- Pasaulinė televizijos diena: ar jaunimui socialinės medijos ją atstos?
- Priedangų nuotolinio atrakinimo sistemas galima įrengti iš namo kaupiamųjų lėšų.
- Susisiekimo ministerija stiprina elektrinių paspirtukų kontrolę.
- RRT skyrė bendrovei „Bitė Lietuva“ baudą: vartotojai negali likti be ryšio.
- Saulės ir vėjo energetika keičia taisykles: kaip laimėti elektros vartotojams?
- Žindant skauda, o krūtys įsitempusios: pirmosios žindymo savaitės?
- Jauna, vadinasi sveika? Kodėl krūtų būklę vertinti prieš atsirandant simptomams?
- Tūkstančiai valstybei skolingų pavežėjų ir gausybė nustatytų pažeidimų.
- Automobiliui – taip, atostogoms – ne: kam lietuviai sutiktų skolintis?
- Degalinės vis labiau tuština vairuotojų pinigines: apie 40 proc. metinis šuolis.
- TV antenų montavimas: televizijos inžinierius Vilius pataria.
- RRT: Telecentras turės grąžinti LRT 651 tūkst. eurų permoką.
- Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
- Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
- Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
- Protestas ŠALIN RANKAS NUO LAISVO ŽODŽIO! Susitikime prie Seimo rytoj!
- Balandžio 8 d. tęsiasi PROTESTAS: Šalin rankas nuo laisvo žodžio!
- Gedimas „Express-AT1“ palydove 56° rytų ilgumos – palydovas nutraukė darbą.
- Telecentras sutarė dėl naujos dirbtinio intelekto platformos sukūrimo Lietuvoje.
- LRT politizuosiantis įstatymas Seime skinasi kelią kosminiu greičiu.
- Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
- Radijas prieš sparčiai populiarėjančias tinklalaides: kuriam atiteks mūsų ausys?
- RRT: atsirado daugiau galimybių naujoms radijo stotims.
- Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- Kaip užkirsti kelią tiems, kurie „skolinasi“ jūsų namų „Wi-Fi“.
- Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“.
- Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
- Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Dirbtinis intelektas įgavo „rankas“: išpopuliarėjo įrankis „Moltbot“?
- DI kelia kompiuterių kainas: paskaičiavo, kiek tai atsieis pirkėjams.
- „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
- Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Pasaulio lazerių ekspertai atvyko į Vilnių: dėmesio centre – technologijos.
- Mokslininkės įžvalgos, kaip alkoholis veikia smegenis?
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Lietuvos laukus jau pjauna autonominiai kombainai: kodėl?
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- LED televizoriai.
- Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- 5 įrenginiai, kuriuos įsigiję pasiruošite vasaros karščiams.
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- Dėl drastiškai išaugusių aviacinio kuro kainų „Novaturas“ įveda degalų mokestį.
- Dalis gyventojų keliauja atostogauti turėdami skolų bei pradelstų mokėjimų.
- Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Lapkritį LNDT Didžiojoje salėje – Kamilės Gudmonaitės režisuota „Antigonė“.
- Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
- LNDT sezoną užbaigs spektakliu apie jaunystės maniją „Geismas“.
- Šis spektaklis – tam tikra Lietuvos teatro istorijos ekspozicija.
- Populizmas stiprėja visur, atsipalaiduoti negalima.
- Kultūros asamblėja skelbia švietimo mėnesį.
- Lapkričio 21 d. mitingas „Kokios valstybės mes norime?“ suvienys sektorius.
- Konkursą vadovauti LNDT laimėjo Martynas Budraitis.
- Po Andriaus Mamontovo kalbos - keistas dėkingumo jausmas.
- LNDT palaiko kultūros bendruomenės protestą.
- Būsto kaina ir vertė – ne tas pats: ką svarbu žinoti pirkėjui?
- Trinkelės ar betoninės plytelės namo įėjimo prieigai: ką pasirinkti?
- Penkios dažniausios statybų ginčų klaidos, dėl kurių bylose pralaimima.
- Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Įsigijote televizorių. Svarstote kokį TV paslaugų tiekėją pasirinkti? Rinkitės nemokamas televizijos programas - įsirenkite vietinės DVB-T ir palydovinės DVB-S2 televizijos antenas ir žiūrėkite televizijos programas nemokamai.
- Žiūrite televizoriumi iš kompiuterio? Galvojate kokia sujungimo jungtis tinkamiausia? Jei yra galimybė, junkite kompiuteriniu vytų porų laidu, RJ45 jungtimis ir naudokite DLNA protokolą - išnaudosite televizoriaus dekoderio privalumus ir vaizdas bus kokybiškiausias.
- Reikia imtuvo ar televizoriaus DVB-T žiūrėjimui, bet nežinote kurį pasirinkti: DVB-T ar DVB-T2. Geriau imkite DVB-T2. Toks tinka ir DVB-T ir DVB-T2 standarto signalams priimti. DVB-T imtuvas tinka tik DVB-T signalų priėmimui. Lietuvoje šiuo metu veiks bet kuris iš jų. Bet būkite atsargūs - kai kurie užsienyje parduodami senesni DVB-T imtuvai priima tik MPEG-2 signalus. Lietuvoje TV programų siuntimas vykdomas MPEG-4. Kitaip vadinamu H.264 standartu.
Daugiau patarimų
- Turi priešų? Gerai. Reiškia, tu savo gyvenime kažkada už kažką kovojai.
- Televizija ir internetas yra puikūs išradimai. Jie neleidžia kvailiams taip dažnai išeiti iš namų.
- Nėra prasmės prisiminti praeities, jei ji neturi įtakos dabarčiai.
- Kiekvienas kvailys gali įžvelgti, kas yra negerai. Pabandykite pamatyti, kas yra gerai!
- Išminčiaus paklausė: kas yra lengviausia ir sunkiausia gyvenime? Jis atsakė: Klaidos. Lengva teisti, kada jas daro kiti. Sunku pripažinti, kai jas padarai pats.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Your TV is like a work of art: professional TV mounting.
