Naujienos

Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai

2020-04-01 09:59:02

Prieš beveik metus Nobelio premijos laureatas prof. Gérard’as Mourou įžiebė vieną galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai. Jo kūrėjai pasidalino, kaip lazeris veikia, kuo jis ypatingas, ir kur bus pritaikomas.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Lazerinė sistema SYLOS2A įrengta Vengrijoje, ELI-ALPS tyrimų centre, viename iš ELI (angl.: extreme light infrastructure, liet.: ekstremalios šviesos infrastruktūra) padalinių. ELI – didžiulis ir pirmasis tarptautinis unikalių mokslinių tyrimų projektas, kurio tikslas – pagilinti fundamentinės fizikos žinias, naudojant aukšto pasikartojimo dažnio, intensyvių ir itin trumpų šviesos impulsų lazerius.

Pradžia – Viduramžiais

Dar Viduramžiais alchemikai bandė eksperimentuoti su medžiagomis – bandydami vienas pakeisti kitomis. Nors švino į auksą paversti nepavyko, bandymų metu buvo ištirta daug medžiagų.

Dabar mokslininkai kuria naujas medžiagas, atranda naujus elementus ir tiria mus supantį pasaulį. O tam, kad jį geriau suprastume, reikia skverbtis gilyn į medžiagas. Čia į pagalbą atkeliauja lazeriai. Tačiau, norint dar giliau prasiskverbti į medžiagas, reikia galingesnių lazerių.

Pavyzdžiui, galingais lazeriais tiriami branduoliniuose reaktoriuose naudojamų medžiagų senėjimo procesai, kurie reikalingi, kuriant naujus branduolinių atliekų perdirbimo būdus. Arba medicininiam ir biomedicininiam vaizdinimui ir netgi tobulinant vėžio gydymą.

Šioms užduotims atlikti 2013 m. Europos Bendrijos narės įkūrė ELI – lazerių infrastruktūrą, kuri susideda iš 3 centrų.

„Veikia kaip laikrodis“

ELI-ALPS technologinis pamatas yra OPCPA (angl.: optical parametric chirped-pulse amplification, liet.: optinis parametrinis čirpuotų impulsų stiprinimas) technologija, taikant ją gaunami vieno ar kelių optinių ciklų, t. y., itin trumpi ir didelės energijos lazerio impulsai. Įdomu tai, kad šią technologiją sukūrė ir ištobulino vienas Lietuvos lazerių pionierių – prof. Algis Petras Piskarskas su Vilniaus universiteto moksline grupe.

Lazerį SYLOS2A, kuriame taip pat naudojama OPCPA technologija, ELI-ALPS centro užsakymu pagamino dviejų Lietuvos lazerių įmonių – „Ekspla“ ir „Light Conversion“ – konsorciumas. Lazeris buvo kuriamas ir konstruojamas dviem etapais, tai užtruko 5 metus. O sistemos vertė – beveik 5 mln. eurų.

SYLOS2A pasiekė ekstremalius parametrus: ultratrumpus <6,6 femtosekundžių (1 fs = 10-15 s) trukmės lazerio šviesos impulsus, žybsinčius 1000 kartų per sekundę dažniu, ir kurių pikinė galia (>5 teravatai) tūkstantį kartų didesnė už galingiausios JAV atominės elektrinės galią.

Tokių lazerio parametrų rinkinys prieš tai nebuvo įmanomas, todėl buvo galima pradėti naujo tipo tyrimus, tirti labai greitus procesus, kurie vyksta atomų ir molekulių lygmenyje, sparčiai renkant duomenis ir kaupiant statistiką.

„Pritaikius patikimas ir pramonėje patikrintas technologijas, lazeris yra ekonomiškas, patikimas ir lengvai prižiūrimas bei atnaujinamas. O, remiantis dabartiniu modeliu, gali būti sukurtos ir mažesnės galios, tuo pačiu, pigesnės sistemos“, – sako Donatas Lengvinas, „Eksplos“ Didelio intensyvumo lazerių grupės vyresnysis inžinierius.

Dar viena išskirtinė SYLOS savybė – universalumas, teigia Adam Borzsonyi ELI-ALPS Lazerinių šaltinių skyriaus vadovas.

„SYLOS2A ne tik demonstruoja išskirtinius lazerio parametrus, bet kasdien veikia kaip laikrodis ir mes tikrai esame tuo patenkinti“, – sako Adam Borzsonyi, ELI-ALPS Lazerinių šaltinių skyriaus vadovas.

