Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną

Kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų – negautų pajamų ir atsiradusių papildomų išlaidų.

Nuo 2021 m. bendra šių praradimų suma jau pasiekė beveik 482 mln. eurų ir ji nuolat auga – vidutiniškai po 8,4 eurus per sekundę.

Šiuos skaičiavimus atliko Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (LAIEK). „Kiekviena atidėta darbo diena mažinti naftos produktų vartojimą skaudžiai kainuoja. Mūsų vertinimu, jei Lietuvoje nebus imamasi veiksmų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimai iki 2030 m. transporto sektoriuje liks 2023 m. lygyje, tokiu atveju Lietuva ŠESD kvotą viršytų 14,87 mln. tonų CO2, o biudžetui tai reikštų apie 1,49 mlrd. eurų praradimą. Šis scenarijus yra realus, nes naftos produktų vartojimas ir toliau nemažėja“, - teigė LAIEK prezidentas Martynas Nagevičius.

Pagal ES Pastangų pasidalijimo reglamentą, šie praradimai reiškia, kad Lietuva turės įsigyti ŠESD kvotos skirtumą iš kitų ES valstybių, kurios savo kvotas įvykdė. Tai reikštų reikšmingas išlaidas Lietuvos valstybės biudžetui. Dalį šių praradimų, kaip nustatyta reglamente, Lietuva patirs jau 2027 m. (atsiskaitant už 2021-2025 m.), likusią dalį – po 2030 metų.

Siekiant atkreipti dėmesį į galimus milijardinius nuostolius, LAIEK šiandien kreipėsi laišku į premjerę Ingridą Šimonytę su raginimu palaikyti teigiamą Vyriausybės išvadą Seime registruotiems Alternatyviųjų degalų Atsinaujinančių išteklių įstatymų pakeitimo projektams, kuriuose įstatymu įtvirtinamas valstybės tikslas – iki 2030 m. sumažinti naftos degalų vartojimą 41 proc.

Verslas laukia teigiamo signalo

Pasak M. Nagevičiaus, šio įstatymo itin laukia Lietuvos verslas – pavyzdžiui, įmonės svarstančios investuoti į atsinaujinančios energetikos plėtrą, tačiau kol kas to nedarančios dėl valdžios neryžtingumo, mažinant naftos vartojimo lygį. „Jei Vyriausybė ir Seimas pritartų konkrečiam naftos mažinimo tikslo nustatymui įstatymų lygiu, tuomet verslui būtų pasiųstas teigiamas signalas – investuoti daugiau į žaliąją energetiką, energijos efektyvumo sprendimus.

Kita vertus, sprendimas nepalaikyti konkretaus naftos mažinimo tikslo reikštų atidėtas ar nutrauktas investicijas elektromobilių krovimo infrastruktūrą, biometano ir pažangiųjų biodegalų gamybą, švaresnių transporto priemonių įsigijimą, mažesnes viešojo transporto plėtros ambicijas.

Ryžtingai mažinti naftos vartojimą valdžią ragina į pilietinę iniciatyvą „41 proc. mažiau naftos“ susibūrusios įmonės ir organizacijos. Prie iniciatyvos jau prisijungė ir savo palaikymą naftos produktų vartojimo mažinimui išreiškė jau daugiau nei 200 šalies bendrovių ir organizacijų. Iniciatyva „41 proc. mažiau naftos“ siekiama paskatinti Seimą priimti reikalingas įstatymų pataisas, kuriose būtų įtvirtintas konkretus tikslas – 41 proc. sumažinti naftos produktų vartojimą iki 2030 m., palyginus su 2021 m. lygiu.

Lietuva – naftos nelaisvėje

Lietuvos transporto sektorius ypač priklausomas nuo naftos degalų, kurie sudaro 95 proc. visos transporte sunaudojamos energijos. 41 proc. sumažinus naftos produktų vartojimą iki 2030 metų, būtų galima sustiprinti šalies energetinę nepriklausomybę ir žengti didelį žingsnį kovojant su klimato krize.

Lietuvoje atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporte vos viršija 5 proc., pagal šį rodiklį mūsų šalis lenkia tik kelias ES valstybes. Beje, naujoji Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva (REDIII) įpareigoja ES šalis pasiekti 29 proc. atsinaujinančių išteklių dalį transporte – žvelgiant į dabartinį progresą ir nesant konkretaus tikslo mažinti naftos degalų naudojimą, pasiekti direktyvos reikalavimus Lietuvai bus ypač sunku.