- Free TV - professional installation, tuning, repair of TV antennas in Vilnius.
- aql.com welcomes Levira Media Services to Leeds: 'Tere Tulemast Levira!'.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Votre téléviseur devient une œuvre d'art : installation professionnelle.
- Télévision gratuite - Installation, réglage et réparation professionnels.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
Pasaulinė televizijos diena: ar jaunimui socialinės medijos ją atstos?
2026-11-21 12:34:59„Netflix“, „YouTube“, „TikTok“ ir kitos skaitmeninės platformos iš esmės pakeitė tai, kaip šiandien pasiekiame audiovizualinį turinį. Tačiau ar tai reiškia, kad tradicinė televizija pamažu užleidžia savo vietą naujoms medijoms?
Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click
Pasaulinės televizijos dienos (lapkričio 21 d.) proga VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) mokslininkė Aistė Ptakauskė kviečia į televizijos ateitį pažvelgti kiek kitaip. Pasak jos, televizija ne nyksta, bet transformuojasi, o naujausi tyrimai atskleidžia netikėtų įžvalgų apie jaunąją auditoriją – pasirodo, žiūrovų įsitraukimą į serialus gali lemti net veikėjų apranga, šukuosenos ar kiti vizualiniai kultūros ženklai.
KIF tyrėja A. Ptakauskė savo moksliniuose tyrimuose gilinasi į šiuolaikines televizijos industrijos tendencijas, medijų gamybos transformacijas ir jų poveikį audiovizualiniam turiniui. Ji taip pat yra ilgametė Tarptautinės televizijos meno ir mokslo akademijos bei tarptautinių „Emmy“ apdovanojimų žiuri narė. Pasak mokslininkės, kalbos apie televizijos pabaigą nėra naujos. Technologijų pažanga ne kartą skatino prognozuoti įvairių medijų išnykimą, tačiau istorija rodo, kad jos dažniausiai ne išnyksta, o atranda naujus būdus gyvuoti.
„Išnykimo grėsmė reguliariai prognozuojama visoms medijoms, kurios yra priklausomos nuo technologijų – knygoms, periodiniams leidiniams, kinui, radijui. Kaip matome, nė viena šių medijų kol kas neišnyko, o tiesiog prisitaikė prie naujų gamybos sąlygų. Televizija – ne išimtis“, – teigia A. Ptakauskė.
Televizija nebepriklauso nuo televizoriaus
Vienas ryškiausių pokyčių televizijos istorijoje – turinio skaitmenizacija ir srautinių transliacijų platformų atsiradimas. Šiandien žiūrovai patys gali spręsti, kada, kur ir kokiame įrenginyje žiūrėti mėgstamas laidas ar serialus. Tačiau, pasak tyrėjos, tai nereiškia, kad televizija praranda savo reikšmę. Veikiau keičiasi tai, kaip ją suprantame.
„Didžiausias pokytis – televizijos skaitmenizacija ir srautinės transliacijos (ang. „streaming“). Dabar nebereikia skubėti prie televizoriaus tam tikru konkrečiu laiku, kad pasižiūrėtume mėgstamas televizijos programas. Jas galime pasižiūrėti internetu mums patogiu laiku per tuo laiku turimą įrenginį. Tai, kad nežiūrime televizoriaus, tikrai nereiškia, kad nežiūrime televizijos. Medijų tyrėjai dabar labiau linkę diskutuoti ne apie televiziją, o apie televiziškumą – televizijos programų savybes, kurios gali būti būdingos bet kokiomis technologijomis perteikiamam turiniui“, – aiškina mokslininkė.
Ši televiziškumo samprata leidžia naujai pažvelgti ir į „YouTube“ laidas, tinklalaides ar srautinių transliacijų platformose rodomus serialus. Nors jie žiūrimi ne per tradicinį televizorių, daugelis jų perima gerai pažįstamus televizijos formatus ir pasakojimo principus. „Tinklalaidės perėmė didžiąją dalį televizijos pokalbių laidų bruožų, srautinių transliacijų platformų (pavyzdžiui, „Netflix“, „HBO Max“ ar „Prime Video“) serialams būdingos daugiaserijinių televizijos dramų savybės, o daugelis „YouTube“ turinio kūrėjų savo laidas kuria pagal pramoginių televizijos laidų formatą. Pavyzdžiui, KSI „YouTube“ kanalo laida „Best Celebrity Lookalike“ (liet. „Geriausias įžymybės antrininkas“) pasižymi tipine pramoginės televizijos laidos formato (tokio kaip „Lietuvos balsas“ ar „Muzikinė kaukė“) struktūra“, – pasakoja A. Ptakauskė.
Tyrėjos teigimu, būtent dėl tokių savybių ribos tarp tradicinės televizijos ir kitų audiovizualinio turinio platformų tampa vis mažiau aiškios.
„Visos šios turinio formos yra televiziškos, todėl dažnai priskiriamos televizijai. Aš pati šiuo metu tyrinėju europietiškas ilgos formos daugiaserijines komedijas ir jų cirkuliaciją tarptautinėje rinkoje. Bet tai nereiškia, kad analizuoju tik per linijinę televiziją rodomas komedijas. Į mano tyrimų lauką patenka ir komedijos, kurias galima pažiūrėti srautinių transliacijų platformose. Svarbiausia, kad jos būtų televiziškos ir viena jų serija būtų ne trumpesnė nei 20 min.“, – paaiškina ji.
Ar jaunimas iš tiesų renkasi tik trumpus vaizdo įrašus?
Socialinių tinklų populiarumas dažnai siejamas su prielaida, kad jaunoji karta nebeturi kantrybės ilgesniam audiovizualiniam turiniui. „TikTok“, „Instagram Reels“ ar „YouTube Shorts“ formatų augimas formuoja įspūdį, kad kelių minučių ar net keliolikos sekundžių vaizdo įrašai išstumia tradicinius serialus.
