RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį

Vykstant 5G tinklo plėtrai, daliai visuomenės vis dar kyla klausimų dėl šio ryšio saugumo. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ekspertai primena – 5G yra visų plačiai naudojamo 3G ir 4G ryšio tąsa. Kitaip tariant, ryšys yra pagrįstas tais pačiais radijo bangų sklidimo principais.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Taigi, nėra jokių skirtumų tarp 3G, 4G ir 5G technologijų elektromagnetinio lauko poveikio.

Be to, kaip pastebi RRT Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė, mobiliųjų įrenginių skleidžiamos radijo bangos yra tam tikra nejonizuojančios spinduliuotės forma. Tai reiškia, kad jos skirtingai nuo, pavyzdžiui, rentgeno ar ultravioletinių spinduliuotės, neturi pakankamai energijos, kad pažeistų ląstelių DNR ar ilgainiui turėtų įtakos vėžiniams susirgimams.

„Vienintelis būdas, kaip belaidės technologijos gali sąveikauti su žmogaus organizmu, yra odos paviršiaus įkaitinimas, tačiau, ekspertų teigimu, jų energijos lygis yra toks žemas, kad dažniau tai gali pasireikšti tiesiog dėl pačio įrenginio ilgesnio naudojimo, jo baterijos kaitimo dėl intensyvaus jo naudojimo ar nuo pačio įrenginio atsispindėtos mūsų kūno šilumos, kurią mes kiekvienas spinduliuojame kaip infraraudonąją spinduliuotę“, – aiškina RRT ekspertė.

Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidžiamosios vertės vienodos visoms technologijoms, nesvarbu ar tai būtų 2G, 3G, 4G ar 5G. Šios vertės priklauso tik nuo radijo dažnio. Tiesa, 5G technologijai naudojamos ir aukštesnių dažnių juostos, dar vadinamos milimetrinėmis bangomis.

„Šių skverbtis į organizmą yra mažesnė, nei žemesniame dažnio diapazone, tad ir poveikio tikimybė yra dar mažesnė, t. y. šildymas vyksta dar mažesniame odos gylyje“, – teigia J. Mikulėnaitė-Baušienė.

Spinduliuotei taikomi apribojimai

Tarptautinės sveikatos organizacijos ir šalys turi apsibrėžtas vertes, kurias turi atitikti 5G technologija. Šie standartai užtikrina, kad radijo bangų lygis būtų gerokai mažesnis už lygį, galintį daryti žymesnį šiluminį poveikį žmonėms. Lietuvoje elektromagnetinę spinduliuotę tikrina Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Elektromagnetines bangas spinduliuoja ne tik bazinės stotys, bet ir įrenginiai, tokie kaip WiFi stotelės namuose, nuotolinio valdymo įrenginiai, o ir patys mobilūs įrenginiai. Visi įrenginiai, kaip pabrėžia J. Mikulėnaitė-Baušienė, oficialiai parduodami Europos Sąjungos rinkoje, turi atitikti Europos Sąjungos standartus, privalo būti patikrinti Europinėse akredituotose laboratorijose bei turėti atitinkamus sertifikatus.

„Jūsų mobilusis prietaisas yra kartu radijo siųstuvas ir imtuvas. Kiekvienas įrenginys sertifikuojamas taip, kad neviršytų radijo bangų poveikio ribų, pateiktų standartuose ar rekomendacijose. Standartuose dėl poveikio nurodomas savitosios sugertosios galios (SAR) – kiek mobiliojo telefono skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės sugeria žmogaus kūnas, kuomet telefonas yra laikomas prie galvos ar kūno“,– sako RRT ekspertė.

Pagal tarptautinius mobiliųjų prietaisų reikalavimus, 10 g audinių vidutinis SAR rodiklis negali viršyti 2,0 W/kg. SAR bandymai atliekami įprastinėmis naudojimo padėtimis, kai prietaisas siunčia signalą didžiausiu sertifikuotu galios lygmeniu visais tikrinamais dažniais.

Kodėl neverta tikėti 5G mitais

Esant prastai aprėpčiai, dažniausiai tais atvejais kai bazinė stotis yra toli, vartotojo įrenginys naudos daugiau energijos palaikyti ryšiui su bazine stotimi. Šioje situacijoje, tokio vartotojo įrenginio spinduliuotė bus didesnė nei situacijoje, kai aprėptis yra geresnė, taigi ir vartotojo įrenginiui reikės mažiau „pastangų“ ryšiui su bazines stotimi palaikyti.

