LRT žada skųsti teismo sprendimą dėl atmesto ieškinio Telecentrui

Valstybės valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) neturi grąžinti 326,7 tūkst. eurų Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT), kuriuos šis traktavo kaip permoką už 2021 metais suteiktas signalų perdavimo paslaugas, nusprendė teismas. LRT sprendimą žada skųsti.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė antradienį vakare pranešė, jog LRT žada skųsti teismo sprendimą.

„Suprantame, kad geopolitinė situacija ir iš to išplaukiančios aplinkybės neleidžia keisti LRT įstatymo, kuriame LRT radijo ir televizijos tinklus teikti, aptarnauti ir programų signalus siųsti numatyta Telecentrui, tačiau norime būti tikri, kad paslaugų kainos yra kontroliuojamos ir jomis nėra piktnaudžiaujama“, – BNS perduotame komentare teigė ji.

LRT direktorė pabrėžė, jog teismo vertinimas svarbus ne tik 2021 metų ataskaitų atveju, bet ir vėlesnių, kadangi taikomi tie patys kainodaros principai, „kurie lemia, kad visuomeninio transliuotojo nepriemokos sumos ir toliau nepagrįstai auga ir augs“.

Vilniaus apygardos teismas praėjusį penktadienį atmetė LRT ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašyta pripažinti, kad Telecentras taikydamas nesąžiningą kainodarą ir piktnaudžiaudamas dominuojančia padėtimi pažeidė nacionalinio transliuotojo teises ir teisėtus interesus.

Teismo nutartyje skelbiama, kad Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) taryba, remdamasi 2022 metais atliktu Telecentro auditu, konstatavo, jog bendrovės pajamos už LRT suteiktas paslaugas 2021 metais siekė 2,38 mln. eurų (be PVM), o sąnaudos, „įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą“, – 2,85 mln. eurų.

„(RRT taryba – BNS) pripažino, kad atsakovės (Telecentro – BNS) pajamos už paslaugas 2021 metais buvo 17 procentų, t. y. 475 507 eurais (be PVM), mažesnės už patirtas sąnaudas“, – skelbiama teismo nutartyje.

Pasak teismo, Telecentras yra vienintelis subjektas, turintis įstatymu įtvirtintą teisę teikti LRT tinklams bei radijo ir televizijos signalų perdavimui skirtas paslaugas, o jų sąlygas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

„Ginčo dėl to, kad atsakovė (Telecentras – BNS) užima dominuojančią padėtį, byloje nėra, kadangi atsakovės dominuojanti padėtis įtvirtinta įstatymu ir poįstatyminiais aktais“, – teigia teismas, pridurdamas, kad signalų perdavimo paslaugų kainos yra grindžiamos Telecentro sąnaudomis, o jų pagrįstumą vertina RRT.

Pagal 2015 metais pasirašytas dvi sutartis Telecentras nacionaliniam transliuotojui įsipareigojo teikti radijo bei televizijos signalų elektroninių ryšių tinklu perdavimo paslaugas. Tuo metu 2020 metais tarp Telecentro, LRT ir Susisiekimo ministerijos buvo sudaryta sutartis dėl televizijos kanalo „LRT Lituanica“ transliacijos Lenkijoje, Suvalkų krašte.

Telecentras 2022 metais nurodė, kad jo sąnaudos 2021 metais teikiant paslaugas nacionaliniam transliuotojui buvo 472,6 tūkst. eurų (be PVM) arba 571,8 tūkst. eurų (su PVM) didesnės nei gautos pajamos.

Anot Telecentro, sąnaudos labiausiai išaugo dėl parduoto „Mezon“ verslo, tačiau taip pat dėl 10 proc. brangesnės elektros, tik LRT skirto turto ir jo aptarnavimo išlaidų (dėl tinklų plėtros Alytuje bei Lazdijuose padidėjusio radijo siųstuvų skaičiaus, „LRT Lituanica“ ir „LRT Klasika“ transliacijų), didesnio darbo užmokesčio, pabrangusių resursų.

2023 metų pavasarį siekdama išvengti delspinigių LRT Telecentrui sumokėjo 571,8 tūkst. eurų (su PVM).

Vis dėlto LRT teismui teigė, kad Telecentras, užimdamas dominuojančią padėtį šioje rinkoje, ja piktnaudžiauja, už paslaugas nustato „nesąžiningai didelį mokestį“ bei diskriminuoja LRT konkurentų atžvilgiu.

Pasak nacionalinio transliuotojo, Telecentro sąnaudų apskaičiavimas nepagrįstas objektyviais duomenimis, jų augimo priežastys „prieštaringos ir neaiškios“, o Telecentro informacija dėl jų dydžio yra nenuosekli.

Todėl LRT teigė Telecentrui permokėjęs 326,7 tūkst. eurų: 321 tūkst. eurų permokos bei 5,7 tūkst. eurų palūkanų.

Pasak Telecentro, jo paslaugų kainos pagrįstumą prižiūri ir kontroliuoja RRT, kurios audito rezultatų LRT neskundė, be to, paslaugos „nėra teikiamos veikiant laisvos rinkos dėsniams“, todėl ginče negali būti remiamasi Konkurencijos įstatymu.

Konkurencijos taryba savo dalyvavimą ginče teismo prašė pripažinti nebūtinu bei teigė, kad pirmiau turi būti įvertinti RRT sprendimai.

Vilniaus apygardos teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui.

• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
• Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9