Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą

Pradėkime kiekvieną vasaros dieną ryškiai: geltonos, raudonos, oranžinės spalvos vaisiai ar uogos ne tik kelia nuotaiką, bet ir teikia begalę naudų mūsų organizmui.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, persikai, abrikosai, nektarinai, trešnės tinka kokteilių ar glotnučių gamybai, taip pat košių bei salotų gardinimui. Prekybos tinklo „Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė pataria nedelsti pasinaudoti akcijomis ir vaisių įsigyti daug pigiau – iki liepos 8 d. jiems taikomos net 50–64 proc. nuolaidos, perkant su lojalumo kortele.

Kaulavaisiams sunku atsispirti – gardūs, sultingi ir spalvingi

Tai pačiai kaulavaisių grupei priklausantys abrikosai, persikai ir nektarinai, pasak gydytojos dietologės dr. E.Gavelienės, puikiai papildys vasaros vaisių racioną, suteiks organizmui naudingų vitaminų ir mineralų. „Nektarinuose gausu B grupės vitaminų, taip pat vitamino C, E, ir K. Šiuose vaisiuose gausu skaidulų, palaikančių gerą virškinimo sistemos sveikatą, ir organizmui reikalingų mineralų: kalio, kalcio, magnio, šiek tiek geležies. Nektarinuose yra medžiagų, pasižyminčių antioksidacinėmis savybėmis ir apsaugančių organizmą nuo ląstelių pažeidimų bei ankstyvo senėjimo. Dėl šių priežasčių nektarinus, kaip ir kitus kaulavaisius, vasaros metu išties vertėtų įtraukti į mitybos racioną ir skanauti dažniau“, – pataria gydytoja dietologė.

Pasak dr. E. Gavelienės, šviežiuose abrikosuose taip pat gausu taninų – priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių turinčių elementų, kurie be kitų savybių skatina virškinimą.

„Vienoje porcijoje vaisių yra pusė rekomenduojamos vitamino A paros dozės. Tai labai svarbi maistinė medžiaga mūsų sveikatai: regėjimui, plaukams, odai, kaulams ir imuninei sistemai. Tačiau sveikos ir subalansuotos mitybos garantas – skirtingų vaisių, daržovių ir uogų, grūdinių kultūrų bei baltymais turtingų produktų įtraukimas į valgiaraštį. Vasara tam geriausias metas, nes šviežių ir skanių gėrybių gausu tiek namų daržuose ir soduose, tiek parduotuvėse. Kasdien šviežių daržovių, vaisių ir uogų rekomenduojama suvartoti bent 300–400 gramų“, – primena gydytoja dietologė.

Kankina nemiga? Skanaukite vyšnių!

Vasaros metu vyrauja puiki uogų skonių ir spalvų įvairovė – net ir trešnės būna geltonos, rausvos ar tamsiai raudonos spalvos: tai priklauso nuo skirtingų uogose esančių fitochemikalų. Pasak dr. E. Gavelienės, esminių skirtumų tarp trešnių ir vyšnių nėra: „Tiek vyšniose, tiek trešnėse gausu skaidulų, polifenolių ir vitamino C. Lyginant angliavandenių kiekį vyšniose ir trešnėse, pastarosiose fruktozės yra daugiau: 100 gramų uogų – 12 gramų, kai vyšniose – 8 gramai. Tiek vyšnios, tiek trešnės labiausiai mums naudingos dėl polifenolių, skaidulų, vitamino C gausos. Taip pat naudingos jose esančios mineralinės, biologiškai aktyvios ir antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčios medžiagos.“

Ji priduria, kad vienas įdomesnių ir daug kam nežinomų dalykų yra tai, kad vyšnios naudingos žmonėms, kankinamiems nemigos. „Vyšnios iš kitų uogų išsiskiria tuo, kad jose yra triptofano, oksitocino bei melatonino, kurie turi įtakos miego kokybei. Be to, vyšnios turi nemažai vitamino C, daug skaidulinių medžiagų, karotinoidų, jose randama ir organizmui naudingo kalio. Tai sąlyginai nekaloringos uogos, nes 100 g vyšnių yra vos 50 kalorijų. Trešnės nedaug kaloringesnės – tokiame kiekyje yra 60 kalorijų“, – pasakoja gydytoja dietologė.

Vasaros gėrybes džiovinkite – pigu ir gardu

Jei pigiau nusiperkate didesnį kiekį vaisių ir uogų, dalį jų galite džiovinti. Puiku, jei turite maisto produktų džiovyklę, tačiau susidžiovinti juos galima ir orkaitėje. Prekybos tinklo „Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė E. Krasauskienė sako, kad namuose džiovinti vaisiai ir uogos bus puikios atsargos žiemai, be to, tai dar ir pigiau – sutaupysite ir maisto nešvaistysite.

„Persikus ir abrikosus perpjaukite per pusę, išimkite kauliukus, supjaustykite vienodomis riekelėmis, tarp jų palikite tarpus. Išėmę kauliukus taip pat galite džiovinti trešnes. Džiovindami orkaitėje būtinai naudokite kepimo popierių. Dar viena svarbi detalė – tinkama, ne per aukšta ir ne per žema džiovinimo temperatūra (orkaitėje – maždaug 70–90 °C). Šiek tiek praverkite orkaitės dureles, kad išeitų drėgmė (galima tiesiog užkišti medinį šaukštą). Kas pusvalandį patikrinkite vaisius (džiovinimas gali užtrukti 6–12 valandų), o kai jie bus visai sausi, atvėsintus laikykite sandariame inde arba maišelyje“, – pataria E. Krasauskienė.

Ji primena nepamiršti pigiau nusipirkti kaulavaisių ir trešnių: „Protingiau apsipirkti ir pigiau įsigyti produktų padės privačios etiketės „Rimi“ bei „Rimi Smart“ prekių pasirinkimas, akcijų sekimas, tikslus pirkinių krepšelio planavimas bei „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikianti asmeninius pasiūlymus bei papildomas nuolaidas.“

Visus sutaupyti padedančius „Rimi“ pasiūlymus galima rasti keliose vietose: prisijungus prie savo paskyros adresu www.rimi.lt, taip pat programėlėje telefone arba „Mano Rimi“ kortelių terminale parduotuvėse.

Pasigaminkite gaivių vasariškų salotų – joms panaudosite tiek abrikosus, tiek persikus.

Vasariškos salotos su kaulavaisiais

RECEPTAS

Salotoms reikės:

8 vnt. abrikosų arba persikų;

150 g mocarelos sūrio rutuliukų;

2 vnt. avokadų;

2 v. š. sezamų sėklų.

Užpilui reikės:

2 v. š. citrinos sulčių;

3 v. š. alyvuogių aliejaus,

2 v. š. klevų sirupo;

šviežių mėtų, kalendros, druskos – pagal skonį.

Kaip gaminti:

- Nuplaukite vaisius, perpjaukite per pusę, išimkite kaulus ir supjaustykite ketvirčiais. Avokadus nulupkite, išimkite kaulus ir supjaustykite. Į didelį serviravimo indą sudėkite vaisius, avokadus, mocarelos sūrį, užberkite sukapotų mėtų ir kalendrų.
- Mažame dubenėlyje sumaišykite alyvuogių aliejų su citrinų sultimis, klevų sirupu ir druska. Užpilkite paruoštą padažą ant salotų. Užbarstykite sezamų sėklų.
- Sezamų sėklas prieš užbarstydami sausai pakepinkite ant keptuvės, kad truputį pageltonuotų.

Skanaus!

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9