Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą

Lietuvos nekilnojamojo turto rinka šiemet išlaiko aktyvumą – per pirmus keturis šių metų mėnesius šalyje įregistruota 6,1 proc. daugiau sandorių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo Registrų centro duomenys.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Vis dėlto tai, kokį būstą gyventojai gali įsigyti už būsto paskolą, labai priklauso nuo vietos: didmiesčiuose gyventojai dažniau renkasi butus, o regionuose – individualius namus. Apie tai, ką šie skirtumai rodo apie Lietuvos būsto rinką ir pirkėjų galimybes, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.

Didmiesčiuose dominuoja butai, regionuose – namai

Pirmąjį šių metų ketvirtį 44 proc. būsto paskolų buvo suteikta Vilniaus, 27 proc. – Kauno, o 12 proc. – Klaipėdos gyventojams, rodo „Luminor“ banko duomenys. Taigi, aktyviausia būsto rinka ir toliau išlieka didmiesčiuose, tačiau paskolų paskirtis čia ir likusioje šalies dalyje skiriasi. Pavyzdžiui, trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose 70 proc. būsto paskolų buvo suteikta butams įsigyti, o 28 proc. – gyvenamiesiems namams. Tuo tarpu kitose šalies vietovėse matoma priešinga tendencija: 51 proc. naujų būsto paskolų teko namams.

„Didmiesčiuose būsto tipą dažnai lemia kaina, pasiūla ir infrastruktūra. Čia pirkėjams svarbu patogus susisiekimas, viešasis transportas, atstumas iki darbo, mokyklų ar paslaugų, todėl butas daugeliui priimtiniausia. Kita vertus, regionuose būstą įsigyjantys gyventojai dažniau vertina ramybę, privatumą, saugumą ir lengvai pasiekiamas kasdienes paslaugas. Čia už panašią ar mažesnę sumą dažnai galima įsigyti erdvesnį būstą, todėl individualus namas tampa savaime suprantamu pasirinkimu“, – sako L. Žukovė.

Skiriasi ir paskolų sumos

Vidutinė būsto paskolos suma trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose siekia apie 148 tūkst. eurų, o likusiose vietovėse – apie 102 tūkst. eurų. Šį skirtumą pirmiausia lemia skirtingos nekilnojamojo turto kainos, tačiau, pasak ekspertės, matomi ir skirtingi pirkėjų finansiniai įpročiai.

„Regionų ir mažesnių miestų gyventojai dažnai skolinasi mažiau ir yra labiau linkę nesiekti maksimalios galimos paskolos sumos. Mūsų duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį gyventojai vidutiniškai prisidėjo 27 proc. pradiniu įnašu“, – teigia L. Žukovė.

Be to, pasak L. Žukovės, pirkėjai nori turėti ir energiškai efektyvesnį, ekonomiškiau išlaikomą ir šiuolaikinius poreikius atitinkantį būstą. 44 proc. per pirmąjį šių metų ketvirtį suteiktų būsto paskolų buvo skirta 2022 m. ir vėlesnės statybos būstui įsigyti, rodo „Luminor“ duomenys.

Didžiausias iššūkis – įperkamumas

Nors didmiesčiai išlieka aktyviausia būsto rinkos dalimi, regionai turi potencialo tiek kainų, tiek gyvenimo kokybės požiūriu, sako L. Žukovė. Tai ypač aktualu jaunoms šeimoms ar pirmojo būsto pirkėjams, kuriems didmiesčiuose sukaupti pradinį įnašą darosi vis sudėtingiau.

„Skaičiai rodo, kad sukaupti pradinį įnašą iš vidutinio darbo užmokesčio kai kuriose vietovėse yra itin sunku. Pavyzdžiui, 15 proc. pradiniam įnašui 60 kv. m butui Vilniuje vidutines pajamas gaunančiam žmogui gali prireikti maždaug devynerių metų, Kaune – septynerių, Klaipėdoje – šešerių, o Šiauliuose – ketverių. Todėl regionai daliai pirkėjų tampa ne kompromisu, o realia galimybe greičiau įsigyti erdvesnį būstą“, – aiškina L. Žukovė.

Ji primena, kad jaunų pirkėjų aktyvumas rinkoje išlieka didelis. „Luminor“ banko duomenimis, daugiau nei pusė – 52 proc. – būsto paskolų sutarčių sudaromos su jaunesniais nei 36 metų gyventojais, o 61 proc. tokių sutarčių pasirašomos su bendraskoliu. Tikėtina, kad daugeliui tai yra žingsnis link pirmojo būsto.