Tūkstančius metų trunkantys procesai trumpinami iki minučių

Branduolinės atliekos išlieka radioaktyvios milijonus metų. Dabar jas arba laikome konteineriuose, arba laidojame po žeme. Šis metodas nėra saugus, nes radioaktyvios medžiagos turi būti saugomos net dešimtis tūkstančių metų. Todėl mokslininkai jau kuris laikas ieškojo efektyvesnių būdų.

„Paveikus tinkama lazerio spinduliuote, branduolinio skilimo pusamžio laikas sutrumpėja nuo tūkstančių, milijonų metų iki valandų ar net minučių“, – aiškina G. Mourou, ELI infrastruktūros idėjos autorius.

SYLOS taip pat pasitarnaus generuojant aukštąsias harmonikas, pasiekiant itin trumpus šviesos bangos ilgius. Tai – ultravioletiniai bei rentgeno spinduliai. Skirtumas nuo dabar medicinoje ar kitur naudojamų rentgeno spinduliuočių – pastarieji yra didelio intensyvumo ir gerai sukolimuoti. Tai – spinduliai, kuriais galima „pamatyti“ kelių nanometrų dydžio struktūras šiuolaikiniuose puslaidininkiniuose prietaisuose arba vienu šūviu peršviesti sunkvežimį muitinėje.

Dar vienas ekstremalias ribas plečiantis taikymas – elementariųjų dalelių greitinimas. Lazeris sąlyginai didelis, poros automobilių dydžio, tačiau būsima dalelių greitinimo laboratorija tikrai pranoks savo mažumu kitus, kelių futbolo stadiono dydžio ir dar gerokai didesnius, pasaulyje garsius dalelių greitintuvus – kaip, pavyzdžiui, CERN, kurio greitintuvo ilgis yra 27 km. Tai leis unikalius mokslo pasiekimus priartinti prie taikymo praktikoje daugelyje sričių.

„Didelio intensyvumo lazerių sistemos dažniausiai taikomos mokslo srityse, tačiau jas galima pritaikyti ir visuomenės poreikiams – pavyzdžiui, atliekant regos korekciją lazeriu. Iš esmės, turime itin precizišką skalpelį – tokiais trumpais impulsais galime neįtikėtinai tiksliai pjauti akių audinius. Taip pat galime pagreitinti daleles ir elektronus. Tai dažniausiai taikoma fizikoje, bet taip pat gali būti naudojama ir medicinoje, pavyzdžiui, gydant vėžį“, – priduria prof. G. Mourou.

Ši naujiena peržiūrėta 9370 kartų. Komentuojame:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Mokslas: kitos panašios naujienos
       2026-10-16 16:42:51

Pasaulio lazerių ekspertai atvyko į Vilnių: dėmesio centre – technologijos

Lietuvoje kuriamos lazerių technologijos jau dešimtmečius keliauja po pasaulines rinkas. Šią savaitę kryptis pasikeitė – pasaulio lazerių ir optikos ekspertai susirinko Vilniuje.
       2024-09-28 10:17:14

Mokslininkės įžvalgos, kaip alkoholis veikia smegenis?

„Stebėkite save ir savo artimą – pradėjus išgėrinėti, siekiant numalšinti fizinius ar psichinius simptomus, formuojasi alkoholio priklausomybė“, – įspėja neuropsichologijos mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė Ramunė Dirvanskienė.
       2023-06-29 15:07:39

Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?

Technologijų pažanga sudarė galimybę stebėti žmogaus smegenis tokiais būdais, kurie anksčiau buvo neprieinami. Biometrinių algoritmų ir dirbtinio intelekto sprendimų kūrėja „Neurotechnology“ jau prieš porą metų pristatė sprendimą „BrainAccess“, kuris skirtas smegenų ir kompiuterio sąsajos taikymams.
       2022-02-11 13:26:45

Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?

Kasmet vasario 11 d. visame pasaulyje minima moterų ir mergaičių moksle diena. Ši diena suteikia progą skatinti moterų aktyvų dalyvavimą ir įsitraukimą į mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritis.
       2021-11-15 14:41:02

Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?

