Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais

IT įmonės „Devbridge“ (priklausančios „Cognizant“ kompanijai) technologijų direktorius Rimantas Benetis teigia, kad kitais metais dirbtinis intelektas vis labiau integruosis į kasdienybę, o kibernetinis saugumas įgaus dar didesnę svarbą. 

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Kas laukia IT sektoriaus 2024-iaisiais Lietuvoje ir visame pasaulyje? Kokią įtaką dabartinė ekonominė situacija turės darbuotojų migracijai ir atlyginimams? Šiomis ir kitomis įžvalgomis apie technologijų sektoriaus ateities perspektyvas dalijasi R. Benetis.   

Dirbtinio intelekto proveržio metai

2023 m. buvo metai, kai dirbtinis intelektas (DI) tapo pagrindine tema. 2024-ieji bus metai, kai pasaulis supras, koks iš tiesų galingas ir naudingas jis gali būti.  

„Šiandien, jei nesate technologijų specialistas, vien frazė dirbtinis intelektas (DI) gali sukelti baimę, kada jis pavogs jūsų darbą ir atleis iš darbo. Tačiau tiesa yra kita – DI kaip tik suteiks naujų galimybių, o jį įvaldžiusiems atvers galimybę uždirbti daugiau ir užimti perspektyvesnes pozicijas. 2024 m. be sistemų kūrimui reikalingų inžinierių ir kitų specialistų, tik didės tokių pareigybių kaip greitųjų programų inžinieriai (angl. prompt engineers), kurie kuria instrukcijas, nurodančias dirbtinio intelekto programoms, ką daryti, poreikis, ir dirbtinio intelekto vadybininkai, prižiūrintys virtualių darbuotojų komandas. Taip pat vis labiau reikės dirbtinio intelekto projektų vadovų, instruktorių ir etikos specialistų. Kita vertus, jei esate technologijų specialistas, jums taip pat atsiras daug naujų darbo vietų tokiose srityse kaip dirbtinio intelekto inžinerija ir DevOps“, – sako „Devbridge“ technologijų direktorius. 

Šis poreikis, jo nuomone, augs dėl to, kad DI įsitvirtins vis naujose verslo nišose.

„Nėra abejonių, kad dirbtinis intelektas jau keičia mums įprastus verslo modelius. Tačiau 2024-ieji – tai metai, kai dirbtinis intelektas peržengs teorijos ribas ir bus pradėtas naudoti realiai. Tai prasideda nuo to, kad reikia mažiau dėmesio skirti tam, kaip greitai įmonės gali įdiegti dirbtinio intelekto technologiją, o daugiau – kokią vertę gali atnešti sėkmingas diegimas. Dėl to pirmiausia IT vadovai turėtų žengti žingsnį atgal ir nustatyti naujus naudojimo atvejus, kai DI gali būti įdiegtas siekiant sukurti verslo vertę jų organizacijose, ir su tuo susijusią investicijų grąžą“, – pataria ekspertas.

„Devbridge“ technologijų direktorius teigia, kad kitais metais matysime kaip DI bus vis labiau integruojamas į mūsų kasdienybėje naudojamus produktus – pradedant paieškos sistemomis ir baigiant biuro programine įranga, projektavimo paketais ir komunikacijos priemonėmis. Tai padės aiškiau suprasti jo galimybes ir pritaikymą plačiąja prasme, todėl tapsime efektyvesni, greitesni ir produktyvesni.

Anot jo, dirbtinio intelekto integracija į įvairius, dažnai naudojamus įrankius palengvins vis daugiau kasdienių darbų – informacijos gavimą, planavimą, atitikties valdymą, idėjų generavimą, projektų struktūrizavimą – taip turėsime daugiau laiko.  

„Jį galėsime paskirti kūrybai, naujoms idėjoms ir analizei arba bendravimui su žmonėmis, o ne mašinų programavimui. Džinas jau išleistas iš butelio, ir nors neabejotinai dar reikia išspręsti su etika bei teisiniu reguliavimu susijusius iššūkius, tikiu, kad 2024 m. bus tie metai, kai visi pradės suvokti, koks transformuojantis mūsų gyvenimą yra dirbtinis intelektas ir, kad pats metas jį kuo greičiau pradėti integruoti tiek į verslą, tiek į kasdienybę, kas to dar nepradėjo daryti“, – neabejoja vadovas. 

