RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį

Vykstant 5G tinklo plėtrai, daliai visuomenės vis dar kyla klausimų dėl šio ryšio saugumo. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ekspertai primena – 5G yra visų plačiai naudojamo 3G ir 4G ryšio tąsa. Kitaip tariant, ryšys yra pagrįstas tais pačiais radijo bangų sklidimo principais.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Taigi, nėra jokių skirtumų tarp 3G, 4G ir 5G technologijų elektromagnetinio lauko poveikio.

Be to, kaip pastebi RRT Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė, mobiliųjų įrenginių skleidžiamos radijo bangos yra tam tikra nejonizuojančios spinduliuotės forma. Tai reiškia, kad jos skirtingai nuo, pavyzdžiui, rentgeno ar ultravioletinių spinduliuotės, neturi pakankamai energijos, kad pažeistų ląstelių DNR ar ilgainiui turėtų įtakos vėžiniams susirgimams.

„Vienintelis būdas, kaip belaidės technologijos gali sąveikauti su žmogaus organizmu, yra odos paviršiaus įkaitinimas, tačiau, ekspertų teigimu, jų energijos lygis yra toks žemas, kad dažniau tai gali pasireikšti tiesiog dėl pačio įrenginio ilgesnio naudojimo, jo baterijos kaitimo dėl intensyvaus jo naudojimo ar nuo pačio įrenginio atsispindėtos mūsų kūno šilumos, kurią mes kiekvienas spinduliuojame kaip infraraudonąją spinduliuotę“, – aiškina RRT ekspertė.

Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidžiamosios vertės vienodos visoms technologijoms, nesvarbu ar tai būtų 2G, 3G, 4G ar 5G. Šios vertės priklauso tik nuo radijo dažnio. Tiesa, 5G technologijai naudojamos ir aukštesnių dažnių juostos, dar vadinamos milimetrinėmis bangomis.

„Šių skverbtis į organizmą yra mažesnė, nei žemesniame dažnio diapazone, tad ir poveikio tikimybė yra dar mažesnė, t. y. šildymas vyksta dar mažesniame odos gylyje“, – teigia J. Mikulėnaitė-Baušienė.

Spinduliuotei taikomi apribojimai

Tarptautinės sveikatos organizacijos ir šalys turi apsibrėžtas vertes, kurias turi atitikti 5G technologija. Šie standartai užtikrina, kad radijo bangų lygis būtų gerokai mažesnis už lygį, galintį daryti žymesnį šiluminį poveikį žmonėms. Lietuvoje elektromagnetinę spinduliuotę tikrina Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Elektromagnetines bangas spinduliuoja ne tik bazinės stotys, bet ir įrenginiai, tokie kaip WiFi stotelės namuose, nuotolinio valdymo įrenginiai, o ir patys mobilūs įrenginiai. Visi įrenginiai, kaip pabrėžia J. Mikulėnaitė-Baušienė, oficialiai parduodami Europos Sąjungos rinkoje, turi atitikti Europos Sąjungos standartus, privalo būti patikrinti Europinėse akredituotose laboratorijose bei turėti atitinkamus sertifikatus.

„Jūsų mobilusis prietaisas yra kartu radijo siųstuvas ir imtuvas. Kiekvienas įrenginys sertifikuojamas taip, kad neviršytų radijo bangų poveikio ribų, pateiktų standartuose ar rekomendacijose. Standartuose dėl poveikio nurodomas savitosios sugertosios galios (SAR) – kiek mobiliojo telefono skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės sugeria žmogaus kūnas, kuomet telefonas yra laikomas prie galvos ar kūno“,– sako RRT ekspertė.

Pagal tarptautinius mobiliųjų prietaisų reikalavimus, 10 g audinių vidutinis SAR rodiklis negali viršyti 2,0 W/kg. SAR bandymai atliekami įprastinėmis naudojimo padėtimis, kai prietaisas siunčia signalą didžiausiu sertifikuotu galios lygmeniu visais tikrinamais dažniais.

Kodėl neverta tikėti 5G mitais

Esant prastai aprėpčiai, dažniausiai tais atvejais kai bazinė stotis yra toli, vartotojo įrenginys naudos daugiau energijos palaikyti ryšiui su bazine stotimi. Šioje situacijoje, tokio vartotojo įrenginio spinduliuotė bus didesnė nei situacijoje, kai aprėptis yra geresnė, taigi ir vartotojo įrenginiui reikės mažiau „pastangų“ ryšiui su bazines stotimi palaikyti.

„Antenos, naudojamos mobiliam ryšiui teikti iš bazinės stoties, veikimo principas yra toks, kad spinduliuotė po pačia stotimi yra žymiai mažesnė, nei šiek toliau nuo jos, o tokį veikimo principą būtų galima palyginti su išskleistu skėčiu, po kuriuo lietus mūsų nepasiekia“, – paaiškina J. Mikulėnaitė-Baušienė, kurios teigimu, 5G technologijos atveria papildomas galimybes ir sveikatos būklės apžiūrai ir net diagnostikai nutolusiose teritorijose gyvenantiems ir neturintiems galimybės atvykti į sveikatos priežiūros įstaigas.

Medicinos paslaugų pasiekiamumas ir galimybės su naujomis technologijomis ateityje tik išaugs, tačiau yra svarbu, kad tam būtų pasiruošusi ir mobiliojo ryšio infrastruktūra, o kokybiško ryšio prieigą turėtų visi gyventojai.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9