„Jei manote, kad suprantate kvantinę mechaniką, jūs jos nesuprantate“, – ši Nobelio fizikos premijos laureato Richardo Feynmano citata gana taikliai paaiškina, kodėl iki šiol neturime praktiškai panaudojamo kvantinio kompiuterio.
       2021-10-21 11:55:19

Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą

Klimato kaita yra vienas svarbiausių mūsų laikų iššūkių. Tvariosios fotonikos technologijos, kitaip tariant, techninis šviesos, fotonų panaudojimas, atlieka itin svarbų vaidmenį tausojant aplinką ir Žemės išteklius.
       2020-11-24 09:15:27

Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione

KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) profesorius Vytautas Getautis labiausiai žinomas už pasiektą pasaulinį saulės elementų efektyvumo rekordą – kartu su kitais mokslininkais sukurtas saulės elementas net 29,15 proc. krintančios šviesos paverčia elektros energija.
       2020-10-21 08:58:11

Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis

Spalio 21 d. minima Tarptautinė fotonikos diena. Fotonika pagrįsti atradimai skatina mokslo ir technologijų pažangą įvairiose srityse, pavyzdžiui, informacinėse technologijose, energetikoje, metrologijoje, pramonėje, medicinoje ir net sprendžiant ekologijos problemas.
       2020-03-05 10:13:09

Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą

Ar išgirdę žodį „psilocibinas“ atsakytumėte, kokią įtaką šis cheminis elementas daro žmogaus smegenims? O jei reikėtų apibūdinti tai, kaip veikia psichodeliniai, arba kitaip – magiškieji, grybai?
Daugiau naujų naujienų
       2026-11-07 10:13:13

Kad gyvenimas neliktų sapnas: interneto ir DI epochos vaikystei trūksta žmonių!

Nuo rugsėjo kiekviena Lietuvos mokykla jau privalo turėti telefonų naudojimo tvarką. Tačiau didžiausia problema yra ne telefonas pamokoje. Tai vaikystė, kurioje vis mažiau vietos kitam žmogui.
       2026-11-07 10:02:09

Šių butų pirkėjai vengia: kas mažina NT vertę ir apsunkina pardavimą?

Nekilnojamasis turtas (NT) dažnai laikomas saugia investicija, tačiau ne kiekvieną būstą vėliau taip pat lengva parduoti. NT vystymo bendrovės „Realco“ pardavimų direktoriaus Marijono Chmieliausko teigimu, apie tai verta galvoti dar renkantis būstą pirminėje rinkoje.
       2026-11-06 19:05:24

Būsto paradoksas: kainos per aukštos, tačiau jų kritimu beveik niekas netiki

Nors didžioji dauguma Lietuvos gyventojų būsto kainas jau anksčiau vertino kaip pernelyg aukštas, tikinčiųjų jų mažėjimu – vos vienetai. Naujausios „Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, net 79 proc. gyventojų tikisi tolesnio būsto kainų augimo, o jų kritimą prognozuoja vos 3 proc.
       2026-11-06 19:02:25

Kai dirbtinis intelektas įsiminė ne tą skaičių

Vakare prieš susitikimą su investuotojais startuolio vadovas Karolis dar kartą peržiūrėjo savo pristatymą. Septintoje skaidrėje kažkas nederėjo: įmonės vertė nurodyta 4 mln. eurų, nors prieš dvi savaites jis su kolegomis sutarė dėl 6 mln.
       2026-11-06 18:57:47

Seimas priėmė dirbtinio intelekto priežiūros įstatymą

Šiandien Seimas priėmė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą įstatymą dėl Europos Sąjungos (ES) Dirbtinio intelekto (DI) akto įgyvendinimo Lietuvoje. Jis padės užtikrinti saugų ir skaidrų DI naudojimą ir skatins inovacijų plėtrą.
       2026-11-06 18:54:13

Dėl jau turimų valstybės įsipareigojimų suvaldyti skolos augimą nebepavyks

2027–2029 m. valstybės biudžeto projektas sudarytas pažeidžiant nacionalines ir Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisykles. Nepriklausomos fiskalinės institucijos vertinimu, valdžios sektoriaus deficitas gali augti gerokai sparčiau,
       2026-11-06 18:50:30

Naktį skaitiklis nesustoja: kada tai normalu, o kada verta patikrinti

Trečia valanda nakties, visi miega, šviesos užgesintos – o elektros skaitiklis vis tiek skaičiuoja. Tai ne klaida: šaldytuvas, „Wi-Fi“ maršrutizatorius, šildymo įranga ir budėjimo režimu palikti prietaisai dirba visą parą.
       2026-11-06 18:48:22

Nuolat filmuojate renginius? Kitą kartą draugai gali jūsų nebekviesti

Mėgstamiausia daina, įspūdingas šviesų šou ir telefonas, kuriuo norisi viską įamžinti. Atrodytų, kas čia blogo? JAV mokslininkų tyrimas konstatavo: nors filmuojantis žmogus pats gali jaustis labiau įsitraukęs į renginį, aplinkiniai jį vertina priešingai.
       2026-11-06 18:46:19

Namuose vienas susirgo gripu: ar jau per vėlu apsaugoti kitus šeimos narius?

