Darbas „Apple“: lietuvis kuria lustus, be kurių neveiktų „iPhone“

Daugelis įsivaizduoja, kad inžinieriai, dirbantys žinomiausiose pasaulio technologijų įmonėse, ką nors konstruodavo jau ankstyvoje vaikystėje, o tiksliuosius mokslus gliaudydavo it riešutus.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto alumno Eduardo Jodkos istorija griauna šiuos stereotipus – šiandien Miunchene įsikūrusiame „Apple“ padalinyje jis projektuoja analoginius integrinius grandynus, esančius kiekviename „iPhone“ telefone, nors apie tokį karjeros kelią mokykloje net negalvojo.

Karjeros impulsas – netikėtas sprendimas

Vienoje didžiausių pasaulio kompanijų dirbantis E. Jodka prisimena, kad mokykloje elektronika ir tiksliaisiais mokslais jo susidomėjimas buvo „absoliutus nulis“ – jam kur kas labiau patiko humanitarinės disciplinos, tokios kaip istorija ar kalbos, o labiausiai domino diplomato karjera.

„Vis dėlto, tikrai nebuvau pirmūnas, o tikslieji mokslai sekėsi išvis tragiškai – pavyzdžiui, iš fizikos egzamino surinkau tik 13 procentų. Dvi savaites prieš egzaminą paskaičiau knygą ir kažkokiu stebuklingu būdu jį išlaikiau – atrodo, manęs tiesiog pasigailėjo. Iki paskutinio momento nežinojau, kur stosiu su tokiais rezultatais“, – juokiasi E. Jodka.

Patarimą dėl studijų, nulėmusį visą tolimesnę Eduardo karjerą, davė gera jo šeimos draugė, VILNIUS TECH profesorė dr. Nerija Žurauskienė – ji rekomendavo rinktis elektronikos inžineriją kaip vieną perspektyviausių sričių.

Nors inžinerija tuomet buvo labai nepopuliari, E. Jodka pasitikėjo rekomendacija ir įstojo į VILNIUS TECH Elektronikos fakultetą. Netikėtas studijų programos pasirinkimas pasiteisino – universitete įvyko lūžis, įkvėpęs E. Jodką siekti vis daugiau ir daugiau.

„Keli legendiniai, savo sričiai visiškai atsidavę profesoriai sugebėjo manyje pažadinti susidomėjimą, o jų užsidegimas, ko gero, yra esminis dalykas, kurį pasiėmiau iš studijų. Be to, buvau ištroškęs žinių, o kiekvienas apsilankymas laboratorijoje ir galimybė ką nors padaryti pačiam tą smalsumą tik augino. Reikšmingi ir žmonės, kuriuos čia sutikau – jie buvo neįtikėtinai geri, komandiški, tad galėjome vieni iš kitų mokytis“, – pasakoja inžinierius.

Platesnės durys atsivėrė Vokietijoje

Po bakalauro studijų Eduardas savo profesinį kelią nutarė sieti su integriniais grandynais, tad išvyko į Vokietiją – šios srities lyderę Europoje. VILNIUS TECH įgytas žinių pamatas leido jam sėkmingai tęsti mokslus magistrantūroje Freiburgo universitete, kur galimybės buvo akivaizdžiai didesnės: universitetas turėjo lustų gamyklas ir laboratorijas, kuriose studentai dirbo realiomis pramonės sąlygomis.

„Praktika Vokietijoje buvo labai aukšto lygio, dėl to džiaugiuosi ir tikiuosi, kad VILNIUS TECH, bendradarbiaudamas su Taivano technologijų centrais bei būdamas Lietuvos lustų kompetencijos centro „ChipsC2-LT“ dalimi, ateityje galės suteikti studentams tokio pat aukšto lygio praktikos galimybes, nes praktinė patirtis jiems yra itin svarbi“, – tikina jis.