Išaugusi kibernetinio atsparumo svarba 

Tyrimai rodo, kad per pastaruosius trejus metus kas antra įmonė tapo sėkmingos kibernetinės atakos auka, o iki 2024 m. pabaigos šių atakų išlaidos pramonei turėtų išaugti iki daugiau nei 10 trilijonų JAV dolerių.  

„Dėl to kiekviena organizacija turi apgalvoti kokių sprendimų reikėtų imtis, nes kibernetinis atsparumas neapsiriboja vien kibernetiniu saugumu, jis taip pat apima priemones, kurių galima imtis siekiant atsigauti ir užtikrinti tęstinumą, kai duomenų saugumas pažeidžiamas. Tai gali reikšti, jog reikia įdiegti nuotolinio darbo procedūras, kai darbuotojai dirba iš namų ir skirti daugiau dėmesio jų edukacijai. Be to, šiuo metu organizacijose vis dažniau pasitelkiami dirbtinio intelekto įrankiai, kaip, pavyzdžiui DI įrankis „Chat GPT“. Tai derėtų vertinti atsargiau, ypatingai, jeigu dirbame su jautriais duomenimis (intelektinė nuosavybė). Negalime tiesiog taip aklai visus duomenis perduoti ir pateikti DI varikliui, kadangi tie duomenys kažkur yra laikomi, vertinami. Dirbtinis intelektas su kiekviena užklausa mokosi kažko naujo ir tobulėja, bet visuomet išlieka ir tikimybė, kad tie duomenys gali patekti ir į nesaugias rankas. Be to, patys kibernetiniai nusikaltėliai naudoja „Chat GPT“, kad galėtų formuluojamas frazes, užklausas „pakelti” į aukštesnį lygį“, – teigia R. Benetis. 

Pasak eksperto, kibernetinės grėsmės darosi vis sudėtingesnės, o konkurencija, siekiant pateikti rinkai naujus sprendimus, naudojančius tokias proveržio technologijas kaip dirbtinis intelektas, stiprėja. Tai užtikrina, kad kibernetinis atsparumas 2024 m. taps vis svarbesne tendencija verslo ir vartotojų technologijų srityje. 

Verslai išliks atsargūs 

R.Benečio teigimu, natūralu, kad planuojant naujus metus visada yra atsižvelgiama į ekonomines prognozes. Panašu, kad lėtesnis tempas numatomas ir kitais metais, kas nulemia, jog verslai ir toliau atsargiau žiūrės į plėtrą, o prioritetą teiks strateginiams sprendimams.

IT įmonės atstovas mano, kad gali būti kiek sunkiau startuoliams ar įmonėms, kurios  daug skolinasi, dėl rinkoje brangstančių pinigų, aukštų bazinių palūkanų normų ir sulėtėjusių investicinių sprendimų į projektus.  

„Matome, kad auga klientų reiklumas kokybei. Šiuo metu yra išaugusi tiek kokybės, tiek greičio kartelės, tačiau tokie iššūkiai skatina atrasti būdų, kaip dirbti dar efektyviau ir kūrybiškiau, kas nulemia ir vis įdomesnius projektus. Be to, šiuo metu rinkoje pastebima tendencija, kad komandų dydžiai yra peržiūrimi ir, jei anksčiau klientai buvo linkę auginti komandas, tai dabar jas arba palieka tokias pačias arba jų dydžius mažina. Kuo toliau, tuo daugiau matysime technologijų jungimo į vieną visumą, tai ne tik leis pagaminti dar labiau efektyvesnių produktų, bet ir sukurti visiškai naujų, inovatyvių  sprendimų, kurie palengvins eilinių vartotojų gyvenimą“, – kalba vadovas. 

