Bebrai – gamtos inžinieriai, kurių pavasarinė veikla kelia iššūkių

Upiniai bebrai (lot. Castor fiber) yra vieni aktyviausių „ekosistemų inžinierių“. Jie geba iš esmės pakeisti aplinką: statyti užtvankas, formuoti šlapynes ir reguliuoti vandens lygį.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Tačiau pavasarį, ruošiantis naujai vadai, šių stambiausių Lietuvos graužikų veikla suintensyvėja ir neretai sukelia nemažai problemų miškams, žemės ūkiui bei melioracijos infrastruktūrai.

Artėjant jauniklių atsivedimo laikotarpiui, bebrai aktyviai tvarko savo gyvenamąją teritoriją. Jie stiprina ir remontuoja būstus, stabilizuoja vandens lygį, kaupia maisto atsargas. Šiuo laikotarpiu ypač suintensyvėja statybiniai darbai – bebrai stato ar atnaujina užtvankas, kasa kanalus, gilina vandens telkinius.

Kad palaikytų aukštą vandens lygį, bebrai naudoja įvairią medžiagą – ne tik nukritusias šakas, bet ir aktyviai verčia pakrančių medžius, nugraužia krūmus. Dėl to nukenčia jauni medynai, pakrančių augalija, keičiasi kraštovaizdis.

Apgraužti ir išvartyti medžiai – ne vienintelė bebrų daroma žala. Didžiausią problemą graužikai kelia vandens režimui. Jų įrengtos užtvankos pakelia vandens lygį ir užlieja aplinkines teritorijas – miškus, pievas, žemės ūkio laukus. Užmirkusios teritorijos tampa netinkamos ūkininkavimui, žūsta medžiai, krūmai ir augalai. Arba atvirkščiai – pakeitus hidrologiniam režimui, tikslinės medžių rūšys, tokios kaip eglės, pušys ir kt. medžiai, pradeda džiūti.

Ypač dažnai bebrai įsikuria melioracijos grioviuose ir kanaluose – vietose, kurios buvo įrengtos pertekliniam vandeniui nutekėti. Užtvenkę tokius griovius, šie gyvūnai suardo melioracijos kanalus, pablogina drenažo sistemų darbą, tokiu būdu panaikindami melioracijos sistemos paskirtį ir sukeldami pakartotinį teritorijų užmirkimą.

Vis dėlto bebrų veikla nėra vien neigiama. Ten, kur ji nesikerta su žmogaus interesais, bebrai atlieka svarbų ekologinį vaidmenį – kuria šlapynes, didina biologinę įvairovę, sudaro sąlygas daugeliui kitų rūšių veistis. Jų suformuotos buveinės tampa prieglobsčiu paukščiams, varliagyviams ir vabzdžiams, ypač sausrų metu, nes bebravietėse laukiniai gyvūnai randa taip būtino vandens.

Siekiant sumažinti bebrų daromą žalą ir palaikyti subalansuotą populiaciją, Lietuvoje taikomas jų gausos reguliavimas. Bebrai yra medžiojami nustatytu sezonu – nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d. Medžioklė nevykdoma jauniklių gimimo ir auginimo laikotarpiu, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę ir populiacijos stabilumą.

Bebrai gyvena šeimomis – paprastai pora kasmet susilaukia 2–4 jauniklių. Kadangi šie gyvūnai gali gyventi apie 10–12 metų, per gyvenimą viena pora gali susilaukti keliasdešimties palikuonių. Maždaug dvejų metų amžiaus jaunikliai palieka šeimą ir pradeda savarankišką gyvenimą, ieškodami naujų teritorijų. Taip bebrų arealas plečiasi, o kartu didėja ir jų daroma įtaka aplinkai.

Pagal medžioklės plotų naudotojų apskaitas Lietuvoje registruojama apie 40–50 tūkst. bebrų, tačiau realus skaičius gali būti didesnis, nes dalis populiacijos nėra tiksliai apskaitoma. Dėl to bebrų gausa vertinama kaip stabili, tačiau reikalaujanti nuolatinio stebėjimo ir reguliavimo.