Baigęs magistrantūrą, Eduardas aplikavo į daugybę pozicijų, tačiau kurį laiką sulaukė tik neigiamų atsakymų. Jis pabrėžia – svarbu nestresuoti, nepasiduoti ir nesureikšminti nesėkmių, nes pastangos galiausiai atsiperka. Jo proveržis įvyko įsidarbinus „Texas Instruments“ kompanijoje – vienoje žinomiausių elektronikos gamintojų pasaulyje, ir patekus į komandą, kūrusią produktus specialiai „Apple“.

Būtent čia jis pradėjo projektuoti integrinius grandynus ir jų lustus, atsakingas už „iPhone“ ekranų maitinimą, detekciją ir sklandų veikimą, o vėliau darbą su „Apple“ produktais tęsė „Renesas Electronics“ įmonėje. „iPhone“ telefonuose iki šių dienų yra lustų, prie kurių projektavimo prisidėjo lietuvis.

„Apple“ atrankos kriterijai – nuo vertybinio stuburo iki perfekcionizmo

Visą savo profesinį gyvenimą sėkmingai dirbęs su „Apple“, galiausiai jis atsidūrė pačioje technologijų milžinėje. Čia patekti Eduardui padėjo ne tik patirtis ir sugebėjimai, bet ir per 13 metų sukauptos profesinės pažintys. Vis tik, rekomendacija – tik pradžia. Atrankos procesas į vieną žymiausių pasaulio kompanijų yra itin griežtas ir sudėtingas, o galutinį sprendimą priima labai aukšto rango vadovai. Kandidatams vien techninių kompetencijų neužtenka – vieni svarbiausių atrankos kriterijų yra moralė bei vertybinis stuburas.

„Pavyzdžiui, jei žmogus yra engiamas dėl savo tautybės ar lyties, ar darbuotojas atsistos ir sakys – „ne, taip neturi būti“, ar tiesiog palinksės arba dar blogiau – pats prisidės? Mes norime sveikos atmosferos, kur visų balsai yra išgirsti, o nuomonė – gerbtina, nes tik tada galima diskutuoti ir spręsti technines problemas. Šios vertybės tiek man, tiek daugumai kolegų yra didžiausias prioritetas“, – atskleidžia lietuvis.

Pasak E. Jodkos, „Apple“ nėra eilinė įmonė – vienas žymiausių pasaulio prekės ženklų, norėdamas išlaikyti savo prestižą ir atsakyti už rezultatą, kurį vėliau mato visas pasaulis, siekia absoliutaus tobulumo – ties kiekviena detale dirbama tol, kol ji tampa nepriekaištinga.

„Dirbant su „Apple“ matėme, kokie jie reiklūs ir išprotėję dėl perfekcionizmo – čia be galo daug dirbama ir siekiama savo tikslo. Man jų vizija visada labai imponavo, tad norėjau tapti to dalimi“, – sako E. Jodka.

Nenuostabu, kad 30 tūkst. darbuotojų pasaulyje vienijanti kompanija renkasi atkaklius ir atsidavusius specialistus. Tiesa, Eduardas pastebi, kad kartu su juo dirbančių vokiečių ir kitų lietuvių darbo kultūra stipriai kontrastuoja.

„Lietuviai yra kur kas alkanesni, tačiau nenori kitiems perkąsti gerklių – jie kooperatyvūs, atsakingi, malonūs ir žiauriai pasikaustę programinės įrangos srityje“, – tautiečius giria E. Jodka.

Jis priduria, kas puikios elektronikos inžinerijos specialistės yra moterys, tačiau jų tiek kompanijoje, tiek visame sektoriuje labai trūksta. Problema, kuri neišsprendžiama daugybę metų, kyla dėl to, kad ši sritis ilgą laiką buvo formuojama vyrų ir pagal vyrus, todėl moterims yra ne visai priimtina, tačiau tai privalo keistis.

„Inžinerija be moterų praranda 50 proc. nuomonių, idėjų ir problemų sprendimo būdų. Sektorius nukenčia, tad manau, kad reikia reikalauti kvotų, skirti finansinę paramą ir iš pradžių versti priimti daugiau moterų, nes kito kelio nematau“, – įsitikinęs lietuvis.

