Ugdomasis vadovavimas: raktas į verslo ir asmeninę sėkmę?

Augant inovatyvių verslų skaičiui, auga ir įvairių sričių ekspertų, konsultantų, verslo psichologų poreikis. Savo vietą Lietuvos rinkoje atranda ir ugdantieji vadovai, geriau žinomi kaip koučeriai.

Nors į pastaruosius dar neseniai žvelgta nepatikliai, panašu, kad ugdomasis vadovavimas (angl. Coaching) tampa įprasta įmonių vadovų priemone verslo tikslams pasiekti. Tam pritaria ir sertifikuota ugdomojo vadovavimo trenerė, mokymų lektorė bei Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projekto „TechHub“ ekspertė ir mentorė Lijana Kanarskienė, daugiau nei 20 metų padedanti įmonių vadovams atrasti „savąjį verslo kelią“.

Konsultantas ar (ir) koučeris?

Kuo koučingo profesionalai skiriasi nuo verslo konsultantų ar psichologų? „Įvairūs išoriniai konsultantai dažniausiai yra tam tikros srities specialistai, tad konsultuoja apie tai, ką žino ir moka jie patys, siūlo savo „kailiu“ ir patirtimi patikrintus sprendimus ir patarimus. Tačiau inovatyvūs verslai turi atrasti savo vienintelį kelią, vedantį per tai, kas nepažinta ir neatrasta, tokiu būdu kurti inovatyvius sprendimus ir aukštos pridėtinės vertės produktus ar paslaugas. Verslams, ypatingai „startuoliškiems“, siekiantiems būti inovatyviais, unikaliais ir išsiskirti konkurencinėje kovoje, esami verslo keliai dažniausiai nėra tinkami. Turbūt žinote posakį: „jeigu elgsiesi kaip dauguma – tapsi dauguma“,– įžvalgomis, įgytomis konsultuojant įmones dalinasi L. Kanarskienė.

Trumpai tariant, jei verslo konsultantų tikslas – pateikti profesionalius atsakymus, psichologų – konsultuoti susitelkiant į praeities įvykius, tai ugdančiųjų vadovų – padėti suprasti, kokiu verslo keliu nori eiti pats inovatorius. Jei idėja ir tikslai jo nemotyvuoja, nėra jokios priežasties dėl šio tikslo stengtis. Tai ypač aktualu mažiems, inovatyviems verslams, idėjos įgyvendinimo pradžioje reikalaujantiems itin daug laiko ir atsidavimo. „Nors didžiąją profesinio gyvenimo dalį įmones mokiau ir konsultavau kaip rengti strategijas, verslo planus ir plėtros projektus, pastaruoju metu renkuosi kitiems padėti suprasti, kas yra pats žmogus ir ko reikia būtent jam. Tai geriausiai pavyksta panaudojant, vis tik, ne konsultavimo žinias ir patirtį, o būtent koučingo įgūdžius ir technikas,“– patirtimi dalinasi MITA ekspertė.

Koučingas gyvenime ir versle

L. Kanarskienės teigimu, koučingas padeda ne tik atrasti tinkamiausią verslo kelią, bet, pirmiausia, praverčia kasdieniniame, asmeniniame gyvenime: „Užsiėmimai su koučeriu gali padėti geriau pažinti save, o tą pažinimą panaudoti ir praktiškai – savo svajonių, ateities planavimui ir įgyvendinimui. Sesijos metu visi dideli, dažnai bauginantys gyvenimo tikslai galiausiai būna išskaidomi į mažus žingsnelius, kuriuos lengva žengti užtikrintai. Koučingas padeda šiuos žingsnelius žengti greičiau, pastebėti mažas pergales ir jas atšvęsti.“

Sesijų metu darbo su ugdančiuoju vadovu žmogaus mintys yra nukreipiamos į ateitį, iš praeities pasiimant sėkmingas savo bei kitų patirtis ir pritaikant jas savo ateities reikmėms. „Koučeris a priori tiki kliento sėkme ir galimybėmis, ir šis tikėjimas inspiruoja klientą išeiti už įprastinio mąstymo ribų, kitaip tariant, už savo susikurtų ribų, nugalėti savo vidinius oponentus, priešininkus ir išnaudoti savo asmeninį bei profesinį potencialą,“ – pasakoja L. Kanarskienė.

