Alkoholio, antibiotikų vartojimas kartu gali sustiprinti šalutinį vaistų poveikį

Nors daugumos vaistų informaciniuose lapeliuose nurodoma, kad jų negalima vartoti kartu su alkoholiu, tačiau Lietuvoje, deja, tai nėra vienetiniai atvejai, teigia gydytojas toksikologas.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Svaigiųjų gėrimų ir medikamentų derinio efektas gali būti įvairus, tačiau paprastai jis iškreipia vaistų poveikį, mažina gydymo efektyvumą, o dažnu atveju itin sustiprina sveikatai pavojingą šalutinį vaistų sukeliamą poveikį.

Pasak gydytojo, klinikinio toksikologo Roberto Badaro, Lietuvoje yra itin paplitęs reiškinys ignoruoti vaistų pakuotėse farmacininkų talpinamas rekomendacijas.

„Ką pirmiausia padaro doras lietuvis, kai nusiperka vaistų? Jis į šiukšliadėžę išmeta vaistų vartojimo instrukciją, nes ji esą „trukdo“ patogiai atgal į dėžutę įdėti vaistų lapelį. Drįstu teigti, kad ten surašytas rekomendacijas skaito vos keli procentai pacientų. O šiuose informaciniuose lapeliuose dažnai būna parašyta, kad vieno ar kito vaisto negalima vartoti su alkoholiu. Ir tai visų pirma daroma dėl to, kad farmacininkams rūpi paciento sveikata, nes yra atlikti šį teiginį pagrindžiantys moksliniai tyrimai“, – pabrėžia R. Badaras.

Svaigalų ir vaistų derinimas žaloja organizmą

Toksikologo teigimu, svaigiųjų gėrimų ir medikamentų derinio efektas gali būti įvairus, tačiau, pavyzdžiui, vartojant antibiotikus, jis gali iškreipti šių vaistų poveikį organizmui bei sustiprinti galimus neigiamus šalutinius reiškinius.

„Alkoholio vartojimas gydytojui priskyrus antibiotikus iškreipia patį pagrindinį jų skyrimo tikslą – tam tikroje organizmo vietoje palaikyti su liga kovoti reikalingą vaisto koncentraciją. Alkoholis planuojamą vaisto koncentraciją padaro mažiau prognozuojama. Tuomet vaistas tampa ne tik mažiau efektyvus, bet kartu yra ir sustiprinami jo sukeliami pašaliniai poveikiai. Pavyzdžiui, jis gali tapti hepatotoksišku – tokiu atveju atsiranda galimybė sukelti pažeidimus kepenyse“, – aiškina R. Badaras.

Klinikiniam toksikologui antrina ir BENU vaistininkė Loreta Tamošauskienė. Jos teigimu, tuo pat metu vartojant ir alkoholį, ir antibiotikus sergančiojo organizmas turi dvigubai sunkiau dirbti, nes privalo metabolizuoti, t. y. paversti į kitas medžiagas ir vaisto, ir alkoholio molekules. 

„Antibiotikais yra gydoma bakterinė infekcija. Sergančio žmogaus imuninė sistema jau ir taip būna nusilpusi, nes ji kovoja su ligos sukėlėju. Tuo tarpu alkoholis dar papildomai slopina imuninę sistemą, sutrikdo miego ir poilsio režimą, sukelia dehidrataciją. Tuomet yra gerokai apsunkinamas sveikimas ir organizmo atsistatymas po ligos“, – aiškina L. Tamošauskienė.

Pasak vaistininkės, net jei nėra specialių perspėjimų apie galimą svaigalų ir antibiotikų sąveikos žalą bei sveikatai pavojingus šalutinius poveikius, pagrindinė rekomendacija išlieka ta pati – vartojant antibiotikus patariama susilaikyti nuo alkoholio. Juo labiau, kad dalies antibakterinių preparatų ir svaigalų „kokteilis“ gali reikšmingai sutrikdyti ir skrandžio veiklą, pasireikšti virškinamojo trakto spazmais, pykinimu, vėmimu, galvos skausmais.

Alkoholio ir vaistų sąveika pavojingiausia vyresnio amžiaus pacientams

Toksikologas R. Badaras pabrėžia, kad svaigalai visiškai nedera ne tik su antibiotikais, bet praktiškai su visais vaistiniais preparatais. Ypač tokio bendro vaistų ir alkoholio vartojimo turėtų vengti pagyvenę žmonės: jų organizmas šias medžiagas skaido lėčiau, todėl stipriai išauga pavojus sutrikdyti sveikatą.