Vis dėlto A. Ptakauskė pabrėžia, kad tokia nuostata neatspindi viso jaunimo santykio su audiovizualiniu turiniu. „Populiari nuomonė, kad jaunimas žiūri tik trumpos formos turinį, nėra teisinga. Neseniai Ispanijoje atliktas tyrimas parodė, kad beveik 90 proc. 16–31 metų žiūrovų naudojasi kokios nors srautinių transliacijų platformos paslaugomis. Ir šias platformas jie prenumeruoja būtent tam, kad galėtų pasižiūrėti ten pateiktus ilgos formos vaidybinius serialus. Deja, sutelkdami visą dėmesį į tai, kaip jaunimas vartoja socialines medijas, nustojome domėtis tuo, koks ilgos formos turinys jiems patrauklus“, – pastebi tyrėja.
Taigi trumpųjų vaizdo įrašų populiarumas savaime nereiškia, kad jaunimas atsisako ilgų istorijų. Tačiau kyla kitas klausimas – kokie serialai ar televizijos programos šiuolaikiniam jaunimui atrodo patraukliausi? Atsakymų galima ieškoti ir tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose.
„2022–2024 metais Jungtinės Karalystės Menų ir humanitarinių mokslų tyrimų taryba finansavo tyrimą, kuriuo norėta išsiaiškinti, kaip Europos jaunimas vertina ir žiūri britų filmus ir televizijos programas. Tyrime dalyvavo 16–34 metų žiūrovai iš Danijos, Vokietijos, Nyderlandų Karalystės ir Italijos. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kaip jaunimas renkasi ne tik britų, bet apskritai visas televizijos programas. Pasirodo, jiems svarbiausia humoras, kokybė ir kalba“, – teigia A. Ptakauskė.
Kodėl jaunimas pirmenybę teikia anglų kalba kuriamam turiniui?
Tarptautinės srautinių transliacijų platformos suteikė galimybę lengviau pasiekti įvairiose pasaulio šalyse kuriamus serialus. Tačiau kartu išryškėjo ir tam tikros kalbinės bei kultūrinės preferencijos.
Anot tyrėjos, vienas įdomesnių Europos jaunimo tyrimo rezultatų buvo susijęs su anglų kalbos vaidmeniu renkantis audiovizualinį turinį. „Tyrimas parodė, kad Europos jaunimui anglų kalba sukurtas turinys yra mielesnis nei turinys, sukurtas jų gimtąja kalba. Anot jų, anglų kalba televizijos programose skamba autentiškiau, o žiūrėti anglų kalba sukurtą turinį yra ir prestižo reikalas, kuris gali lemti bendraamžių pripažinimą. Didelė dalis tyrimo dalyvių anglų kalba sukurtą turinį naudojo ir kaip būdą tobulinti savo anglų kalbos įgūdžius. O kai kurie netgi pabrėžė, kad jų gimtąja kalba sukurtos laidos ar serialai skamba nejaukiai ar netgi gėdingai (ang. „cringe“)“, – pasakoja A. Ptakauskė.
Šios įžvalgos kelia svarbų klausimą audiovizualinio turinio kūrėjams: jeigu daliai jaunimo anglų kalba kuriamas turinys atrodo patrauklesnis, ar kitomis Europos kalbomis kuriami serialai vis dar gali konkuruoti dėl jų dėmesio?
Būtent šis klausimas paskatino VILNIUS TECH tyrėją atlikti eksperimentinį tyrimą.
Tas pats serialas, bet skirtinga žiūrovų reakcija
Siekdama geriau suprasti, kokį vaidmenį jaunųjų žiūrovų įsitraukimui turi kultūriniai skirtumai, A. Ptakauskė nusprendė palyginti dvi tos pačios istorijos versijas.
„Man irgi kilo šis klausimas. Tad nusprendžiau pati atlikti savo eksperimentinį tyrimą. 90 prancūzų dvidešimtmečių paprašiau palyginti dvi vienos scenos iš labai populiarios prancūzų komedijos „Skambinkite mano agentui!“ versijas. Viena versija buvo sukurta prancūziškai, o kita adaptuota vokiečių auditorijai. Man rūpėjo pasiaiškinti, kuri iš šių versijų tyrimo dalyviams bus patrauklesnė, ir kokie veiksniai šį patrauklumą nulems“, – pasakoja mokslininkė.
Serialas „Skambinkite mano agentui!“ pasirinktas neatsitiktinai. Tyrėja atsižvelgė tiek į ankstesnių mokslinių tyrimų įžvalgas, tiek į serialo populiarumą skirtingose amžiaus grupėse ir tarptautinį pripažinimą.
„Visų pirma, rinkausi komediją, nes mano jau minėtas kitų mokslininkų tyrimas atskleidė, kad jaunimui patraukliausias humoristinis turinys. Antra, kadangi mano tyrimo dalyviai buvo prancūzai, ieškojau komedijos, sukurtos jų gimtąja kalba. „Skambinkite mano agentui!“ puikiai tiko, nes ši komedija buvo populiari tiek tarp vyresnio (60+ m.), tiek tarp jaunesnio amžiaus (18–35 m.) prancūzų žiūrovų. Trečia, šią komediją aukštai vertino ne tik žiūrovai, bet ir profesionalai: 2021 metais ji pelnė tarptautinį „Emmy“ apdovanojimą kaip geriausia pasaulio komedija, sukurta ne JAV. Galiausiai, ieškojau komedijos, kurios pagrindinė veikėja būtų panašiame gyvenimo etape kaip mano tyrimo dalyviai, nes kitų mokslininkų tyrimai rodo, kad būtent su tokiais veikėjais jaunimas labiausiai susitapatina“, – paaiškina ji.
Tačiau įdomiausias atradimas laukė analizuojant, kokie veiksniai buvo susiję su dalyvių įsitraukimu į skirtingas serialo versijas.
