TV vedėja U. Siparė: didžiausia šių laikų prabanga – ramybė dėl savo sveikatos

„Aš, kaip ir dauguma žmonių, esu linkusi manyti, kad būsiu amžinai sveika ir man taip nenutiks, bet jei yra galimybė bent keliais procentais sumažinti riziką – aš ja tikrai pasinaudosiu“, – sako žurnalistė, televizijos laidų vedėja Ugnė Siparė.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Ji sako ilgai klaidingai galvojusi, kad vakcina nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) skiepytis suaugusiems yra per vėlu. Bet pasitarusi su gydytoja – nedvejodama pasiskiepijo ir pasijuto gerokai ramiau.

Laiko trūkumas – ne pasiteisinimas

Nors daugumai užsikrėtusiųjų ŽPV infekcija praeina savaime, daliai žmonių šis virusas gali nulemti tam tikrų vėžinių ligų atsiradimą, tarp jų – gimdos kaklelio vėžį. Lietuvoje šia liga kasmet suserga apie 400 moterų, miršta – iki 200, o mirtingumas kelis kartus viršija ES vidurkį. Todėl svarbu pabrėžti, kad gimdos kaklelio vėžio riziką moterims galima ženkliai sumažinti dalyvaujant gimdos kaklelio vėžio patikros programoje bei pasiskiepijus. Lietuvos infektologų draugijos suaugusiųjų skiepijimo rekomendacijos nurodo, kad nuo ŽPV rekomenduojama pasiskiepyti suaugusiems vyrams ir moterims iki 45 metų amžiaus.

Žurnalistė, televizijos laidų vedėja U. Siparė pasakoja, kad reguliariai tikrinasi sveikatą ir dalyvauja prevencijos programose, nes tokį požiūrį į sveikatą jai įdiegė tėvai: „Jie atsakingai žiūri į savo sveikatą ir mane auklėjo, kad geriausia investicija yra į savo sveikatą, nes nuo jos priklauso ne tik tavo, bet ir tavo artimų žmonių gyvenimo kokybė.“

Veikli, aktyvi ir užimta laidų vedėja laiko pasirūpinti savimi ir savo sveikata suranda visada. Ji sako, jog labai nemėgstanti žmonių, sakančių, kad niekam neturi laiko ir yra labai užimti. „Sveikata yra pirmoje mano prioritetų sąrašo vietoje, todėl, kaip kasdien randu laiko išgerti papildus, taip randu laiko pasitikrinti prevencinėse programose, o jei ką nors suskausta ar pasijaučiu blogai – būtinai apsilankau pas specialistą. Esame linkę galvoti, kad „man taip tikrai nenutiks“, bet ima ir nutinka“, – pabrėžia ji.

Geriau apsidrausti

Daugelis moterų galvoja, kad dalyvavimas prevencinėse programose yra viskas, ko reikia gimdos kaklelio vėžiui išvengti, o apie vakciną prisimena ne visada. Paklausta, kodėl nusprendė plačiau pasidomėti ŽPV vakcina ir ja pasiskiepyti, U. Siparė sako, kad atsakymas labai paprastas – geriau apsidrausti, nei neapsidrausti.

„Aš, kaip ir dauguma žmonių, esu linkusi manyti, kad būsiu amžinai sveika ir man taip nenutiks, bet jei yra galimybė bent keliais procentais sumažinti riziką – aš ja tikrai pasinaudosiu. Pasaulis ir medicina sparčiai eina pirmyn, tad kodėl turėčiau savo sveikatą palikti likimo valiai? Savo gydytoja pasitikiu 100 proc., todėl uždaviau tik vieną klausimą – ar ji man rekomenduoja skiepytis nuo ŽPV?“, - prisimena moteris.

Tiesa, ji prisipažįsta ilgai klaidingai galvojusi, kad vakcina skirta tik vaikams ir skiepytis suaugusiems jau per vėlu. Moteris džiaugiasi, kad dabar su tokiu požiūriu susiduria ženkliai rečiau. „Gal tik socialiniuose tinkluose kartais pastebiu abejonių. Dėl jų man liūdna, nes žmonės rizikuoja savo sveikata tikėdami mitais, kuriuos kažkas sugalvojo. Suprantu, kad internetinėje erdvėje veltis į ginčus su kiekvienu kategoriškai nusiteikusiu komentatoriumi yra bergždžias reikalas, todėl su dideliu noru ir entuziazmu norėjau prisidėti prie šios kampanijos“, – pabrėžia U. Siparė.

