Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje

Lietuva toliau įsitvirtina kaip viena sparčiausiai augančių ir tvirčiausių startuolių ekosistemų regione ir pasaulyje. Tai parodė naujausias „StartupBlink“ pasaulinio startuolių ekosistemų indeksas, kuriame Lietuva užėmė 16 vietą pasaulyje, o Vilnius pakilo į 71 vietą pasaulyje.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Šalies sostinė buvo išskirta kaip geriausias Europos Sąjungos miestas kibernetinio saugumo industrijai.

Lietuva viena vieta pakilo ir Europoje – į 10 vietą bei Europos Sąjungoje (ES), kur užėmė 8 vietą, aplenkdama Airiją. Šalis taip pat yra įsitvirtinusi antroje pozicijoje Vidurio ir Rytų Europoje.

„Lietuvos kilimas pasauliniame reitinge per vieną poziciją, o Vilniaus – per dvi, atspindi spartų šalies startuolių ekosistemos augimą per pastaruosius kelerius metus. Tai, kad įsitvirtinome tarp dvidešimt geriausių pasaulio startuolių ekosistemų yra didelis mūsų šalies pasiekimas ir nuoseklaus darbo rezultatas. Taip pat tai stiprus rodiklis, kad einame teisinga kryptimi“ – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Indekse išskirtinius rezultatus pademonstravęs Vilnius, kaip geriausias miestas kibernetinio saugumo industrijai taip pat išsiskyrė ir medicininių technologijų sektoriuje, užimdamas 2 vietą tarp ES miestų. Kaunas pagal šį sektorių užėmė 3 vietą.

„Kibernetinis saugumas yra ir dar ilgai išliks strategiškai svarbia tema visame pasaulyje, todėl labai džiugu, kad Vilniui pavyko įsitvirtinti kaip šios industrijos centrui Europos Sąjungoje. Dabar yra labai svarbu išlaikyti šią lyderystę ir toliau aktyviai dirbti kibernetinio saugumo srityje, todėl jau rudenį kartu su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru pasiūlysime ir kibernetinio saugumo akceleravimo programą, kuri padės dar labiau įtvirtinti savo pozicijas“, – teigia „Startup Lithuania“ vadovė Karolina Urbonaitė.

„Startup Lithuania“ vadovės teigimu dabar svarbu išlaikyti spartų augimą bei lyderystę ir medicininių technologijų srityje, o Vilnius ir Kaunas šiame reitinge pademonstravo ir galimybes tapti šios srities centrais Europoje.

„Biotechnologijų ir medicininių technologijų srityje pati svarbiausia ašis yra mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Tai, kad didžiausi Lietuvos miestai pademonstravo tokius rezultatus, parodo, kad mūsų šalyje ši sinergija pradeda sėkmingai veikti. Didelę įtaką šių miestų augimui indekse turėjo du svarbūs aspektai: infrastruktūra ir intelektinė nuosavybė. Vilniuje yra įsikūrę Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras, Vilniaus inovacijų pramonės parkas, „Bio City“ – turintys ambicijų tapti didžiausiu gyvybės mokslų centru Europoje. Kaune su šia sritimi labai aktyviai dirba „Tech-Park“ Kaunas, kuris akceleruoja medicinos technologijų startuolius“, – dalinasi Inovacijų agentūros „Biotech Lab“ vadovė Jekaterina Kalinienė.

Pasak J. Kalinienės gyvybės mokslų sektoriuje Lietuva jau turi ir kuo pasigirti. Kaune įkurtas lietuvių startuolis „Sentante”, kuris vysto robotizuotą kraujagyslių chirurgijos sistemą, pernai pritraukė 6 mln. eurų investicijų. Taip pat „Teltonika” pradėjo gaminti kol kas vienintelį pasaulyje dėvimą medicinos įtaisą „TeltoHeart” apyrankę, kuriai buvo suteikta medicininio prietaiso 2A klasė, leidžianti gydytojams diagnozuoti tam tikras ligas, remiantis prietaiso duomenimis.

Vertindamas ekosistemos stiprumą ir skaičiuodamas kiekvienos šalies balą, „StartupBlink“ indeksas atsižvelgia į skirtingus veiksnius ir parametrus, apimančius kiekybinius, kokybinius ir pradedančiojo verslo aplinkos dimensijas. Šalies kiekybinis balas nustatomas pagal startuolių, investuotojų, bendradarbystės erdvių, akceleratorių ir su startu susijusių susitikimų, kuriuos palaiko ekosistema, skaičių.

Kiekvienos startuolių ekosistemos kokybiniai rezultatai vertinami analizuojant duomenis apie sukauptas investicijas, darbuotojų skaičių, vienaragių skaičių ir dydį, taip pat pasitraukimus iš rinkos, kurių vertė mažesnė nei 1 mlrd. USD, strateginių filialų ir tarptautinių technologijų korporacijų MTEP centrų buvimą, technologijų sektorių listinguojamų įmonių skaičius ir rinkos kapitalizacija.

Didelis dėmesys skiriamas startuolių verslo aplinkos vertinimui, kuris orientuotas į infrastruktūrą ir paslaugas, ekosistemos kritinę masę ir galimybę laisvai veikti kaip startuoliui šalyje. Tarp elementų, į kuriuos atsižvelgiama skaičiuojant šį balą, yra įvairovės indeksas, interneto greitis, kaina ir laisvė, investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą, įvairių technologinių paslaugų prieinamumas.

„StartupBlink“ sukurtas „Global Startup Ecosystem Index“ yra kasmet atnaujinamas nuo 2017 m., jame reitinguojamos 100 šalių ir 1000 miestų startuolių ekosistemos.

• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
• Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
• Internete perkame daugiau: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
• Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių.
• Verslas ir 5G: kodėl pažangus ryšys būtinas technologinėms inovacijoms?
• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9