Kaip veiklos kliūtims dėl plintančio koronaviruso turi ruoštis verslas?

Komentaro autorė - Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) direktorė Aušra Bytautienė

Lietuvoje vyriausybei dėl koronaviruso paskelbus ekstremalią situaciją ir platinant instrukcijas visuomenei, verslo organizacijoms būtina suplanuoti veiksmus tam atvejui, jei darbuotojų judėjimas būtų apribotas.

Dalis PVPA narių jau ruošiasi darbui apsunkintomis sąlygomis, kurdami naujus arba adaptuodami esamus krizinių situacijų planus. Asociacija dalinasi patarimais toms organizacijoms, kurios dar neturi pasiruošusios atsarginių veiklos planų arba neturi numačiusios visų sąlygų, į kurias reikėtų atsižvelgti.

Krizei reikia ruoštis tuomet, kai jos nėra. Šių dienų aktualijos neišvengiamai skatina grįžti prie šios temos ir priminti, kaip svarbu būti iš anksto pasiruošusiems tam tikriems atvejams. Kažin, ar visos įmonės Lietuvoje yra apgalvojusios, ką darytų tuo atveju, jeigu įvyktų tokia vietovių izoliacija kaip, pavyzdžiui, šiuo metu Italijoje? Užtektų kurių nors pastatų, ofisų izoliacijos ir darbuotojai tiesiog negalėtų susirinkti į darbą.

Tokius scenarijus būtina apgalvoti. Ir ne tik koronaviruso atveju. Aišku, visiems gyvenimo scenarijams nepasiruoši, todėl gebėjimas reaguoti čia ir dabar irgi neišvengiamas. Tam iš anksto turi būti užtikrinta ir numatyta krizių valdymo komanda, kuri reikiamu metu priimtų sprendimus.

Šių dienų kontekste apklausus įvairių organizacijų atstovus, akivaizdu, kad vienos įmonės sąmoningai imasi iniciatyvos ir, jei darbuotojai grįžo, pavyzdžiui, iš Šiaurės Italijos, automatiškai dvi savaites dirba tik nuotoliniu būdu (jeigu tai įmanoma). Tuo tarpu kiti nedaro nieko. Kai kuriose organizacijose jau pasirūpinta ir dezinfekcinių priemonių papildymu. Kiti – vėlgi nedaro nieko.

Noriu pasidalinti vienos iš didžiųjų Lietuvos įmonių – „Telia Lietuva“ – jau taikoma gerąja praktika.

Vidinė komunikacija ir higiena

Sklandi vidinė komunikacija yra reikalinga nuolat, o esant išskirtinėms situacijoms jos svarba ir poreikis dar labiau išauga. Todėl esant tokiems atvejams, kaip virusinėms epidemijoms, patartina su darbuotojais dalintis aktualia informacija iš oficialių, už visuomenės sveikatą atsakingų institucijų, pavyzdžiui, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro. Už tokios informacijos atnaujinimą ir sklaidą turi būti paskirtas atsakingas asmuo ar komanda. Tai gali būti rizikų valdymo ir komunikacijos komandų žmonės. Kanalas tokiai informacijai irgi turi būti numatytas iš anksto – intranetas, el. paštas ir kiti. Tačiau esant dideliam viešosios informacijos kiekiui apie virusus ar grėsmes, rekomenduojama kritiškai žiūrėti į šaltinius ir nesukelti „infodemijos“.

Kartu su vidine informacija ir rekomendacijomis, reikia užtikrinti, kad biure esantys darbuotojai turėtų ir būtinas dezinfekcines priemones.

Galimybė dirbti nuotoliniu būdu

Įmonėms svarbu užtikrinti galimybę žmonėms dirbti iš namų, kai tai yra įmanoma. Tuo tikslu darbuotojai turi būti aprūpinti nešiojamais kompiuteriais, turėti mobilųjį ryšį ir prieigą prie visų darbui reikalingų sistemų bei dokumentų. Tačiau visi šie techniniai sprendimai turi būti apgalvoti ir išspręsti iš anksto. Nemažai įmonių galimybę dirbti nuotoliniu būdu sėkmingai taiko savo kasdienėje veikloje, todėl nutikus ypatingiems atvejams, nieko papildomo daryti nereikėtų. Bet kol kas tikrai ne visos organizacijos tą daro.

Kitas svarbus dalykas – apgalvoti komandinio darbo galimybes dirbant nuotoliniu būdu, t. y. iš anksto aptarti programas, sprendimus, kur ir kaip darbuotojai galėtų bendrauti tarpusavy – ar tai bus el. paštas, „Skype“ bei panašios platformos. Svarbu, kad darbuotojai žinotų iš anksto.

Apgalvoti teisiniai niuansai

Nuotoliniam darbui užtikrinti bei pateisinti būtini iš anksto numatyti teisiniai sprendimai. Tai gali būti tarp darbuotojo ir vadovo sudaromi rašytiniai dokumentai ar susitarimai. Svarbu paruošti juos iš anksto, o ne tuomet, kai atsitiko nenumatyta situacija.

Na, ir dar kartą galima pasikartoti, kad visiems gyvenimo atvejams pasiruošti neįmanoma, bet scenarijai „kas būtų, jeigu būtų“ (kokios kieno atsakomybės, kaip dalinamasi informacija) yra neabejotinai privalomi. Tuomet panikos ar nesusipratimų būna kur kas mažiau.

Beje, dabartinę pasaulyje besiklostančią situaciją galima priimti kaip stiprų postūmį, motyvą pagaliau apgalvoti galimybes bent daliai kiekvienos organizacijos darbuotojų dirbti nuotoliniu būdu, priimti reikiamus techninius sprendimus. Tokiu būdu ne tik būsime pasiruošę netikėtoms situacijoms (o pasiruošimas per naktį nepavyks), bet ir apskritai imsime dirbti moderniau.

• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147