Ne dialogai, o veikėjų išvaizda: netikėtas tyrimo rezultatas
Galima manyti, kad žiūrovų susidomėjimą serialu pirmiausia lemia scenarijus, dialogai ar veikėjų tarpusavio santykiai. Vis dėlto A. Ptakauskės eksperimentas atskleidė kitą reikšmingą aspektą – veikėjų vizualinį įvaizdį. „Gimtąja kalba sukurtas turinys mano tyrime dalyvavusiam jaunimui buvo patrauklesnis nei ne gimtąja ir ne anglų kalba sukurta jo versija. Bet įdomiausia, kad turinio patrauklumą nulėmė ne veikėjų kalba ir netgi ne jų elgsena, o išvaizda! Veikėjų kostiumai, grimas ir šukuosenos prancūziškoje bei vokiškoje scenos versijoje pastebimai skyrėsi, ir būtent šiuos skirtumus tyrimo dalyviai nurodė kaip lemiamus, vertindami turinio patrauklumą“, – atskleidžia mokslininkė.
Šie rezultatai leidžia kelti prielaidą, kad kultūrinis artimumas audiovizualiniame turinyje gali atsiskleisti ne tik per kalbą, pažįstamas situacijas ar veikėjų elgesį, bet ir per iš pirmo žvilgsnio nedideles vizualines detales.
Tai ypač aktualu šiuolaikinei serialų industrijai, kurioje populiarūs formatai adaptuojami skirtingų šalių auditorijoms. Ta pati istorija skirtingose kultūrinėse aplinkose gali būti pateikiama nevienodai, o jos vizualiniai sprendimai gali būti susiję su tuo, kaip žiūrovai įsitraukia į pasakojimą.
Ką naujosios tendencijos reiškia televizijos kūrėjams?
Nors tyrimas atskleidė įdomių sąsajų tarp kultūrinio artimumo ir žiūrovų įsitraukimo, A. Ptakauskė pabrėžia, kad iš vieno eksperimento dar negalima daryti universalių išvadų apie visą jaunąją auditoriją. „Kad būtų galima pateikti kokius nors reikšmingus apibendrinimus, tyrimą reikėtų kartoti su žymiai daugiau dalyvių iš žymiai daugiau šalių. Bet tas tendencijas, kurias atskleidė mano eksperimentinis tyrimas, pastebiu naujausiuose jaunimo serialuose“, – sako ji.
Kaip vieną iš pavyzdžių mokslininkė išskiria 2025 metais „Netflix“ platformoje pasirodžiusį serialą „Forever“ („Amžinai“), sukurtą pagal žinomos jaunimo rašytojos Judy Blume to paties pavadinimo romaną. „Šis serialas buvo labai populiarus tarp jaunimo ir netgi pelnė „Peabody“ apdovanojimą, kuris teikiamas turiniui, darančiam teigiamą socialinį poveikį. Šiame seriale ypatingas dėmesys skiriamas veikėjų išvaizdai, o kai kurios jo dalys labiau panašios ne į vaidybinį serialą, o į muzikinį vaizdo klipą, kai istorija pasakojama ne dialogu ir realistišku veiksmu, o apranga, aksesuarais, asociatyviais gestais ir muzika“, – pasakoja tyrėja.
Tokie kūrybiniai sprendimai, anot jos, rodo, kad vizualinis pasakojimas šiuolaikinėje televizijoje įgyja vis didesnę reikšmę. Personažų išvaizda, kostiumai, muzika ar asociatyvūs vaizdai gali tapti ne tik estetiniais elementais, bet ir svarbia istorijos pasakojimo dalimi.
„Manau, tokias estetizuoto vizualaus pasakojimo priemones neišvengiamai turės naudoti visi kūrėjai, norintys pritraukti jauną auditoriją. O juk tik nuo šios auditorijos ir priklauso, ar televizija išliks, ar išnyks“, – apibendrina A. Ptakauskė.
Priedangų nuotolinio atrakinimo sistemas galima įrengti iš namo kaupiamųjų lėšų
Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad pagal dabar galiojančius teisės aktus daugiabučiuose esančių priedangų nuotolinio atrakinimo sistemas galima įrengti už butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas.Susisiekimo ministerija stiprina elektrinių paspirtukų kontrolę
Susisiekimo ministerija siūlo papildomai skirti 45 tūkst. eurų policijai elektrinių paspirtukų ir kitų elektrinių mikrojudumo priemonių kontrolei stiprinti. Už šias lėšas būtų įsigyti rankiniai greičio matavimo prietaisai, leisiantys pareigūnams fiksuoti faktinį el. mikrojudumo priemonių greitį ir nustatyti pažeidimus.RRT skyrė bendrovei „Bitė Lietuva“ baudą: vartotojai negali likti be ryšio
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) telekomunikacijų bendrovei „Bitė Lietuva“ skyrė maksimalią 300 eurų baudą už kiekvieną dieną, kurią ji nevykdo tarnybos sprendimo.Saulės ir vėjo energetika keičia taisykles: kaip laimėti elektros vartotojams?
Sparčiai augant saulės ir vėjo energetikai bei plečiantis elektrifikacijai, šie procesai vis labiau papildo vienas kitą. Vis dėlto elektros sistemai svarbu ne tik pagaminti pakankamai energijos, bet ir suderinti su vartojimo poreikiais kiekvienu laiko momentu.Žindant skauda, o krūtys įsitempusios: pirmosios žindymo savaitės?
Pirmosios žindymo dienos ne visada būna tokios sklandžios, kaip tikėtasi: spenelius gali skaudėti, krūtys įsitempti, o nerimą dar sustiprina abejonė, ar kūdikiui pakanka pieno.Jauna, vadinasi sveika? Kodėl krūtų būklę vertinti prieš atsirandant simptomams?
