkų gamyba tampa savarankiška.
• Kaip persikelti visą gyvenimą į naują telefoną, kol išgeri puodelį kavos?
• Vaikų miego problemos – ką daryti? Psichologės rekomendacijos.
• Ar tikrai dantų implantas gali tarnauti visą gyvenimą?
• Naftos kainų šuolis: kada geopolitinė įtampa tampa ekonomine rizika?
• Ne viskas taip paprasta: 5 mitai apie dirbtinį intelektą, kuriais vis dar tikime.
• Energetikos krizė – vėl neišvengiama?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136