Šie faktoriai, pasak jo, tikrai nesumažins IT specialistų poreikio. Anaiptol – naujų specialistų poreikis išaugs ir dėl jau įvardinto didėjančio dirbtinio intelekto produktų poreikio.

Be to, R. Benetis pabrėžia, kad nors darbų ir tikrai nestigs, tačiau sėkmingą karjerą IT sektoriuje nulems suvokimas, jog šioje srityje reikės nuolat mokytis ir judėti į priekį. Taip pat visuomet išlieka svarbus gebėjimas dirbti komandoje bei įsiklausymas, ką ir kokiame kokybės lygyje reikia padaryti.

• Prof. dr. Algis Mickūnas: „Gyvenimas prasideda supratus, kad turi jį vieną“.
• Nematomi plikledžio spąstai: kodėl žiemą traumos užklumpa netikėtai?
• Fejerverkai Naujųjų metų naktį: kodėl verta atsisakyti.
• Valstybės reikalavimų našta gali virsti hidroelektrinių bankrotais.
• Naujųjų fejerverkai ir jų pasekmės.
• Trys protestų dienos, laužai ir toliau deganti pilietiškumo ugnis.
• Šventinis stalas be streso: du pigūs ir greitai paruošiami silkės patiekalai.
• Prieš šventes – daugiau rizikų vairuotojams: įspėja neskubėti.
• Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
• Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: LRT įstatymo pataisos turi būti atmestos.
• Audito komitetas: LRT veikloje – sisteminiai skaidrumo ir valdysenos trūkumai.
• Televizoriaus vaizdas meluoja? Nauja „Samsung“ technologija žada tai ištaisyti.
• Atšauktas gruodžio 18-ąją turėjęs vykti nenumatytas Seimo posėdis.
• Gamtoje praleidžiame mažiau nei 5 minutes per dieną: kodėl verta sunerimti?
• Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
• Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
• Pensijų reforma ir sukčiai: 5 pavojingiausi metodai ir kaip jų išvengti.
• VGT siūlo steigti Kapčiamiesčio poligoną ir plėsti Tauragės poligoną.
• Lietuviai keičia baltą mišrainę į balto smėlio paplūdimius: šventinės atostogos.
• LRT politizuosiantis įstatymas Seime skinasi kelią kosminiu greičiu.
• Paskelbti naujausi aukštos raiškos Lietuvos ortofotografiniai žemėlapiai.
• Apie jausmus kalba vyrai.
• Skubotas LRT įstatymo pakeitimų svarstymas Kultūros komitete.
• Dar nesantykiauju ir man negėda.
• Išjungtas paskutinis 3G ryšio bokštas: kaip tai pakeis internetą?
• Kalėdų stalo idėjos: kaip sukurti šventę namuose su paprastais sprendimais.
• R. Juknevičienė: „Kovokite, kol dar ne per vėlu“.
• Apklausa rodo, kad 86 proc. žmonių norėtų po eglute rasti kelionę.
• Penkios dažniausios statybų ginčų klaidos, dėl kurių bylose pralaimima.
• Kibernetinių incidentų kaina – ne vien baudos: kodėl vadovas yra svarbus.
• Atostogos šventiniu laikotarpiu: kada darbdavys gali pasakyti „ne“.
• Penktadalis Lietuvos gyventojų atsiskaitydami naudoja ne įprastas bankų korteles.
• Sostinės Goštauto g. kvartale – nauji archeologiniai radiniai.
• Infarktas vis dažniau smogia be įspėjimo: jauni žmonės ir moterys.
• „OpenAI“ duomenų nutekėjimas: kas nutiko ir kaip apsaugoti verslą?
• Painiava dėl elektromobilių statymo: tvarka skirtinga, lengvatos tirpsta.
• Perkate dovaną artimajam? Psichoterapeutė – greičiausiai perkate ją sau.
• Seimo LSDP frakcijos pranešimas: Seime – naujas LRT įstatymo pakeitimų projektas.
• Apsaugokime gyvūnus: atsisakykime fejerverkų ir neskubėkime dovanoti augintinių.
• Į darbą ir iš jo – tamsoje: įvardija, kas kelia didžiausią grėsmę vairuotojams.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82