RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį

Vykstant 5G tinklo plėtrai, daliai visuomenės vis dar kyla klausimų dėl šio ryšio saugumo. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ekspertai primena – 5G yra visų plačiai naudojamo 3G ir 4G ryšio tąsa. Kitaip tariant, ryšys yra pagrįstas tais pačiais radijo bangų sklidimo principais.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Taigi, nėra jokių skirtumų tarp 3G, 4G ir 5G technologijų elektromagnetinio lauko poveikio.

Be to, kaip pastebi RRT Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė, mobiliųjų įrenginių skleidžiamos radijo bangos yra tam tikra nejonizuojančios spinduliuotės forma. Tai reiškia, kad jos skirtingai nuo, pavyzdžiui, rentgeno ar ultravioletinių spinduliuotės, neturi pakankamai energijos, kad pažeistų ląstelių DNR ar ilgainiui turėtų įtakos vėžiniams susirgimams.

„Vienintelis būdas, kaip belaidės technologijos gali sąveikauti su žmogaus organizmu, yra odos paviršiaus įkaitinimas, tačiau, ekspertų teigimu, jų energijos lygis yra toks žemas, kad dažniau tai gali pasireikšti tiesiog dėl pačio įrenginio ilgesnio naudojimo, jo baterijos kaitimo dėl intensyvaus jo naudojimo ar nuo pačio įrenginio atsispindėtos mūsų kūno šilumos, kurią mes kiekvienas spinduliuojame kaip infraraudonąją spinduliuotę“, – aiškina RRT ekspertė.

Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidžiamosios vertės vienodos visoms technologijoms, nesvarbu ar tai būtų 2G, 3G, 4G ar 5G. Šios vertės priklauso tik nuo radijo dažnio. Tiesa, 5G technologijai naudojamos ir aukštesnių dažnių juostos, dar vadinamos milimetrinėmis bangomis.

„Šių skverbtis į organizmą yra mažesnė, nei žemesniame dažnio diapazone, tad ir poveikio tikimybė yra dar mažesnė, t. y. šildymas vyksta dar mažesniame odos gylyje“, – teigia J. Mikulėnaitė-Baušienė.

Spinduliuotei taikomi apribojimai

Tarptautinės sveikatos organizacijos ir šalys turi apsibrėžtas vertes, kurias turi atitikti 5G technologija. Šie standartai užtikrina, kad radijo bangų lygis būtų gerokai mažesnis už lygį, galintį daryti žymesnį šiluminį poveikį žmonėms. Lietuvoje elektromagnetinę spinduliuotę tikrina Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Elektromagnetines bangas spinduliuoja ne tik bazinės stotys, bet ir įrenginiai, tokie kaip WiFi stotelės namuose, nuotolinio valdymo įrenginiai, o ir patys mobilūs įrenginiai. Visi įrenginiai, kaip pabrėžia J. Mikulėnaitė-Baušienė, oficialiai parduodami Europos Sąjungos rinkoje, turi atitikti Europos Sąjungos standartus, privalo būti patikrinti Europinėse akredituotose laboratorijose bei turėti atitinkamus sertifikatus.

„Jūsų mobilusis prietaisas yra kartu radijo siųstuvas ir imtuvas. Kiekvienas įrenginys sertifikuojamas taip, kad neviršytų radijo bangų poveikio ribų, pateiktų standartuose ar rekomendacijose. Standartuose dėl poveikio nurodomas savitosios sugertosios galios (SAR) – kiek mobiliojo telefono skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės sugeria žmogaus kūnas, kuomet telefonas yra laikomas prie galvos ar kūno“,– sako RRT ekspertė.

Pagal tarptautinius mobiliųjų prietaisų reikalavimus, 10 g audinių vidutinis SAR rodiklis negali viršyti 2,0 W/kg. SAR bandymai atliekami įprastinėmis naudojimo padėtimis, kai prietaisas siunčia signalą didžiausiu sertifikuotu galios lygmeniu visais tikrinamais dažniais.

Kodėl neverta tikėti 5G mitais

Esant prastai aprėpčiai, dažniausiai tais atvejais kai bazinė stotis yra toli, vartotojo įrenginys naudos daugiau energijos palaikyti ryšiui su bazine stotimi. Šioje situacijoje, tokio vartotojo įrenginio spinduliuotė bus didesnė nei situacijoje, kai aprėptis yra geresnė, taigi ir vartotojo įrenginiui reikės mažiau „pastangų“ ryšiui su bazines stotimi palaikyti.

