Negaliojantis draudimas, „žiedų valdovai“ ir psichologinis spaudimas

Net ir smulkūs eismo įvykiai kiekvienam sukelia pakankamai streso, kurio lygis dar padidėja paaiškėjus, kad tapote sukčiavimo schemos dalimi. Apgavysčių keliuose „neišgydė“ nė karantinas, priešingai.

Draudikai teigia, kad jo metu tikimybė patekti į nesąžiningų vairuotojų pinkles išaugo, o dažniausiai sukčiauti buvo linkę eismo įvykių kaltininkai su nedraustais automobiliais.

Kai eismo įvykio kaltininkas nėra apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jis turi žalą atlyginti iš savo kišenės. Tačiau neretai pasitaiko, kad ieškoma būtų to nedaryti, pavyzdžiui, mėginant eismo įvykio deklaracijoje nurodyti kitą laiką, nei iš tikrųjų įvyko eismo įvykis.

„Pernai buvo fiksuota maždaug po vieną tokį sukčiavimo atvejį kas trečią dieną – 109 atvejai per visus metus. Realiai skaičiai turėtų būti dar didesni, nes tai tik mūsų bendrovės statistika. Ypač suaktyvėjimą pastebėdavome įvedus karantinus. Tai greičiausiai lėmė tai, kad žmonės, daugiau laiko leisdami namuose ir rečiau sėsdami už vairo, nebepratęsė draudimo sutarčių ir laikėsi nuomonės, jog rizika patekti į eismo įvykį tik trumpam išvykus iš namų yra maža“, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Gailestis gali paversti bendrininkais

Pasak A. Žiukelio, pildant eismo įvykio deklaraciją labai svarbu nepamiršti, kad joje reikia įrašyti realią įvykio datą ir laiką. Jei eismo įvykio kaltininkas siūlo deklaraciją pildyti kita data, tai gali būti ženklas, kad jo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas yra negaliojantis.

„Dažnai tokiose situacijose neapsidraudęs vairuotojas ima sakyti, jog šiuo metu neturi vairuotojo pažymėjimo, registracijos liudijimo ar kitų dokumentų, prašo palaukti, kol neva paskambins draugams ar pažįstamiems, kurie dokumentą turėtų atvežti. O iš tikrųjų tariasi dėl draudimo poliso, kuris vėliau ir būna atvežamas vietoj „trūkstamų“ dokumentų“, – pasakoja ekspertas.

Yra fiksuota ir atvejų, kuomet nukentėję asmenys apie tai, kad buvo susidūrę su sukčiautojais, sužino tik pradėjus tyrimą dėl eismo įvykio aplinkybių. Tačiau dažnai ir patys nukentėjusieji pagaili kaltininko, nemato tokiose situacijose nieko blogo arba būna prigąsdinami, kad nesutikę su sąlygomis iš viso negaus išmokos ir panašiai.

„Streso būsenoje žmonės sutinka su minėtomis sąlygomis ir „užkimba“ ant tokių schemų. Todėl būtina žinoti, kad jei į jus „įvažiuos“ neapdrausta transporto priemonė, jūs bet kokiu atveju gausite draudimo išmoką, tad derėtų nepasiduoti jokioms provokacijoms.

Kitas aspektas – vien dėl žmogiško gailesčio eismo įvykio kaltininko atžvilgiu galite ir patys pakliūti į teisėsaugos akiratį. Jei bus pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo, jūs, nors ir būdamas nukentėjęs, galite būti traktuojamas kaip bendrininkas ir tuomet išmoka jums nebus mokama“, – atkreipia dėmesį A. Žiukelis.

„Žiedų valdovai“ vis dar gyvi

Draudikai sako, kad pastaruoju metu kiek rečiau pasitaiko anksčiau itin populiarių buvusių sukčiavimo atvejų, susijusių su specialiai sukeltais eismo įvykiais žiedinėse sankryžose. Šių schemų autoriai darbuojasi įvairiose vietose, tačiau jų mėgstamiausios yra seno ženklinimo žiedinės sankryžos. Dažniausiai jie veikia dideliuose miestuose, naudojasi vaizdo registratoriais.

