Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą

Pradėkime kiekvieną vasaros dieną ryškiai: geltonos, raudonos, oranžinės spalvos vaisiai ar uogos ne tik kelia nuotaiką, bet ir teikia begalę naudų mūsų organizmui.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, persikai, abrikosai, nektarinai, trešnės tinka kokteilių ar glotnučių gamybai, taip pat košių bei salotų gardinimui. Prekybos tinklo „Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė pataria nedelsti pasinaudoti akcijomis ir vaisių įsigyti daug pigiau – iki liepos 8 d. jiems taikomos net 50–64 proc. nuolaidos, perkant su lojalumo kortele.

Kaulavaisiams sunku atsispirti – gardūs, sultingi ir spalvingi

Tai pačiai kaulavaisių grupei priklausantys abrikosai, persikai ir nektarinai, pasak gydytojos dietologės dr. E.Gavelienės, puikiai papildys vasaros vaisių racioną, suteiks organizmui naudingų vitaminų ir mineralų. „Nektarinuose gausu B grupės vitaminų, taip pat vitamino C, E, ir K. Šiuose vaisiuose gausu skaidulų, palaikančių gerą virškinimo sistemos sveikatą, ir organizmui reikalingų mineralų: kalio, kalcio, magnio, šiek tiek geležies. Nektarinuose yra medžiagų, pasižyminčių antioksidacinėmis savybėmis ir apsaugančių organizmą nuo ląstelių pažeidimų bei ankstyvo senėjimo. Dėl šių priežasčių nektarinus, kaip ir kitus kaulavaisius, vasaros metu išties vertėtų įtraukti į mitybos racioną ir skanauti dažniau“, – pataria gydytoja dietologė.

Pasak dr. E. Gavelienės, šviežiuose abrikosuose taip pat gausu taninų – priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių turinčių elementų, kurie be kitų savybių skatina virškinimą.

„Vienoje porcijoje vaisių yra pusė rekomenduojamos vitamino A paros dozės. Tai labai svarbi maistinė medžiaga mūsų sveikatai: regėjimui, plaukams, odai, kaulams ir imuninei sistemai. Tačiau sveikos ir subalansuotos mitybos garantas – skirtingų vaisių, daržovių ir uogų, grūdinių kultūrų bei baltymais turtingų produktų įtraukimas į valgiaraštį. Vasara tam geriausias metas, nes šviežių ir skanių gėrybių gausu tiek namų daržuose ir soduose, tiek parduotuvėse. Kasdien šviežių daržovių, vaisių ir uogų rekomenduojama suvartoti bent 300–400 gramų“, – primena gydytoja dietologė.

Kankina nemiga? Skanaukite vyšnių!

Vasaros metu vyrauja puiki uogų skonių ir spalvų įvairovė – net ir trešnės būna geltonos, rausvos ar tamsiai raudonos spalvos: tai priklauso nuo skirtingų uogose esančių fitochemikalų. Pasak dr. E. Gavelienės, esminių skirtumų tarp trešnių ir vyšnių nėra: „Tiek vyšniose, tiek trešnėse gausu skaidulų, polifenolių ir vitamino C. Lyginant angliavandenių kiekį vyšniose ir trešnėse, pastarosiose fruktozės yra daugiau: 100 gramų uogų – 12 gramų, kai vyšniose – 8 gramai. Tiek vyšnios, tiek trešnės labiausiai mums naudingos dėl polifenolių, skaidulų, vitamino C gausos. Taip pat naudingos jose esančios mineralinės, biologiškai aktyvios ir antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčios medžiagos.“

Ji priduria, kad vienas įdomesnių ir daug kam nežinomų dalykų yra tai, kad vyšnios naudingos žmonėms, kankinamiems nemigos. „Vyšnios iš kitų uogų išsiskiria tuo, kad jose yra triptofano, oksitocino bei melatonino, kurie turi įtakos miego kokybei. Be to, vyšnios turi nemažai vitamino C, daug skaidulinių medžiagų, karotinoidų, jose randama ir organizmui naudingo kalio. Tai sąlyginai nekaloringos uogos, nes 100 g vyšnių yra vos 50 kalorijų. Trešnės nedaug kaloringesnės – tokiame kiekyje yra 60 kalorijų“, – pasakoja gydytoja dietologė.

Vasaros gėrybes džiovinkite – pigu ir gardu

Jei pigiau nusiperkate didesnį kiekį vaisių ir uogų, dalį jų galite džiovinti. Puiku, jei turite maisto produktų džiovyklę, tačiau susidžiovinti juos galima ir orkaitėje. Prekybos tinklo „Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė E. Krasauskienė sako, kad namuose džiovinti vaisiai ir uogos bus puikios atsargos žiemai, be to, tai dar ir pigiau – sutaupysite ir maisto nešvaistysite.

„Persikus ir abrikosus perpjaukite per pusę, išimkite kauliukus, supjaustykite vienodomis riekelėmis, tarp jų palikite tarpus. Išėmę kauliukus taip pat galite džiovinti trešnes. Džiovindami orkaitėje būtinai naudokite kepimo popierių. Dar viena svarbi detalė – tinkama, ne per aukšta ir ne per žema džiovinimo temperatūra (orkaitėje – maždaug 70–90 °C). Šiek tiek praverkite orkaitės dureles, kad išeitų drėgmė (galima tiesiog užkišti medinį šaukštą). Kas pusvalandį patikrinkite vaisius (džiovinimas gali užtrukti 6–12 valandų), o kai jie bus visai sausi, atvėsintus laikykite sandariame inde arba maišelyje“, – pataria E. Krasauskienė.