Ekspertės teigimu, tam, kad verslas atrastų savo naują kelią, reikalingas naujos krypties mąstymas, netradicinis požiūris: „Yra toks posakis – jei elgsiesi taip, kaip elgeisi iki šiol, ir liksi toks, koks buvai iki šiol. Startuoliams, taip pat ir jaunoms, pradedančioms verslą ar kryžkelėje atsidūrusioms įmonėms svarbu geriau pažinti patiems save – suprasti savo misiją, įsivardinti tikslus ir siekius, baimes ir iššūkius, išteklius ir priemones. O tai suvokus imtis priemonių ir pradėti keistis.“

Verslus, norinčius atrasti savają strategiją ir sukurti jos įgyvendinimo planą, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia į nemokamas konsultacijas. Jų metu ekspertai padės išgirsti savo vidinius norus ir išsikelti tikruosius tikslus, susidėlioti prioritetus ir atrasti reikalingus resursus bei motyvaciją savo verslo svajonėms įgyvendinti. „Ugdomojo vadovavimo paslaugos „įkandamos” tikrai ne kiekvienai įmonei, jų kaina rinkoje svyruoja nuo 50 iki 300 Eur. Tikimės, kad padarydami ugdomąjį vadovavimą prieinamesnį, suteiksime progą daugiau Lietuvos verslų prisidėti prie inovacijų kūrimo“,– sako MITA vadovas Gintas Kimtys.

• Efektyviausi vaistai nuo inkstų skausmo: kada padeda arbatos, o kada – tabletės.
• Nešiojamųjų kompiuterių higiena: kaip teisingai juos valyti ir dezinfekuoti?
• Bitkoinas – naujasis auksas?
• Darbdavį rinksimės kitaip: kokius klausimus būtina užduoti įsidarbinant?
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 247 nauji koronaviruso atvejai.
• Valstybės pagalbos nesulaukiantys paukštynai mažins gamybą.
• Sviestas ar aliejus: kokį produktą ir kada naudoti?
• Pradedamos teikti COVID-19 testavimo paslaugos greta Vilniaus oro uosto.
• Šviežias derlius jau pasiekė parduotuvių lentynas.
• Nauja niša inovatoriams: asmeninių apsaugos priemonių tobulinimas.
• Seksualinis priekabiavimas Lietuvoje: opi mitais apipinta problema.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 365 nauji koronaviruso atvejai.
• Efektyviam ir lengvesniam darbui – foto priedai.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 670 nauji koronaviruso atvejai.
• Centrinės valdžios deficitas per sausį – 88,4 mln. eurų.
• Dėl piktnaudžiavimų paspirtukų priemonė peržiūrima iš esmės.
• Naujas kvartalas Justiniškėse keičia stereotipus.
• Iššūkis augintiniams – kas laukia keturkojų šeimininkams vėl išėjus į darbus?
• Elektros energijos tiekimo rinkos apžvalga.
• 5G: iš namų konsultuojami pacientai ir medicinos tyrimai per atstumą.
• Pavasario polaidis gali pakoreguoti kelionių maršrutus.
• ESO pataria kaip saugiai elgtis potvynio metu.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 651 nauji koronaviruso atvejai.
• Dietologė pataria: ką valgyti, kad pavasarį pasitiktume kupini energijos.
• Gedimino kalno ilgalaikio tvarkymo darbai prasidės rugsėjį.
• Atlyginimai ir toliau didėjo: per antrąjį karantiną darbo rinka paveikta mažiau.
• Darbo keitimas karantino metu: kaip sėkmingai įsilieti į naują kolektyvą?
• Lietuva tampa žalesnė: vėjo jėgainės pernai pagamino 1,49 TWh elektros.
• Nuolat pamesti daiktus – žmogiška, tačiau kainuojanti savybė: kaip to išvengti?
• Mini LED“ televizoriai: LCD televizorių technologijos evoliucija tęsiasi.
• Senos ir neprižiūrėtos sistemos – lengvas grobis programišiams.
• Oro transporto ateitis: ar aviacija gali būti tvari?
• Būsto pirkėjų elgsenos tyrimas: ar žmonės būstą perka mažiau pasiruošę?
• Bausmės tikslas – ne keršyti, o padėti pasitaisyti.
• Šiemet brandos egzaminai prasidės anksčiau nei pernai.
• Technologijos keičia baldų gamybos sektorių: kokių žinių ir įgūdžių reikia?
• Kodėl pasveikus nuo koranoviruso pravartu pasitikrinti sveikatą?
• Bulvių augintojas apie šalčius: tai turėtų daryti įtaką ir būsimam derliui.
• Jauni žmonės aktyviau renkasi galimybę sudaryti testamentą.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 555 nauji koronaviruso atvejai.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89