Nors profilaktinė krūtų patikra dažniau siejama su vyresniu amžiumi arba jau atsiradusiais simptomais, krūtų audinio pakitimų gali būti nustatoma ir jaunoms moterims, kurios nejaučia jokių nusiskundimų.Tūkstančiai valstybei skolingų pavežėjų ir gausybė nustatytų pažeidimų
Susisiekimo ministras Juras Taminskas imasi iniciatyvos griežtinti pavežėjimo sektoriaus kontrolę ir spręsti įsisenėjusias problemas. Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA), policijos, Migracijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pirmą kartą Vilniuje ir Kaune vykdyti patikrinimaiAutomobiliui – taip, atostogoms – ne: kam lietuviai sutiktų skolintis?
Lietuvos banko duomenimis, rugsėjo pabaigoje gyventojams suteiktų vartojimo paskolų portfelis buvo beveik penktadaliu didesnis nei pernai, o per pirmus du 2026 m. mėnesius naujai suteiktų vartojimo paskolų suma išaugo 57 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2025 m.Degalinės vis labiau tuština vairuotojų pinigines: apie 40 proc. metinis šuolis
Lietuvos gyventojų išlaidos degalinėse per metus išaugo beveik 40 proc., rodo „Luminor“ banko mokėjimo kortelių duomenys. Nors atsiskaitymų skaičius padidėjo mažiau nei 5 proc., vidutinė vieno mokėjimo suma šoktelėjo daugiau nei trečdaliu.Dėl „Bitės“ veiksmų prieš konkurentą kenčia daugybė vartotojų
„Bitė Lietuva“ staiga sustabdė mobiliojo interneto paslaugų didmeninį tiekimą UAB „Consilium optimum“, veikiančiai su prekės ženklu „Fastlink“, todėl sutriko ir daliai jos klientų teikiamos paslaugos.Šiandien elektros biržoje – kainos rekordas: dienos vidurkis sieks 61 ct/kWh
Šiandien, lapkričio 9 d., elektros kainos biržoje Lietuvoje pasieks aukščiausią lygį per šiuos metus. Vidutinė elektros kaina su visais mokesčiais sieks apie 61 ct/kWh, o atskirais 15 minučių intervalais viršys ir 92 ct/kWh.Turinį generuojančio DI amžiuje, kas yra tikrasis darbo autorius?
Gyvename tokiu metu, kai dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau persikelia ir į beveik jau visas erdves – nuo socialinių tinklų kampanijų iki reklamų, plakatų ir informacinių vizualų.Kad gyvenimas neliktų sapnas: interneto ir DI epochos vaikystei trūksta žmonių!
Nuo rugsėjo kiekviena Lietuvos mokykla jau privalo turėti telefonų naudojimo tvarką. Tačiau didžiausia problema yra ne telefonas pamokoje. Tai vaikystė, kurioje vis mažiau vietos kitam žmogui.Šių butų pirkėjai vengia: kas mažina NT vertę ir apsunkina pardavimą?
Nekilnojamasis turtas (NT) dažnai laikomas saugia investicija, tačiau ne kiekvieną būstą vėliau taip pat lengva parduoti. NT vystymo bendrovės „Realco“ pardavimų direktoriaus Marijono Chmieliausko teigimu, apie tai verta galvoti dar renkantis būstą pirminėje rinkoje.Būsto paradoksas: kainos per aukštos, tačiau jų kritimu beveik niekas netiki
Nors didžioji dauguma Lietuvos gyventojų būsto kainas jau anksčiau vertino kaip pernelyg aukštas, tikinčiųjų jų mažėjimu – vos vienetai. Naujausios „Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, net 79 proc. gyventojų tikisi tolesnio būsto kainų augimo, o jų kritimą prognozuoja vos 3 proc.Kai dirbtinis intelektas įsiminė ne tą skaičių
Vakare prieš susitikimą su investuotojais startuolio vadovas Karolis dar kartą peržiūrėjo savo pristatymą. Septintoje skaidrėje kažkas nederėjo: įmonės vertė nurodyta 4 mln. eurų, nors prieš dvi savaites jis su kolegomis sutarė dėl 6 mln.Seimas priėmė dirbtinio intelekto priežiūros įstatymą
Šiandien Seimas priėmė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą įstatymą dėl Europos Sąjungos (ES) Dirbtinio intelekto (DI) akto įgyvendinimo Lietuvoje. Jis padės užtikrinti saugų ir skaidrų DI naudojimą ir skatins inovacijų plėtrą.Dėl jau turimų valstybės įsipareigojimų suvaldyti skolos augimą nebepavyks
2027–2029 m. valstybės biudžeto projektas sudarytas pažeidžiant nacionalines ir Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisykles. Nepriklausomos fiskalinės institucijos vertinimu, valdžios sektoriaus deficitas gali augti gerokai sparčiau,Naktį skaitiklis nesustoja: kada tai normalu, o kada verta patikrinti
Trečia valanda nakties, visi miega, šviesos užgesintos – o elektros skaitiklis vis tiek skaičiuoja. Tai ne klaida: šaldytuvas, „Wi-Fi“ maršrutizatorius, šildymo įranga ir budėjimo režimu palikti prietaisai dirba visą parą.Nuolat filmuojate renginius? Kitą kartą draugai gali jūsų nebekviesti
Mėgstamiausia daina, įspūdingas šviesų šou ir telefonas, kuriuo norisi viską įamžinti. Atrodytų, kas čia blogo? JAV mokslininkų tyrimas konstatavo: nors filmuojantis žmogus pats gali jaustis labiau įsitraukęs į renginį, aplinkiniai jį vertina priešingai.Namuose vienas susirgo gripu: ar jau per vėlu apsaugoti kitus šeimos narius?
Vienas šeimos narys pradeda sausai kosėti, kitą dieną pakyla temperatūra, o netrukus panašūs simptomai pasireiškia ir kitam. Kai gripas jau pasiekė namus, natūraliai kyla klausimas – ar likusieji šeimos nariai dar gali apsisaugoti, o gal virusas jau spėjo pasklisti?Elektromobilių vairuotojai dėl šios klaidos praranda ir laiką, ir pinigus
Elektromobilių vairuotojai neretai vadovaujasi taisykle – jei jau sustojo įkrauti automobilio, verta bateriją pripildyti iki 100 proc. Tačiau toks įprotis ne visada naudingas.Kodėl ką tik išskalbti drabužiai smirda pelėsiu, o sportinė apranga – prakaitu?