Pasak M. Nagevičiaus, nustatytą 41 proc. naftos mažinimo tikslą iki 2030 m. pasiekti yra realu – tam reikia iškastinį kurą transporte keisti atsinaujinančiais energijos ištekliais – biometanu, pažangiaisiais biodegalais, elektra, o ateityje – sintetiniais degalais ar žaliuoju vandeniliu. Be to, siekiant dekarbonizacijos tikslų svarbu propaguoti mažiau aplinką teršiančias transporto priemones, miestuose skatinti darnaus judumo iniciatyvas.

O kas tada? Viskas ką iškasam ir sudeginam kelia temperatūrą. O kur dar miškų kirtimas?

Visos naftos vartojimo mažinimo iniciatyvos ir sprendimai yra niekiniai - kodėl?
Todėl, kad jeigu iš tiesų "iš atsinaujinančių išteklių" pagamintas kuras būtu ekonomiškai/ekologiškai veiksmingas - toks kuras jau seniai būtu pritaikytas karinėse technikose.
Deja, bet už dyzeliną nėra nieko ekonomiškesnio/ekologiškesnio.
O visi pliurpalai apie Klimato krizes ir pan. yra ne kas kita kaip Donkihoto pastangos "papūsti prieš vėją" - nėra nieko pastovaus, todėl ir klimatui "nesikeisti" nėra jokių priežasčių - juolab ne CO2 yra atsakingas už klimato kaitą...

• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?
• Pateikė degalų kainos prognozę: dyzelino kaina pasieks 2,5 euro už litrą ribą.
• Baltijos šalių pajamų augimas – ne tik ekonomikos, bet ir saugumo problema.
• Kaip išsirinkti tinkamą žaislą, kuris džiugins ir lavins vaiką.
• Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?
• Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
• Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.
• 5 verslui pavojingiausios kibernetinės atakos.
• Slidinėjimo trasos bei saulės vonios – kur traukia lietuvių keliautojai žiemą?
• Spalvos ir pinigai: kaip nepasiduoti slaptiems rinkodaros triukams.
• Euro ir dolerio kurso paritetas: euras – pasmerktas kurį laiką būti pigesnis.
• Įsigaliojo SIM kortelių registravimo reikalavimas: viskas, ką reikia žinoti.
• RRT įspėjo Telią dėl įpareigojimų nevykdymo.
• Apsaugokime gyvūnus: atsisakykime fejerverkų ir neskubėkime dovanoti augintinių.
• Daugelyje naujų automobilių Lietuvoje veiks tiktai šios bendrovės internetas.
• Taikant ES sankcijas, blokuojami 36 IP adresai ir 621 interneto svetainė.
• Teismas patvirtino Telecentro teikiamų LRT siuntimo paslaugų kainų pagrįstumą.
• Draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti blogesnį sprendimą.
• Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
• 5 programėlės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui.
• KTU kibernetinio saugumo specialistas: DI tampa puolimo įrankiu.
• 5 magiški šventinio laikotarpio filmai, kuriuos privalote pamatyti su visa šeima.
• Ar verta kurti interneto svetainę savo hobiui ir kokį domeną naudoti?
• Ekspertai apie atliekų rūšiavimą: kartais žmonių pastangos nueina perniek.
• „Teltonikos“ skandalas atskleidė biurokratijos problemų mastą.
• Asfaltas klojamas, o ryšys stringa: infrastruktūros spragos stabdo pažangą?
• Dėl vasarinių padangų nebegalioja automobilio techninė apžiūra ir draudimas.
• Technologijų herojai: kaip telefonai ir kiti prietaisai gelbėja žmonių gyvybes?
• Per 20 metų patyčių mastas Lietuvoje beveik nesumažėjo: kas kiša koją pokyčiams?
• Kenčiate nuo šiukšles kaupiančio kaimyno? Išeitis yra, tik ne visi apie tai žino.
• Slaugytojai konsultuodami galės pratęsti paskirtą gydymą receptiniais vaistais.
• Kaip išvengti klaidų renkantis pirmąjį būstą?
• Naudotos ar naujos padangos: kam vairuotojai teikia pirmenybę?
• Pasakė, kam orgazmas yra naudingiausias: sumažina tikimybę susirgti vėžiu.
• Milijonierius po savaitės: kaip laimėjus loterijoje neprarasti šalto proto.
• Kas pragraužė skylę: kandis ar kailiavabalis?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9