Inžinerija prieinama visiems

Nepaisant visų iššūkių, E. Jodka neabejoja savo srities perspektyvomis. Anot jo, pasaulis yra analoginis, todėl specialistų, gebančių projektuoti integrinius grandynus ir jų lustus, jungiančias fizinį pasaulį su skaitmeniniu, reikės visada. Atsirandantys elektromobiliai, robotika ir dirbtinis intelektas tik dar labiau didina šį poreikį.

„Dirbu analoginių integrinių grandynų projektavimo srityje, kuriai jau nuo seno prognozavo kada nors nustoti plėstis, nebetobulėti, tačiau ji pastoviai keičiasi ir adaptuojasi. Tu ne visada žinai, koks bus galutinis rezultatas, tačiau tiesiog tyrinėji, ieškai. Aš žinau, kad žmonėms reikės naujo „iPhone“, tad ir dirbu ties tuo, nes atsakymas kada nors ateis. Tas pats buvo ir su „Google“, ir su „ChatGPT“ – niekas neturėjo konkretaus plano, kas iš to išsirutulios“, – sako „Apple“ dirbantis lietuvis.

Jis priduria, kad elektronikos inžinerija ne tik labai perspektyvi, kūrybiška, įdomi ir novatoriška sritis, bet ir labai gerai apmokama. Galiausiai – ji prieinama visiems, tereikia smalsumo ir užsispyrimo.

„Norint kažko pasiekti ir tapti inžinieriumi, nebūtina jau vaikystėje surinkinėti radijo imtuvų. Kiekvienas tai gali, svarbiausia – susidomėjimas. Universitetas yra naujas etapas, kuriame viską galima pradėti nuo nulio“, – jaunuolius drąsina VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto alumnas E. Jodka.

• Kai atostogos baigiasi pas traumatologą: klaidų prie vandens kaina.
• DI kuria darbo vietas naujų įgūdžių turintiems IT specialistams.
• Pavojingiausias paspirtukininkų įprotis: laiko sureaguoti beveik nelieka.
• Karštąjį savaitgalį planuojate kelionę kemperiu? Ką svarbu žinoti.
• Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
• Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
• Nuo šaldytuvo iki šiukšlių dėžės: 5 patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą.
• Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
• Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
• Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie vilioja labiausiai?
• Termometrams perkopus 30 laipsnių: klaida vėsinant namus gali brangiai kainuoti.
• „Jeigu žmogus nori darbo – visa kita išmokstama“: kas „išduoda“ gerą kandidatą.
• Lietuva išliks Baltijos regiono augimo lydere, bet mokės didesne infliacija.
• Atsiskaitymai užsienyje: pasirinkus ne tą valiutą, sąskaita gali išaugti.
• Kaip išsirinkti tinkamiausią prezervatyvą?
• Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
• Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
• Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
• Ar galima paskambinti mamai iš 10 kilometrų aukščio?
• Įspėja elektromobilių savininkus: įkrovimas iš lizdo gali sukelti gaisrą.
• Gyvename kartu, tačiau vestuvių neplanuojame: kodėl?
• Paviešinote nuotrauką iš kelionės? Sukčiai mato daugiau nei jūsų atostogų kryptį.
• Dviguba pilietybė: kada baimintis dėl lietuviško paso nereikia?
• Pigios elektros iliuzija: kodėl pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo?
• Nutekėjo jūsų duomenys? Didžiausia rizika dažnai prasideda vėliau.
• Kai elektra dingsta ne dėl audros: ką atskleidžia privačių elektrinių auditai.
• Kodėl Z kartai sunkiau tapti savarankiška: problema slypi ne žinių trūkume.
• Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
• Mindaugas Kuzminskas: „Dabar jau suprantu, ką veteranai turėjo omenyje“.
• Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
• Sutriko „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ puslapių darbas.
• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139