„Antenos, naudojamos mobiliam ryšiui teikti iš bazinės stoties, veikimo principas yra toks, kad spinduliuotė po pačia stotimi yra žymiai mažesnė, nei šiek toliau nuo jos, o tokį veikimo principą būtų galima palyginti su išskleistu skėčiu, po kuriuo lietus mūsų nepasiekia“, – paaiškina J. Mikulėnaitė-Baušienė, kurios teigimu, 5G technologijos atveria papildomas galimybes ir sveikatos būklės apžiūrai ir net diagnostikai nutolusiose teritorijose gyvenantiems ir neturintiems galimybės atvykti į sveikatos priežiūros įstaigas.

Medicinos paslaugų pasiekiamumas ir galimybės su naujomis technologijomis ateityje tik išaugs, tačiau yra svarbu, kad tam būtų pasiruošusi ir mobiliojo ryšio infrastruktūra, o kokybiško ryšio prieigą turėtų visi gyventojai.

• Mėsa tiesiog kris nuo kaulų, o išleisite mažai: patarimai ir gudrybės.
• Pigūs pasiūlymai gali kainuoti brangiai: kaip atpažinti netikras e. parduotuves?
• Plaučių uždegimo galima išvengti – visam gyvenimui pakanka vieno skiepo.
• Telecentras pradeda LRT siuntimo tinklų atnaujinimą.
• Senajam 3G ryšiui Vilniuje – paskutinės dienos.
• „DPD Lietuva“ vilkikai pradėjo važiuoti atsinaujinančiu kuru.
• Vienas įvykis – dešimtys tūkstančių eurų nuostolių: gyventojai dažniau pasimoko.
• Kelininkai prie Karmėlavos nutraukė „Telia“ interneto kabelius: ryšys atstatomas.
• Prasidėjęs šildymo sezonas: kaip optimizuoti vartojimą ir sumažinti sąskaitas.
• Bulvių užkandžiai, kurie nustebins svečius bei pravers per šventes.
• Elektromobiliai: sparčiausiai plėtrą skatina antrinė elektromobilių rinka.
• Kaip keičiasi ryšys po vandeniu: nuo rankų ženklų iki sonarinių žinučių.
• Neatsargus elgesys su gyvūnais – kelias į baudžiamąją atsakomybę.
• Interneto kokybė: kur statyti maršrutizatorių, kad ryšys veiktų visame name?
• Mama brolį mylėjo labiau.
• Pusryčiams, pietums ir vakarienei: 3 taupūs ir išradingi receptai iš bulvių.
• Skalbinių psichologija: ką švaros įpročiai sako apie kiekvieną?
• 7 klaidos, kurias daro lietuviai, pirkdami naudotą automobilį. Kaip jų išvengti?
• Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles.
• LRT auditas nustatė sistemines dirbančiųjų socialinių garantijų rizikas.
• Vienas rytinis įprotis, kurį pamiršta dauguma, gali pakeisti jūsų virškinimą.
• Į pensiją išeitų jau šiandien, jei turėtų didesnę nei 300 tūkst. eurų pagalvę.
• Vaistai nuo temperatūros: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Elektriniai paspirtukai rudenį: sezoninių apribojimų nėra, tačiau ar saugu?
• Keičiasi naujiems „Enefit“ elektros planams taikomas mėnesinis mokestis.
• Telefoniniams sukčiams – galas? Operatoriai blokuos daugiau suklastotų skambučių.
• Trumpa pranešimų gaviklių sėkmės istorija – viską pakeitė vienas įrenginys.
• Naujas „Facebook“ veidas: kaip pasiruošti pokyčiams?
• Estų ekonomistas apie ateinančius metus: Lietuva turi akivaizdžių pranašumų.
• S. Mačiulskytė apie Parkinsono ligą: „Mano mokslo kompasas – asmeninė patirtis“.
• LRT auditas: socialinės garantijos, turinio prieinamumas ir pirkimai.
• Nuo lauko – iki bandelės: kaip grūdai iš ūkių atsiduria pasaulinėje rinkoje?
• 3 receptai su jūriniu ešeriu, kurie nustebins net tuos, kurie nemėgsta žuvies.
• „filmai.in“ bando grįžti – šįkart naujais pavadinimais, įspėjami vartotojai.
• Finansinė realybė palikus tėvų namus: ką turi žinoti kiekvienas pirmakursis?
• Dėmesio centre moliūgas: šie negirdėti receptai leis atrasti daržovę iš naujo.
• Po traumos – ilgos eilės, o jėgų reikia dabar: kaip gauti reabilitaciją?
• Rudens sezonas: ką verta žinoti apie grožio rutiną ir makiažo tendencijas?
• Skambinti galima be mobiliojo ryšio: RRT paaiškina, kas yra Wi-Fi Calling.
• Kvepi, bet neužuodi: KTU mokslininkė paaiškina, kodėl taip nutinka.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56