Ji primena nepamiršti pigiau nusipirkti kaulavaisių ir trešnių: „Protingiau apsipirkti ir pigiau įsigyti produktų padės privačios etiketės „Rimi“ bei „Rimi Smart“ prekių pasirinkimas, akcijų sekimas, tikslus pirkinių krepšelio planavimas bei „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikianti asmeninius pasiūlymus bei papildomas nuolaidas.“

Visus sutaupyti padedančius „Rimi“ pasiūlymus galima rasti keliose vietose: prisijungus prie savo paskyros adresu www.rimi.lt, taip pat programėlėje telefone arba „Mano Rimi“ kortelių terminale parduotuvėse.

Pasigaminkite gaivių vasariškų salotų – joms panaudosite tiek abrikosus, tiek persikus.

Vasariškos salotos su kaulavaisiais

RECEPTAS

Salotoms reikės:

8 vnt. abrikosų arba persikų;

150 g mocarelos sūrio rutuliukų;

2 vnt. avokadų;

2 v. š. sezamų sėklų.

Užpilui reikės:

2 v. š. citrinos sulčių;

3 v. š. alyvuogių aliejaus,

2 v. š. klevų sirupo;

šviežių mėtų, kalendros, druskos – pagal skonį.

Kaip gaminti:

- Nuplaukite vaisius, perpjaukite per pusę, išimkite kaulus ir supjaustykite ketvirčiais. Avokadus nulupkite, išimkite kaulus ir supjaustykite. Į didelį serviravimo indą sudėkite vaisius, avokadus, mocarelos sūrį, užberkite sukapotų mėtų ir kalendrų.
- Mažame dubenėlyje sumaišykite alyvuogių aliejų su citrinų sultimis, klevų sirupu ir druska. Užpilkite paruoštą padažą ant salotų. Užbarstykite sezamų sėklų.
- Sezamų sėklas prieš užbarstydami sausai pakepinkite ant keptuvės, kad truputį pageltonuotų.

Skanaus!

• Prof. dr. Algis Mickūnas: „Gyvenimas prasideda supratus, kad turi jį vieną“.
• Nematomi plikledžio spąstai: kodėl žiemą traumos užklumpa netikėtai?
• Fejerverkai Naujųjų metų naktį: kodėl verta atsisakyti.
• Valstybės reikalavimų našta gali virsti hidroelektrinių bankrotais.
• Naujųjų fejerverkai ir jų pasekmės.
• Trys protestų dienos, laužai ir toliau deganti pilietiškumo ugnis.
• Šventinis stalas be streso: du pigūs ir greitai paruošiami silkės patiekalai.
• Prieš šventes – daugiau rizikų vairuotojams: įspėja neskubėti.
• Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
• Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: LRT įstatymo pataisos turi būti atmestos.
• Audito komitetas: LRT veikloje – sisteminiai skaidrumo ir valdysenos trūkumai.
• Televizoriaus vaizdas meluoja? Nauja „Samsung“ technologija žada tai ištaisyti.
• Atšauktas gruodžio 18-ąją turėjęs vykti nenumatytas Seimo posėdis.
• Gamtoje praleidžiame mažiau nei 5 minutes per dieną: kodėl verta sunerimti?
• Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
• Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
• Pensijų reforma ir sukčiai: 5 pavojingiausi metodai ir kaip jų išvengti.
• VGT siūlo steigti Kapčiamiesčio poligoną ir plėsti Tauragės poligoną.
• Lietuviai keičia baltą mišrainę į balto smėlio paplūdimius: šventinės atostogos.
• LRT politizuosiantis įstatymas Seime skinasi kelią kosminiu greičiu.
• Paskelbti naujausi aukštos raiškos Lietuvos ortofotografiniai žemėlapiai.
• Apie jausmus kalba vyrai.
• Skubotas LRT įstatymo pakeitimų svarstymas Kultūros komitete.
• Dar nesantykiauju ir man negėda.
• Išjungtas paskutinis 3G ryšio bokštas: kaip tai pakeis internetą?
• Kalėdų stalo idėjos: kaip sukurti šventę namuose su paprastais sprendimais.
• R. Juknevičienė: „Kovokite, kol dar ne per vėlu“.
• Apklausa rodo, kad 86 proc. žmonių norėtų po eglute rasti kelionę.
• Penkios dažniausios statybų ginčų klaidos, dėl kurių bylose pralaimima.
• Kibernetinių incidentų kaina – ne vien baudos: kodėl vadovas yra svarbus.
• Atostogos šventiniu laikotarpiu: kada darbdavys gali pasakyti „ne“.
• Penktadalis Lietuvos gyventojų atsiskaitydami naudoja ne įprastas bankų korteles.
• Sostinės Goštauto g. kvartale – nauji archeologiniai radiniai.
• Infarktas vis dažniau smogia be įspėjimo: jauni žmonės ir moterys.
• „OpenAI“ duomenų nutekėjimas: kas nutiko ir kaip apsaugoti verslą?
• Painiava dėl elektromobilių statymo: tvarka skirtinga, lengvatos tirpsta.
• Perkate dovaną artimajam? Psichoterapeutė – greičiausiai perkate ją sau.
• Seimo LSDP frakcijos pranešimas: Seime – naujas LRT įstatymo pakeitimų projektas.
• Apsaugokime gyvūnus: atsisakykime fejerverkų ir neskubėkime dovanoti augintinių.
• Į darbą ir iš jo – tamsoje: įvardija, kas kelia didžiausią grėsmę vairuotojams.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82