Vadovaujasi tik faktais

U. Siparė sako, kad kalbant apie sveikatą ir mediciną, ji remiasi ne nuomonėmis, o specialistų ir mokslo patikrintais faktais: „Suprantu, kad 100 proc. tikslumo negali būti, bet gyvenime mėgstu vadovautis tokia taisykle – jei nepatekau tarp laimingųjų, kurie laimėjo milijoną, kodėl turiu patekti tarp nelaimingųjų, kuriems net ir laiku pasiskiepijus nutiko kažkas negero? Moksliniai tyrimai rodo, kad pasiskiepijus laiku, vakcinos didžiąją dalį žmonijos išgelbėjo nuo įvairių ligų – visiškai išnaikinti raupai, beveik išnaikinti tymai, difterija ir daugelis kitų ligų. Kodėl kalbant apie ŽPV sukeliamas ligas turėtų būti kitaip?“

Šalyse, kuriose žmonės noriai pasinaudoja imunoprofilaktikos programa, taikoma kartu su gimdos kaklelio vėžio patikros programa, sergamumas gimdos kaklelio vėžiu yra ženkliai mažesnis. Vienas ryškiausių pavyzdžių: Švedijoje gimdos kaklelio vėžio sergamumas 2024 m. nukrito iki 7,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o trys šalies regionai jau peržengė Pasaulinės sveikatos organizacijos iškeltą tikslą – mažiau nei 4 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Tokį rezultatą lėmė dvejopa strategija – skiepijimo ir profilaktinės patikros programų derinys, pradėtas įgyvendinti 2021 m. Švedijos tikslas iki 2027 m. paskiepyti bent 70 proc. tikslinės grupės moterų ir pasiekti kolektyvinį imunitetą.

„Būtent todėl man atrodo svarbu garsiai pasakyti, kad mokslu ir medicina pasitikiu, nesiruošiu savo sveikatos palikti likimo valiai. Močiutė man visada sakydavo: „Vaikeli, jei pati saugosiesi ir Dievas tave saugos“, todėl saugau save ir kitiems siūlau. Be to, turiu save saugot šimtą kartų labiau, nes esu mama“, – pabrėžia ji.

Prevenciją aptaria su draugėmis

Laidų vedėja pasakoja, kad sveikatos prevencijos temomis pasikalba ir su draugėmis: „Susitikusios juokaujame, kad pasiekėme tą amžių, kai jau kalbamės apie ligas (juokiasi). Iš tiesų džiaugiuosi, kad dažniausiai kalbamės ne apie ligas, o apie prevenciją. Tokie pokalbiai svarbūs, nes primena, kad jau laikas pasitikrinti, ir nuramina, kad visų moterų galvose kirba tie patys klausimai.“

Kaip sako U. Siparė, dauguma jos draugių – sėkmingos, veiklios, ambicingos moterys, ir visos puikiai supranta, kad geriausių rezultatų pirmiausiai pasiekia tie žmonės, kurie rūpinasi savo gera savijauta ir yra sveiki, o ne visą savo laiką ir jėgas atiduoda tik darbui. „Be to, turiu draugių, kurioms buvo aptikti tam tikri pakitimai, atliktos procedūros – visus kartus džiaugėmės, kad jos neapleido prevencinių programų ir pokyčiai buvo pastebėti pačiu laiku.

Išgirdusi jų istorijas suprantu, kad pats svarbiausias jausmas gyvenime yra ramybė. Kai padarai viską, kad išvengtum onkologinės ligos – tada tiesiog jautiesi gerokai ramiau. Ar tai nėra didžiausia šių laikų prabanga? Prabanga, kuria galim pasinaudoti kiekvienas“, – svarsto U. Siparė.

• Tūkstančiai lietuvių grįžta į II pensijų pakopą: štai ką rodo naujausi duomenys.
• Mokytojo darbas – ne kiekvienam: kas lemia, ar liksi mokykloje?
• Atostogų sezonui artėjant: 4 dalykai, kurių prireiks kiekvienoje kelionėje.
• „Enefit“ 2025 m.: nuostolingų metų kontekste – stabili rinkos dalis.
• VERT suderino naują įkainį už elektros energijos apskaitos prietaiso keitimą.
• Kodėl kaimyno kiauliena ant grilio visada sultingesnė: svarbiausios taisyklės.
• Kas dažniausiai sukelia santechnikos gedimus namuose?
• Invazinių šliužų apgultis jau čia pat: vienas lauke – ne karys.
• „Ignitis gamyba“ modernizavo Kauno hidroelektrinės valdymo sistemas.
• Psichologė: seksualinė sveikata nėra tik apie lytinę funkciją.
• Sugalvojau pirmas, bet praradau: kaip delsimas gali kainuoti verslo vardą.
• Jei neliktų interneto: kas sustotų pirmiausia ir kaip tam ruoštis.
• Apklausa atskleidė – pasirodo, šaltibarščių sezonas prasideda visai ne vasarą.
• 5 populiariausios dirbtinio intelekto apgavystės: pasakė, ko saugotis šiemet.
• Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
• Savarankiškai dirbantiems: kaip ir kada sumokėti „Sodrai“ po pajamų deklaravimo.
• Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą.
• Interneto piratai: ar jų aukso amžius Lietuvoje jau baigėsi?
• Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
• Vienas skambutis – tūkstančiai eurų: kaip veikia šiuolaikiniai sukčiai?
• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
• Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
• Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
• Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
• II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
• 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
• J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
• Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
• JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
• Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
• Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
• Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
• Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
• Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137