„Antenos, naudojamos mobiliam ryšiui teikti iš bazinės stoties, veikimo principas yra toks, kad spinduliuotė po pačia stotimi yra žymiai mažesnė, nei šiek toliau nuo jos, o tokį veikimo principą būtų galima palyginti su išskleistu skėčiu, po kuriuo lietus mūsų nepasiekia“, – paaiškina J. Mikulėnaitė-Baušienė, kurios teigimu, 5G technologijos atveria papildomas galimybes ir sveikatos būklės apžiūrai ir net diagnostikai nutolusiose teritorijose gyvenantiems ir neturintiems galimybės atvykti į sveikatos priežiūros įstaigas.

Medicinos paslaugų pasiekiamumas ir galimybės su naujomis technologijomis ateityje tik išaugs, tačiau yra svarbu, kad tam būtų pasiruošusi ir mobiliojo ryšio infrastruktūra, o kokybiško ryšio prieigą turėtų visi gyventojai.

• Vasaros išvykos su augintiniu: patarė, kaip užtikrinti jo komfortą ir saugumą.
• Gražūs, bet pavojingi: kaip invaziniai augalai tyliai keičia Lietuvos gamtą.
• Susisiekimo ministras J. Taminskas sušaukė pavaldžių įmonių vadovus.
• Žygimantas Mauricas. Kodėl degalų kainos kyla, o elektros – krenta?
• Ne ten pervedėte pinigus? Juos susigrąžinti gali būti ne taip paprasta.
• 5 dažniausios naujakurių klaidos planuojant interjerą: ką verta apgalvoti.
• „Eurovizijos“ belaukiant: kiek elektros energijos suvartojama konkurso metu?
• Kodėl vieni pomidorai tirpte tirpsta burnoje, o kiti – be skonio?
• Norite išskirtinio telefono numerio? Atsakė, kiek tai kainuoja.
• Nelieskite laukinių gyvūnų jauniklių: tai gali lemti jų žūtį.
• Neprašyti svečiai po kapotu: graužikai vairuotojams gali kainuoti tūkstančius.
• LNDT sezoną užbaigs spektakliu apie jaunystės maniją „Geismas“.
• Prireiks daugiau nei vien tik kalendoriaus: kaip ūkininkauti keičiantis klimatui.
• Nauja tvarka: bus užtikrintos sąžiningos laivų techninių apžiūrų kainos.
• Kai peržengiama riba: kaip suprasti, kad tai – seksualinis priekabiavimas?
• Saulės elektrinių bumas turi ir kitą pusę: jau dabar daugėja pavojingų atliekų.
• Kiek pinigų galima skirti atostogoms? Ekspertė pateikė paprastą formulę.
• Kuras nepinga: kokie vairavimo įpročiai gali sumažinti degalų sąnaudas.
• Ko mus gali išmokyti mokslinė fantastika?
• Vienu automobiliu vairuotojai dažniausiai naudojasi 3–5 metus.
• Vanduo iš čiaupo: kada galite gerti drąsiai, o kada – geriau nerizikuoti?
• Ką daryti su sodo ir daržo atliekomis, jei jų deginti negalima?
• Simonas renkasi elektros planą: sprendimą padiktavo rekordiškai pigus balandis.
• Tūkstančiai lietuvių grįžta į II pensijų pakopą: štai ką rodo naujausi duomenys.
• Mokytojo darbas – ne kiekvienam: kas lemia, ar liksi mokykloje?
• Atostogų sezonui artėjant: 4 dalykai, kurių prireiks kiekvienoje kelionėje.
• „Enefit“ 2025 m.: nuostolingų metų kontekste – stabili rinkos dalis.
• VERT suderino naują įkainį už elektros energijos apskaitos prietaiso keitimą.
• Kodėl kaimyno kiauliena ant grilio visada sultingesnė: svarbiausios taisyklės.
• Kas dažniausiai sukelia santechnikos gedimus namuose?
• Invazinių šliužų apgultis jau čia pat: vienas lauke – ne karys.
• „Ignitis gamyba“ modernizavo Kauno hidroelektrinės valdymo sistemas.
• Psichologė: seksualinė sveikata nėra tik apie lytinę funkciją.
• Sugalvojau pirmas, bet praradau: kaip delsimas gali kainuoti verslo vardą.
• Jei neliktų interneto: kas sustotų pirmiausia ir kaip tam ruoštis.
• Apklausa atskleidė – pasirodo, šaltibarščių sezonas prasideda visai ne vasarą.
• 5 populiariausios dirbtinio intelekto apgavystės: pasakė, ko saugotis šiemet.
• Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
• Savarankiškai dirbantiems: kaip ir kada sumokėti „Sodrai“ po pajamų deklaravimo.
• Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138