Tvaresnis dyzelinas: ar Lietuvoje tai taps norma?

Elektromobilių gamintojams Europoje susiduriant su sunkumais pereinant prie šios technologijos, vis daugiau diskutuojama apie neišnaudojamą kitų alternatyvių degalų potencialą.

Bendrovės „Neste“ tvarumo vadovė Baltijos šalyse Jone Sestakauskaite teigia, kad dyzelinui nesitraukiant iš populiariausios degalų rūšies pozicijų, būtina ieškoti sprendimų, kaip jį gaminti tvariau.

Nors elektromobilių plėtra aktyvi, tačiau netrūksta iššūkių

Elektromobilių gamintojai, prognozavę, kad ši tvari transporto priemonė neabejotinai užkariaus transporto rinką, stebi krintančias pardavimo apimtis. Nuo metų pradžios Europos Sąjungoje (ES) elektrinių transporto priemonių pardavimo apimtys ir taip besitraukiančioje rinkoje sumažėjo 8,4 proc., o nuo metų pradžios jų rinkos dalis krito daugiau nei 1 proc. iki 12,6 proc.

Pastebimas ir blėstantis vairuotojų optimizmas elektromobilių atžvilgiu – tik 16 proc. ES ne elektromobilių savininkų svarsto, kad kitas jų įsigyjamas automobilis bus elektromobilis (2021 m. taip svarstė 18 proc. vairuotojų). Tuo pat metu beveik 20 proc. dabartinių elektromobilių savininkų teigė, kad labai tikėtina, jog ateityje grįš prie transporto priemonių su vidaus degimo varikliais.

J. Sestakauskaite teigia, kad stebint tendencijas galima prognozuoti, jog elektromobilių gamyba ir toliau išliks lėtesnė, jei nebus išspręsti esminiai iššūkiai.

„Elektromobilių rinka susiduria su nemenkais iššūkiais – infrastruktūros stoka, didelės investicijos į naujus automobilių parkus ir net dalies elektromobilių vairuotojų nusivylimas dėl ne visai jų lūkesčius atitinkančių šių transporto priemonių galimybių lėmė, kad aktyviai startavusi elektromobilių rinka pradėjo lėtėti, o vairuotojai neskuba keisti skystuoju kuru varomų transporto priemonių į elektromobilius. Visgi transporto rinkos kryptis aiški – mažėjanti priklausomybė nuo naftos, todėl ateityje tikrai matysime vis daugiau tvaresnių sprendimų transporto srityje ir tai apims ne tik elektromobilių parko plėtrą, bet ir augančią dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų pasiūlą“, – sako J. Sestakauskaite.

Vidaus degimo varikliais varomi automobiliai populiarumo nepraranda

Remiantis „Regitros“ duomenimis, Lietuvoje vis dar populiariausi vidaus degimo varikliais varomi automobiliai. Populiariausių degalų trejetuke užtikrintai pirmauja dyzelinas, benzinas ir benzinas/dujos – atitinkamai 1,14 mln., 398 tūkst. ir 98 tūkst. automobilių.

ES skaičiavimais, skystųjų degalų poreikis užtikrintai vyraus iki 2025-ųjų metų. Prognozuojama, kad jau kitais metais Europoje 40 proc. visų automobilių bus dyzeliniai hibridai arba varomi dyzelinu. Taip pat skaičiuojama, kad 2030 m. daugiau nei 75 proc. lengvųjų automobilių bus varomi dyzelinu, o 90 proc. visų sunkiasvorių krovininių transporto priemonių bus varomos dyzeliniais arba dyzeliniais hibridiniais varikliais.

J. Sestakauskaites teigimu, nors elektrifikacija ir toliau bus skatinama, ateityje dyzelinu varomi automobiliai vis tiek sudarys didesnę rinkos dalį, todėl jau dabar reikalingi sprendimai, užtikrinantys aktyvesnę dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų gamybą.

„Stebint išliekantį aukštą degalų poreikį, reikia ir toliau aktyviai ieškoti sprendimų, kurie padėtų dyzeliną gaminti tvariau. Šiuo metu dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų gamyba aktyviai auga visame pasaulyje ir iki 2030 m. rinka, prognozuojama, turėtų augti trigubai“, – sako bendrovės atstovė.