Už šių graužikų populiacijos gausos reguliavimą yra atsakingi medžiotojai, medžiojantys tuose medžioklės plotų vienetuose, kur bebrų daroma žala kelią pavojų aplinkai. Na, o bebrų apgraužtus medžius ir išvartas tvarko VMU miškininkai.

• Trūksta nebrangių idėjų pietums? 5 gardūs receptai iš nepabostančių bulvių.
• Z karta keičia el. prekybos taisykles: kokios tendencijos pastebimos?
• Lietuva – vis arčiau energetinės nepriklausomybės.
• Žiemos vaisiai: ką pasirinkti, kad būtų ne tik skanu, pigu, bet ir naudinga?
• Lietuviška žiema labiausiai stebina prie vairo sėdančius užsieniečius.
• Sniegas ir ledas ant saulės elektrinių – valyti ar nevalyti?
• Viršvalandžiai: kada jie galimi ir ką svarbu žinoti darbuotojams?
• Šiltas namas – garantuotas silpnas ryšys?
• Klaipėdos universiteto šokėjų triumfas Kaune: parvežti du čempionų titulai.
• Logistika – ne „pagalbinė“ funkcija: lemia ne tik efektyvumą, bet ir reputaciją.
• KU sportinių šokių kolektyvas „Danė“ – į čempionatą siunčia net dvi komandas.
• Daugiau nei pusė lietuvių svarsto pirkti automobilį, dauguma rinktųsi naudotą.
• Tvarkotės garažą ar rūsį? Štai kaip tai padaryti atsakingai.
• 3 internautus sužavėję receptai su žuvimi ir krevetėmis: pigu, maistinga, skanu.
• Euro zonos infliacija ir EURIBOR: ko tikėtis artimiausiu metu?
• Kur lietuviams dažniausiai prireikia skubios medicininės pagalbos?
• Už pilietiškumą – baudžia, už visuomenės skaldymą – giria: botų veikla Lietuvoje.
• Vytaras Radzevičius į senelių namus norėjo jau būdamas 20-ies.
• Seimo narė Daiva Ulbinaitė siūlo 16 metų amžiaus ribą socialiniams tinklams.
• Sąnario keitimo operacija: kaip ji kompensuojama ir ką turi žinoti pacientas.
• Mėgstate valgyti saldžiai? Varškėčių receptas, kuris dar ilgai nenusibos.
• Kaip tinkamai paruošti elektromobilį įkrovimui žiemą: praktinis gidas.
• 3 dalykai, kuriuos reikėtų įsivertinti prieš perkant būstą.
• Automobiliai šalčio gniaužtuose: kaip kovoti su apledėjimu.
• Kai speigas užsitęsia: 10 praktiškų sprendimų šildymo sąskaitai.
• Saugus internetas prasideda namuose: 3 dalykai, kuriuos verta žinoti jau dabar.
• Atsakė, kodėl dalis senų telefonų Lietuvoje liko be ryšio.
• Valentino dieną ragina pasisaugoti „bučinių“ keliuose.
• Šiandien „kristi lygioje vietoje“ – lengviau nei atrodo: ypač slidu.
• Romantinis sukčiavimas išlieka vienu pavojingiausių sukčiavimo būdų Lietuvoje.
• Alergija šalčiui - kas už to slypi?
• Darbuotojo valia dėl darbo sutarties nutraukimo turi susiformuoti laisvai.
• Specialistas atskleidė, kodėl lietuviai pradeda pirkti elektromobilius.
• Poligono anatomija: kaip rengiami kariniai vienetai.
• „ChatGPT“ geba pasinaudoti tik kas trečias lietuvis: kas stabdo žmones?
• Dirbtinis intelektas įgavo „rankas“: išpopuliarėjo įrankis „Moltbot“?
• Vairuojant naudojate išmanųjį laikrodį? Atsakė, ar galima taip daryti.
• Elektros kainų krizė: ką tai reiškia ūkiams ir regionams.
• Nugaros skausmas: kada padės šiluma ir judesys, o kada – tik skubi pagalba?
• Ar jūsų darbuotojas gali kelti riziką nacionaliniam saugumui?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135