„Paprastai su amžiumi sveikatos rezervai ne didėja, o mažėja. Logiška, kad toks pat alkoholio kiekis vyresniam žmogui dažniausiai sukelia rimtesnes pasekmes, taip pat sustiprina ir nepageidaujamą pašalinį vaistų poveikį. Į tai ypač dėmesį atkreipti turėtų žmonės, kurie vartoja vaistus nuo kraujospūdžio, aterosklerozės, o labiausiai tie, kam yra paskirti psichotropiniai medikamentai, nes čia alkoholis iškreipia viską: tiek bazinę savijautą, tiek patį vaistų metabolizmą ir jo poveikį centrinei nervų sistemai“, – aiškina gydytojas.

Jo teigimu, alkoholio ir psichotropinių vaistų derinys yra ypač pavojingas, nes ne tik reikšmingai pakeičia raminamųjų vaistų, antidepresantų, antipsichotikų poveikį – slopina sąmonę ir kvėpavimą, bet gali pasibaigti ir paciento mirtimi.

Vaistininkė L. Tamošauskienė pastebi, jog vyresnio amžiaus žmonės taip pat dažniau serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, vartoja po keletą medikamentų per parą, daugeliu atvejų yra sutrikusi tam tikrų jų organų veikla.

„Apskritai vyresnio amžiaus žmonių organizmas pasižymi didesniu jautrumu vaistiniams preparatams, jų organizme pakinta vaistų metabolizmas. Senstant taip pat daugėja nepageidaujamo vaistų poveikio atvejų skaičius, o pačios neigiamos reakcijos būna stipresnės“, – pastebi farmacininkė.

Netinkamas antibiotikų vartojimas gali sukelti bakterijų atsparumą

Pasak gydytojo R. Badaro, Lietuvoje vis dar labai gajus mitas, kad antibiotikai gali išspręsti visas sveikatos problemas. Medikas akcentuoja, kad šie vaistai veikia tik bakterijas, o ne virusus, kaip kartais klaidingai manoma.

„Pagrindinė taisyklė – negalima vartoti antibiotikų, jei gydytojas jų nepaskyrė. Antibiotikai naikina bakterijas, bet neveikia virusų, todėl jų tikrai nereikėtų vartoti prie visų virusinių susirgimų: slogų, peršalimo, nes tada vystosi tai, kas yra šių dienų antimikrobinės terapijos rykštė – sukėlėjo atsparumas priešinfekciniams vaistams“, – sako R. Badaras.

Gydytojas pabrėžia, jog svarbu suvartoti visus paskirtus antibiotikus, nes anksčiau laiko nutraukus jų vartojimą, išlieka tikimybė, kad bakterija nebus galutinai sunaikinta, be to, ji gali tapti atspari vėlesniam kontaktui su tos pačios grupės antibiotiku.

BENU vaistininkė L. Tamošauskienė paneigia ir kitus visuomenėje populiarius mitus, kad tik brangiausi antibiotikai yra veiksmingiausi, o kuo platesnis yra jų veikimo spektras, tuo geriau esą jie veikia.

„Antibiotikai yra skiriami atsižvelgiant į ligos sukėlėją. Daugelį infekcijų sėkmingai galima išgydyti siauro ar vidutinio veikimo spektro antibiotikais, taip mažėja ir šalutinių poveikių bei padaroma mažiau žalos organizmui, imuninei sistemai, taip pat ne taip stipriai išbalansuojamas žarnynas. Plataus veikimo spektro antibiotikai dažniausiai yra skiriami tik esant stipriam organizmo atsparumui antibiotikams, kai įprastinės gydymo schemos neveikia“, – pabrėžia farmacininkė.

Vaistininkė taip pat akcentuoja, kad nors po gydymo iš principo neturėtų likti nesuvartotų antibiotikų, jei taip vis dėlto atsitiko, negalima jų naudoti dar kartą, net jei negalavimų simptomai gali būti panašūs. Kiekvienu atveju būtina nustatyti ligos priežastį, o galimas simptomų panašumas nereiškia, jog tiks toks pats gydymas, pabrėžia BENU vaistininkė.

• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
• Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
• Internete perkame daugiau: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
• Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių.
• Verslas ir 5G: kodėl pažangus ryšys būtinas technologinėms inovacijoms?
• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9