Ką tik išskalbti drabužiai atrodo švarūs, tačiau vos pravėrus skalbyklės dureles pasitinka nemalonus drėgmės ar pelėsio kvapas. Dar keisčiau, kai sportinė apranga net po skalbimo vėl ima skleisti prakaito kvapą vos ją apsivilkus.Ar pensijoje pakaks pinigų? EBPO skaičiavimuose Lietuva – sąrašo viršūnėje
Lietuva atsidūrė tarptautinio pensijų tyrimo sąrašo viršūnėje, tačiau ne iš gerosios pusės. Naujausia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) analizė „OECD Pensions Outlook 2026“ atskleidė, kad būtent Lietuvoje – didžiausias papildomo kaupimo pensijai poreikis.Nauji elektriniai traukiniai: keliausime greičiau, patogiau ir patikimiau?
Naujasis elektrinis „Stadler FLIRT“ traukinys jau pradėjo reguliarias keliones Lietuvos geležinkeliais. Spalio 22 d. pirmasis jų išriedėjo maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius. Tai ne tik naujos transporto priemonės pasirodymas – prasideda reikšmingas keleivinių traukinių parko atnaujinimas.Dirbtinis intelektas virtualiuose pasauliuose ir Lietuvos galimybės
Virtualūs pasauliai gali tapti aplinka, kurioje būsimi medikai mokosi priimti sprendimus, darbuotojai treniruojasi valdyti įrangą, o lankytojai pažįsta skaitmenizuotą kultūros paveldą.Svetimkūnis vaiko organizme: pavojus gali išlikti net tada, kai simptomų nėra
Maža žaislo detalė, baterija, magnetas, riešutas ar net obuolio žievelė gali tapti rimto pavojaus vaiko sveikatai priežastimi. Svetimkūniui patekus į kvėpavimo takus, pavojus gali kilti staiga, tačiau ne visada jis baigiasi vaikui nustojus kosėti.Mažesnis būstas – nauja realybė? Įvardijo, ko pirmiausia atsisako pirkėjai
Augant būsto kainoms, daliai gyventojų tenka iš naujo įvertinti ne tik savo finansines galimybes, bet ir lūkesčius būsimiems namams. Norint įsigyti būstą patrauklioje miesto dalyje, pirkėjams vis dažniau tenka ieškoti kompromisų – rinktis mažesnį plotą, senesnės statybos būstą ar kuklesnį įrengimą.Lapkritis nepagailės: ekspertai prognozuoja elektros kainų šuolį
Spalį elektros kaina biržoje Lietuvoje augo apie 5 proc. ir siekė 113,58 euro už megavatvalandę. Nors anksčiau prognozuota, kad elektra spalį gali augti bent trečdaliu, didesnį kainų šuolį sušvelnino vėjo generacija.- Ką galima išmokti per 60 minučių? Trys veiksmingo mokymosi patarimai.
- Auga šildymo kainos ir skolos: kaip šią žiemą atrodys šalies gyventojų piniginės.
- Nepatogūs klausimai apie žmogaus prigimtį: ar blogis slypi kiekviename iš mūsų?
- Turite būstą ir svarstote apie antrą: ką pirmiausia vertins finansuotojas?
- Elektromobilis gali pats pasirinkti, kada įsikrauti pigiau.
- Lietuvių dronų kūrėjų sėkmė JAV: šešiaženklis užsakymas ir bendras produktas.
- Paauglys žiūrėjo pornografiją: kaip reaguoti?
- Paslėptas būsto defektas – tarakonai: ką daryti, jei su raktais gavote ir įnamių.
- LNK vedėjas Adomas Grinius apie senelių dovanas, kurių vaikystėje nevertino.
- Pagalbos šauksmas iš Telšių: renovuotas daugiabutis Birutės gatvėje griūva.
- Rytoj elektros kainos biržoje: vidurkis sieks 45 ct/kW.
- Kiek elektra brangsta žiemos mėnesiais: kaip pasiruošti kainų šuoliams?
- 2027 metų biudžetas: įsipareigojimai didėja, bet iš kur gausime pajamų jiems?
- Sukčiams nebereikia jūsų slaptažodžio: įspėja apie naują apgavystės būdą.
- Ilgaamžiškumo banga pasiekė ir augintinius: kaip ilgiau išlikti sveikiems.
- Namuose dingo internetas. Gal ant maršrutizatoriaus miega jūsų katė?
- Lietuvoje – antra didžiausia infliacija ES: kas labiausiai neramina gyventojus?
- Lapkritį LNDT Didžiojoje salėje – Kamilės Gudmonaitės režisuota „Antigonė“.
- Skystas medus rudenį: taisyklė ar išimtis?
- Žieminės padangos gali būti netinkamos jūsų maršrutams: kaip neapsirikti?
- Tarp prabangos ir iliuzijos: kas iš tiesų daro būstą išskirtinės vertės?
- Kodėl vienas medus šviesus, o kitas beveik juodas? Ką lemia gamta.
- Kodėl ekologiškas medus gali kainuoti daugiau?
- Sekmadienį vėl laikrodžius suksime valanda atgal: kiek kainuoja valanda šviesos.
- Medus – ne tik į arbatą: kaip skirtingas jo rūšis panaudoti virtuvėje?
- Nemokamos atostogos: kada darbdavys privalo jas suteikti, o kada susitarti?
- Išaugusioms degalų kainoms pabaigos dar nemato: problemos kelsis į kitus metus.
- Krūties vėžio prevencija: kodėl svarbu neatidėlioti mamografijos.
- RRT: nuo šiol ryšio operatoriai numerius galės gauti vos per 5 minutes.
