Švelninant karantino sąlygas sektoriai atsigauna, tačiau netolygiai

Artėjant tris mėnesius trukusio karantino pabaigai, Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) parengta pirmoji mėnesinė apžvalga rodo, kad švelninant karantino sąlygas sektoriai atsigauna, tačiau netolygiai.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

„Turime pirmąją STRATA parengtą mėnesinę apžvalgą, kuri leidžia stambesniu mąsteliu įvertinti esminius ekonominius pokyčius, lyginant su karantino paskelbimo pradžia. Pagrindinė išvada – švelninant karantino sąlygas, sektoriai atsigauna, bet atsigavimas matomas netolygiai visuose sektoriuose“, – sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas.

Darbo rinka

Bedarbių skaičiaus ir nedarbo lygio augimas gegužės mėnesį lėtėjo. Balandį registruotų bedarbių skaičius išaugo 24,2 tūkst. Gegužę nedarbas ir toliau augo, tačiau net 80 proc. lėčiau (bedarbių skaičius padidėjo 4,3 tūkst. iki 197,4 tūkst., o registruoto nedarbo lygis – 0,3 proc. punkto iki 11,5 proc.), ir laikosi stabiliai. Labiausiai (beveik 40 proc.) lėtėjo registruotų bedarbių, anksčiau dirbusių apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, kitų aptarnavimo veiklų sektoriuose, skaičiaus augimas.

Gegužę privačiuose portaluose paskelbtų naujų darbo skelbimų skaičius buvo 32 proc. didesnis nei balandį, tačiau 41 proc. mažesnis nei 2019 m. gegužės mėnesį (10,2 tūkst.). Taigi nors lyginant su balandžio mėnesiu matomas atsigavimas, naujų darbuotojų paklausa vis dar reikšmingai mažesnė nei iki karantino.

Nuo karantino pradžios iki pirmo reikšmingo karantino taisyklių švelninimo gegužės 11 d. apdraustųjų skaičius mažėjo 17-oje iš 19-os sektorių, o labiausiai traukėsi apgyvendinimo sektoriuje (12,4 proc.). Karantino švelninimas gegužės viduryje lėmė, kad nuo gegužės 11 iki birželio 8 d. apdraustųjų skaičius augo 14-oje iš 17-os susitraukusių sektorių.

Šalyje įvedus karantiną, suteiktų naujų nedraudžiamųjų laikotarpių skaičius kovą buvo itin didelis ir siekė 37,2 tūkst. Ženkliai mažėja asmenų, esančių nemokamose atostogose, dalis. Įvedus karantiną apie 3 proc. apdraustųjų buvo nemokamose atostogose, gegužės pabaigoje šis skaičius siekė 1 proc. Daugiausia nemokamose atostogose apdraustųjų gegužės pabaigoje išliko transporto ir saugojimo sektoriuose (3,1 proc.).

Po rekordinio kritimo (-16 proc.) balandį vartotojų pasitikėjimo rodiklis gegužę paaugo 5 proc. punktais iki -11 proc. Tai leidžia teigti, kad dėl staigaus pandeminės situacijos šoko kritęs rodiklis balandį buvo pasiekęs žemiausią reikšmę, o laisvėjant karantino sąlygoms po karantino pabaigos galima tikėtis nuosaikaus vartotojų lūkesčio augimo.

Ekonomikos skatinimo plano vykdymo stebėsena

Vyriausybė ir toliau prioritetu laiko verslo likvidumo, darbo vietų ir gyventojų išsaugojimo priemones: birželio 10 d. buvo atnaujintas Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planas. Pagrindiniai finansiniai pokyčiai susiję su užimtumo ir ekonomikos skatinimo priemonėmis. 74 mln. eurų padidinta suma siekiant padėti išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas, ekonomikai skatinti papildomai skirta 400 mln. eurų.

Iš Ekonomikos skatinimo plano stebėsenos matoma, kad iš plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų lėšų šiuo metu panaudota 10,4 proc. (510,7 mln. eurų). Lėšos naudojamos tolygiai: per paskutinę savaitę panaudota 47,3 mln. eurų, prieš tai savaitę – 49,9 mln. eurų.

Darbo vietoms ir gyventojų pajamoms skirti mokėjimai išlieka stabilūs: iš skirtų 1 893 mln. eurų iš viso jau panaudota 273,51 mln. eurų (14,5 proc.). Nuo birželio pradžios išmokėjimų sumos beveik vienodos: per savaitę išmokama po 1 proc. paskirtos sumos.

Verslo likvidumas

Iš 1 200 mln. eurų, skirtų verslo likvidumui išsaugoti, birželio 12 d. panaudota 170,35 (14,2 proc.), per paskutinę savaitę panaudota 24,3 mln. eurų (2 proc.), ankstesnę savaitę panaudota 27,8 mln. eurų.

Mokėjimai verslo likvidumui išsaugoti mažėjo dėl mažėjančių subsidijų mokėjimų mažoms įmonėms – patenkinti visi iki ataskaitinės dienos gauti prašymai. Išmokėtų lėšų suma siekia 76 mln. eurų. Iš išsiųstų 38,7 tūkst. kvietimų įmonėms prašymų dėl subsidijos sulaukta iš 30,6 tūkst. įmonių.

Toliau stebima, kaip įgyvendinamos INVEGA administruojamos priemonės. Išmokėjimų dydis pagal INVEGA priemones šiuo metu siekia daugiau nei 138 mln. eurų, (94,33 mln. eurų skirta verslo likvidumui išsaugoti, 34,84 mln. eurų – garantijoms, 8,86 mln. eurų – kitoms priemonėms).

Duomenys apie ekonomikos skatinimo paketo vykdymą skelbiami tinklalapyje https://koronastop.lrv.lt/lt/pagalba-verslui. Ši informacija reguliariai atnaujinama ir pildoma.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9