Alternatyvos įmanomos, tačiau jų dar teks palaukti

Intensyvėjant pasaulinėms lenktynėms dėl ŠESD mažinimo, vis dažniau dėmesio centre atsiduria du nauji energijos šaltiniai: žaliasis vandenilis ir biometanas. Šie atsinaujinantys degalai gali paskatinti didelę pažangą pramonės, transporto ir elektros energijos gamybos srityse mažinant CO2 emisijas.

Tačiau, pasak bendrovės atstovės, šie sprendimai dar nėra pakankamai plačiai išvystyti, todėl artimoje ateityje sunku tikėtis esminio šių energijos šaltinių proveržio.

„Tokie pokyčiai reikalauja ne tik stiprios politinės valios, bet ir didelių investicijų bei tinkamos infrastruktūros sukūrimo. Tiek žaliojo vandenilio, tiek biometano gamybai ir tiekimui būtina diegti naujas technologijas, statyti gamyklas ir tiesti vamzdynus, o tai yra itin laikui ir investicijoms imlios užduotys“, – sako J. Sestakauskaite.

Atsižvelgdama į naujų tvaresnių energijos šaltinių paklausą, „Neste“ jau dešimtmetį siūlo tvaresnius sprendimus transporto, laivybos, aviacijos pramonėms. Lietuvoje bendrovė jau penkerius metus rinkai siūlo degalus iš 100 proc. atsinaujinančių žaliavų, kurie buvo teigiamai įvertinti vairuotojų.

„Neste MY Renewable Diesel“ dyzelinas gaminamas iš atsinaujinančių žaliavų, pavyzdžiui, gyvūninių riebalų iš maisto pramonės atliekų ir panaudoto kepimo aliejaus, todėl, palyginti su iškastiniu dyzelinu be biodalies, degalų gyvavimo ciklo metu išmetama iki 90 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD)*“, – sako bendrovės atstovė.

Šie degalai pasižymi aukštu atsparumu žemai temperatūrai ir yra universaliai pritaikomi tiek lengviesiems automobiliams, tiek sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms.

Kombinuojant sprendimus galima pasiekti daugiau

Kaip rodo 2024 m. Lietuvos nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos duomenys, Lietuvoje daugiausiai ŠESD susidarė transporto (31,2 proc.) ir energetikos (29,8 proc.) sektoriuose. Transporto sektoriuje, kuris apima kelių, geležinkelių, oro ir vidaus vandenų transportą, didžiausia tarša tenka kelių transportui (95 proc.). Kelių transporte didžiausias taršos indėlis yra iš lengvųjų (beveik 60 proc.) ir sunkiasvorių automobilių (36 proc.).

J. Sestakauskaites teigimu, suvaldyti ŠESD emisijas – bendra verslų, politikų ir šalies gyventojų užduotis, o tam pasiekti būtini kombinuoti sprendimai.

„Būtų didelė klaida teikti prioritetą vienam energijos šaltiniui ir pamiršti kitus. Šių laikų tyrimai ir technologijos leidžia atrasti ir pritaikyti tokius inovatyvius sprendimus, kurie praeityje buvo įvardijami tolima ar net neįgyvendinama užduotimi. Visgi, stebėdami ir jau patirdami klimato kaitą ir jos padarinius, turime bendrai imtis kuo skubesnių veiksmų ir veikti dėl mūsų planetos ateities“, – sako J. Sestakauskaite.

*Duomenys: 2022 m. pasauliniu mastu patiekto Neste MY Renewable Diesel ŠESD sumažinimas, lyginant su tik iš naftos pagamintu dyzelinu. ŠESD kiekio sumažinimo procentinė dalis skiriasi, atsižvelgiant į konkretaus regiono teisės aktus, kuriuose numatyta skaičiavimo metodika (pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 (RED II) Europoje ir Kalifornijos mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių degalų standartas (LCFS) JAV), ir į gaminiui gaminti naudojamų žaliavų derinį kiekvienoje rinkoje.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9