- Dr. Tomas Karpavičius: mama, nupirk man droną.
- Šildytis dujomis ar elektra? Sąskaitų dydį lemia visai kas kita.
- Dirbtinio intelekto generuojami skundai užplūdo valstybės institucijas.
- Padangų keitimas – daugiau nei sezoninė rutina. Kokias klaidas daro vairuotojai?
- Būsto kaina ir vertė – ne tas pats: ką svarbu žinoti pirkėjui?
- Ar vis dar verta pirkti būstą? Ekspertai įvardijo vienintelę taisyklę.
- Gydytoja, pati tapusi paciente: „Diagnozė nebūtinai reiškia gyvenimo pabaigą“.
- Kaip filme: kai sprogęs gėrimas perdažo kambarį, o vaikai „pašauna“ televizorių.
- Genialumas slypi paprastume: kaip iš tiesų veikia atšvaitas?
- Pasaulio lazerių ekspertai atvyko į Vilnių: dėmesio centre – technologijos.
- Centralizuotas šildymas – sovietmečio palikimas ar ateities technologija?
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141
- 1807-01-28Londono "Pall Mall" tampa pirmąja gatve, apšviesta dujų lempomis.
- 1884-10-13Grinvičas Londone įsteigtas kaip visuotinis laiko ilgumos dienovidinis.
- 1911-12-14Pirmoji Norvego Roaldo Amundseno ekspedicija į Pietų ašigalį.
- 1901-12-12Pirmą kartą radijo signalas priimtas kitapus Atlanto; Guglielmo Marconi priėmė signalą, pasiųstą iš D. Britanijos į Kanadą .
Daugiau istorijos
- „Tele2“ pradėjo naudoti papildomus 700 MHz dažnius.
- Išjungtas paskutinis 3G ryšio bokštas: kaip tai pakeis internetą?
- Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
- RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
- Primena, kam būtina atsinaujinti SIM kortelę: galite likti nepasiekiami.
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- Telekomunikacijų bendrovę “Teledema” perka UAB “Spyneta”.
- Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
- Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
- Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- Lapkritis nepagailės: ekspertai prognozuoja elektros kainų šuolį.
- Kodėl atšalus orams šilumos siurblys sunaudoja daugiau elektros?
- ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros.
- Lietuva elektros pasigamina vis daugiau, bet kainos auga: kada tikėtis pigimo?
- VERT patobulino elektros kainų palyginimo skaičiuoklę.
- Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
- Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
- Ar Lietuvai vis dar reikalinga saulės energetika?
- Kokių elektros kainų tikėtis birželį: kainų mažėjimui prielaidų kol kas nedaug.
- Simonas renkasi elektros planą: sprendimą padiktavo rekordiškai pigus balandis.
- Elektriniai paspirtukai mieste: ko reikia, kad visi jaustumės saugesni?
- Mažesnės degalų sąnaudos: kokius vairavimo įpročius verta keisti?
- Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
- Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
- Tyrimas: tik kas ketvirtas vairuotojas pareigingai laikosi greičio ribojimų.
- Seimas svarstys mažinti akcizą dyzeliniam kurui: kaina galėtų mažėti 6 centais.
- Lietuviška žiema labiausiai stebina prie vairo sėdančius užsieniečius.
- Lietuva išgirsta – kasmetinės techninės apžiūros nebus privalomos.
- Priminimas vairuotojams: kur senas padangas palikti be rūpesčių ir baudų.
- Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
- Jaunimo pasirinkimai – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika.
- Daugiau nei 80 proc. studentų naudoja DI: ar rizikuojama studijomis?
- Studentiška virtuvė: specialistė pataria, kaip ją protingai įsirengti.
- Bendrabutis, buto nuoma ar buto pirkimas – ką rinktis studentui?
- Kaip studentams užsitikrinti ne tik papildomas pajamas, bet ir kitas naudas.
- Renkatės, kur stoti? Paaiškino, kaip reitinguojamos aukštosios mokyklos.
- 5 būdai įveikti stresą egzaminų metu.
- Nepavyko su egzaminais – galimybė studijuoti išlieka.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Mokytojo darbas – ne kiekvienam: kas lemia, ar liksi mokykloje?
- Kai žaidimas baigiasi trauma: kas atsako už vaikų saugumą mokykloje?
- Apklausa: beveik trečdalis tėvų neskiria vaikams kišenpinigių.
- Kiek vaikams duoti kišenpinigių ir kaip išmokyti tinkamais su jais elgtis?
- Vaiko rankose – telefonas: kaip saugiai įvesti atžalą į skaitmeninį pasaulį.
- Telefonas – jūsų vaiko saugumo įrankis: ar naudojate šias funkcijas?
- Jei mokykloje sunku susikaupti, gali būti kalti nesuvalgyti pusryčiai.
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Viena tabletė – daug klausimų.
- Tai – ne perfekcionizmas: kaip atpažinti obsesinį kompulsinį sutrikimą?
- Skaidulos žarnynui – kam jos reikalingos?
- A.Sabonis: rūpinkimės širdimi šiandien, kad galėtume laimėti rytoj.
- Alergija šalčiui - kas už to slypi?
- Ne visada reikia pas gydytoją: vaistus gali išrašyti ir slaugytojas.
- Nemaloni tema: prakaitas liejasi upeliais ir dar riečia nosį.
- Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
- Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
- Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
- Medus – ne tik į arbatą: kaip skirtingas jo rūšis panaudoti virtuvėje?
- Derliaus sezonas įsibėgėja: ar cepelinus galima išvirti be bulvių?
- Varškės spurgos vėl grįžta į virtuvę: kaip jas iškepti purias ir minkštas?
- Ką pagaminti iš makaronų? Trys nebrangios idėjos jaukiam rudens savaitgaliui.
- Kruasanai – ne tik pusryčiams: 5 idėjos, kurios padės šį kepinį atrasti iš naujo.
- Bulvės ne tik cepelinams: „Iki“ šefė siūlo išbandyti du nebrangius receptus.