Vienas šeimos narys pradeda sausai kosėti, kitą dieną pakyla temperatūra, o netrukus panašūs simptomai pasireiškia ir kitam. Kai gripas jau pasiekė namus, natūraliai kyla klausimas – ar likusieji šeimos nariai dar gali apsisaugoti, o gal virusas jau spėjo pasklisti?
       2026-11-06 18:26:10

Elektromobilių vairuotojai dėl šios klaidos praranda ir laiką, ir pinigus

Elektromobilių vairuotojai neretai vadovaujasi taisykle – jei jau sustojo įkrauti automobilio, verta bateriją pripildyti iki 100 proc. Tačiau toks įprotis ne visada naudingas.
       2026-11-06 18:23:03

Kodėl ką tik išskalbti drabužiai smirda pelėsiu, o sportinė apranga – prakaitu?

Ką tik išskalbti drabužiai atrodo švarūs, tačiau vos pravėrus skalbyklės dureles pasitinka nemalonus drėgmės ar pelėsio kvapas. Dar keisčiau, kai sportinė apranga net po skalbimo vėl ima skleisti prakaito kvapą vos ją apsivilkus.
       2026-11-06 18:19:17

Ar pensijoje pakaks pinigų? EBPO skaičiavimuose Lietuva – sąrašo viršūnėje

Lietuva atsidūrė tarptautinio pensijų tyrimo sąrašo viršūnėje, tačiau ne iš gerosios pusės. Naujausia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) analizė „OECD Pensions Outlook 2026“ atskleidė, kad būtent Lietuvoje – didžiausias papildomo kaupimo pensijai poreikis.
       2026-11-06 18:15:01

Nauji elektriniai traukiniai: keliausime greičiau, patogiau ir patikimiau?

Naujasis elektrinis „Stadler FLIRT“ traukinys jau pradėjo reguliarias keliones Lietuvos geležinkeliais. Spalio 22 d. pirmasis jų išriedėjo maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius. Tai ne tik naujos transporto priemonės pasirodymas – prasideda reikšmingas keleivinių traukinių parko atnaujinimas.
       2026-11-06 18:11:08

Dirbtinis intelektas virtualiuose pasauliuose ir Lietuvos galimybės

Virtualūs pasauliai gali tapti aplinka, kurioje būsimi medikai mokosi priimti sprendimus, darbuotojai treniruojasi valdyti įrangą, o lankytojai pažįsta skaitmenizuotą kultūros paveldą.
       2026-11-04 17:48:33

Svetimkūnis vaiko organizme: pavojus gali išlikti net tada, kai simptomų nėra

Maža žaislo detalė, baterija, magnetas, riešutas ar net obuolio žievelė gali tapti rimto pavojaus vaiko sveikatai priežastimi. Svetimkūniui patekus į kvėpavimo takus, pavojus gali kilti staiga, tačiau ne visada jis baigiasi vaikui nustojus kosėti.
       2026-11-04 11:39:59

Mažesnis būstas – nauja realybė? Įvardijo, ko pirmiausia atsisako pirkėjai

Augant būsto kainoms, daliai gyventojų tenka iš naujo įvertinti ne tik savo finansines galimybes, bet ir lūkesčius būsimiems namams. Norint įsigyti būstą patrauklioje miesto dalyje, pirkėjams vis dažniau tenka ieškoti kompromisų – rinktis mažesnį plotą, senesnės statybos būstą ar kuklesnį įrengimą.
       2026-11-04 11:36:14

Lapkritis nepagailės: ekspertai prognozuoja elektros kainų šuolį

Spalį elektros kaina biržoje Lietuvoje augo apie 5 proc. ir siekė 113,58 euro už megavatvalandę. Nors anksčiau prognozuota, kad elektra spalį gali augti bent trečdaliu, didesnį kainų šuolį sušvelnino vėjo generacija.
       2026-11-04 11:32:41

Ką galima išmokti per 60 minučių? Trys veiksmingo mokymosi patarimai

Išmokti užsienio kalbą, pradėti groti muzikos instrumentu ar įgyti naujų profesinių įgūdžių – tokius tikslus neretai atidedame ateičiai, nes atrodo, kad jiems pasiekti prireiks begalės mokymosi valandų.
       2026-11-04 11:28:43

Auga šildymo kainos ir skolos: kaip šią žiemą atrodys šalies gyventojų piniginės

Šių metų šildymo sezonas įsimins kaip vienas brangiausių istorijoje: remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) prognozėmis, vidutinė šildymo kaina bus maždaug 22–25 proc. didesnė nei pernai.
       2026-10-30 18:11:19

Nepatogūs klausimai apie žmogaus prigimtį: ar blogis slypi kiekviename iš mūsų?