„Pirmasis būstas yra ne tik emocinis, bet ir strateginis sprendimas. Todėl svarbu įvertinti tiek norimą vietą ar būsto tipą, tiek ilgalaikį biudžetą, pradinio įnašo dydį, būsimų įmokų tvarumą bei papildomas išlaidas. Kartais pasirinkimas pradėti nuo kompromiso – mažesnio būsto didmiestyje arba erdvesnio namo regione – gali būti racionaliau nei bandymas iš karto įsigyti svajonių būstą“, – apibendrina L. Žukovė.

• Vasaros išvykos su augintiniu: patarė, kaip užtikrinti jo komfortą ir saugumą.
• Gražūs, bet pavojingi: kaip invaziniai augalai tyliai keičia Lietuvos gamtą.
• Susisiekimo ministras J. Taminskas sušaukė pavaldžių įmonių vadovus.
• Žygimantas Mauricas. Kodėl degalų kainos kyla, o elektros – krenta?
• Ne ten pervedėte pinigus? Juos susigrąžinti gali būti ne taip paprasta.
• 5 dažniausios naujakurių klaidos planuojant interjerą: ką verta apgalvoti.
• „Eurovizijos“ belaukiant: kiek elektros energijos suvartojama konkurso metu?
• Kodėl vieni pomidorai tirpte tirpsta burnoje, o kiti – be skonio?
• Norite išskirtinio telefono numerio? Atsakė, kiek tai kainuoja.
• Nelieskite laukinių gyvūnų jauniklių: tai gali lemti jų žūtį.
• Neprašyti svečiai po kapotu: graužikai vairuotojams gali kainuoti tūkstančius.
• LNDT sezoną užbaigs spektakliu apie jaunystės maniją „Geismas“.
• Prireiks daugiau nei vien tik kalendoriaus: kaip ūkininkauti keičiantis klimatui.
• Nauja tvarka: bus užtikrintos sąžiningos laivų techninių apžiūrų kainos.
• Kai peržengiama riba: kaip suprasti, kad tai – seksualinis priekabiavimas?
• Saulės elektrinių bumas turi ir kitą pusę: jau dabar daugėja pavojingų atliekų.
• Kiek pinigų galima skirti atostogoms? Ekspertė pateikė paprastą formulę.
• Kuras nepinga: kokie vairavimo įpročiai gali sumažinti degalų sąnaudas.
• Ko mus gali išmokyti mokslinė fantastika?
• Vienu automobiliu vairuotojai dažniausiai naudojasi 3–5 metus.
• Vanduo iš čiaupo: kada galite gerti drąsiai, o kada – geriau nerizikuoti?
• Ką daryti su sodo ir daržo atliekomis, jei jų deginti negalima?
• Simonas renkasi elektros planą: sprendimą padiktavo rekordiškai pigus balandis.
• Tūkstančiai lietuvių grįžta į II pensijų pakopą: štai ką rodo naujausi duomenys.
• Mokytojo darbas – ne kiekvienam: kas lemia, ar liksi mokykloje?
• Atostogų sezonui artėjant: 4 dalykai, kurių prireiks kiekvienoje kelionėje.
• „Enefit“ 2025 m.: nuostolingų metų kontekste – stabili rinkos dalis.
• VERT suderino naują įkainį už elektros energijos apskaitos prietaiso keitimą.
• Kodėl kaimyno kiauliena ant grilio visada sultingesnė: svarbiausios taisyklės.
• Kas dažniausiai sukelia santechnikos gedimus namuose?
• Invazinių šliužų apgultis jau čia pat: vienas lauke – ne karys.
• „Ignitis gamyba“ modernizavo Kauno hidroelektrinės valdymo sistemas.
• Psichologė: seksualinė sveikata nėra tik apie lytinę funkciją.
• Sugalvojau pirmas, bet praradau: kaip delsimas gali kainuoti verslo vardą.
• Jei neliktų interneto: kas sustotų pirmiausia ir kaip tam ruoštis.
• Apklausa atskleidė – pasirodo, šaltibarščių sezonas prasideda visai ne vasarą.
• 5 populiariausios dirbtinio intelekto apgavystės: pasakė, ko saugotis šiemet.
• Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
• Savarankiškai dirbantiems: kaip ir kada sumokėti „Sodrai“ po pajamų deklaravimo.
• Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138