- Dvi figos, viena didelė klaida: daug kas mano, kad tai tas pats vaisius.
- Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
- Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
- Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
- Vokietijos teismas: DI bendrovė „Suno AI“ pažeidė autorių teises.
- Valstybinės ligonių kasos vardu plinta apgaulingi laiškai – būkite budrūs.
- Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles.
- Sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai.
- 10 naujų sukčiavimo būdų, kuriais bandoma apgauti naudotų automobilių pirkėjus.
- Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Ką iš tiesų sako jūsų šuo? Mokslininkas apie DI bandymus iššifruoti gyvūnų kalbą.
- Karščiai pavojingi ne tik žmonėms: klaidos daromos daugelio šunų šeimininkų.
- Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
- Katės troškulį jaučia kitaip – štai ką svarbu žinoti šeimininkams.
- Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
- Šalčio sezonas čia pat: kaip užtikrinti augintinio sveikatą ir komfortą.
- Šunų veislių gidas šeimai ir šunų mėgėjams.
- Chow Chow – orumo ir paslaptingumo įsikūnijimas.
- Samojedas – šypsena apdovanotas šiaurės draugas.
- Kokios veislės šuo tinka ramiam šeimininkui?
- Dirbtinio intelekto generuojami skundai užplūdo valstybės institucijas.
- Nematomas sakinys PDF faile gali apgauti DI: nauja sukčiavimo forma.
- 100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro.
- Į darbo pokalbį – su mama už parankės: tendencija, kuri populiarėja Lietuvoje.
- Helio balionai – nekalta pramoga ar rimta grėsmė?
- Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
- Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
- Ši sporto rūšis – ne kiekvienam: vilnietis drąsiai šoka ir nuo 3 km aukščio uolų.
- Lytinis švietimas pagal estus: tūkstančiai įsimylėjėlių bučiuosis gatvėje.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Tomas komentavo: Priedangų nuotolinio atrakinimo sistemas galima įrengti iš namo kaupiamųjų lėšų. Rimtos krizės atveju nebus nei elektros, nei ryšio. Kokiam alternatyviam ryšiui sistema turi būti pritaikyta? Kaip turi būti užtikrintas maitinimas įrangai? Kur tokią informaciją rasti? Reikia konkrečios informacijos, sprendimų, koordinavi
- bond komentavo: Laužantis drausmės taisykles 2027 m. valstybės biudžetas. Nepamirškite, kad didelės palūkanos už didelę skolą stipriai stabdo ekonomiką. Metus pagyvensime geriau, bet... Blogiausia, kad palūkanos turi neigiamą įtaką metų metais, kol ta skola egzistuoja. Daroma didelė klaida. O srėbti teks jau
- Mantas M komentavo: VERT nustatė, kaip bus vertinamas gaminančių vartotojų poveikis. Tik išjungus visas gaminančių vartotojų elektrines pasimatytų tikroji jų nauda visai rinkai. O dabar atsižvelgiama tik į trijų valstybinių monopolistų rėksmus. Jie ir taip pelnosi iš nepagrįstų abonentinių mokesčių. VERT, kodėl ne
- Jonas komentavo: Kas lietuvius atbaido nuo investavimo: pinigai jau nebe vienintelė kliūtis. Bankai vėl agituoja investuoti. Bet pensijų II pakopos rezultatai rodo, kad bankai patys investuoti nemoka. To rezultatas - diskredituota visa II pakopos pensijų sistema.
- Koala – ne meškinas, o sterblinis žinduolis. Jie niekada negeria, o maitinasi tik eukalipto lapais.
- Pats plastiškiausias metalas žemėje yra auksas. Jis gali būti plonas kaip folija iki 0,1 mkr (valcuotas auksas), o iš 1 g aukso galima ištempti 500 m ilgio giją.
- Žiūrimiausios televizijos transliacijos yra Olimpinės žaidynės ir Pasaulio futbolo čempionatai.
- Čiurliai – tai keisti paukščiai. Jie miega net skraidydami. Jaunas čiurlys gali skraidyti nenutūpdamas du metus.
- Seniausias iki šiol išlikęs tiltas Paryžiuje – Naujasis tiltas (Pont Neuf).
- Tik korepetitoriai vis labiau giria švietimo sistemą. Jų paslaugų reikia kasmet vis daugiau.
- Sugedo kažkur tundroje vikšrinis visureigis su geologų grupe. Išsikvietė pagalbą. Atskrido krovininis malūnsparnis. Prikabino trosais visureigį. Skrenda atgal. Sunkiai malūnsparnis kyla, vos vos paskrenda. Vėl nusileido ant žemės. Pilotas geologams sako, kad sunkus krovinys, reikia vikšrus nuimti. Geologai nuėmė. Vėl pakilo. Vis tiek sunkiai skrenda. Šiaip ne taip pasiekė gyvenvietę. Atkabino visureigį. Pilotas geologams:
- Skrendam atgal. Vikšrus parsigabensim.
- O kam? Mes juos į visureigio bagažinę sudėjom. - Vyrai, skubinti moterį, tai tas pats kaip skubinti kompiuterio perkrovimą. Programa turi atlikti daugybę operacijų, nesuprantamų Jūsų smegenims.
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- Ваш телевизор — как произведение искусства: профессиональный монтаж телевизора.
- Бесплатное телевидение — профессиональная установка телевизионных антенн.
- Неполадки на Express-AT1 56 гр. E - спутник прекратил свою работу.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Украинцы на рынке труда Литвы: что нужно знать?
- Как просмотр телевизора влияет на нас?
- Законопроект об отмене обязательного техосмотра поддержан во втором чтении.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Twój telewizor jest jak dzieło sztuki: profesjonalny montaż telewizora.
- Free TV - profesjonalny montaż, strojenie, naprawa anten TV w Wilnie i regionie.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Transmisja kanału LRT Lituanica – dla Litwinów mieszkających w Polsce.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.







Jūsų komentaras