Kodėl žiauriai pasielgusį žmogų skubame pavadinti monstru, tačiau savo pačių netinkamam elgesiui dažniausiai randame pateisinimą? Ar geras žmogus gali padaryti ką nors labai blogo?
       2026-10-30 17:21:16

Turite būstą ir svarstote apie antrą: ką pirmiausia vertins finansuotojas?

Nuosavas būstas daugeliui lietuvių yra vienas svarbiausių finansinių tikslų, tačiau jį įsigijus neretai pradedama svarstyti ir apie antrąjį – vieniems tai galimybė gauti papildomų pajamų iš nuomos, kitiems – įsigyti naujus namus pasikeitus gyvenimo poreikiams.
       2026-10-30 15:32:11

Elektromobilis gali pats pasirinkti, kada įsikrauti pigiau

Vakare namo grįžęs vairuotojas prijungia elektromobilį, o ryte randa jį paruoštą kelionei – daugeliui tai jau kasdienybė. Tačiau elektra galėjo tekėti ne tada, kai laidas buvo prijungtas.
       2026-10-30 15:26:36

Lietuvių dronų kūrėjų sėkmė JAV: šešiaženklis užsakymas ir bendras produktas

Lietuvoje sukurta dronų technologija tapo naujos JAV policijai ir gelbėjimo tarnyboms skirtos sistemos dalimi, o ją vystanti bendrovė „IT logika“ šioje rinkoje gavo pirmąjį užsakymą.
       2026-10-30 15:23:07

Paauglys žiūrėjo pornografiją: kaip reaguoti?

„Pornografija nėra geras seksualinis švietimas“, – pabrėžia paauglių psichologė Vitalija Mikutaitienė. Su tokiu turiniu susidūrusiems vaikams reikia paaiškinti, kad pornografija neatspindi tikrų santykių.
       2026-10-30 15:16:40

Paslėptas būsto defektas – tarakonai: ką daryti, jei su raktais gavote ir įnamių

Pirkdami butą ar namą tikriname langus, sienas, domimės kaimynais ir analizuojame šildymo sąskaitas. Nuomojantis – klausiame apie internetą ir automobilio vietą, bet, tikėtina, niekas nepaklausia: ar čia gyvena tarakonai?
       2026-10-28 18:28:26

LNK vedėjas Adomas Grinius apie senelių dovanas, kurių vaikystėje nevertino

Kai kurios vaikystės pamokos tikrąją prasmę įgauna tik po daugelio metų. LNK sporto žinių ir laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėjas Adomas Grinius prisipažįsta, kad šiandien visai kitomis akimis žvelgia į tai, ko jį mokė artimiausi žmonės.
       2026-10-28 18:18:02

Pagalbos šauksmas iš Telšių: renovuotas daugiabutis Birutės gatvėje griūva

Telšių daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu Birutės g. 22, gyventojai atsidūrė kritinėje situacijoje – po valstybės remtos renovacijos pastatas oficialiai pripažintas avariniu.
       2026-10-28 18:03:37

Rytoj elektros kainos biržoje: vidurkis sieks 45 ct/kW

Rytoj, spalio 29 d., elektros kainos biržoje Lietuvoje pasieks vieną aukščiausių lygių per šiuos metus. Vidutinė elektros kaina, įvertinus ESO persiuntimo tarifą (su 1 laiko zonos planu „Standartinis“) ir mokesčius, sieks apie 45 ct/kWh, o atskirais 15 minučių intervalais viršys ir 60 ct/kWh.
       2026-10-28 13:37:28

Kiek elektra brangsta žiemos mėnesiais: kaip pasiruošti kainų šuoliams?

Artėjant šaltajam sezonui, elektros rinkos duomenys rodo vis ryškesnius sezoninius ir paros kainų svyravimus. „Enefit“ atkreipia dėmesį, kad paskutinių metų stebėjimai rodo, jog žiemą biržos kainos sezoniškai paprastai būna aukščiausios.
       2026-10-28 13:25:41

2027 metų biudžetas: įsipareigojimai didėja, bet iš kur gausime pajamų jiems?

2027 metų biudžeto problema nėra tai, kad valstybė daugiau skiria pensijoms, viešosioms paslaugoms ar saugumui. Šie prioritetai suprantami. Esminis klausimas kitas: ar kartu su augančiais ilgalaikiais įsipareigojimais sukuriame pakankamai tvarų pajamų pagrindą jiems finansuoti ateityje?
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.