„Taip vadinamiesiems „žiedų valdovams“, arba „medžiotojams“, situaciją kiek apsunkino tai, kad labai daug žiedinių sankryžų jau yra atnaujintos, sužymėtos, tad jose sudėtinga inscenizuoti eismo įvykį. Vilniuje ir kituose keliuose miestuose prieš kurį laiką pakeitus eismo žiedinėse sankryžose tvarką, įvažiuojant į jas reikia rinktis eismo juostą pagal planuojamą išvažiavimo iš žiedo kryptį. Žiedinėje sankryžoje važiavimo juostos keisti nebegalima. Pavyzdžiui, atnaujinus tokių sankryžų ženklinimą Vilniuje, sumažėjo ne tik eismo įvykių, bet ir sukčiavimo atvejų specialiai pakišinėjant automobilį skaičius“, – kalba pašnekovas.

Niekur nedingo ir į eismo įvykį pakliuvusių vairuotojų noras pasinaudoti proga bei atnaujinti visą automobilį, tad į žalas jie bando įtraukti ir ankstesnius subraižymus, sulankstymus, gedimus.

Anot A. Žiukelio, išmokos nėra mokamos aklai, joms būtinas pagrindimas, tad tikrinamos visos įvykio aplinkybės ir nustatinėjama, kokie tokiomis aplinkybėmis yra įmanomi transporto priemonės pažeidimai.

„Žalos tikrinamos rankiniais ir automatiniais būdais, nuolat atliekamas jų monitoringas, pasitelkiamas dirbtinis intelektas, duomenų analitika. Draudimo bendrovės visoje Europoje diegiasi inovatyviausius sprendimus, automatiškai aptinkančius bylas su sukčiavimo požymiais. Tad paprastai tokie bandymai pasipelnyti jų sumanytojams baigiasi nesėkmingai“, – sako jis.

Neskubėti ir kreiptis į pareigūnus

A. Žiukelio teigimu, pakliuvus į eismo įvykį, svarbiausia nepasiduoti panikai, ramiai ir neskubant viską apgalvoti, jei kyla neaiškumų ar įtarimų – skambinti pareigūnams. Labai svarbu iš karto fotografuoti eismo įvykio vietą, aplinkybes, automobilių padėtį kelyje ir vienas kito atžvilgiu bei aplinką, kad nuotraukose matytųsi kelio ženklai bei dangos ženklinimas.

Įtarti galimą sukčiavimą leidžia tam tikras eismo įvykio kaltininko elgesys. Mėginimas tartis, daryti spaudimą, kažką slėpti, vairuotojo pažymėjimo, techninės apžiūros dokumento neturėjimas, neaiškūs telefono skambučiai, kai norima, kad pokalbis būtų negirdimas, nepagrįstas ir įtartinas laiko vilkinimas – visa tai yra ženklai, dėl kurių derėtų būti atidesniems.

Jei vairuotojas suvokia, kad yra nekaltas, o yra vis tiek kaltinamas – taip pat ženklas, kad kažkas negerai. Taip pat ir bandymas pasinaudoti stresine situacija, kai puolama ant jūsų rėkti, bandoma išvesti iš vėžių, rodoma agresija, daromas spaudimas kažką kuo greičiau pasirašyti.

„Mūsų patarimas panašiais atvejais – stengtis reaguoti kuo ramiau, nufotografuoti įvykio vietą ir nieko nepasirašinėti, ypač jei asmuo nėra tikras dėl kaltės. Paskambinkite šeimos nariui ar kitam artimam žmogui, kuris įvertintų jūsų pasakojimą ir situaciją iš šalies ir tinkamai patartų, kaip elgtis. Arba galite kreiptis į policijos pareigūnus“, – pataria A. Žiukelis.

• Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
• Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
• Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148